- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-09
- Bylos Nr.
- eI3-7055-342/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00794-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- D. M.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
dalyvaujant teismo posėdyje pareiškėjui D. M., jo atstovui Lietuvos policijos profesinės sąjungos atstovui Karoliui Likui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:
panaikinti Klaipėdos apskr. VPK viršininko 2023-03-24 įsakymą Nr.30-TE-153 „Dėl D. M. nušalinimo nuo pareigų“;
priteisti iš Klaipėdos apskr. VPK mano vidutinį darbo užmokestį už nušalinimo laikotarpį bei delspinigius;
panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK, atsakovas) 2023-04-21 įsakymą Nr.30-TE-230 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. M.“ arba teismui manant, kad tarnybinis nusižengimas buvo padarytas, tarnybinę nuobaudą pakeisti į švelnesnę;
panaikinti Klaipėdos apskr. VPK viršininko 2023-04-21 įsakymą Nr.30-TE-231 „Dėl D. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“;
priteisti iš Klaipėdos aspkr. VPK pareiškėjo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2023-04-24 iki teismo sprendimo įvykdymo;
grąžinti pareiškėją į Klaipėdos aspkr. VPK Palangos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko pareigas;
Nurodė, kad dirbo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko pareigose. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriuje buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Klaipėdos apskr. VPK Palangos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnų veiksmų. Klaipėdos apskr. VPK viršininko 2023-03-24 įsakymu Nr.30-TE-153 „Dėl D. M. nušalinimo nuo pareigų“, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 45 str. 2 d. 1 p. bei 3 ir 4 d., pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų.
Paaiškino, kad 2023-04-21 buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 5-IS-56 „Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnų veiksmų“, kurios pagrindu buvo priimtas Klaipėdos apskr. VPK viršininko 2023-04-21 įsakymas Nr.30-TE-230 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. M.“. Teigia, kad su Klaipėdos apskr. VPK viršininko 2023-04-21 įsakymu Nr. 30-TE-231 „Dėl D. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“, su kuriuo buvau supažindintas 2023-04-24, buvo atleistas iš vidaus tarnybos remiantis Vidaus tarnybos statuto 72 str. 1 d. 14 p.
Nurodo, kad su paskirta tarnybine nuobauda – atleidimu iš vidaus tarnybos, nesutinka, nes ji nėra proporcinga padarytam tarnybiniam nusižengimui, todėl Įsakymas yra naikintinas, o jis grąžintinas į ankstesnes pareigas, taip pat priteistinas darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį.
Nesutinka su atsakovės išvadomis, kad pareiškėjas žinojo, jog organizuoja išgertuves komisariato patalpose, jose dalyvauja, neblaivus vaikščiojo po komisariato kiemą (viešą vietą) su alkoholio buteliais rankose, naudojo tarnybinį transportą alkoholiui parsivežti ir neblaivių kolegų vežimui namo, o taip pat elgėsi neetiškai ir spjaudė ant Veiklos skyriaus viršininkės kabineto durų, vėliau bandė įtakoti tarnybinio patikrinimo eigą, rezultatus ir taip siekti išvengti tarnybinės atsakomybės, kad tai buvo ir yra neleistinas, neetiškas elgesys. Akcentuoja, kad išvadoje nebuvo konstatuota, kad pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Teigė, kad pareiškėjo nušalinimas nuo tarnybos buvo neproporcingas padarytam nusižengimui, nėra byloje pateikta pakankamai įrodymų dėl transporto naudojimo tarnybos tikslais, pareiškėjas nedavė jokio suderinimo ar leidimo važiuoti tarnybiniu transportu. Pats alkoholio vartojimo faktas nebuvo nustatytas tinkamai, vaizdo medžiaga leidžia abejoti, ar ten tikrai buvo alkoholio buteliai, taip pat kyla neaiškumų dėl pareigūnės durų apspjovimo. Mano, kad pareiškėjo kaltė pasireiškė tik tuo, kad pareiškėjas pakeitė darbo grafiką.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, jog policijos generalinio komisaro pavaduotojo pavedimu (2023 m. kovo 13 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 5-PR2-1565 „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo“) ir vadovaujantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“ (toliau – Aprašas), 6 punktu, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdyboje (toliau – ir Imuniteto valdyboje) buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Klaipėdos aps. VPK Palangos miesto policijos komisariato (toliau – ir Palangos m. PK) Reagavimo skyriaus (toliau – ir RS) viršininko D. M., kuris šioje byloje yra pareiškėjas ir kitų Palangos m. PK RS pareigūnų pavaldžių pareiškėjui (vyriausiojo tyrėjo V. S., tyrėjo M. Ž., vyresniojo tyrėjo T. P., vyriausiųjų patrulių R. O., L. G., D. R. ir D. R., tyrėjų E. B., D. Š., J. B., L. L. ir T. P.) veiksmų. Paaiškino, kad 2023 m. kovo 23 d. Imuniteto valdyboje gautas Palangos m. PK viršininko A. B. tarnybinis pranešimas Nr. 30-PR2-3761 „Dėl poveikio pareigūnams“, kuriame nurodyta, jog 2023 m. kovo 23 d., apie 15.00 val., pareiškėjui pavaldūs Palangos m. PK RS pareigūnai, t. y. vyriausiasis tyrėjas V. S. bei tyrėjas T. P. pranešė, kad 2023 m. kovo 23 d. pareiškėjas, kuris tuo metu buvo kasmetinėse atostogose, buvo atvykęs į Palangos m. PK, ir tiesiogiai darė spaudimą sau pavaldiems Palangos m. PK pareigūnams šiais veiksmais: nurodė neteikti jokių faktų tyrimą atliekantiems Imuniteto valdybos pareigūnams prieš tai nesuderinus su juo; nurodė, faktą apie 2023 m. vasario 9 d. girtavimą tarnybinėse patalpose neigti; kvietė susitikti pavaldžius pareigūnus, kurių veiksmai buvo tiriami minėtame tarnybiniame patikrinime, ir viską aptarti ne tarnybinėse patalpose, laiką ir vietą patikslinus per „WATSAP“ programėlę. Pareiškėjas liepė nusifotografuoti atsiųstus vardinius pranešimus apie padarytą tarnybinį nusižengimą.
