Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokurorei A. K.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas:

1) 2019 m. balandžio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi – 8 mėnesių viešųjų darbų bausme. Bausmę atlikęs, 2020 m. sausio 28 d., išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro;

2) 2022 m. sausio 18 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti, arba per visą laisvės apribojimo bausmės vykdymą būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždrausti per visą bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines ar psichotropines medžiagas;

3) 2022 m. gruodžio 9 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (6 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto 1 papunkčiu, BK 64¹ straipsnio 1 dalimi – 6 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. sausio 18 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė bausmė 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo. 2023 m. sausio 13 d. Lietuvos kalėjimų Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2023 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. NŠ -22-102, paleistas lygtinai neatlikus 1 mėnesio 29 dienų bausmės dalies. 2023 m. sausio 16 d., įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą. Bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. T. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2023 m. sausio 28 d., apie 15.40 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu su juo gyvenančia sugyventine A. Š. metu, tyčia koja spyrė sėdėjusiai ant kėdės nukentėjusiajai A. Š. į veidą, po to kumščiu sudavė vieną smūgį jai į veidą. Taip, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė odos nubrozdinimą apatinės lūpos raudonyje dešinėje, kraujosruvą ir muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinės dešinėje, kairio momens sumušimą, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusios A. Š. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu, A. T. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2023 m. sausio 28 d., iš namų išėjo prieš 13 val. Jam būnant pas draugą paskambino sugyventinė A. Š.. Susitiko su A. Š. ir jos seserimi E. A. prie Norfos parduotuvės. Nusipirkę degtinės visi nuėjo pas G. Š., į (duomenys neskelbtini). G. Š. butas vieno kambario. Iš pradžių jie visi sėdėjo virtuvėje. Tarp jo ir A. Š. įvyko žodinis konfliktas. Jie apsižodžiavo, A. Š. išvadino jį visokiais žodžiais, mosikavo rankomis. Jis galėjo A. Š. pastumti. Iš kojos į veidą A. Š. nesmūgiavo. Jis pasakė, kad su ja viskas baigta ir išėjo namo. Dėl nukentėjusiajai sužalojimų, konstatuotų specialisto išvadoje nurodė, kad jis nukentėjusiąją nuo savęs nestipriai pastūmė, gal nukentėjusioji galėjo kur nors atsitrenkti. Jie apsistumdė ir jis išėjo. Buvo blaivus, nukentėjusioji buvo išgėrusi. Tokių stiprių sužalojimų, kuo yra kaltinamas, nukentėjusiajai nepadarė. Pamena viską, nesmurtavo prieš A. Š.. Konflikto metu virtuvėje jie buvo dviese, E. jau buvo išėjusi, G. buvo kambaryje. G. Š. buvo gerokai išgėręs, matėsi iš jo elgesio, kalbos. A. Š. buvo normalios būsenos. Jis alkoholio nevartojo, atėjo blaivus, pasakė, kad ilgai negali būti, nes yra su apykoje. Pas G. Š. bute buvo apie pusvalandį. Iš vakaro, 2023 m. sausio 27 d. su A. Š. aiškinosi santykius, kai sužinojo, kad ji turi kitą sugyventinį, liepė susirinkti daiktus ir gražiuoju išeiti iš namų. Su A. Š. kartu gyveno apie 6 metus. A. Š. duodama parodymus jį apšneka, nes ant jo supykusi. Nebuvo taip, kaip nurodė nukentėjusioji. Jis antrą kartą į butą negrįžo ir lauke jos nemušė. Nežino, kodėl nukentėjusioji duoda tokius parodymus. Daugiau nei metus negyvena kartu, nėra sugyventiniai. Paskutiniu metu buvo nuteistas 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 6 mėnesius atlikinėjo bausmę, sausio mėnesį grįžo iš įkalinimo įstaigos. Iki bausmės atlikimo gyveno kartu su nukentėjusiąja, buvo sugyventiniai. Nuo 2023 m. sausio 18 d. kartu nebegyvena. Atliekant bausmę susiskambindavo su nukentėjusiąja, aplankyti nebuvo atvykusi.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Nors kaltinamasis A. T. prisipažino iš dalies, jo kaltė įrodyta kitais teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Nukentėjusioji A. Š., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamasis A. T. buvęs sugyventinis, daugiau kaip metai kartu negyvena ir neveda bendro ūkio. Galėjo būti kaip nurodyta kaltinime, 2023 m. sausio 28 d. apie 15.40 val. susitiko su seserimi E. A. ir nuėjo į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią parduotuvę Norfa. Išėję iš parduotuvės ėjo pas draugą G. Š.. Jai paskambino A. T.. Ji jam pasakė, kad su seserimi yra prie Norfos parduotuvės. A. T. atėjo iki jų ir visi kartu ėjo pas G. Š.. Buvo blaivi. A. T. atėjo iš draugo, nesikeikė, gražiai elgėsi, todėl gali teigti, kad buvo negirtas. A. T. pradėjo kabinėtis prie jos, reiškė priekaištus, kad eina pas sūnų ir ten ilgai būna, kad yra jam neištikima. Būnant pas G. Š. bute, A. T. trinktelėjo jai į galvą, vėliau į lūpą. Į lūpą kaltinamasis trenkė lauke einant iš G. Š.. Būnant bute A. bandė muštis su G. Š.. Sesuo ramino. Ji visas aplinkybes gerai pamena.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityti nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 44 – 47), jog visi sėdėjo prie stalo, gėrė visi keturi – E., G., A. ir ji. Konflikto metu A. T. atsistojo ir koja spyrė vieną kartą į veidą, pataikė į lūpą ir po to iš karto sudavė kumščiu į veidą. Nuo suduoto smūgio juto fizinį skausmą, nuo kėdės nenukrito, į jokius paviršius nesitrenkė, sudavęs smūgius kaltinamasis išėjo, nukentėjusioji patvirtino, kad perskaityti parodymai teisingi, taip buvo. Truputį bėgo kraujas iš lūpos. Po smūgio ji su sese išėjo, A. T. išėjo iš paskos. A. T. iš G. buto buvo išėjęs, po to vėl sugrįžo. Pareigūnus iškvietė ji. Pareigūnai ją apklausė, nurodė visas aplinkybes. Nenorėjo vykti pas ekspertą, bet pareigūnai privertė. Specialisto buvo nustatyta odos nubrozdinimas apatinės lūpos raudonyje dešinėje, kraujosruva ir muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinės dešinėje, kairio momens sumušimas. Iki nuėjimo pas G. Š. ji buvo sveika. Po įvykio su A. T. kalbėjosi telefonu, jis atsiprašinėjo, pažadėjo taip nebesielgti. A. T., būdamas neblaivus, po įvykio porą kartų skambino ir grasino, liepė atsiimti pareiškimą, sakė jei bus nuteistas ir pasiųstas atlikti bausmės, grįžęs užmuš, namą padegs. Ji tiki, kad gali sumušti, kartais jo bijo. Kaltinamasis labai nervingas, susinervinęs turi agresyvumo. Nenorėtų, kad kaltinamasis atlikinėtų realią bausmę, norėtų, kad vyktų pas psichologą, vartotų vaistus. Iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo gyveno su kaltinamuoju kaip sugyventiniai.

