Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-06-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1899-908/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-06-06
Bylos Nr.
1-1899-908/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21845-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Gruodienė
Kaltinamasis
P. L.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-1899-908/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21845-2019-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje P. L., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 8 d. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – nurodyto automobilio konfiskavimas; kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. L., smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2019 m. gegužės 25 d., apie 14.25 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai nustatytas 2.26 promilės girtumo laipsnis), tyčia panaudodamas fizinį smurtą artimoje aplinkoje žodinio konflikto su savo sutuoktine I. G. metu sudavė vieną smūgį ranka pastarajai per veidą, taip jai sukėlė fizinį skausmą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Įtariamasis P. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad narkologo ir psichiatro įskaitose jis neregistruotas, anksčiau teistas. Apie aštuonerius metus jis gyvena kartu su savo sutuoktine I. G. jam priklausančiame dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena jų dukra D. L.. 2019 m. gegužės 25 d. dienos metu jis kartu su savo sutuoktine buvo bute, jis vienas virtuvėje vartojo alkoholį, išgėrė 250 g brendžio. Apie 14.00 val. į virtuvę atėjo sutuoktinė, kur dėl šeimyninių aplinkybių tarp jo ir sutuoktinės kilo žodinis ginčas, kurio metu sutuoktinė pliaukštelėjo jam vieną kartą per veidą (fizinio skausmo nesukėlė), dėl to jis nesusitvardė ir vieną kartą delnu sudavė sutuoktinei per veidą. Po ko sutuoktinė pradėjo kviesti policijos pareigūnus. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir uždarė į areštinę. Įvykio metu vaikas buvo savo kambaryje, konflikto nematė. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, norėtų sutuoktinės atsiprašyti (b. l. 30).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad 2019 m. gegužės 25 d. 14.31 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas I. G. pranešimas, kad jos neblaivus vyras mušasi, namuose yra mažametis vaikas, greitoji medicinos pagalba nereikalinga, laukia (b. l. 6).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. G. 2019 m. gegužės 25 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja I. G., pageidaujanti pareikšti apie įvykį, parodė, kad 2019 m. gegužės 25 d., apie 14.25 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras P. L. delnu trenkė jai į kairės pusės veido dalį, t. y. žandą, smūgio metu ji pajuto fizinį skausmą. Pasiūlius papasakoti visa, kas nukentėjusiajai I. G. gali būti žinoma apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, ji parodė, kad 2019 m. gegužės 25 d., apie 12.00 val., ji su savo vaiku D. L. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Namuose buvo vyras P. L., kuris miegojo lovoje. Ji pradėjo tvarkytis namuose, plauti drabužius ir paguldė dukrą miegoti. Dukra pabudo apie 13.30 val., o vyras atsikėlė apie 14.00 val. Vyras atsikėlė neblaivus, kadangi jis vakar buvo stipriai pavartojęs alkoholio. Vyras linguodamas nuėjo iki tualeto. Tuo metu dukra pasisveikino, tačiau vyras į ją nekreipė dėmesio. Tada ji pasakė vyrui „dukra su tavimi sveikinasi, pasisveikink su ja“. Vyras atsisukęs į dukrą pasisveikino. Po kurio laiko dukra valgė jogurtą ir išsipurvino rankas. Vyras pastebėjo ir norėjo dukrai nulaižyti rankas, tačiau ji pasakė, kad tų rankų nelaižytų. Tuomet ji pajuto smūgį į veido kairės pusės žandą. Smūgio metu ji patyrė fizinį skausmą. Atsistojus vyrui pasakė, kad iškvies policiją, o vyras tiesiog nusijuokė. Paskambinus policijai ji iškvietė pareigūnus. Pažymėta, kad pareiškėjai I. G. padaryta moralinė, fizinė žala. Atlikus įvykio vietos apžiūrą nustatyta, kad užėjus į butą, einant tiesiai prieinama virtuvė, kurioje aplinka tvarkinga, viduryje stovi valgomasis stalas, prie kurio vyko konfliktas, bendra tvarka nepažeista (b. l. 7-10, 11-12).