Teigia, kad atlikus tarnybinį patikrinimą Imuniteto valdybos pareigūnė surašė, o Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas S. T. 2023-04-21 patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 5-IS-56 „Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato reagavimo skyriaus pareigūnų veiksmų, kurioje buvo siūloma pripažinti, kad pareiškėjas, būdamas vidaus tarnybos sistemos pareigūnu, padalinio vadovu, ir žinodamas, kokio elgesio varianto iš jo reikalauja atitinkamos teisės normos, netiesiogine tyčia pažeidė Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 d. 2 punktą, Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą, Etikos kodekso 6.1, 6.2, 6.3, 6.6, 6.8, 7.1, 7.2 papunkčių reikalavimus, Vidaus tvarkos taisyklių 16 ir 38 punktus, Transporto priemonių taisyklių 21 punktą ir netinkamai vykdė pareigybės aprašymo, patvirtinto Klaipėdos aps. VPK viršininko 2016 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 30-V-560, 5.3, 6.2, 6.4 ir 6.14 papunkčių reikalavimus ir tokia savo veika padarė tarnybinį nusižengimą, nustatytą Statuto 2 straipsnio 6 dalyje. Nurodė, kad vadovaudamasis Statuto 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 3 dalies 10 punktu, Išvadoje konstatuotomis aplinkybėmis ir pateiktais siūlymais, Klaipėdos aps. VPK viršininkas 2023-04-21 įsakymu Nr. 30-TE-230 skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos. Vadovaudamasis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi, vykdydamas Įsakymo dėl nuobaudos nuostatas, Klaipėdos aps. VPK viršininkas 2023-04-21 įsakymu Nr. 30-TE-231 atleido Pareiškėją iš vidaus tarnybos nuo 2023-04-22.
Teismo posėdyje atsakovo atstovai su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Paaiškino, kad į poilsio patalpą galima patekti naudojantis bendru įėjimu, reikalingas raštiškas leidimas, tačiau pagal susiklosčiusią praktiką, buvo laikomasi tarpusavio pasitikėjimo ir sąžiningumo principų. Teigia, kad pareiškėjas savo veiksmais ir savo elgesio pavyzdžiu skatino skyrių elgtis netinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2023-03-24 įsakymo Nr.30-TE-153 „Dėl D. M. nušalinimo nuo pareigų“; 2023-04-21 įsakymo Nr.30-TE-230 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. M.“; Klaipėdos apskr. VPK viršininko 2023-04-21 įsakymo Nr.30-TE-231 „Dėl D. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje iš esamos medžiagos nustatyta, kad 2023 m. vasario 9 d. vyko draugiškos krepšinio varžybos tarp Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto Policijos komisariato ir Palangos senosios gimnazijos mokinių. Varžybos baigėsi apie 17 val.
Po varžybų pareigūnai susitarė pasėdėti kavinėje, pareiškėjas ir jo skyriaus pareigūnai: J. B., T. P., T. P., D. R., D. R., M. Ž. ir L. G. nuvyko į kavinę esančią Vytauto g., Palangoje. Liudytojų teigimu išgėrė po 2-3 mažos talpos alaus bokalus.
Remiantis šalių ir liudytojų parodymais, byloje esančia vaizdo medžiaga pareigūnai išėję iš kavinės bendru susitarimu nuėjo į Palangos m. PK gyvenamąsias patalpas, kurios randasi policijos komisariato pastate. Pakeliui T. P., J. B., D. R. užėjo į prekybos centrą „IKI“, nupirko alkoholio ir atvyko į Palangos m. PK. Pareiškėjas Palangos m. PK 118-ame kabinete pakeitė darbo grafiką, kad V. S., J. B., D. R. nereikėtų eiti sekančią dieną į darbą. Buvo užėjusi L. L., po darbo valandų, pabuvo ten apie 1-2 val ir išėjo. Komisariato gyvenamosiose patalpose jie vartojo alkoholį (degtinę – remiantis liudytojų paaiškinimais) ir patalpas paliko tą pačią dieną, t.y. 2023 vasario 9 d. apie 23 val. pareigūnas E. B., tą dieną budėjęs, neblaivius kolegas parvežė namo ne savo pamainai priskirtu tarnybiniu automobiliu. Apie 23.30 val. visiems išsiskirsčius pareiškėjas iš patalpų išėjo paskutinis.
2023-03-13 buvo užregistruotas Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Klaipėdos apygardos skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. N. tarnybinis pranešimas dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo pagal E. K. pranešimą dėl galimo smurto ir (ar) priekabiavimo jos atžvilgiu.