Liudytojas G. Š., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamąjį A. T. pažįsta, nepiktuoju. Nukentėjusiąją A. Š. pažįsta iš matymo, nepiktuoju. Kaip A. T. pateko į jo butą nežino. Nepamena, ar buto durys buvo atrakintos. Jam buvo nustatytas neblaivumas virš dviejų promilių. Kada buvo įvykis, nepamena. Pas jį atėjo E. su A. Š., atsinešė butelį degtinės ir gėrė. A. T. atėjo vėliau. Jie visi buvo virtuvėje. Matyt A. su A. T. susipyko. Kai jie vartojo alkoholį, A. T. prie jų neprisėdo. Ar A. T. koja ar ranka sudavė A., negali tiksliai pasakyti. Paskui pamatė nukentėjusiosios praskeltą lūpą ir bėgant kraują.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 58-61), jog atėjęs A. iš karto sudavė A. į veidą, dėl girtumo negali pasakyti ar spyrė, ar ranka sudavė, tik matė, kad sudavė į veidą. Kiek kartų sudavė nepamena, liudytojas patvirtino pagarsintus parodymus. Tęsdamas parodymus liudytojas nurodė, kad jie visi buvo virtuvėje. Nebendravo su kaltinamuoju, negali pasakyti, ar jis buvo blaivus. A. T. sudavė sėdinčiai nukentėjusiajai. Nukentėjusioji iškvietė policijos pareigūnus. Atėjusi A. buvo sveika, nesužalota.

