Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, Birutei Čyžaitei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, kaltinamajai M. S., jos gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Birštone, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, nedirbanti, darbo biržoje neregistruota, neįgalioji (asmens darbingumas – 30 proc.), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kaune, neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. 2015-04-01 apie 20.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su kartu gyvenančia dukra I. S. metu, tyčia, tris kartus patempė ją už plaukų, perdrėskė veidą, koja tris kartus spyrė į nugarą, taip mušdama I. S. ir kitaip prieš ją smurtaudama, sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamoji M. S. teisme kalta neprisipažino, parodė, kad supranta, kuo yra kaltinama. Jai iki pažasties sugipsuota ranka, todėl ji negalėjo sumušti nukentėjusiosios. Nukentėjusioji visą laiką nori kaltinamąją išgrūsti iš namų. Kaltinamosios vyras matė šį konfliktą, bet jis visuomet eina už nukentėjusiąją, nes ji dabar yra padavusi jį skyryboms. Šis butas kaltinamajai su vyru bendrai priklauso nuosavybės teisėmis. Dukra pilnametė, bet ji neišeina iš namų. Kaltinamoji nukentėjusiosios buvo apkalbama. Įvykio metu ji buvo neblaivi. Kaltinamoji buvo kovo mėnesį teisiama. Kaltinamosios šeimos nariai nori, kad ji išvyktų gyventi į kaimą, o dukrai su tėvu paliktų butą. Kaltinamoji neturi problemos dėl alkoholio. Kaltinamoji negalėjo nukentėjusiosios sumušti.

Nukentėjusioji I. S. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta pasirašytinai, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų negauta (b. l. 67).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios M. S. kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

– nukentėjusioji I. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji parėjo iš parduotuvės namo. Mama jau buvo grįžusi gerokai išgėrusi. Ji atidarė duris ir pradėjo plūstis. Pradėjo rakinėti savo kambario duris. Tėtis jos paklausė, ką tu čia darai. Ji griebė duris, spyrė tėčiui į koją. Nukentėjusioji liepė jai ramintis, eiti miegoti. Ji koliojosi necenzūriniais žodžiais. Ji tada priėjo prie nukentėjusiosios, tąsė jai už plaukų, tris kartus spyrė į nugarą. Tėtis apgynė, o jei ne tėtis, tai ji būtų su mėlynėmis. Kaltinamoji su kaire ranka tąsė už plaukų, o su dešine savo ranka draskė veidą. Nukentėjusioji nespėjo nuvykti pas medikus. Jai kaltinamoji išrovė didžiausią kuokštą plaukų, nukentėjusioji patyrė sužalojimus. Kaltinamoji, kai būna girta, tai pasidaro agresyvi, nevaldoma tampa. Ji blaiva yra konfliktiška, o girta visai konfliktuoja. Nurodė, kad nori su tėčiu A. S. išeiti iš namų, nes neįmanoma su kaltinamąja gyventi. Kaltinamoji pradėjo tąsyti už plaukų, todėl ji atsitūpė, kad veido neapdraskytų, o tada pradėjo kaltinamoji spardyti į nugarą. Nukentėjusioji iškvietė policijos pareigūnus. Įvykio metu namuose buvo trise. Kaltinamoji puikiai valdo sugipsuotą ranką, ji ir stovėdama pakelia koją, ji tik moka pavaidinti.

– liudytojas A. S. parodė, kad kaltinamoji yra jo žmona. Ji grįžo namo išgėrusi, sukonfliktavo su dukra ir abi susipešė. Pradėjo viena kitai griebti už rankų, pešti už plaukų. Kaltinamoji tampė dukrai už plaukų, apdraskė, spyrė į nugarą. Paskui jis jas išskyrė ir iškvietė policijos pareigūnus. Liudytojas nenori užvaldyti buto. Nuo pat konflikto pradžios jis buvo tame pačiame kambaryje. Dukra visą laiką nesutarė su motina. Dukra neturi, kur gyventi. Kai žmona išgeria, tai prasideda konfliktai. Kai jis išgeria, jis nekonfliktuoja. Liudytojas nemeluoja, kad nukentėjusioji buvo apdraskyta, nes yra aktai.

– 2015-04-01 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2015-04-01 buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), Kaune, smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė I. S., kuri įvykio vietoje paaiškino, kad namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, neblaivi jos mama M. S. apdraskė veidą, pargriovė ją ant grindų ir spardė, tampė už plaukų, o M. S., išgirdusi, kad iškviesta policija, iš buto pasišalino. Smurtą galintys rodyti požymiai: nubrozdinimas ir paraudimas dešiniame skruoste. Smurtu įtariamas asmuo – M. S. (b. l. 5-6).

