- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-18
- Bylos Nr.
- 2YT-581-503/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00303-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Pareiškėjas
- J. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, S. G., T. L., J. L., P. L.
- Kategorijos
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Kristinai Sopromadze,
nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui S. G. (apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. G., T. L., J. L., P. L. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. L. pareiškimu iš esmės prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, kurį mirties dieną sudarė mirusiajai priklausę gyvenamas namas su ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), kurių teisinė registracija neatlikta, ir 300/2240 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), po jo motinos D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Šio fakto nustatymas turės jam juridinę reikšmę, kadangi jis siekiantis gauti paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą ir išviešinti (įregistruoti) palikimo priėmimą. Jis po D. L. mirties per 3 mėnesius nesikreipė į notarą dėl palikimo ir jai priklausančio turto paveldėjimo dokumentai iki šiol nesutvarkyti.
Pareiškėjas pareiškime nurodė ir teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina D. L., kuri turėjo gyvenamąjį namą su ūkio pastatais bei kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Šie statiniai VĮ Registrų centre nebuvo įregistruoti. Be to, D. L. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, todėl ji nuosavybės teise turėjo 300/2240 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 22,40 ha, esančio (duomenys neskelbtini). Atkūrė nuosavybę į žemę bendrai, sklypo jie neatsidalino. Jo tėvas B. L. mirė (duomenys neskelbtini). Pas notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi dėl teisinių žinių stokos nežinojo apie nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Taip pat turėjo šeimyninių rūpesčių, todėl 3 mėnesiai greitai praėjo ir pavėlavo susitvarkyti dokumentus. Mirus motinai jis liko gyventi jai nuosavybės teise priklausančiame name, todėl manė, jog jis savaime tampa jo nuosavybė, o susitvarkyti tai patvirtinančius dokumentus gali bet kada. Apie tai, kad motinai priklausantys statiniai nėra įregistruoti VĮ Registrų centre, sužinojo tik pradėjęs domėtis paveldėjimo klausimais. Mirus motinai, prisidėjo ją palaidojant, jam atiteko kai kurie jai priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai, kadangi jis faktiškai liko gyventi jai nuosavybės teise priklausančiame name, kuriame gyvena iki šiol. Deklaruoti savo gyvenamosios vietos motinai priklausančiame name negali, kadangi šis namas nėra įregistruotas VĮ Registrų centre. Naudojasi ir motinai priklausančia žeme, ją dirba, prižiūri. Žemę dirbo iš karto po motinos mirties. Yra įregistravęs ūkininko ūkį. Tokiu būdu priėmė palikimą po motinos D. L. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Sodyboje dabar gyvena, laiko paukščius, sodyboje gyvena jo du broliai ir sesuo, jie nei vienas vaikų neturi. Žemių broliai ir sesės anksčiau atsisakė jo naudai, todėl jis visada viską dirbo (b. l. 3-4).
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė atsiliepime nurodė, jog neprieštaraus dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, jeigu pareiškėjas tokį faktą pagrįs liudytojų parodymais (b. l. 24-25). Teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė nurodė, jog dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštarauja.
Suinteresuotas asmuo S. G. atsiliepimu pareiškimo patenkinimui neprieštaravo (b. l. 28).
Suinteresuotas asmuo T. L. atsiliepimu pareiškimo patenkinimui neprieštaravo (b. l. 29).
Suinteresuotas asmuo J. L. atsiliepimu pareiškimo patenkinimui neprieštaravo (b. l. 30).
Suinteresuotas asmuo P. L. atsiliepimu pareiškimo patenkinimui neprieštaravo (b. l. 31).
Šalies argumentai
Pareiškėjo nurodytas pareiškime jam palikimo atsiradimo bei jo faktinio priėmimo aplinkybes teismo posėdyje nuosekliai, išsamiai, aiškiai patvirtino liudytojai – J. M. ir G. M.. Be to, šie nenurodė, kad girdėję, jog dėl D. L. palikimo priėmimo tarp įpėdinių, būtų buvęs koks tai ginčas. Šių liudytojų teisme duotais paaiškinimais priežasties netikėti nenustatyta.
Pareiškėjo J. L. motinos D. L. palikimo atsiradimo ir jo faktinio priėmimo aplinkybės byloje yra grindžiamos ir rašytiniais įrodymais: gimimo liudijimu (b. l. 6), kad pareiškėjas yra D. L. sūnus; mirties liudijimu (b. l. 7), kad D. L. mirė (duomenys neskelbtini); pažymomis apie asmenų deklaruotas gyvenamąsias vietas (b. l. 8-9), kad D. L. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini); pažyma apie pastatus ir jų priklausomybę (b. l. 10), kad pagal įrašą ūkinėje knygoje D. L. vardu užregistruotas gyvenamas namas su ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini); ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimu (b. l. 11), kad pareiškėjas nuo 2001 m. birželio 19 d. įregistravęs ūkį (duomenys neskelbtini); VĮ Registrų centro pažymėjimu (b. l. 12), kad D. L. nuosavybės teise priklausė 300/2240 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); notarės liudijimu (b. l. 13), kad dėl D. L. turto paveldėjimo niekas iš įpėdinių į (duomenys neskelbtini) notaro biurą nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas į jos turtą niekam neišduotas.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50-51 straipsniai nustato, kad įpėdinis(-ė), šiuo atveju J. L. laikomas priėmusiu D. L. palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (įgyvendinti ir naudotis paveldima nuosavybės teise), su ketinimu priimti palikimą kreipėsi į notarą ar teismą. Įpėdinis(-ė) laikomas(-a) priėmusiu(-ia) palikimą, jeigu jis(-i) pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, t. y. jį valdo, naudoja, prižiūri ir kt.
Anksčiau nurodyti nenuginčyti, objektyvūs įrodymai – pareiškėjo pateikta rašytinė medžiaga, minėtų liudytojų teismo posėdžio metu išsakyti paaiškinimai, neabejotinai patvirtina, kad J. L. motinos D. L. turto atžvilgiu iš esmės atliko anksčiau nurodytus ir įstatymu numatytus juridiškai reikšmingus veiksmus. Ginčų dėl minėto palikimo priėmimo tarp įpėdinių nėra. Todėl teismas sprendžia, jog J. L. motinos D. L. minėtą palikimą faktiškai priėmė. Kadangi nėra tai patvirtinančių dokumentų ir jų negalima gauti kitu būdu, pareiškimas patenkintinas ir nustatytinas juridinis faktas teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 ir 448 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 265, 268, 270, 307, 444 ir 445 straipsniais, teismas
nusprendė:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. L., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos D. L., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.