Iš I. G. 2019 m. gegužės 25 d. pareiškimo matyti, kad 2019 m. gegužės 25 d., apie 14.25 val., neblaivus vyras rankos delnu sudavė jai į veido kairę pusę. Dėl to ji patyrė lengvą fizinį skausmą. Visą tai matė jų vaikas D. L. (b. l. 13).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. G. 2019 m. gegužės 25 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio tarnybos metu matyti, kad 2019 m. gegužės 25 d., apie 14.35 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu R. P. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus būdėtojo jie gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu smurtas artimoje aplinkoje pasitvirtino, apie 15.10 val. sulaikytas P. L., kuris apie 16.15 val. pristatytas į Vilniaus miesto 2-ąjį policijos komisariatą (b. l. 19).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. gegužės 25 d. 15.57 val. P. L. nustatytas 2.26 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 36).

Motyvuojamoji dalis

P. L. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ji apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariu yra, be kita ko, jo sutuoktinis.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamojo P. L. kaltė 2019 m. gegužės 25 d., apie 14.25 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būnant apsvaigusiu nuo alkoholio (kai nustatytas 2.26 promilės girtumo laipsnis), tyčia panaudojus fizinį smurtą artimoje aplinkoje, žodinio konflikto su savo sutuoktine I. G. metu sudavus vieną smūgį ranka pastarajai per veidą, taip jai sukėlus fizinį skausmą, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Kaltinamasis P. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio metu vieną kartą delnu sudavė I. G. per veidą (b. l. 30). Pateikta P. L. pozicija atitinka kitų įrodymų turinį. Antai apklausiama nukentėjusioji I. G. parodė, kad P. L. delnu trenkė jai į veido kairės pusės žandą, dėl to ji patyrė fizinį skausmą. Tokie I. G. parodymai užfiksuoti netrukus po įvykio surašytame pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (b. l. 7-10, 11-12), taip pat atsispindi jos pareiškime (b. l. 13) ir bendrai pranešime Bendrajam pagalbos centrui (b. l. 6). Apie pasitvirtinusį smurtą artimoje aplinkoje taip pat pažymėta į įvykio vietą atvykusio vyriausiojo patrulio A. G. tarnybiniame pranešime (b. l. 19). Šiuo atveju mušimo lokalizacija (turint omenyje, kad galva yra gyvybiškai svarbi kūno dalis) ir būdas, taip pat nukentėjusiosios kaltinamajam iš karto žodžiu išreikštas ketinimas dėl to kreiptis policijos pagalbos nepalieka abejonių tuo, kad P. L. delnu suduotas smūgis I. G. į žandą jai sukėlė fizinį skausmą. Akivaizdu ir tai, kad P. L. suvokė smurtaująs sutuoktinės I. G. – šeimos nario atžvilgiu, numatė, kad dėl delnu suduoto smūgio į žandą ji patirs fizinį skausmą ir norėjo taip veikti, todėl nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia. Pažymėtina ir tai, kad apklausiami kaltinamasis P. L. ir nukentėjusioji I. G. pripažino įvykio metu tarp jų kilusį žodinį konfliktą. Nors kaltinamasis P. L. savo smurtinį elgesį papildomai aiškino nesusitvardymu dėl I. G. pliaukštelėjimo vieną kartą jam per veidą, tačiau taip pat pripažino dėl to nepatyręs fizinio skausmo, todėl situacija neatitinka būtinosios ginties sąlygų dėl pavojingo kėsinimosi nebuvimo. Pagaliau, kaltinamojo P. L. apsvaigimą nuo alkoholio objektyviai pagrindžia alkotesterio kvito rodmenys, iš kurių matyti, kad neužilgo po įvykio jam buvo nustatytas 2.26 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 36).

