Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-09-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-121-307/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-02
Bylos Nr.
1A-121-307/2017
Teisminio proceso Nr.
1-40-1-00037-2012-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Šiukšta, Elena Vainienė, Albinas Bielskis (pran.)
Nuteistasis
K. B.
Advokatai
Arūnas Koskus, Erika Jasiūtė, Arūnas Koskausir
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-565-307/2016Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00037-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.10. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Bielskio,

teisėjų Lino Šiukštos, Elenos Vainienės,sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Aleksandrui Kazakovui,gynėjai advokatei Erikai Jasiūtei,nuteistajam K. B.,

teismo posėdyje išnagrinėjus nuteistojo K. B. prašymą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo pakeitimo švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama baudžiamoji byla pagal nuteistojo K. B., nuteistojo A. G. (A. G.) gynėjo advokato Arūno Koskaus ir nuteistojo J. G. (J. G.) gynėjo advokato Arūno Koskaus apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį pripažinti kaltais ir nuteisti A. G. ir J. G..

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, 2016 m. sausio 18 d. nutartimi nuteistojo K. B., nuteistojo A. G. gynėjo advokato Arūno Koskaus ir nuteistojo J. G. gynėjo advokato Arūno Koskaus apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio atmetė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. liepos 5 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 18 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo procesinių klaidų ir trūkumų, netinkamai vertino bylos duomenis, padarė kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, sukliudžiusių išsamiai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 369 straipsnio 3 dalis).

Šalies argumentai

Nuteistasis K. B. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl jam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, kuri jam paskirta Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pakeitimo į kitą kardomąją priemonę, nesusijusią su laisvės apribojimu. Prašyme nuteistasis nurodo, kad jis suėmime yra laikomas jau gana ilgą laiką, nors Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartimi baudžiamoji byla iš naujo perduota nagrinėti apeliacine tvarka. Suėmimas jam šioje byloje yra taikomas jau daugiau nei trejus metus, o iš bylos duomenų matyti, kad jos pakartotinis nagrinėjimas apeliacine tvarka gali užsitęsti. Nuteistasis pažymi, kad jis bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo paleistas iš suėmimo ir nė karto nepažeidė jam taikytų švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygų. Be to, jis turi šeimą ir mažametį vaiką, paleistas į laisvę vėl pradėtų dirbti, turėtų gyvenamąją vietą, taigi, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai galėtų būti pasiekti taikant jam švelnesnes kardomąsias priemones.

Teismo posėdžio metu nuteistasis, jo gynėja ir prokuroras prašė prašymą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. B. prašymas tenkinamas.

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad K. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsniu, buvo sulaikytas 2012 m. vasario 5 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2012 m. vasario 6 d. nutartimi K. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2012 m. vasario 5 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2012 m. gegužės 4 d. nutartimi K. B. trims mėnesiams pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, jį skaičiuojant nuo 2012 m. gegužės 5 d. Baudžiamąją bylą 2012 m. birželio 28 d. perdavus Šiaulių apygardos teismui, šio teismo nutartimis suėmimo terminas K. B. buvo tęsiamas, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 18 d. nutarties dalis dėl kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo panaikinta ir K. B. iš suėmimo nedelsiant paleistas. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi K. B. paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant jį neišvykti iš Lietuvos Respublikos ir nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos be teismo leidimo, bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Taigi, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu K. B. buvo sulaikytas ir laikomas suėmime nuo 2012 m. vasario 5 d. iki 2013 m. rugpjūčio 14 d. (vieneri metai šeši mėnesiai ir devynios dienos) Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu K. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį devynerių metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose, iki nuosprendžio įsiteisėjimo jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir jis suimtas teismo salėje. Taigi, nuteistojo K. B. laisvė vėl buvo apribota nuo 2014 m. lapkričio 3 d. ir tebėra ribojama, nes Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, o nuteistajam paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas nepakeista.

BPK 139 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.