Liudytoja E. A., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad pažįsta kaltinamąjį A. T. apie 9-10 metų. Matė ir blaivų ir išgėrusį. Nukentėjusioji A. Š. jos sesuo. Į Jonavą atvyko sausio 28 d. Susitiko su A. prie parduotuvės Norfa, nupirko butelį alkoholio. Ji buvo blaivi. A. paskambino A. T., pasakė, kad eis pas G. ir kvietė jį eiti kartu. Prie jų priėjo A. T. ir jie visi trys nuėjo pas G. Š.. A. T. buvo įkaušęs, tai matėsi iš jo eisenos, suprato iš kalbos. Nuėję pas G. visi keturi vartojo alkoholį, sėdėjo prie stalo. A. T. rėkė ant A., A. tylėjo. Nežino, kodėl jis rėkė, ji į jų gyvenimą nesikiša. A. buvo išgėrusi. Jai paskambino draugas ir išėjo namo. Būnant pas G. Š., A. T. A. netrenkė, jie žodžiais pykosi, prie jos akių muštynių nebuvo. Kitą dieną nieko sesers neklausė, viena kitai neskambino. Einant pas G. Š., A. nebuvo sužalota. Iš tyrėjos sužinojo, kad A. sumušė. Nuėjusi pas G. Š. neatkreipė dėmesio, ar jis jau buvo vartojęs alkoholio. G. Š. ir jos sesuo yra draugai. Nemano, kad dėl G. Š. tarp A. T. ir sesers kilo konfliktas. A. pas jį užeidavo, likdavo nakvoti, tačiau nereiškia, kad jie vienoje lovoje miega.

Liudytoja G. A., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) specialiste. Įvykio dieną dirbo ekipaže su to paties skyriaus pareigūnu V. Š.. Iš budėtojo gavo pranešimą, kad nukentėjusioji šioje byloje kreipėsi į pareigūnus, pranešdama, kad patiria smurtą nuo sugyventinio. Jų ekipažas nuvyko nurodytu adresu į (duomenys neskelbtini) gatvę. Nurodytame bute buvo nukentėjusioji A. Š. ir to buto gyventojas. Abu nurodė, kad valandos bėgyje nukentėjusioji patyrė smurtą. Nukentėjusioji A. Š. nurodė, kad kaltinamasis vieną kartą spyrė jai į veidą. Bute gyvenantis G. Š. nurodė, kad nukentėjusiajai buvo spirta į veidą ne vieną kartą. Matėsi, kad nukentėjusiajai buvo prakirsta apatinė lūpa dešinė pusėje, matėsi sukrešėjusio kraujo žymės. Pabendravus su nukentėjusiąja, pastaroji nurodė, kad šiuos sužalojimus padarė sugyventinis, kuris iki atvykstant buvo pasišalinęs. Nukentėjusioji buvo neblaivi. Aplinkybę dėl nukentėjusiosios sužalojimo patvirtino ir buto šeimininkas G. Š., jis taipogi buvo neblaivus. Nukentėjusioji nurodė, kad jos sugyventiniui skirtas namų areštas, jis su apykoje ir nurodytu laiku turėjo būti namuose.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. Š. konstatuota odos nubrozdinimas apatinės lūpos raudonyje dešinėje, kraujosruva ir muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinės dešinėje, kairio momens sumušimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti ranka, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. sausio 28 d. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai savęs žalojimui ar griuvimui nebūdingi. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1t., b. l. 51-52).

