Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Artūras Ridikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-61-719/2013

Teisėja Laima Dumskienė Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.3.2

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2013 m. gegužės 7 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Artūro Ridiko, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Prano Šimkaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės S. G., nuteistųjų D. S. ir L. Š. apeliacinius skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012-11-22 nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., paskiriant laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu: būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.; neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Šiuo nuosprendžiu L. Š. pripažintas kaltu: pagal BK 140 str. 1 d. dėl N. G. sužalojimo ir pagal BK 140 str. 1 d. dėl A. K. sužalojimo, paskiriant galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą dešimčiai mėnesių, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu: būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.; neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Šiuo nuosprendžiu taip pat remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p., L. Š. išteisintas pagal BK 140 str. 1 d. dėl L. G. ir B. K. sužalojimo, kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Remiantis BPK 303 str. 5 d. 1 p., A. Š. taip pat išteisintas pagal BK 140 str. 1 d., kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šiuo nuosprendžiu taip pat priteista iš D. S. 23,27 Lt ir L. Š. 23,27 Lt Panevėžio teritorinei ligonių kasai už N. G. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, solidariai iš D. S. ir L. Š. priteista 3000,00 Lt N. G. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti bei iš L. Š. priteista 3000,00 Lt A. K. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.Be to, šiuo nuosprendžiu N. G. ir A. K. civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti, L. G. ir B. K. civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėti, po 250 Lt priteista iš D. S. ir L. Š. N. G. advokato atstovavimo išlaidų bei iš L. Š. priteista 500 Lt A. K. advokato atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Taip pat A. Š. buvo kaltinamas tuo, kad 2010-08-01, apie 02.00 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su D. S. ir L. Š., dėl asmeninių nesutarimų kilusio konflikto metu, L. Š. du kartus kumščiu sudavus N. G. į galvą, suklupusiam nukentėjusiam kartu su D. S., D. S. sudavus ranka 3-4 smūgius nukentėjusiajam N. G. į veidą ir šonus, spardė į galvą, šonus, bendrai padarydami dėl kraujosruvų veide, krūtinėje, žastuose, žaizdos kaktos dešinėje, dešinės ausies srityje nežymų sveikatos sutrikdymą.

L. Š. buvo kaltinamas tuo, kad 2010-08-01, apie 02.00 val. (duomenys neskelbtini) kumščiu sudavė L. G. į dešinę ranką ir dėl kraujosruvos dešiniame žaste padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o taip pat ir tuo, kad 2010-08-01, apie 02.00 val. (duomenys neskelbtini) suėmęs B. K. abiem rankom už žastų ją stumdė ir dėl poodinių kraujosruvų žastuose padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

D. S. būtų pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ir jam paskirtas laisvės apribojimas šešiems mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu: būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.; neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

L. Š. būtų pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d. dėl N. G. sužalojimo paskiriant laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu: būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.; neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pagal BK 140 str. 1 d. dėl A. K. sužalojimo paskiriant laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu: būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.; neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pagal BK 140 str. 1 d. dėl L. G. sužalojimo paskiriant laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu: būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.; neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pagal BK 140 str. 1 d. dėl B. K. sužalojimo paskiriant laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu: būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.; neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą vieneriems metams ir dviems mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu: būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.; neatlygintinai išdirbti 160 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

A. Š. būtų pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d. paskiriant laisvės apribojimą keturiems mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu: būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.; neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

būtų priteista solidariai iš D. S., L. Š., A. Š. 46,54 Lt Panevėžio teritorinei ligonių kasai už N. G. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas;

būtų priteista solidariai iš D. S., L. Š., A. Š. 3000,00 Lt N. G. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti;

N. G., A. K., L. G., B. K. civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo būtų atmesti;

būtų priteista iš L. Š. 3000,00 Lt A. K. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti;

būtų priteista iš L. Š. 1000,00 Lt L. G. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti;

būtų priteista iš L. Š. 1000,00 Lt B. K. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti;

būtų priteista iš D. S., L. Š., A. Š. lygiomis dalimis N. G. 500,00 Lt advokato atstovavimo išlaidų;

būtų priteista iš L. Š. 500,00 Lt A. K. advokato atstovavimo išlaidų.

