- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-09-20
- Bylos Nr.
- 1-145-266/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-53-1-00518-2009-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Zita Gavėnienė
- Nukentėjusysis
- M. K., L. K.
- Advokatai
- Darius Karvelis
- Kategorijos
- 1.2.5.4Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas (BK 145 str.)
- 1.2.27.1Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 286 str.)
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje, G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Anykščiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Anykščių r., teistas:
1) 2004-04-21 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. 45 paroms arešto, bausmės vykdymą atidedant 1 m., įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos;
2) 2006-10-13 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 178 str. 1 d. 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 m., įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;
3) 2008-05-30 Anykščių r. apyl. teismo pagal 178 str. 4 d. penkiolika parų arešto, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p. ir 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2006-10-13 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laivės atėmimas 1 metams ir 2 mėnesiams,
4) 2009-04-15 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178str.2dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63str. 1,4 ir 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2008-05-30 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams ir 4 mėnesiams; 2009-08-14 paleistas atlikęs bausmę;
5) 2010-09-07 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 8 mėnesiams. ( teismo nuosprendis neįsiteisėjęs)
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį ir,-
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Kaltinamasis G. K. 2009 m. lapkričio 26 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini) Anykščių rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, supykęs, kad buvusi sutuoktinė M. K. ir nepilnametis sūnus L. K., gim. (duomenys neskelbtini), neleidžia įeiti į jų namus, išsitraukė iš kišenės sulenkiamą peilį, atlenkė geležtę ir smūgiavo peiliu L. K. į šoną, šiam nuo smūgio išsisukus, toliau grasindamas peiliu vijosi jį, L. K. ir M. K. užsirakinus namuose, šaukdamas, kad visus „padės“, t.y. nužudys, daužė langus, brovėsi į vidų pro duris, kol buvo iškviesti policijos pareigūnai, t.y. esant pakankamam pagrindui tai manyti grasino nužudyti savo buvusią sutuoktinę M. K. ir nepilnametį sūnų L. K..
Be to, kaltinamasis G. K. 2009 m. lapkričio 26 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini) Anykščių rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepakluso teisėtiems pareigūno - Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio vyriausiojo patrulio A. A., atliekančio viešojo administravimo funkcijas ir vykdančio tarnybines pareigas, reikalavimams, pasipriešino pareigūnui, o būtent: mėginant jį sulaikyti įtariant padarius nusikaltimą, panaudojo prieš A. A. fizinį smurtą: bandydamas ištrūkti muistėsi ir susigrūmė su pareigūnu, parblokštas ant žemės, dešinėje rankoje laikydamas atlenkta geležte sulenkiamą peilį, smūgiavo juo mėgindamas įdurti, bet nepataikė, tik supjaustė uniforminės striukės kairę rankovę.
Kaltinamasis G. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė , kad tą dieną jis buvo neblaivus ir susipyko su sūnumi L. K. , apsibarė žodžiais, bei susistumdė, tačiau peiliu jam nesmogė ir negrasino, negrasino nužudyti nei sūnų nei buvusią žmoną. Atlenkiamą peilį turėjo rankoje, nes tuo metu valgė. Vėliau, pamatęs atvykus policijos pareigūną, užsirakino viralinėje, o po to įbėgo į vagonėlį, stovintį kieme, kuriame gyveno medkirčiai. Į vagonėlį įėjus pareigūnui ir bandant jį sulaikyti, jis laikė peilį už nugaros ir spyriojosi bei muistėsi taip priešindamasis pareigūnui, bet pareigūnas jį ištempė į lauką. Lauke pareigūnas jį paguldė ant žemės ir kartu su sūnumi uždėjo antrankius. Jis muistėsi, bandė ištrūkti. Muistydamasis ranka, kurioje laikė peilį, mojavo ir taip netyčia galėjo peiliu kliudyti pareigūno striukę, tačiau pareigūnui nesmūgiavo ir jo sužaloti tikrai nenorėjo. Savo kaltę pripažįsta iš dalies, nes tik pasipriešino pareigūnui, bet nei sūnui, nei buvusiai žmonai nužudymu negrasino ir sūnui peiliu nesmūgiavo. Dėl savo veiksmų gailisi .