2023 m. sausio 28 d. Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu – (duomenys neskelbtini), Jonavoje (1 t., b. l. 23-31).

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad gautas pranešimas dėl galimo smurto pranešėja A. Š., kuri pareigūnams atvykus į įvykio vietą, paaiškino, kad sugyventinis A. T. konflikto metu jai spyrė koja į galvą ir pataikęs į lūpą ją prakirto. Pažymėti smurtą rodantys požymiai – žaizda apatinėje lūpoje, dešinėje (1 t., b. l. 7-10).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad išklausytas pranešimo garso įrašas gautas iš bendrojo pagalbos centro, kuriame užfiksuota, jog 2023 m. sausio 28 d. 15.48 val., A. Š. pranešė, kad sugyventinis A. T., bute (duomenys neskelbtini), ją sumušė, prakirto lūpą. Sudaryta pokalbio stenograma (1 t., b. l. 20-22).

Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis nustatyta, kad 2023 m. sausio 28 d. 15. 52 val. gauta pranešėjos A. Š. informacija apie įvykį, jog jai sugyventinis A. T., adresu (duomenys neskelbtini), Jonava, trenkė kumščiu į veidą, praskėlė lūpą. Nepilnamečių nėra (1 t., b. l. 18-19).

Teismo nustatytas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei A. T. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą numatyta BK 140 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią veiką gali būti skiriama viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimu iki vienerių metų bausmė. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis ir įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo A. T. padarytam nusikaltimui, numatytam BK 140 straipsnio 2 dalyje, atskleisti ir A. T. kaltei įrodyti.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas pareikštas A. T. dėl nežymaus A. Š. sveikatos sutrikdymo, pasitvirtino.

Kaltinamasis A. T., apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę neigė. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jis nuo 2022 m. liepos mėnesio iki 2023 m. sausio 13 d. atlikinėjo bausmę Pravieniškių pataisos namuose. Jam grįžus iš įkalinimo įstaigos, su sugyventine A. Š. gyveno jo namuose. 2023 m. sausio 28 d., išvijo ją iš namų, nes suprato, kad jam atlikinėjant bausmę gyveno su kitu vyru. 2023 m. sausio 28 d. susitiko su sugyventinė A. Š. ir kartu nuėjo pas G. Š.. Visi, išskyrus jį, vartojo alkoholį. Tarp jo ir sugyventinės A. Š. kilo žodinis konfliktas dėl neištikimybės. Jis A. atžvilgiu jokio fizinio smurto nenaudojo, galėjo tik ją pastumti.

Kaltinamojo teiginys, kad jis nevartojo smurto nukentėjusiosios atžvilgiu, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir iš esmės prieštarauja byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtų įrodymų visumai. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip nepatikimus, kaip siekimą švelninti savo padėtį, vengti atsakomybės.