2023-04-21 gauta Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos imuniteto valdybos tarnybinio patikrinimo išvada dėl Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariato reagavimo skyriaus pareigūnų veiksmų. Išvadoje siūloma: tarnybinį patikrinimą baigti. Pripažinti, kad Klaipėdos aps. VPK Palangos m. PK RS viršininkas D. M., būdamas vidaus tarnybos sistemos pareigūnu, padalinio vadovu, ir žinodamas, kokio elgesio varianto iš jo reikalauja atitinkamos teisės normos, netiesiogine tyčia pažeidė Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 d. 2 punktą, Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą, Etikos kodekso 6.1, 6.2, 6.3, 6.6, 6.8, 7.1, 7.2 papunkčių reikalavimus, Vidaus tvarkos taisyklių 16 ir 38 punktus, Transporto priemonių taisyklių 21 punktą ir netinkamai vykdė pareigybės aprašymo, patvirtinto Klaipėdos aps. VPK viršininko 2016 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 30-V-560, 5.3, 6.2, 6.4 ir 6.14 papunkčių reikalavimus ir tokia savo veika padarė tarnybinį nusižengimą, nustatytą Statuto 2 straipsnio 6 dalyje. D. M. už tarnybinį nusižengimą skirti tarnybinę nuobaudą – parenkant iš Statuto 39 straipsnio 2 dalyje esančių nuobaudų. 4. Pavesti Klaipėdos aps. VPK viršininkui A. M. spręsti klausimą dėl D. M. grąžinimo į pareigas ir darbo apmokėjimo už nušalinimo laikotarpį išmokėjimo. Pripažinti, kad Klaipėdos aps. VPK Palangos m. PK RS vyriausiasis tyrėjas V. S., tyrėjai M. Ž., E. B., D. Š., J. B., L. L. ir T. P., vyresnysis tyrėjas T. P., vyriausieji patruliai R. O., L. G., D. R. ir D. R., būdami vidaus tarnybos sistemos pareigūnais, padarė tarnybinius nusižengimus, tačiau atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, lengvinančias aplinkybes, tarnybinių nuobaudų jiems neskirti, o apsiriboti įspėjimu ateityje laikytis Statuto, Etikos kodekso, Vidaus tvarkos taisyklių, Tarnybinio transporto naudojimo taisyklių ir kitų jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų. Pavesti Klaipėdos aps. VPK Palangos m. PK viršininku A. B., kartu su PD prie LR VRM Žmogiškųjų išteklių valdyba, vadovaujantis Rekomendacijomis, organizuoti konsultacijas išgertuvėse dalyvavusiems pareigūnams ir / arba organizuoti mokymus ar kitas prevencines priemones apie alkoholio žalą bei su juo susijusias neigiamas pasekmes. Pavesti PD prie LR VRM Žmogiškųjų išteklių valdybai užtikrinti D. M. paskirtos tarnybinės nuobaudos įforminimą. 2023-03-24 Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teikimu dėl D. M. nušalinimo Nr. 5-IL-5917 nuo pareigų buvo nuspręsta, jog D. M. savo sąmoningais ir aktyviais veiksmais bando paveikti atliekamo tarnybinio patikrinimo rezultatus, vadovaudamasi Statuto 45 straipsnio 2 dalies 1 punktu (Pareigūnas nuo pareigų gali būti nušalintas jeigu tarnybinio patikrinimo dėl pareigūno veikos metu jis aktyviais veiksmais trukdo atlikti šį patikrinimą arba siekia paveikti tarnybinio patikrinimo eigą ir rezultatus), todėl nušalinamas nuo pareigų tarnybinio patikrinimo laikotarpiui.
2023-04-21 Klaipėdos apskrities VPK viršininko įsakymu „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. M.“ paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos.
2023-04-21 Klaipėdos apskrities VPK viršininko įsakymu „Dėl D. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“ nuo 2023 m. balandžio 22 d. pareiškėjas buvo atleistas iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko pareigų.
Teismas vertina bylos įrodymus pagal ABTĮ įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą, reiškiantį, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.). Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-95/2012 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos policijos įstatymas apibrėžia policijos sąvoką kaip asmens, visuomenės saugumą ir viešąją tvarką užtikrinanti policijos įstaigų ir policijos pareigūnų sistemą. Tuo pačiu įstatymas numato, kad policijos įstaiga – šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas juridinis asmuo, įgyvendinantis įstatymuose ir kituose teisės aktuose jam pavestus policijos uždavinius. Taip pat policijos pareigūnas – Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute nustatyta tvarka į pareigūno pareigas priimtas statutinis valstybės tarnautojas, atliekantis įstatymuose nustatytas policijos funkcijas, kuriomis užtikrinamas policijos uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas, turintis įstatymų suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus dėl sau nepavaldžių asmenų ir (ar) vadovaujantis policijos pareigūnams. Policijos pareigūno statusas – šiame įstatyme, Statute ir kituose įstatymuose nustatytų policijos pareigūnų teisių ir pareigų visuma.
Vidaus tarnybos statuto (Statutas) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindiniai vidaus tarnybos principai. Vienas iš jų (Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas) - bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principas, pagal kurį pareigūnas privalo atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas. Statuto 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Statuto (nuo 2019-01-01 galiojanti redakcija) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Statuto 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Statuto 39 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos.