– 2015-04-01 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad priimtas I. S. pareiškimas ir apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 3-4).

– 2015-04-02 pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole 2015-04-02 02.32 val. M. S. nustatytas 0,69 promilių girtumas (b. l. 16).

– 2015-04-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G929/15(02) nurodyta, kad I. S. konstatuotas odos nubrozdinimas dešiniame skruoste. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytoms traumoms aplinkybėms ir nurodytam traumos laikui, nėra. Sužalojimų išsivystymui pakako vieno trauminio poveikio. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 77).

M. S. buvo laikinai sulaikyta 2015-04-02 02.10 val. M. S., paleista 2015-04-02 11.03 val. iš laikino sulaikymo (b. l. 17, 30).

M. S. kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl, vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino.

Ištirtų įrodymų visetu, nukentėjusiosios I. S. duotais parodymais, liudytojo A. S. parodymais, ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, kaltinamosios kaltė pilnai įrodyta. Nors kaltinamoji ir neprisipažino padariusi nusikalstamą veiką, tačiau jos parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu teismas vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusioji teisminio nagrinėjimo metu ir liudytojas patvirtino aplinkybes, kad M. S. 2015-04-01 apie 20.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su kartu gyvenančia dukra I. S. metu, tyčia, tris kartus patempė ją už plaukų, perdrėskė veidą, koja tris kartus spyrė į nugarą, taip mušė I. S. ir kitaip prieš ją smurtavo. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusios ir liudytojo parodymais, todėl jais remiasi, kaip paneigiančiais kaltinamosios nurodytas aplinkybes.

Pažymėtina, kad 2015-04-02 pranešime apie įtarimą M. S. buvo pranešta, kad ji dukrai sukėlė fizinį skausmą, tačiau 2015-04-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G929/15(02) nurodyta, kad buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl kaltinimas papildomas aplinkybe, jog I. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad kaltinamoji nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

Nustatyta, kad aukščiau nurodytais ir ištirtais įrodymais neginčytinai įrodyta, jog M. S. 2015-04-01 apie 20.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su kartu gyvenančia dukra I. S. metu, tyčia, tris kartus patempė ją už plaukų, perdrėskė veidą, koja tris kartus spyrė į nugarą, taip mušdama I. S. ir kitaip prieš ją smurtaudama, padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Todėl kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 str. išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio (BK 59 str. 1 d. 2 p., 60 str. 1 d. 9 p.), kadangi tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BPK 20 str.), lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajai M. S. bausmę dėl nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Kaltinamoji padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, ji veikė tiesiogine tyčia, smurtavo artimoje aplinkoje, smurtą naudojo prieš savo dukrą. Taip pat atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę – 2015-03-09 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d., jai susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, išaiškinant, kad per vienerius metus jai padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (b. l. 59-61). Administracine tvarka nebausta (b. l. 41), nedirbanti, neįgali, priklausomybės ligų centre neregistruota (b. l. 38, 41, 43-45), nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Parenkant bausmės rūšį ir jos dydį, atsižvelgtina į tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė, kai ji 2015-03-09 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d., jai susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. Naują nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė nepraėjus vieneriems metams nuo nuosprendžio, kuriuo buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl bausmė skirtina ir už veiką, padarytą 2015-03-04, ir už veiką, padarytą 2015-04-01, kuria šioje baudžiamojoje byloje ji ir buvo kaltinama.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, bei atsižvelgiant į BK 55 str. nuostatas, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti M. S. paskyrus laisvės apribojimo bausmę skiriant įpareigojimus, kurios trukmė nustatytina atsižvelgiant į virš aptartų faktinių aplinkybių visumą.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Į bausmės laiką įskaičiuotinas laikas, M. S. išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2015-04-02 iki 2015-04-02 (viena para).

Byloje 2015-04-02 buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-1425 (b. l. 52), kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatas Georgijus Zavtrakovas teikė antrinę teisinę pagalbą M. S. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui iki 2015-04-13 sudaro 23,16 EUR.

Byloje 2015-04-13 buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-1514 (b. l. 69), kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatas Georgijus Zavtrakovas teikė antrinę teisinę pagalbą M. S. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui iki 2015-04-13 sudaro 40,53 EUR.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi šioje byloje kaltinamajai gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš principo galėtų būti priteisiamos iš kaltu pripažintos M. S., vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.

Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašte (pažymoje) nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 273 str., 276 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. (epizodas 2015-03-04), ir paskirti jai 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant M. S. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. (epizodas 2015-04-01), ir paskirti jai 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant M. S. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 63 str. 1,4 d., paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant M. S. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 64¹str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant M. S. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti M. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-04-02 iki 2015-04-02 (viena para).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš M. S. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.