Bylos duomenimis nustatyta, jog siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą nuteistajam K. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Ši kardomoji priemonė nuteistajam buvo paskirta BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu (vengdamas ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės atlikimo jis gali pasislėpti nuo teismo). BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (nagrinėjamu atveju nuteistasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas terminas) atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo socialiniai ryšiai yra gan tvirti – jis vedęs, turi šeimą, kurioje augina mažametį vaiką. Proceso metu pirmosios instancijos teisme K. B. buvo taikytos švelnesnės kardomosios priemonės, kurių sąlygų nuteistasis nepažeidė, atvykdavo į teismo posėdžius. Kita vertus, K. B. praeityje teistas, skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, apygardos teismo nuosprendžiu jam buvo paskirta griežta laisvės atėmimo bausmė, jis turi ryšių užsienyje. Tačiau suėmimas yra pati griežčiausia kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui esmingai apribojamos teisės. Todėl teismas, skirdamas suėmimą ar pratęsdamas šios pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminą, o taip pat svarstydamas proceso dalyvių pateiktus prašymus dėl jos pakeitimo, turi išsamiai įvertinti kalinimo trukmės pagrįstumą, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Kaip nurodė Europos Žmogaus Teisių Teismas sprendime byloje Balčiūnas prieš Lietuvą, nacionalinės teisminės institucijos turi užtikrinti, kad kaltinamojo kardomasis kalinimas nebūtų pernelyg ilgas. Poreikis tęsti laisvės atėmimą negali būti vertinamas visiškai abstrakčiai. Teismas pažymėjo, kad kiekvienu atveju, sprendžiant kardomojo kalinimo pratęsimo terminą, būtina atsižvelgti į tai, ar tokiu būdu nebus pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką arba teisę būti paleistam proceso metu.

Šiuo atveju kolegija sprendžia, kad nuteistajam K. B. taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė tik iš pradžių galėjo būti pateisinama pagrįstu manymu, kad jis, būdamas laisvėje, gali bandyti bėgti (slėptis), taip bandydamas išvengti jam gresiančios bausmės. K. B. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, jam skirta griežta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė. Tačiau šis nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka, taigi, dar neįsiteisėjęs, o suėmime nuteistasis K. B. yra laikomas jau ilgiau nei trejus metus. Atsižvelgiant į pakankamai ilgą nuteistojo kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys gali pateisinti kardomojo kalinimo tęsimą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies požiūriu (Europos Žmogaus Teisių teismo sprendimas byloje Lavents prieš Latviją). Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Įvertinusi baudžiamosios bylos sudėtingumą, ligšiolinę jos nagrinėjimo trukmę ir joje priimtus procesinius sprendimus, kolegija sprendžia, kad iki galutinio procesinio sprendimo paskelbimo apeliacinės instancijos teisme ši byla gali būti nagrinėjama dar ilgą laiko tarpą. Todėl pačios griežčiausios kardomosios priemonės suėmimo nuteistajam K. B. taikymas visą šį laiką prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio bei BPK 121, 122 straipsnių nuostatoms.

Esant išdėstytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog šioje bylos stadijoje BPK 119 straipsnyje numatytą tikslą – nuosprendžio įvykdymą, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka būtų galima pasiekti taikant K. B. kitas, švelnesnes kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsniu, 139 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

panaikinti K. B. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu paskirtą griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą ir nuteistąjį K. B. iš suėmimo nedelsiant paleisti.

Nuteistajam K. B. paskirti šias kardomąsias priemones:

– rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš Lietuvos Respublikos be teismo leidimo;

– dokumentų paėmimą, iš K. B. paimant asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), laikomą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, nuteistojo K. B. asmens byloje;

– įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje kiekvieną savaitės pirmadienį ir penktadienį laikotarpiu nuo 08.00 val. iki 11.00 val.

Šios nutarties vykdymą dalyje dėl dokumentų paėmimo pavesti vykdyti Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, o dalyje dėl įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje pavesti vykdyti Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (Aušros al. 19, LT-76299 Šiauliai).

Išaiškinti nuteistajam K. B., kad jis turi pareigą šaukiamas atvykti pas teisėsaugos pareigūnus, prokurorą, teisėją ir į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų, be teismo leidimo neišvykti iš Lietuvos Respublikos, ir jog jis pasižada šias pareigas vykdyti.

Įspėti nuteistąjį K. B., kad pažeidus rašytinio pasižadėjimo neišvykti iš Lietuvos Respublikos be teismo žinios ar įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje sąlygas, jam vėl gali būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė – suėmimas arba intensyvi priežiūra.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Albinas BielskisTeisėjai Linas ŠiukštaElena Vainienė