Teismas šioje byloje vertina, ar pagrįstai konstatuotas pažeidimas bei skirta griežčiausia tarnybinė nuobauda ir, jeigu taip, įvertinus pareigūno padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes ir priežastis, nusižengusio pareigūno kaltės rūšį ir laipsnį, nagrinėjamu atveju galima skirti pačią švelniausią pagal savo pobūdį tarnybinę nuobaudą (pastabą), įskaitant ir ar ji yra adekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui.
Žemesnės instancijos teismas
Tarnybinės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-360/2013).
Klaipėdos apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 30-V-449 „Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 1 punktas nurodo, kad Vidaus tvarkos taisyklės reglamentuoja Klaipėdos apskrities VPK ir jo struktūrinių padalinių vidaus tvarką, kurios tikslas – daryti įtaką statutinių valstybės tarnautojų, karjeros valstybės tarnautojų, dirbančių pagal darbo sutartis elgesiui, kad gerėtų jų ir visuomenės santykiai, policijos įvaizdis. Taisyklėse numatyta, kad darbuotojai turi laikytis Policijos departamente ar individualiai darbuotojui nustatyto darbo laiko režimo. Už pavaldžių darbuotojų darbo laiko režimo laikymosi kontrolę teisės aktų nustatyta tvarka atsako Policijos departamento padalinių vadovai. Darbuotojų įėjimo (išėjimo) į pastatus tvarką nustato Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pastatų komplekso ir jam priskirtos teritorijos fizinės apsaugos bei patekimo į juos kontrolės instrukcija, patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 5-V-703. Darbuotojai darbo metu turi laikytis darbo saugos reikalavimų. Darbuotojams, nesuderinus su padalinio vadovu, darbo metu draudžiama spręsti asmeninius reikalus, užsiimti kita veikla, nesusijusia su pareigybės funkcijų vykdymu. Darbuotojams draudžiama darbo metu darbo vietoje vartoti alkoholinius gėrimus, būti neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių ar toksinių medžiagų. Darbuotojai savo elgesiu reprezentuoja Policijos departamentą.
Žemesnės instancijos teismas
Etikos kodeksas (redakcija galiojusi nuo 2018-08-03 iki 2023-05-17) numato, kad policijos darbuotojas, vadovaudamasis minėtais veiklos ir elgesio principais, privalo laikytis šių nuostatų: ginti ir gerbti kiekvieno žmogaus garbę ir orumą bei pagrindines teises ir laisves, netoleruoti žeminančio elgesio; būti humaniškas, stengtis padėti kiekvienam asmeniui, kuriam reikalinga pagalba, suteikti žmonėms objektyvią ir visapusišką informaciją apie jų teises, pareigas, galimybes, nedarydamas įtakos galimam apsisprendimui ir interesams; laikytis bendravimo kultūros, vykdydamas tarnybines (darbo) pareigas bendrauti dalykiškai ir santūriai, visais atvejais išlikti mandagus ir taktiškas, elgtis pagarbiai;6.8. straipsnyje nurodyta, nepiktnaudžiauti policijos pareigūno ar kito policijos darbuotojo statusu, nenaudoti jo asmeniniams interesams, tarnybinį ar darbo pažymėjimą naudoti tik vykdant tarnybines (darbo) pareigas teisės aktų nustatyta tvarka; 6.6. būti tolerantiškas, viešai nereikšti asmeninių simpatijų ar antipatijų vadovams, pavaldiniams, kolegoms, visuomenės veikėjams, visada išlikti objektyvus ir nešališkas; 6.8. nepiktnaudžiauti policijos pareigūno ar kito policijos darbuotojo statusu, nenaudoti jo asmeniniams interesams, tarnybinį ar darbo pažymėjimą naudoti tik vykdant tarnybines (darbo) pareigas teisės aktų nustatyta tvarka; 7.1. saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nediskredituotų savo vardo, policijos pareigūno, valstybės tarnautojo ar kito policijos darbuotojo statuso ir policijos autoriteto; 7.2. visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais jis rodo pavyzdį ir kad pagal jo elgesį bei įvaizdį sprendžiama apie visą policijos sistemą, jos pareigūnus ir kitus darbuotojus.
Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2016 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 30-V-560 patvirtintose Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko pareigas pareigybės aprašymo 5.3 punkte numatyta, kad pareigūnas turi išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, kitus teisės aktus, reglamentuojančius valstybės tarnybą, vidaus ir policijos veiklą, 6.2 užtikrinti, kad Reagavimo skyriaus veikla būtų vykdoma laikantis Lietuvos respublikos ir kitų teisės aktų reikalavimų; 6.4 organizuoja ir kontroliuoja reagavimo skyriaus veiklą vykdant žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimą, neatidėliotinos pagalbos asmenims teikimą, nusikalstamų administracinių nusižengimų prevenciją ir atskleidimą, saugaus eismo priežiūrą, operatyvinės grupės funkcijas, kitų padalinio kompetencijai priskirtų funkcijų bei užduočių kokybišką atlikimą; 6.14 nuolat vykdo pavaldžių pareigūnų ir darbuotojų teisėtumo, pažeidimo kontrolės ir prevencijos priemones, asmeniškai atsako už šių priemonių įgyvendinimą.
Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2019 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 30-V-169 „Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato transporto priemonių naudojimo taisyklių patvirtinimo“ 21 punkte nustatyta, kad Klaipėdos apskrities VPK darbuotojai policijos įstaigų transporto priemonėmis naudojasi tik tarnybinėms funkcijoms vykdyti.