Kaltinamojo kaltė ir teismo nustatytos faktinės nusikaltimo padarymo aplinkybės neabejotinai nustatytos bylos įrodymų visuma, o būtent: nukentėjusioji A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, parodė, kokį fizinio pobūdžio smurtinį veiksmą jos atžvilgiu atliko kaltinamasis, paaiškino kokius sužalojimus patyrė. Apklausta teisiamajame posėdyje ji tvirtino, kad ji, A. T. ir E. A. nuėjo pas G. Š.. Ten visi vartojo alkoholį. Būnant pas G. Š. A. T. pradėjo prie jos kabinėtis, priekaištavo dėl neištikimybės ir trinktelėjo jai į galvą, vėliau į lūpą. Nukentėjusioji patvirtino teismo posėdžio metu perskaitytus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog konflikto metu A. T. koja spyrė vieną kartą į veidą, pataikė į lūpą ir po to iš karto sudavė kumščiu į veidą, sudavęs smūgius išėjo. Iki nuėjimo pas G. Š. buvo sveika. Nukentėjusiosios parodymų teisingumą patvirtina ir specialisto išvada nustatyto sužalojimo pobūdis, kuria nustatyta, kad A. Š. konstatuotas odos nubrozdinimas apatinės lūpos raudonyje dešinėje, kraujosruva ir muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinės dešinėje, kairio momens sumušimas, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti ranka, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas ir užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. sausio 28 d., ne mažiau dviem trauminiais poveikiais. Nukentėjusioji po įvykio kreipėsi pagalbos, pranešė apie sumušimą, nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė kaltinamojo veiksmus, jos parodymai yra nuoseklūs, abejoti jų patikimumu teismas neturi pagrindo. Byloje apklaustas liudytojas G. Š. patvirtino, kad įvykio dieną pas jį buvo kaltinamasis A. T. ir nukentėjusioji A. Š., matė, kaip kaltinamasis ar tai ranka ar koja, dėl girtumo negali tiksliai nurodyti, sudavė A. Š. į veidą, matė nukentėjusiosios prakirstą lūpą ir bėgant kraują, nukentėjusioji pas jį atėjo nesužalota. Aplinkybę, kad nukentėjusioji pas G. Š. atėjo nesužalota, patvirtino ir liudytoja E. A.. Ši liudytoja nurodė, kad visi būdami pas G. Š. vartojo alkoholį, nukentėjusiosios sužalojimo fakto nematė, tačiau girdėjo, kaip A. T. rėkė ant A. Š., o A. tylėjo. Liudytoja policijos pareigūnė G. A., apklausta teisiamojo posėdžio metu, patvirtino, kad pagal iškvietimą vyko į įvykio vietą, bute rado nukentėjusiąją ir buto šeimininką G. Š., nukentėjusioji A. Š. aiškino, kad kaltinamasis vieną kartą spyrė jai į veidą, tuo tarpu buto šeimininkas G. Š. nurodė, kad nukentėjusiajai buvo spirta į veidą ne vieną kartą. Ši liudytoja nurodė, kad matė nukentėjusiosios sužalojimą apatinės lūpos dešinėje pusėje, matė sukrešėjusio kraujo žymes. Teismas vertindamas liudytojo G. Š. parodymus, pripažįsta, kad jie nėra visiškai tikslūs nurodant kaltinamojo atvykimo pas jį momentą, taip pat ir kaltinamojo buvimo jo namuose laiką. Apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pirmiausiam pas jį į namus atėjo A. Š. su savo seserimi E., ir tik vėliau atėjo kaltinamasis. Tačiau tokius jo parodymus paneigia ir kaltinamasis, ir nukentėjusioji ir liudytoja E. A., duodami parodymus teisiamojo posėdžio metu. Visi šie asmenys tvirtino, kad pas G. Š. atėjo kartu. Teismas pažymi, kad byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog liudytojas G. Š. įvykio metu buvo neblaivus, jo paties teigimu, kai kurių aplinkybių dėl girtumo nepamena. Teismas vertindamas šio liudytojo parodymus pažymi, kad jie esminėse detalėse dėl fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiąją sutampa, ir teismas jais vadovaujasi. Netikėti šiais nuosekliais liudytojų parodymais, kurie esminėse detalėse dėl padaryto nukentėjusiajai sužalojimo sutampa, neturi pagrindo, nes jie neprieštarauja nuosekliems nukentėjusiosios parodymams ir sutampa su specialisto išvadoje konstatuotomis aplinkybėmis. Teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatyta, kad iki konflikto su A. T., nukentėjusioji buvo susižalojusi, sumušta ar buvo patyrusi konstatuotus sužalojimus. Šią aplinkybę patvirtino ir pati nukentėjusioji A. Š., ir liudytojai G. Š. bei E. A., kurie prieš įvykį matė sveiką nukentėjusiąją. Be to, vertindamas nukentėjusiosios parodymus teismas pažymi, kad nukentėjusioji procese nepareiškė civilinio ieškinio, kas rodo, kad ji nesiekia pasipelnyti, nėra suinteresuota pabloginti kaltinamojo padėtį ir neturi pagrindo jo apkalbėti.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu vartojo kitas asmuo, ir, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti pati. Iš nukentėjusiosios parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, matyti, kad ji nuosekliai nurodė, kad ją sužalojo kaltinamasis. Todėl kaltinamojo teiginiai, kad jis smurto prieš nukentėjusiąją nevartojo, tik nesmarkiai ją pastūmė, nukentėjusioji supykusi jį apšneka, kad galėjo susižaloti pati kur nors atsitrenkusi, atmestini kaip nepagrįsti.