Prokurorė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino ir įvertino N. G. padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, neapdairiai pasielgdamas atmetė prašymą skirti papildomą ekspertizę, nors papildomas N. G. padaryto sveikatos sutrikdymo masto išnagrinėjimas ir įvertinimas galėjo iš esmės pakeisti teismo išvadas, t. y. nustačius, kad nukentėjusiajam įvykio metu buvo sulaužytas kairės pusės VIII šonkaulis, sveikatos sutrikdymo mastas būtų vertinamas ne nežymiu, o nesunkiu, kas įtakotų nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 138 str. 1 d., o ne pagal BK 140 str. 1 d., todėl mano, jog yra pagrindas teigti, kad teismas įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. nustatytus reikalavimus, ir šis pažeidimas yra esminis, sukliudęs pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog Utenos rajono apylinkės teismas, neatsižvelgdamas į N. G. padarytus sužalojimus, neišsiaiškinęs padarytų sužalojimų mechanizmo bei atmesdamas nuoseklius N. G., L. G. bei A. K. parodymus, pažeidė BPK 20 str. 5 d. nustatytas įrodymų vertinimo taisykles bei iš kaltinimo pašalino aplinkybę, jog L. Š. ir D. S. spardė N. G..

Taip pat Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, neteisėtai išteisino A. Š. dėl N. G. sužalojimo bei L. Š. dėl L. G. ir B. K. sužalojimo. Teigia, jog teismas, priimdamas sprendimą dėl A. Š. išteisinimo, iš esmės nepagrįstai apsiribojo kaltinamųjų bei kartu su jais kompanijoje buvusių asmenų parodymų analize neatsižvelgdamas į pastarųjų asmenų suinteresuotumą bylos baigtimi bei atmetė nukentėjusiosios L. G. parodymus, bylos duomenų patikimumą tikrino tik vienu aspektu - lyginant kaltinamųjų bei jų artimųjų ir nukentėjusiųjų parodymų turinį ikiteisminio bylos tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme, o paaiškinimų neatitikimai, kas ir kiek sudavė smūgių, negali būti besąlygiškas pagrindas atmesti nukentėjusiosios L. G. parodymus, juolab kad nukentėjusioji buvo nuosekli visų apklausų metu. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog nepagrįsta ir teismo išvada dėl L. Š. išteisinimo dėl L. G. ir B. K. sužalojimo, kadangi teismas iš esmės apsiribojo kaltinamųjų bei kartu su jais kompanijoje buvusių asmenų parodymų analize, o remiantis jų parodymais, buvo atmesti nukentėjusiųjų L. G. ir B. K. parodymai dėl A. Š. veiksmų, nors prieš vertindamas kaltinamųjų bei jų artimųjų parodymus ir pripažindamas juos įrodymais byloje, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad kaltinamieji suinteresuoti jiems palankia bylos baigtimi bei yra laisvi nuo teisinės atsakomybės duodant bet kokius parodymus. Nurodoma ir tai, jog paaiškinimų neatitikimai, kas ir kokį fizinį smurtą naudojo, negali būti besąlygiškas pagrindas atmesti nukentėjusiųjų L. G. ir B. K. parodymus, juo labiau kad nukentėjusiosios buvo nuoseklios visų apklausų metu, parodė, jog nesutarimų, priešiškumų, tarp jos ir kaltinamojo L. Š., dėl kurių galėtų duoti melagingus parodymus apie minėtą asmenį nėra.

Teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusysis prašė Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės S. G. apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. Nuteistieji D. S. ir L. Š. bei gynėjas advokatas prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, o Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti. Išteisintasis A. Š. teismo posėdyje prašė Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Tenkinama dalis nuteistųjų D. S. ir nuteistojo L. Š. apeliacinių skundų, Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės S. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl prokurorės S. G. apeliacinio skundo