Nukentėjusysis L. K. parodė, kad tą ryte tėvas G. K. išvažiavo į Anykščius ir sugrįžo po pietų būdamas labai girtas ir purvinas. Tėvas norėjo įeiti į namo vidų, tačiau jis tėvo neįleido į namo vidų, nes nenorėjo nervuoti sergančios motinos. Tuomet tėvas labai supyko, išsiėmė iš kišenės atlenkiamą peilį, jį atlenkė ir puolė jį smogdamas jam į šoną, tačiau jis pasisuko ir taip išvengė dūrio. Po to jis bėgo, o tėvas vijosi, bet nepasivijo ir jis įbėgęs į namus užsirakino. Tėvas daužė į langus, į duris, visą laiką rankoje laikydamas peilį, ir sakydamas, jog juos visus „padės“ ir pats pasipjaus. Buvo labai baisu, jis išsigando jo grasinimų, todėl motina paskambino į policiją. Atvykus pareigūnui, tėvas pasislėpė ūkiniuose pastatuose, vėliau įbėgo į vagonėlį, kuriame gyveno medkirčiai. Pareigūnui įėjus į vagonėlį, jis pamatė, kad pareigūnas paėmęs už rankovės veda tėvą iš vagonėlio. Vėliau pareigūnui bandant sutramdyti tėvą, šis, mėgindamas ištrūkti, mojavo ranka, kurioje laikė peilį, bet pareigūnas peilį jam iš rankos išmušė ir ant vienos rankos uždėjo antrankius. Kadangi vienas pareigūnas negalėjo sulaikyti tėvo, pareigūno prašomas jis padėjo uždėti tėvui antrankius. Peilis liko gulėti toje vietoje, kur tėvui jį iš rankos išmušė pareigūnas . Jo tėvas ne pirmą kartą namuose triukšmauja pasigėręs. Buvo laikas, kai jis negėrė alkoholio, tuomet jie visi gyveno ramiai.
Nukentėjusysis L. K. visiškai patvirtino savo parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu ( t.1, b. l. 32-35).
Nukentėjusioji M. K. parodė, kad kaltinamasis G. K. jos buvęs sutuoktinis. Jis gyvena Anykščiuose, o ji su vaikais gyvena(duomenys neskelbtini) kaime . Kol G. K. turi kur gyventi, tai pas juos negyvena, o kai nebeturi kur gyventi, tai apsigyvena pas juos ūkiniame pastate įrengtame kambaryje. Tą dieną ji sunkiai sirgo gripu, gulėjo lovoje, kai į jų namus atėjo labai girtas G. K.. S. L. tėvo neįleido į namo vidų, nes tėvas buvo labai purvinas, liepė jam eiti į ūkinį pastatą. Po kurio laiko įbėgęs į kambarį sūnus pasakė, kad tėvas su peiliu mėgino jį nudurti, t.y. smogė jam į šoną, tačiau sūnus pasisukdamas išvengė smūgio, prašė iškviesti policiją. Ji iškvietė policiją, kurios belaukiant G. K. keikdamasis ir laikydamas peilį rankoje daužė į langus ir į užrakintas duris, grasino juos papjauti ir pats pasipjauti. Dėl to jai ir jos sūnui buvo labai baisu, nes G. K. buvo persigėręs ir nežinojo ką daro. Vėliau, atvykus policijos pareigūnams, G. K. buvo sulaikytas . kaip jį sulaikė, M. K. nematė.