Ištyrus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus teismas neabejoja, kad smūgis koja ir smūgis ranka nukentėjusiajai suduotas tarpusavio santykių aiškinimosi metu, nesant priežasties naudoti smurtinio pobūdžio veiksmus ir jėgą. Pagal veiksmų pobūdį ir intensyvumą, akivaizdu, kad kaltinamojo tyčia buvo sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą bei neabejotinai apėmė atsiradusias pasekmes – nežymų sveikatos sutrikdymą.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, – savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Taigi, BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis yra specialusis subjektas – smurtą pavartojęs asmuo su nukentėjusiuoju turi būti siejamas artimos giminystės ar šeimyniniais santykiais. Ir šis požymis turi būti įrodytas baudžiamojoje byloje, o jo nesant – veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jie apie metus kartu negyvena, bei paaiškino, kad buvo nuteistas 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikinėjo pataisos įstaigoje, iki bausmės atlikimo gyveno kartu su nukentėjusiąja. Po bausmės atlikimo į laisvę grįžo 2023 m. sausio 18 d. ir nuo to laiko gyvena atskirai. Tokias pačias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusioji A. Š..

BK 140 straipsnyje nepateiktas sąvokos šeimos narys išaiškinimas, tačiau kaip matyti iš šios sąvokos pateiktos BK 248 straipsnyje išaiškinimo, BK prasme šeimos nariu laikomas nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos. Įvertinus kaltinamojo ir nukentėjusios parodymus apie jų tarpusavio santykius, t. y. kad iki nusikalstamos veikos padarymo jie gyveno kartu kaip šeima, teismas konstatuoja, kad šis kvalifikuojantis požymis inkriminuotas pagrįstai.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą kitam žmogui. Faktiniai kaltinamojo veiksmai, neabejotinai įrodo, kad jis fizinį skausmą sukėlė ir sveikatą sutrikdė tyčia, suprato savo pavojingų veiksmų pobūdį, numatė pavojingas visuomenei pasekmes ir jų norėjo. Atsižvelgiant į nurodytą kaltinamojo A. T. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

A. T. kaltinamas, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis šią aplinkybę neigė, nurodė, kad jis būdamas pas G. Š. alkoholio nevartojo. Nukentėjusioji A. Š. ir liudytoja E. A. teisiamajame posėdyje nurodė, kad nuėję pas G. Š. visi vartojo alkoholį. Tačiau teismas pažymi, kad ir tikint nukentėjusiosios bei liudytojos E. A. parodymais, vien pati aplinkybė, kad nuteistasis prieš įvykį vartojo alkoholio, negali būti pakankama konstatuoti, jog alkoholio vartojimas turėjo lemiamos įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nesant byloje patikimų duomenų (alkotesterio parodymų ar kt.), jog nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis A. T. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ši aplinkybė iš kaltinimo šalinama, kaip neįrodyta.

A. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nurodyta A. T. sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstama veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo reikšmės veikos padarymui, šalintina.

IV. Bausmės skyrimas

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, arba laisvės apribojimo, arba arešto arba laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmės.