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis bei priimtu sprendimu. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kilus neaiškumams dėl N. G. padaryto sveikatos sutrikdymo masto, Utenos rajono apylinkės teismas paskyrė teismo medicininę ekspertizę. Teismui pateiktame ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog N. G. šonkaulių lūžių nėra konstatuota, o asmens patirti sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (3 t., 19-23 b.l.). Be to, teisiamajame posėdyje liudytojais buvo apklausti teismo medicinos ekspertas ir gydytoja (3 t., 102-103 b.l.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, teisėjos priimtas sprendimas atmesti prokurorės prašymą kvieti radiologes, išsireikalauti iš VŠĮ Šiaulių ligoninė atliktą N. G. rentgeno nuotrauką bei paskirti ekspertizę yra teisėtas ir pagrįsta, priimtas atsižvelgiant į tai, jog baudžiamojoje byloje yra atlikta teismo medicininė ekspertizė siekiant pašalinti baudžiamojoje byloje kilusius neaiškumus, teismui buvo pateikta visa medicininė dokumentacija bei po įvykio darytos rentgeno nuotraukos, kurias specialistai įvertino. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neteisėtai atmetė prašymą skirti ekspertizę, yra atmetami, kaip nepagrįsti.

Taip pat atmetami ir apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį neteisėtai iš kaltinimo pašalino aplinkybę, jog L. Š. ir D. S. spardė N. G.. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, Utenos rajono apylinkės teismas išsamiai nurodė, jog baudžiamojoje byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti šią aplinkybę. Pats N. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu teigė nematęs, kas konkrečiai jį mušė, įvykio liudininkai Ž. G. ir N. G. taip pat nepatvirtino, jog kas nors įvykio metu būtų spardęs nukentėjusįjį, nukentėjusioji B. K., tiek ikiteisminio tyrimo, tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nenurodė, jog N. G. būtų buvęs spardomas kojomis, o nukentėjusysis A. K. teisiamojo posėdžio metu jau nebenurodė, jog N. G. įvykio metu kas nors spardė. Be to, ką skundžiamame nuosprendyje pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, L. G. parodymų, jog įvykio metu L. Š. ir D. S. jos vyrą spardė kojomis, nepatvirtina jokie kiti baudžiamosios bylos duomenys, dėl ko kyla pagrįstų abejonių, ar D. S. ir L. Š. spardė N. G.. Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas pašalinti iš kaltinimo aplinkybę, jog D. S. ir L. Š. spardė nukentėjusįjį, yra pagrįstas baudžiamosios bylos medžiaga bei priimtas vadovaujantis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis nuostatomis dėl abejonių ir neaiškumų vertinimo.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog baudžiamojoj byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių A. Š. kaltę įvykio metu vartojus smurtą prieš N. G.. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, aplinkybę, jog A. Š. smurtavo prieš N. G. tvirtina tik L. G., tačiau nei pats N. G., nei A. Š. nepatvirtino A. Š. inkriminuotų veiksmų, o liudytojas D. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino su A. Š. kartu išbėgęs iš palapinės ir visą laiką jį matęs bei galintis patvirtinti, jog A. Š. N. G. nieko nedarė, o kaip tik siekdamas apginti tėtį ir būdamas pastumtas krisdamas susižalojo koją. Be to, nuteistieji D. S. ir L. Š. taip pat patvirtino, kad A. Š. atėjo tik tada, kada A. K. basliu pradėjo mušti L. Š., tačiau A. Š. nemušė N. G.. Liudytojai Ž. G. ir S. G. taip pat nenurodė matę, jog A. Š. būtų smurtavęs prieš N. G., o be to ir nukentėjusieji B. K. ir A. K. teisiamojo posėdžio metu nenurodė matę, jog A. Š. būtų smurtavęs prieš N. G.. Priešingai, baudžiamojoje byloje esanti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog A. Š. įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip tik įrodo jo parodymų, jog stengdamasis atimti baslį iš A. K. buvo pastumtas ir krisdamas ant malkų krūvos susižalojo koją, tikrumą ir nuoseklumą.