Dėl pažeidimo objektyviosios pusės
Valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tik tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi nustatant, ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (žr., pvz., LVAT 2011 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-186/2011; 2011 m. gegužės 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1446/2011; kt.).
LVAT nusistovėjusioje praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., LVAT 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1139-575/2019).
Vertinant šalių pareiškimus ir argumentus galima konstatuoti, kad byloje ginčo nėra, jog pareiškėjas bei minėti policijos pareigūnai išgėrę kavinėje alkoholio, policijai priklausančiame pastate, poilsio patalpose buvo susirinkę, neformaliai bendravo, vartojo alkoholį. Taip pat nėra ginčo, kad iš susibūrimo pareigūnai, t.y. T. P., V. S., M. Ž., L. G. namo buvo parvežti tą naktį budėjusio pareigūno E. B. su tarnybine mašina, o pareiškėjas tuo metu buvo šalia ir viską stebėjo, šiuos faktus taip pat patvirtina Išvada, vaizdo medžiaga bei liudytojų parodymai teismo posėdžio metu.
Žemesnės instancijos teismas
Iš pateiktų vaizdo registratoriaus įrašų matyti, kad 2023 m vasario 9 d. vakare, maždaug laikotarpiu nuo 22.00 iki 24.00 pareiškėjo bei kitų pareigūnų judesiai yra nekoordinuoti ir nerišlūs. Pareigūnai be uniformų, vilki šviesios spalvos striukes ir bėgioja, vaikščioja policijos kieme, vienas iš jų galimai suklupo nesėkmingai bandydamas perlipti tvorą, taip pat nešiojasi butelius, krepšius.
Pareiškėjas nepaneigė faktų, nustatytų išvadoje, nenuginčijo, kad vartojo alkoholį, buvo vakarėlyje ir matė, kad pareigūnai grįžo namo su tarnybinėmis mašinomis. Posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, kad iš patalpų išėjo paskutinis, tuo tvirtai įsitikinęs, uždarė patalpas bei užrakino duris.
Remiantis rašytiniais liudytojų parodymais kitą dieną, po susibūrimo, t.y. vasario 10 d. 11 val. UAB „City Service Cleaning“ valytoja, dirbusi vasario mėnesį, paprašyta R. M. išvalyti kambarį pastebėjo, kad poilsio kambaryje Nr. 8 grindys buvo lipnios, prilaistytos įvairių skysčių, langas buvo praviras. Per pastaruosius du metus, kuriuos ji praleido valydama patalpas komisariate tokio sujaukto kambario nebuvo mačiusi.
Vaizdo kameros užfiksavo, kaip kitą dieną, t.y. 2023 vasario 10 d. pareiškėjas neša šiukšlių maišą į lauką, tai patvirtina ir Palangos miesto PK VS vyriausiosios specialistės R. M. 2023-03-17 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodo, kad pareiškėjas atėjo pas ją ir paprašė suorganizuoti gyvenamosios patalpos Nr. 8 sutvarkymą.
Vertinant bylos aplinkybes, neigiamai vertintina pareiškėjo pozicija, kad pareiškėjas nebuvo susirinkimo iniciatorius, nedavė nurodymo išvežioti nuo alkoholio apsvaigusius pareigūnus tarnybiniu transportu. Pareiškėjas privalėjo užtikrinti tvarką ir saugumą, bylos aplinkybės ir pačio pareiškėjo skunde, taip pat teisme pateikti paaiškinimai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjui buvo nežinoma ar neaišku, kokios yra alkoholio vartojimo pasekmės tarnybinėse patalpose ir transporto priemonių naudojimas tarnybos metu, bei kitos iš to kylančios pasekmės, kurias atsakovė detaliai išanalizavo atlikdama tarnybinį patikrinimą. Pareiškėjo manymu, jis nebuvo atsakingas už tvarkos ir drausmės užtikrinimą, numatytą įstatymuose bei anksčiau Klaipėdos apskrities VPK viršininko įsakymu, o leidimo naudoti tarnybinį transportą nei žodžiu nei raštu nedavė. Su šia pareiškėjo pozicija nesutiktina. Atsižvelgiant į pareiškėjo tarnybos laiką vidaus tarnybos sistemoje, jo užimamas pareigas, atliekamas funkcijas, šios bylos aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjui turėjo būti suprantama jo paties viršininko pozicija ir jo asmens elgesio pavyzdys kitiems pareigūnams.
Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad pareigūnas gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai. Šiame punkte nustatyti reikalavimai (išskyrus reikalavimą pranešti apie tai policijai) netaikomi pareigūnui tais atvejais, kai šios pareigos atlikimas iš esmės pakenktų policijos uždavinių įgyvendinimui. Šiuo atveju vertinama konkreti pareiškėjo situacija, nevertinami kitų pareigūnų veiksmai ar neveikimas. Konstatuotina, kad pareiškėjas galėjo atlikti ir bet neatliko visų reikalingų veiksmų, kad užkirstų kelią tolesniems įvykiams. Byloje nenustatyta svarbių aplinkybių, kurios trukdė užkirsti kelią įvykti tokiam pareigūnų elgesiui ir neleido laikytis tiek bendrojo pobūdžio, tiek įstatymuose ir kituose teisės aktuose elgesio normų.