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo P. L. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, P. L. pareiškė, jog sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausme, kurią prašė mažinti (b. l. 44).

Dėl P. L. skirtinų bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės

Teismas, skirdamas bausmę P. L., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą – P. L. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, sudavęs vieną smūgį ranka sutuoktinei per veidą jai sukėlė fizinį skausmą, smurtas pasireiškė artimoje aplinkoje, namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas, visumoje padaryto nusikaltimo pavojingumas atitinka rūšinį, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, žodinio konflikto metu pasirinkus netinkamą elgesio variantą, kuriam įtakos turėjo apsvaigimas nuo alkoholio, nusikalstama veika nukentėjusiajai sukelta moralinė, fizinė žala, civilinis ieškinys nepareikštas. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių teismas taip pat atsižvelgia į P. L. asmenybę apibūdinančius duomenis – vidutinio amžiaus, vedęs, augina mažametę dukrą (b. l. 37, 41), dirbantis (b. l. 40), baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu (2017 m. vasario 17 d. ir 2014 m. vasario 2 d. pažeidimai), paskirtas baudas sumokėjo, administracinio poveikio priemonę įvykdė, turi vieną galiojančią nuobaudą (b. l. 39), teistas už nusikalstamos veikos transporto eismo saugumui padarymą (b. l. 38, 42-43), objektyvių duomenų apie priklausomybės ligų ir psichiatrinį gydymą valstybinis kaltintojas nesurinko. Visa tai neleidžia įžvelgti P. L. polinkio elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms (išskyrus praeityje transporto srityje), neatspindi besiformuojančių jo antivisuomeninių nuostatų ir sudaro pagrindą nagrinėjamą nusikalstamą veiką daugiau vertinti kaip konfliktinėje situacijoje jo pasirinktą netinkamą elgesio variantą, kuriam įtakos turėjo apsvaigimas nuo alkoholio, kartu, P. L. visiškas kaltės pripažinimas, duoti išsamūs parodymai ir nuoširdus gailėjimasis leidžia manyti, kad jis padarė teisingas išvadas dėl savo netinkamo elgesio ir teikia vilčių, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. P. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). P. L. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo tam įtakos (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti P. L. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią, tačiau ją ribojančią bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas nežymiai viršijantis vidurkį, bausmės vykdymo laikotarpiu uždraudžiant vartoti alkoholį, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 1, 2 dalys, 6 dalies 1 punktas, 7 dalis). Teismo vertinimu, pagal P. L. ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni, todėl P. L. prašymas ją mažinti atmestinas.

P. L. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas P. L. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. gegužės 25 d. 15.10 val. (b. l. 24) iki 2019 m. gegužės 26 d. 12.29 val. (b. l. 25) išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

P. L. nusikalstamą veiką padarė šeimos nariui, todėl, vadovaujantis BK 72² straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant (išklausant visą šios programos kursą) per devynis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Dėl P. L. paskirtos kardomosios priemonės ir byloje esančių daiktinių įrodymų

P. L. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 31), paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Prie baudžiamosios bylos viršelio pridėtas vokas, kuriame yra kompaktinis diskas. Patikrinus kompaktinis diskas yra tuščias – jame nėra duomenų. Pastebėtina ir tai, kad vokas pavadintas „Vaizdo įrašas IT Nr. 01-12145-19“, nors aktualaus ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-21845-19. Prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nenurodyti. Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kompaktinis diskas, esantis voke prie baudžiamosios bylos viršelio, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintinas kaip menkavertis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

P. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu uždraudžiant vartoti alkoholį, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, P. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu uždraudžiant vartoti alkoholį, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti P. L. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. gegužės 25 d., 15.10 val., iki 2019 m. gegužės 26 d., 12.29 val., išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, P. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant (išklausant visą šios programos kursą) per devynis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

P. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kompaktinį diską, esantį voke prie baudžiamosios bylos viršelio, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkavertį.

Išaiškinti P. L., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Eglė Gruodienė