Nukentėjusysis A. A. parodė, kad 2009m.lapkričio 26d., 15.25 val., jam paskambino M. K. ir išsigandusiu balsu pranešė, kad reikalinga skubi pagalba, nes girtas G. K. švaistosi peiliu ir mėgino nudurti sūnų, grasina padegti namus. Nuvykus į jų namus , namuose buvęs L. K. išėjo į lauką ir paaiškino, kad girtas tėvas mėgino jam durti peiliu į šoną ir pasakė, kad „aš tave paguldysiu“, tačiau peiliu nesužeidė, nes L. K. spėjo pasisukti ir išvengti dūrio. L. K. paaiškino, kad tėvas pasislėpė ir gali būti pagalbinėje patalpoje. Apie įvykį jis pranešė operatyvaus valdymo poskyrio budėtojui ir paaiškino susidariusią situaciją bei iškvietė operatyvinę grupę. Pamatęs, kad G. K. nuėjo į namelį ant ratų, kuris stovėjo šalia tvarto, kuriame buvo apsistoję miško kirtėjai, jis užėjęs iš paskos mėgino sulaikyti G. K., tačiau namelyje buvo labai mažai vietos ir jame buvo dar du žmonės, kurie gulėjo ant lovų žiūrėdami televizorių, todėl, žinodamas, kad G. K. turi peilį ir gali būti pavojingas, paėmė G. K. už rankos ir, laikydamas jo ranką, išvedė į lauką, kur jis pradėjo smarkiai muistytis, o dešinėje jo rankoje tuo metu pamatė atlenkiamą peilį, kuris buvo atlenktais ašmenimis. G. K. įvairiais judesiais bandė išsilaisvinti bei pats sukdamasis rankoje laikytu peiliu stengėsi jam smūgiuoti, mėgindamas įdurti. Nepaisant, to, kad jis buvo uniformuotas ir G. K. suprato, kad bendrauja su policijos pareigūnu, į tai nekreipė dėmesio. Jis reikalavo išmesti peilį, be to perspėjo kad panaudos fizinę jėgą, jei G. K. nevykdys reikalavimo, bet pastarasis nekreipė dėmesio ir toliau bandė ištrūkti. Kadangi grėsė realus pavojus jo gyvybei bei sveikatai, panaudojus kovinių imtynių veiksmus, jis G. K. pargriovė ant žemės, tačiau peilio iš rankų G. K. nepaleido, o mėgino peilį įkišti į žemę. Tuo metu jis, laikydamas vieną G. K. ranką suspaudęs sau tarp kojų, rankomis suėmė G. K. už riešo ir truputį suktelėjo paspaudęs ir G. K. paleido peilį iš rankos. G. K. pradėjo muistytis, sakydamas, kad jo taip paprastai nepaims ir vengė sulaikymo mėgindamas ištrūkti. Pamatęs netoliese stovintį L. K. jis paprašė, kad padėtų sulaikyti G. K. ir vaikinas priėjęs suėmė G. K. už kitos rankos ir tuo metu jis G. K. uždėjo antrankius. Mėginant sulaikyti G. K. jo uniforma visa ištepliota purvu. Atvykęs į policijos komisariatą ir šviesoje apžiūrėjęs uniforminę striukę pastebėjo, kad kairė rankovė dviejose vietose prapjauta, nors iki šio atsitikimo striukė buvo visiškai tvarkinga . Tuo pačiu pareigūnas nurodė, jog jam ne kartą teko vykti pas nukentėjusiuosius ir raminti G. K., nes jis ,būdamas girtas, visada sukelia vaidus. Jam nuvykus G. K. beveik visada iš namų pabėgdavo į mišką.
Nukentėjusysis A. A. visiškai patvirtino savo parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu ( t.1, b. l. 39-42).
Liudytojas A. G. parodė, kad 2009-11-26, apie 16.00 val., nešiodamas į M. K. namą malkas matė, kaip sūnus ir tėvas K. susistumdė kieme tarp namo ir ūkinio pastato, kaip L. K. bėgo nuo tėvo, paslydo ir pargriuvo, o G. K. jį vijosi. G. K. rankoje peilio jis nematė. Kaip G. K. sulaikė policijos pareigūnas, jis nematė.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2009m lapkričio 26d., apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas M. K. namo kiemas, esantis Anykščių r., (duomenys neskelbtini)., kuriame rastas ir paimtas atlenkiamas peilis (t. 1, b. l. 14-16). Šis peilis , kaip daiktinis įrodymas apžiūrėtas ir prijungtas prie baudžiamosios bylos. (t.1,b.l. 18-19 )
Iš byloje esančio 2009m lapkričio 26d., apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta pareigūno A. A. uniformos striukė. Ji sutepta purvu, ant kurios kairės rankovės yra du lygiagretūs įpjovimai ( t.1, b. l. 43).