Dėl subjektyviosios pažeidimo pusės
Vertinant tai, kad pareiškėjas užėmė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko pareigas, ir jo tarnybos stažas yra 11 metų darytina išvada, kad ilgametę patirtį turinčiam pareiškėjui nereikia jokių specialiųjų žinių ar įgūdžių numatyti alkoholio vartojimo pasekmes tarnybinėse poilsio patalpose. Teismo vertinimu, pareiškėjas yra tinkamai supažindintas su Tvarkos aprašo taisyklėmis bei turėjo žinoti ir suvokti įstatymuose bei Etikos kodekse jam numatytas pareigas. Todėl išvadoje pagrįstai konstatuota, kad konkrečius elgesio variantus pareiškėjas pasirinko pats, sąmoningai nepaisydamas teisės aktų nuostatų.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjant subjektyviąją pažeidimo pusę yra svarbu akcentuoti, kad pareiškėjas prisipažino ir posėdžio metu patvirtino, kad tą patį vakarą pakeitė kitos dienos darbo grafiką nesivadovaudamas numatytomis grafiko keitimo taisyklėmis, o turėdamas konkretų tikslą – užtikrinti, kad susibūrime dalyvaujantys pareigūnai galėtų nevaržomai vartoti alkoholį tarnybinėse poilsio patalpose. Pareiškėjas nurodė, kad tokiu būdu kitą dieną buvo užkirstas kelias neblaiviems pareigūnams ateiti į darbą ir taip išvengti žalos, kurią galėjo sukelti neblaivūs pareigūnai atvykę į darbą. Teismo vertinimu, pareigūnas suvokė situaciją, tačiau savo veiksmais ir neveikimu leido pasekmėms atsirasti.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas paliko poilsio patalpas paskutinis. Remiantis jo paaiškinimu jis stengėsi užtikrinti, kad patalpose neliktų nė vieno iš pareigūnų, patalpos būtų uždarytos, užrakintos. Atsižvelgiant į tarnybinius pranešimus bei kitus rašytinius įrodymus kitą dieną jis atliko visus būtinus veiksmus, informavo už poilsio patalpas atsakingą R. M., kad patalpos būtų išvalytos, pareiškėjas pats išnešė šiukšles.
Kaip minėta, LVAT yra konstatavęs, kad statutinis valstybės tarnautojas gali apskritai neatlikti savo pareigų, arba jas atlikti, tačiau su tam tikrais trūkumais, klaidomis, t. y. netinkamai; tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.
Iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas skatino tokį nepriimtiną elgesį ir stengėsi jį kontroliuoti tam tikrose ribose, tačiau sąmoningai jam leido vykti.
Dėl paskirtos nuobaudos proporcingumo
Byloje yra įrodyta ir ginčo nėra, kad 2023 m. sausio 9 d. pareiškėjas ir jam pavaldūs pareigūnai vartojo alkoholį Palangos VPK poilsio patalpose, kurios yra neatsiejamos nuo policijos komisariato pastato ir turi tą patį, bendrą įėjimą, kiemą. Nustatyta remiantis liudytojų parodymais ir pačio pareiškėjo teiginiais, jog pareiškėjas įvertinęs pareigūnų neblaivumą ir riziką, kuri kitą dieną teks pareigūnams išėjus į darbą, pakeitė darbo grafiką savo iniciatyva. Atsakovas, atlikęs tarnybinio nusižengimo tyrimą, Išvadoje nustatė, kad pareiškėjas šiurkščiai pažeidė tarnybinės etikos ir teisės aktų reikalavimus, pažeidimą kvalifikavo kaip šiurkštų nusižengimą, kuriuo šiurkščiai nusižengiama pareigūno pareigoms ar tarnybinės etikos principams ir, remdamasis Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ginčijamu Įsakymu skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos.
Pareiškėjo padarytas pažeidimas (jo subjektyvioji ir objektyvioji pusė) konstatuotas pagrįstai. Kaip aptarta, pareiškėjo pažeidimas sudarė sąlygas atsirasti neigiamoms pasekmėms, kurios gali daryti poveikį bendram įstaigos darbui. Kaip jau pasisakyta, padarytas pažeidimas nėra visiškai formalus. Šiuo atveju paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš darbo yra proporcinga padarytiems šiurkštiems pažeidimams. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo teigti, kad vertinant pareiškėjo padarytą aptartą veiką, aplinkybės, kad pareiškėjas galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, taip pat pareigūno tarnybą iki pažeidimo charakterizuojančios aplinkybės įvertintos netinkamai. Priešingai - darytina išvada, kad ilgas tarnybos stažas bei labai geras tarnybos vertinimas iki nuobaudos paskyrimo suponuoja faktą, jog pareiškėjas turi patirties ir galėjo suprasti, kad jo elgesys yra netinkamas. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad paskirta nuobauda – atleidimas iš darbo – būtų neproporcinga.
Nagrinėjamu atveju atsakovė, skirdama tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, įvertino tiek lengvinančias, tiek sunkinančias aplinkybes. Minėtų aplinkybių nenustatyta, todėl teismo vertinimu, pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš darbo, atitinka teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.
