- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-10-22
- Bylos Nr.
- 1-3387-1057/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40592-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- S. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje S. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovėju, administracine tvarka baustas, teistas:
1. 2014 m. sausio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (3 epizodai) paskiriant subendrintą 10 mėnesių viešųjų darbų bausmę;
2. 2015 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskiriant 1 metų laisvės apribojimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta iki 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 5 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taip pat paskirta BK 72² numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 6 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
3. 2018 m. gegužės 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskiriant 1 metų laisvės apribojimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta iki 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, kartu įpareigojant be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo neišvykti iš savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, per bausmės laikotarpį tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, per paskirtą laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taip pat paskirta BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. S. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. 2018 m. rugpjūčio 22 d., apie 23.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,08 promilės girtumas) sukėlė konfliktą, kurio metu tampė žmoną M. S. už plaukų, ranka suėmė jai už veido ir stipriai suspaudė, tokiais veiksmais sukėlė M. S. fizinį skausmą.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. S. parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. Kartu su žmona gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kai jis išgeria, žmona dėl to pyksta. 2018 m. rugpjūčio 22 d. pas juos buvo svečių, visi vartojo alkoholį. Vakare, svečiams išvykus, jis susikivirčijo su žmona, kad anūkai, kurie buvo atvykę pas juos pasisvečiuoti, dar nebuvo suguldyti. Įpykęs jis galėjo tempti žmoną už plaukų ir suimti jai už veido. Dėl šio įvykio labai gailisi. Paskutiniu baudžiamuoju įsakymu paskirto įpareigojimo atlikti nemokamus darbus dar nėra įvykdęs, prašo skirti viešųjų darbų (b. l. 18).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. S. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) kartu su savo vyru S. S.. 2018 m. rugpjūčio 22 d. pas juos buvo svečių – atvyko sesuo, dukterėčia, jie visi simboliškai išgėrė brendžio ir šampano, vyras irgi kartu gėrė, bet jis iki to jau buvo gerokai išgėręs. Tuo metu pas juos svečiavosi anūkės. Vyras vakare pradėjo jai priekaištauti, kodėl nemiega vaikai. Ji dar anūkams darė valgyti ir vyrui pasakė, kad anūkai dar valgys ir kad jis eitų į savo kambarį. Vyras pradėjo rėkti, nuėjo į savo kambarį, tačiau vėl išėjo ir pradėjo toliau konfliktuoti, ją keikti. Staiga viena ranka vyras čiupo jai už plaukų ir tempė, po to stipriai suėmė ranka už veido ir spaudė. Tokie vyro veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą. Ji ištrūko iš vyro, nuėjo į antrą aukštą, iš kur netrukus iškvietė policiją. Į medikus nesikreipė ir kūno tyrimo nedarė (b. l. 8).
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams pranešėja M. S. paaiškino, kad neblaivus jos vyras S. S. prieš ją smurtavo, t. y. tampė už plaukų, tampė už veido. Namuose tuo metu buvo jų nepilnamečiai anūkai. S. S. nurodė, kad konfliktas įvyko dėl alkoholio ir neneigė, kad buvo suėmęs žmoną už plaukų. Smurtu įtariamas S. S. buvo akivaizdžiai neblaivus. M. S. taip pat buvo akivaizdžiai neblaivi, didelio susijaudinimo būsenoje (b. l. 4-5).
Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Nagrinėjamoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Visų pirma, jis pats pripažino, kad galėjo tempti žmoną už plaukų ir suimti jai už veido (b. l. 18). Nukentėjusioji teigė, kad konflikto metu staiga viena ranka vyras čiupo jai už plaukų ir tempė, po to stipriai suėmė ranka už veido ir spaudė. Tokie vyro veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą (b. l. 8). Iš esmės analogiška įvykių eiga nurodoma ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, surašytame pagal kaltinamojo ir nukentėjusiosios paaiškinimus (b. l. 4-5). Todėl teismui akivaizdu, jog kaltinamasis naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją ir taip sukėlė fizinį skausmą. Taip pat teismui akivaizdu, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Teismas pažymi tai, jog kaltinamasis ir nukentėjusioji nurodo, jog gyvena kartu, yra sutuoktiniai. Pagal BK 248 straipsnį, kuriame pateikti sąvokų išaiškinimai taikomi ir nusikaltimų žmogaus sveikatai bylose, sutuoktiniai yra laikomi šeimos nariais. Todėl įvertinęs visas bylos aplinkybes teismas daro išvadą, kad kaltinamasis smurtaudamas sukėlė savo žmonai, t. y. šeimos narei, fizinį skausmą ir todėl kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo
Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. S. tam pritarė, prašė skirti viešuosius darbus (b. l. 40).
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo
Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Skirdamas konkrečią bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), jį padarė tiesiogine tyčia. Jo asmenybę apibūdina tai, kad kaltinamasis dirba (b. l. 27, 39), yra baustas administracine tvarka (b. l. 36-37), 3 kartus teistas už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (b. l. 28-35). Naujas nusikaltimas padarytas esant neišnykusiam teistumui (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto „a“ papunktis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas nevertina jo prisipažinimo dėl padarytos nusikalstamos veikos kaip nuoširdaus, kadangi kaltinamojo atžvilgiu priimamas jau 4 teismo baudžiamasis įsakymas dėl smurto prieš tą pačią nukentėjusiąją. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas neblaivus (nustatytas 2,08 promilių girtumas; b. l. 24) ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas pažymi, jog kaltinamasis nurodo sutinkantis dirbti viešuosius darbus. Tačiau teismas nusprendžia neskirti šios bausmės, kadangi šiuo atveju ji laikytina per švelnia. Viešųjų darbų bausmė jau buvo skirta kaltinamajam vienu iš ankstesnių teismo baudžiamųjų įsakymų, tačiau ji nepadarė kaltinamajam teigiamos įtakos. Be to, kaltinamasis jau 4 kartą teisiamas už smurtą prieš tą pačią nukentėjusiąją, todėl švelniausios bausmės skyrimas kaltinamajam sumenkintų nukentėjusios interesus. Teismas konstatuoja, jog būtent prokuroro siūloma bausmė, jos dydis ir kartu siūlomi įpareigojimai yra proporcingi kaltinamojo padarytam nusikaltimui ir kad nukrypti nuo šių siūlymų nėra pagrindo.
Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitomas laikiname sulaikyme nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. 23.02 val. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. 14.59 val. (b. l. 12, 21) išbūtas laikas (1 para), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kadangi kaltinamojo smurtinis nusikaltimas buvo nukreiptas prieš jo šeimos narę, teismas skiria BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoja kaltinamąjį per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti visą smurtinį elgesį keičiančios programos kursą.
Proceso išlaidų ir daiktų, dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 19) – paliekama galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
pripažinti S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kartu įpareigojant; 1) per visą bausmės laikotarpį tęsti darbą, per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 2) per visą bausmės laikotarpį uždrausti vartoti alkoholį.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skiriamą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, kartu įpareigojant: 1) per visą bausmės laikotarpį tęsti darbą, per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 2) per visą bausmės laikotarpį uždrausti vartoti alkoholį.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. 23.02 val. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. 14.59 val. išbūtą laiką (1 parą), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis BK 72² straipsniu įpareigoti S. S. per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti visą smurtinį elgesį keičiančios programos kursą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti S. S., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:
1. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2. vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3. nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;
4. šaukiamas atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.