Taip pat atmetami ir apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino L. Š. dėl L. G. ir B. K. sužalojimo. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos – L. Š., N. G., Ž. G., S. G., D. S. bei pačių L. G. ir B. K. parodymų, bei skundžiamo Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžio, byloje nėra surinkta pakankamai duomenų leidžiančių konstatuoti, jog L. Š. sužalojo L. G. ir B. K., dėl ko L. Š. buvo pagrįstai išteisintas iš šių kaltinimų, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Baudžiamojoje byloje, ką tinkamai pastebėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, nuteistojo L. Š. parodymus, jog jis nesmurtavo nei L. G., nei B. K. atžvilgiu patvirtina nuteistojo D. S. parodymai, jog įvykio metu moterų niekas nemušė. Be to, liudytojai Ž. G. ir S. G. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu vieningai tvirtino, jog L. G. niekas nemušė ir L. Š. smurto prieš B. K. nevartojo, o liudytoja S. K. teisiamojo posėdžio metu taip pat nenurodė, jog L. Š. būtų smurtavęs prieš L. G. ir B. K.. Pastebėtina dar ir tai, jog L. G. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai yra prieštaringi – ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, jog L. Š. sudavė jai tris smūgius, parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė, kad laikydama apglėbusi vyro galvą juto smūgius į ranką ir į galvą, tačiau nepatvirtino, kas sudavė šiuos smūgius, akistatos su L. Š. metu L. G. nenurodė, jog smūgius į galvą ir į raką jai sudavė būtent L. Š., o teisiamojo posėdžio metu jau teigė, kad įvykio metu laikydama apglėbusi vyro galvą gavo nuo L. Š. smūgį į ranką ir po to pajuto smūgį iš nugaros pusės, kur buvo D. S.. Be to, pati B. K., apklausiama pirmą kartą ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, jog L. Š. būtų ją sugriebęs už rankų ir stumdęs, o L. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog matė, kaip B. K. už rankų buvo suėmęs ir ją stumdė D. S., bet ne L. Š..

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, dėl ko Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės S. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl nuteistųjų apeliacinių skundų

Nuteistieji D. S. ir L. Š. apeliaciniais skundais prašo pakeisti 2012-11-22 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendį ir panaikinti jiems paskirtą įpareigojimą būti nuo namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bei sumažinti priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius duomenis, atsižvelgęs į tai, jog D. S. ūkininkauja, yra įregistravęs ūkininko ūkį, turi 342,21 ha žemės ūkio naudmenų, aktyviai prižiūri ir rūpinasi ūkiu, 2012 metais yra pripažintas geriausiu Panevėžio rajono ūkininku, nuolat remia (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenę, seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, praeityje nėra teistas (padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio), neįtrauktas į priklausomybių ir psichiatrines įskaitas, buvo jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, daro išvadą, jog D. S. paskirtas įpareigojimas būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. yra neproporcingas ir yra naikintinas.

Atsižvelgiant į tai, jog L. Š. ilgą laiką buvo bedarbis, buvo registruotas darbo biržoje, tačiau šiuo metu įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, išlaiko šeimą, dirbamas darbas ir užimtumas gali padėti paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, praeityje nėra teistas (padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio), charakterizuojamas patenkinamai, o dėl jo elgesio raštiškų nusiskundimų nėra gauta, todėl darytina išvada, jog L. Š. paskirtas įpareigojimas būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. yra neproporcingas ir yra naikintinas.

Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai paskirtos bausmės.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš D. S. ir L. Š. priteisti neturtinės žalos atlyginimo N. G. ir A. K. dydžiai yra pagrįsti ir teisėti. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nukentėjusiojo N. G. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo tenkintas iš dalies, o nustatant atlygintinos žalos dydį buvo atsižvelgta į nukentėjusiojo dėl kaltinamųjų smurto patirtą fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą bei išgyvenimus, pažeminimą, dėl sužalojimo veide patirtus bendravimo nepatogumus, sukeltas pasekmes – nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei į nuteistųjų finansines ir materialines galimybes atlyginti priteistus neturtinės žalos civilinius ieškinius. Nukentėjusiojo A. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat buvo tenkintas iš dalies, o nustatant atlygintinos žalos dydį buvo atsižvelgta į nukentėjusiojo dėl kaltinamojo L. Š. smurto patirtą fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, pažeminimą, dėl sužalojimų veide patirtą bendravimo galimybių sumažėjimą, sukeltas pasekmes – nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagrįstai iš D. S. ir L. Š. priteista 3000,00 Lt N. G. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti bei iš L. Š. priteista 3000,00 Lt A. K. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, dėl ko nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai dėl pernelyg didelių neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dydžių nustatymo yra atmetami, kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės S. G. apeliacinį skundą.

Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nuosprendį pakeisti:

nuteistiesiems D. S. ir L. Š. paskirtus įpareigojimus nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, panaikinti.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.