- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-15
- Bylos Nr.
- N-575-2722-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01150-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutarties R. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės (toliau – ir Institucija) 2010 m. liepos 30 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) R. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalį 20 litų bauda, pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį 100 litų bauda, ir pagal ATPK 123 straipsnio 3 dalį 1 100 litų bauda. Subendrinus nuobaudas R. L. skirta galutinė administracinė nuobauda – 1 100 litų bauda. Nuobauda skirta už tai, kad 2010 m. liepos 28 d., apie 19.40 val., Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje vairavo motociklą, kurio valstybinio numerio ženklas užmaskuotas, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, motociklas nebuvo draustas privalomu civilinės atsakomybės draudimu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi R. L. skundą tenkino iš dalies, Institucijos Nutarimo dalį, kurioje R. L. pagal 124¹ straipsnio 6 dalį skirta 20 litų bauda ir pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį skirta 100 litų bauda, paliko nepakeistą, o Nutarimo dalį, kurioje pagal ATPK 123 straipsnio 3 dalį R. L. skirta 1 100 litų bauda, pakeitė ir skyrė pažeidėjui 1 000 litų baudą. Subendrinęs nuobaudas teismas R. L. skyrė galutinę administracinę nuobaudą – 1 000 litų baudą. Teismas konstatavo, kad pažeidimų padarymas įrodytas paties R. L. prisipažinimu, policijos pareigūnų parodymais ir kita bylos medžiaga. Teismas pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė, Nutarime nustatytą R. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda, pašalino, bei skyrė jam ATPK 123 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą baudos vidurkį.
II.
R. L. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį, kuria jam paskirta 1 000 litų bauda, panaikinti. Mano, kad teismo nutartis nepagrįsta, kadangi teismas netinkamai išaiškino faktines aplinkybes. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad surašę administracinio teisės pažeidimo protokolą policijos pareigūnai nenufotografavo netaisyklingai esančio valstybinio numerio ženklo, bei neapžiūrėjo jo tvirtinimo detalės. Teigia, kad su pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį ir pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį paskirtomis nuobaudomis sutinka ir dėl to gailisi. Pažymi, kad transporto priemonė yra registruota, vairuotojo pažymėjimas, suteikiantis teisę vairuoti motociklą, išduotas 2002 m. gruodžio 14 d., todėl maskuoti ar gadinti valstybinio numerio ženklą neturėjo tikslo.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad byloje surinktų įrodymų pakanka pripažinti R. L. kaltu padarius jam inkriminuojamus pažeidimus, o apeliacinio skundo argumentai, kritikuojantys kaltinančius įrodymus, nekelia abejonių dėl byloje surinktų įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Teigia, kad apelianto parodymai vertintini kaip gynybos taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
R. L. buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje ir 123 straipsnio 3 dalyje numatytų pažeidimų padarymą.
Ginčo dėl ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje numatytų pažeidimų padarymo nėra ir teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl R. L. kaltės padarius minėtus pažeidimus. Tačiau R. L. apeliaciniame skunde nesutinka su jo nubaudimu pagal ATPK 123 straipsnio 3 dalį.
ATPK 123 straipsnio 3 dalyje inter alia nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas su uždengtais ar kitaip užmaskuotais valstybinio numerio ženklais, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius apeliantą kaltinančius įrodymus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi pareigūnų L. S. ir V. B., kurie tiesiogiai matė daromą pažeidimą, parodymais. Iš minėtų pareigūnų tarnybinių pranešimų (b. l. 16, 17), bei jų parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 34-35), nustatyta, jog dirbdami pastebėjo važiuojantį motociklą, kurio galinis valstybinio numerio ženklas buvo užlenktas į viršų, dėl ko visiškai nesimatė jame esančių simbolių. Teismo posėdžio metu pareigūnai patikslino, jog motociklo valstybinis numeris buvo prigludęs prie motociklo galinės dalies, buvo neįskaitomas. Pareigūnai paaiškino, kad valstybinio numerio ženklas yra tvirtinamas ant metalinių rėmelių, todėl vos prilietus jis savaime neužsilenkia. Liudytojų policijos pareigūnų teisme duoti parodymai atitinka pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose) užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnai gali būti šališki, tokių aplinkybių, kurios objektyviai pagrįstų pareigūnų šališkumą, apeliantas nenurodė ir apeliaciniame skunde. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamo R. L., kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, teikiama versija, jog motociklo valstybinis numeris nebuvo užmaskuotas ar užlenktas, prieštarauja nesuinteresuotais pripažintų liudytojų parodymams ir kitai bylos medžiagai, todėl laikytini asmens pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
KET 4 priedo 1 punkte nustatyta, kad transporto priemonės valstybinio numerio ženklai šviesiuoju paros metu turi būti įskaitomi iš ne mažesnio kaip 40 m atstumo, o galinio numerio apšvietimas turi būti toks, kad tamsiuoju paros metu numerį būtų galima perskaityti iš ne mažesnio kaip 20 m atstumo. To paties KET priedo 2 punkte nustatyta, kad valstybinio numerio ženklus draudžiama uždengti apsauginėmis medžiagomis, lankstyti ar kitaip keisti jų formą, jie neturi būti apgadinti, užteršti ar surūdiję. ATPK 123 straipsnio 3 dalies dispozicijoje nustatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą su uždengtais ar kitaip užmaskuotais valstybinio numerio ženklais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju užmaskuotu valstybinio numerio ženklu laikytinas ir užlenktas ar užsilenkęs į viršų motociklo valstybinio numerio ženklas. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad R. L. padarė jam inkriminuojamą ATPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą.
Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, keisti ar naikinti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.