Teismas, skirdamas bausmę A. T., vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, veika baigta, padaryto nesunkaus (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimo pobūdį, smurtinio pobūdžio veiksmų intensyvumą, taip pat atsižvelgtina į tai nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir sukeltas pasekmes, t. y. kad padaryta nusikalstama veika sunkių ar negrįžtamų pasekmių nesukėlė. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas įvertina kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybių nebuvimą, bei nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, kuri pagal baudžiamosios bylos medžiagą yra neigiama. Kaltinamasis teistas 3 kartus. Tik atlikęs laisvės atėmimo bausmę už smurto naudojimą prieš tą pačią nukentėjusiąją A. Š., praėjus 15 dienų, vėl sumušė savo šeimos narį – sugyventinę A. Š.. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. T. nedirbantis ( 1 t., b. l. 178-179); bedarbis (1 t., b. l. 180); praeityje teistas, bausmės neatlikęs ( 1 t., b. l. 147-156), administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 174-177); Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė ( 1 t., b. l. 182).

Kaltinamasis, nukentėjusiosios teigimu, atsiprašė, nukentėjusioji baigiamųjų kalbų metu, t. y., prašė neskirti griežtos bausmės. Civilinio ieškinio nukentėjusioji nepareiškė.

Tačiau anksčiau nurodytos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą apie kaltinamojo A. T. neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jokių realių pastangų nededa. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, nes tik realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali turėti įtakos apelianto polinkio nusikalsti mažinimui ir užtikrinti ne tik nubaudimo, bet ir prevencinius bausmės tikslus.

Nustatant bausmės dydį teismas atsižvelgia į vieną nustatytą kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, jog kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios ir įvertinęs šias aplinkybes kaltinamajam skiria laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu mažesnę už BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį – 8 mėnesius.

Šių duomenų kontekste bei atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimą, už kurį teisiamas, kaltinamasis padarė praėjus trumpam laiko tarpui po išėjimo iš įkalinimo įstaigos, kur atliko laisvės atėmimo bausmę, teistas 3 kartus, pripažintas recidyvistu, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas nemato pagrindo, nes akivaizdu, kad padarytas smurtinis nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, o yra jo susiformavusių antivisuomeninių nuostatų, kurių, kaip matyti kaltinamasis, nesistengia pakeisti, pasekmė. Tuo pačiu teismas neturi pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o toks manymas pagal BK 75 straipsnio nuostatas yra būtina ir privaloma sąlyga bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis A. T. 2022 m. gruodžio 9 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu, subendrinus bausmes su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, nuteistas galutine subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Lietuvos kalėjimų Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2023 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. NŠ -22-102, paleistas lygtinai neatlikus 1 mėnesio 29 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies. Šią nusikalstamą veiką A. T. padarė 2023 m. sausio 28 d., tai yra iš dalies neatlikęs 2022 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirtos jam bausmės, lygtinio paleidimo metu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog bendrinant kaltinamajam šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su 2022 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta 1 mėnesio ir 29 dienų bausme, taikytinos BK 64 straipsnio 2 dalies nuostatos. Parinkdamas bausmių bendrinimo būdą teismas atsižvelgia į padarytų veikų pobūdį, priežastis, pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu A. T. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2023 m. sausio 30 d. 13.06 val. iki 2023 m. sausio 31 d. 16.40 val. Laikinojo sulaikymo laikas (2 paros), vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas į skirtą bausmę.

Ikiteisminio tyrimo metu A. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 116-119), paliktina nepakeista iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, nuosprendį padėjus vykdyti panaikintina.

Daiktai, turėję reikšmės bylai tirti ir nagrinėti - elektroninė laikmena (CD kompaktinis diskas) paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, bausmes visiškai sudedant, prie nauju nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės, pridedant visą neatliktą ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę ir paskirti galutinę subendrintą 9 (devynių) mėnesių 29 (dvidešimt devynių) dienų laisvės atėmimo bausmę, atliekamą kalėjime.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. T. sulaikymo, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti A. T. laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. sausio 30 d. 13.06 val. iki 2023 m. sausio 31 d. 16.40 val. (2 paras).

A. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, nuosprendį padėjus vykdyti panaikinti.

Daiktą, turėjusį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti - elektroninę laikmeną (CD kompaktinį diską) palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).