Teismo vertinimu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
Teismas, vertindamas visus įrodymus, daro išvadą, kad visi pažeidimai padaryti pareiškėjo aktyviais veiksmais ir neveikimu. Visi tarnybiniai pažeidimai yra susiję tarpusavyje ir buvo padaryti tyčia. Pareiškėjas, būdamas komisaru, suvokė savo veiksmų ir neveikimo esmę bei pobūdį. Tai patvirtina vaizdo įrašuose užfiksuota medžiaga, iš kurios seka, kad pareiškėjas veikė tikslingai ir užtikrintai. Pareiškėjas, būdamas patyręs pareigūnas, suvokė, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl tokio jo elgesio kils neigiami padariniai, pasekmės institucijai, tarnybai ir jo paties geram vardui ir nors tiesiogiai jų nenorėjo, sąmoningai leido jiems atsirasti, pasirinkdama tokį elgesio modelį. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad nurodyti pažeidimai sukėlė neigiamus padarinius pareiškėjo, kaip valstybės pareigūno, geram vardui ir VPK, kaip valstybės institucijos, autoritetui. Pareiškėjas savo paaiškinimais iš dalies faktinių aplinkybių neneigia, nurodo, kad jis veikė kaip vadovas, tačiau faktines aplinkybes jis vertina sau palankiu aspektu, nutylėdamas kai kuriuos faktus.
Remiantis pareiškėjo charakteristika, kurioje pareiškėjas iš esmės charakterizuotas teigiamai, nurodyta, kad metų tarybinės veiklos rezultatai įvertinti labai gerai, pareiškėjas 8 kartus skatintas. Pareiškėjas policijos komisariate tarnavo apie 11 metų, jis buvo ne kartą skatintas už pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą. Pareigūnas charakterizuojama teigiamai.
Pareigūnams keliami aukšti nepriekaištingo elgesio standartai, jie įstatymo nustatyta tvarka prisiekia tarnauti Lietuvos valstybei, t.y. būti ištikimi Lietuvos Respublikai, vykdyti Konstituciją ir įstatymus, visada būti nešališki, sąžiningi, saugoti gerą pareigūno vardą. Einant savo pareigas nepakanka vien tinkamai atlikti savo tiesiogines funkcijas, bet privalu savo pavyzdžiu kurti teisingo, sąžiningo, nešališko, teisines vertybes bei kitų pareigūnų darbą, etikos principus gerbiančio valstybės pareigūno, įvaizdį. Pareiškėjo neteisėti tyčiniai veiksmai šiuo atveju nesuderinami su šiais reikalavimais. Pareiškėjo vykdomų funkcijų svarba, jo ypatingas statusas ir profesijos prestižas pagrįstai suponavo griežtą atsakovės reakciją į šiuos šiurkščius pareiškėjo tarnybinius pažeidimus. Atsakovas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad pareiškėjo veiksmai nesuderinami su pareigūno, vykdančio valstybės jam deleguotas funkcijas, statusu ir tarnyba.
Pažymėtina, kad pareiškėjas pagal savo kompetenciją neprisiėmė atsakomybės už savo veiksmus, nesiėmė priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas, priešingai planavo, organizavo įrodymų sunaikinimą, vertinant liudytojų parodymus bandė daryti jiems įtaką prasidėjus tarnybiniam tyrimui.
Teismų praktikoje vertinant paskirtos nuobaudos griežtumo atitiktį padarytam tarnybiniam nusižengimu pažymima, kad, nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012). Tarnybiniai nusižengimai vertinami ir tarnybinės nuobaudos už juos yra skiriamos atsižvelgiant į kiekvienu konkrečiu atveju nustatytų aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1366/2009). Teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-649/2013).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vadovaudamasi šiomis nuobaudų skyrimo vertinimo nuostatomis, daro išvadą, jog pareiškėjui paskirta nuobauda – atleidimas iš tarnybos – atitinka bendruosius tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principus, tame tarpe nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo principus. Visuma nustatytų aplinkybių patvirtina, kad padarytas nusižengimas yra priešingas valstybės pareigūno statusui, o tuo pačiu ir visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms bei visuomenėje formuojamam pareigūnų autoritetui bei pačios valstybės tarnybos prestižui. Nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, nes pažeidimas padarytas tarnybos metu, šiurkščiai buvo pažeisti valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojantys teisės aktai, nustatyti neteisėti veiksmai –organizavimas, dalyvavimas, neužkirtimas kelio daromam teisės pažeidimui ir nepranešimas apie žinomą padarytą teisės pažeidimą, neteikimas žinomos informacijos apie padarytą teisės pažeidimą kito tarnybinio patikrinimo metu, kai pareiškėjas buvo apklausiamas kaip liudytojas, bei tikrovės neatitinkančių duomenų teikimas tarnybinio patikrinimo metu – sumenkino tarnautojo reputaciją, šiais neteisėtais veiksmais pareiškėjas parodė nepagarbą valstybės tarnybai, tai sudaro pagrindą riboti jo teisę tęsti valstybės tarnybą.
Atsakovas, įvertinęs padarytų pažeidimų esmę, duomenis apie pareiškėjo tarnybą, jo charakteristiką, atsižvelgusi į padarytų pažeidimų šiurkštumą, poveikį tarnybai ir pareigūno geram vardui bei visas patikrinimo išvadoje nurodytas aplinkybes, pagrįstai ir teisėtai skyrė tarnybinę nuobaudą pareiškėjui – atleidimą iš tarnybos.
Dėl pareigūno nušalinimo
Nustatyta, kad pareiškėjas šį įsakymą skundžia, reikalauja pripažinti nušalinimą nuo pareigų nepagrįstu. Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškinimo, jog nesant nušalinimo pagrindui, atsakovas turi išmokėti darbo užmokestį už aptariamą nušalinimo laikotarpį.