Surinkti baudžiamojoje byloje įrodymai ir patikrinti teismo posėdžių metu, teismui leidžia daryti išvadą, jog kaltinamojo G. K. kaltė, jog jis , būdamas neblaivus , grasino nužudyti buvusią sutuoktinę ir nepilnametį sūnų ir tas jo grasinimas buvo pakankamas pagrindas manyti, jog jis gali būti įvykdytas ir , kad jis pasipriešino policijos pareigūnui, iškviestam nukentėjusiųjų ir atvykusiam atlikti savo pareigų , visiškai įrodyta. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir 286 straipsnį. Kaltinamasis G. K. savo kaltę pripažino iš dalies , neigia, jog grasino susidoroti su savo artimais asmenimis- sūnumi L. K. ir , buvusia žmona M. K., neigia, jog tyčia peiliu supjaustė pareigūnui striukė. Pripažino , jog pareigūnui aktyviai priešinosi ir neklausė jo nurodymų. Tokius jo parodymus teismas vertina kaip pasirinktą gynybos būdą ir jais netiki, nes jie prieštarauja nukentėjusiųjų parodymams, byloje surinktiems rašytiniams įrodymams. Nukentėjusieji L. K., M. K., A. A., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, davė aiškius ir nuoseklius parodymus apie G. K. atliktus veiksmus jų atžvilgiu. Netikėti jų parodymais teismui nėra jokio pagrindo. Per abu epizodus buvo naudojamas peilis, kuris buvo rastas apžiūrint įvykio vietą, toje vietoje, kur buvo sulaikytas G. K.. Naudodamas peilį G. K. bandė durti sūnui L. K. , turėdamas peilį rankoje ir bandydamas įsibrauti į namo vidų , jis grasino susidorojimu namiškiams. Tokie jo veiksmai buvo realus pagrindas nukentėjusiesiems bijoti, jog jis ketinimus gali įvykti. Nukentėjusieji patvirtino, jog kaltinamojo elgesys buvo neprognozuojamas ir jiems buvo labai baisu. Kaltinamasis turėto peilio nepaleido ir atvykus policijos pareigūnui, jam aktyviai priešinosi , bei supjaustė pareigūno uniformos striukę, kol pareigūnas to peilio jam neišmušė iš rankos.
Kaltinamasis G. K. teisiamas penktą kartą, teistumas neišvykęs ir nepanaikintas, nes jis nusikalto tik 2009m.rugpjūčio 14d, paleistas atlikęs bausmę, nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.(LR BK 60str.1d. 9p) Dar teismui nepabaigus nagrinėti šią bylą, kaltinamasis G. K. vėl nusikalto . 2010-09-07 yra priimtas teismo nuosprendis, kuriuo G. K. pripažintas kaltu pagal LR BK 178str. 2 dalį ir nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Tai rodo, jog kaltinamasis visiškai nepaiso įstatymų reikalavimų, nenori taisyti, todėl ir už šias nusikalstamas veikas jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.
Nustatant bausmės trukmę ,teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis G. K. padarė dvi veikas, laikomas nesunkiomis (LR BK 11 str.). Nukentėjusieji neprašė skirti griežtą bausmę. Paskirtoji bausmė nesubendrintina su 2010-09-07, nes šis teismo nuosprendis dar neįsiteisėjęs.
Daiktinis įrodymas- peilis- sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
nuspren džia:
G. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje ir nubausti :
pagal LR Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį dėl grasinimo nužudyti laisvės atėmimu 9 mėnesiams;
pagal LR Baudžiamojo kodekso 286 straipsnį dėl pasipriešinimo viešojo administravimo funkcijas atliekančiam pareigūnui laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti , iš dalies jas sudedant, ir G. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2010m. rugsėjo 7 d.
Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti- pakeisti į suėmimą, suimant teismo posėdžių salėje.
Daiktinį įrodymą- peilį- sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo teismo nuosprendžio įteikimo dienos.