Vidaus tarnybos statuto 45 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pareigūną nuo pareigų nušalina pareigūną į pareigas skiriantis asmuo įsakymu savo iniciatyva arba gavęs motyvuotą tarnybinį patikrinimą atliekančio pareigūno teikimą. Įsakyme nušalinti pareigūną nuo pareigų turi būti nurodytas laikotarpis, kuriam pareigūnas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Nušalintam nuo pareigų pareigūnui, įskaitant nušalintąjį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka, nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu darbo užmokestis nemokamas (Vidaus tarnybos statuto 45 str. 4 d.). Nušalintas nuo pareigų pareigūnas iš karto po nušalinimo grąžina pareigūno pažymėjimą, specialų ženklą, tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones ir sprogmenis pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat atiduoda jam patikėtus tarnybinius dokumentus, inventorių, kitas darbo priemones (Vidaus tarnybos statuto 45 str. 5 d.). Laikotarpis, kurį pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, į vidaus tarnybos stažą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, dėl kurio buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, kai jis nėra įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tuos atvejus, kai pasibaigus pareigūno, kuris buvo nušalintas nuo pareigų šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, nušalinimo terminui neatsirado pagrindas atleisti pareigūną iš pareigų arba pareigūnas šio statuto 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka buvo perkeltas į kitas pareigas (Vidaus tarnybos statuto 45 str. 7 d.).
Pareiškėjas teigia, kad buvo organizuotas neformalus susitikimas po darbo valandų, vienoje iš esančių kavinių, kuris truko apie 15-20 minučių. Buvo geriama arbata ir nuraminti besijaudinantys bendradarbiai, bet nebuvo daromas spaudimas, ar duodami nurodymai, Taip pat, teigia atostogų metu buvo užsukęs ir trumpam susitikęs su keliais Reagavimo skyriaus pareigūnais bei komisariato viršininku. Tuo tarpu atsakovė bei liudytojai teigia, kad pareigūnams buvo daromas spaudimas. Liudytojas V. S. ir T. P. teigė, kad sužinojęs, jog yra pateiktas tarnybinis pranešimas, pareiškėjas elgėsi neadekvačiai, bandė daryti įtaką, kad tarnybinis tyrimas neprasidėtų.
Tiek išvadoje, tiek teismo posėdžio metu atsakovo atstovai analizavo ir aiškinosi, ar šie kaip pareiškėjo veiksmai kirtosi su vidaus taisyklėmis, t. y. ar pareiškėjas, Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas, ėmėsi nuo jo priklausančių ir protingai įmanomų veiksmų, kad išvengti pažeidimo tyrimo termino pažeidimų. Atsakovas neigiamai įvertino pareiškėjo vaidmenį šioje situacijoje. Išvadoje pacituota nemažai teisės aktų, kurie nustato bendras pareigas elgtis rūpestingai ir tinkamai organizuoti ir kontroliuoti įstaigos veiklą. Teismas sutinka, kad pareiškėjas taip pat nesilaikė bendro pobūdžio pareigos. Kaip jau buvo minėta darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas įrodė, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui. Šiuo atveju laikytina, kad Išvadoje nurodytos aplinkybės pagrindžia pareiškėjui inkriminuojamo pažeidimo objektyviąją ir subjektyviąją pusę.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, proceso šalių paaiškinimus, teisinį ginčą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, teismas daro išvadą, kad atsakovė išsamiai išanalizavo individualią pareiškėjo situaciją, nusižengimo padarymo aplinkybės bei kitas tarnybinei nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes, atsižvelgdama į reikšmingas aplinkybes ir surinkusi pakankamai įrodymų dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo, dėl to priėmė teisėtus ir pagrįstus įsakymus. Todėl paskirta pareiškėjui nuobauda yra teisėta, nėra pagrindo jos švelninti. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo panaikinti Klaipėdos apskr. VPK viršininko 2023-03-24 įsakymą Nr.30-TE-153 „Dėl D. M. nušalinimo nuo pareigų“; priteisti iš Klaipėdos apskr. VPK mano vidutinį darbo užmokestį už nušalinimo laikotarpį bei delspinigius; panaikinti apskrities vyriausiajam policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK, atsakovas) 2023-04-21 įsakymą Nr.30-TE-230 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. M.“ arba teismui manant, kad tarnybinis nusižengimas buvo padarytas, tarnybinę nuobaudą pakeisti į švelnesnę; panaikinti Klaipėdos apskr. VPK viršininko 2023-04-21 įsakymo Nr.30-TE-231 „Dėl D. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“; priteisti iš Klaipėdos aspkr. VPK pareiškėjo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2023-04-24 iki teismo sprendimo įvykdymo; grąžinti pareiškėją į Klaipėdos aspkr. VPK Palangos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko pareigas; todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalis).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėja. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Sprendimui įsiteisėjus grąžintinos šalims įmokėtos lėšos į teismo specialiąją sąskaitą liudytojų išmokoms, kadangi liudytojai nepateikė prašymų apmokėti jų turėtas išlaidas (ABTĮ 39 straipsnio 2, 3, 5, 6 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Grąžinti pareiškėjui D. M. 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų), įmokėtų 2023-08-24 į teismo specialiąją sąskaitą, sprendimui įsiteisėjus.
Grąžinti atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 600 Eur (šeši šimtai eurų) įmokėtų 2023-09-26 į teismo specialiąją sąskaitą, sprendimui įsiteisėjus.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.