Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Išvadą duodanti institucia pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad ieškovės reikalavimas atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši pareiga tenka tiek vaiko motinai, tiek vaiko tėvui, nesvarbu, su kuriuo iš jų nepilnamečiai vaikai gyvena. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko D. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas (b.l. 8). Nepilnametė šalių dukra gyvena su ieškovė (b.l. 10). Tarp šalių ginčo dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo nėra, byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai įgyvendintų motinos valdžią, todėl nepilnametės šalių dukters gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove (CK 3.169 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė teismo prašo priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai periodinį 150 Eur dydžio išlaikymą, nurodydama, kad dukrai išlaikyti per mėnesį reikalinga 300 Eur suma. Paaiškino, kad ji dukters išlaikymui per mėnesį patiria 180 Eur dydžio išlaidas. Ieškovei išlaikyti dukrą padeda jos mama, nepilnametės senelė. Atsakovas, prašydamas priteisti nepilnametei dukrai iš jo 90 Eur dydžio išlaikymą, neginčijo aplinkybės, kad vaikui išlaikyti per mėnesį yra reikalinga 300 Eur suma, todėl nėra pagrindo nesutikti su ieškovės nurodyta vaikui per mėnesį išlaikyti reikalinga suma.

Atsakovas prašo iš jo priteisti išlaikymą mažesnį nei prašo ieškovė, tai grįsdamas sunkia turtine padėtimi bei sveikatos būkle.

Sodros duomenimis (b.l. 17-27) ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), kur iki 2015-09-15 yra vaiko priežiūros atostogose. Ieškovė nuo 2014-12-01 dirba (duomenys neskelbtini), kur jos darbo užmokestis neatskaičius mokesčių yra apie 100 Eur. Ieškovei nuosavybės teise priklauso trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l.9, 35-37, 106-172), kuris, kaip paaiškino ieškovė, nėra pilnai įrengtas. Ieškovė 2015-03-26 pardavė jos vardu įregistruotą transporto priemonę (b.l.38-39). Ieškovė su nepilnamete dukra gyvena ieškovės motinai priklausančiame bute (b.l.10, 73-74). Šie duomenys pagrindžia ieškovės argumentus, kad išlaikyti nepilnametę dukrą jai padeda kartu gyvenanti ieškovės motina. Tačiau nėra pakankami tam, kad daryti išvadą, jog ieškovės turtinė padėtis yra bloga, nes, kaip paaiškino ieškovė, ji dirba vieną dieną per savaitę ir gauna 100 Eur pajamas, be to ieškovė turi realią galimybę gauti pajamas ir iš nekilnojamojo turto, kuriame pati negyvena.

Sodros duomenimis (b.l.38-33) atsakovas nuo 2013-07-15 iki 2015-02-24 dirbo (duomenys neskelbtini), kur jo darbo užmokestis buvo apie 1300 Lt, neatskaičius mokesčių. Nuo 2012-04-12 atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), kur jo darbo užmokestis – 14,5 Eur. Atsakovui nuo 2014-07-15 iki 2015-02-10 buvo mokama ligos pašalpa (b.l.62-65). Atsakovo vardu nėra registruota nekilnojamojo turto (b.l. 34, 61). Atsakovui nuosavybės teise priklauso daugiau nei dešimt transporto priemonių, kurios išregistruotos iš registro, nes nėra techninės apžiūros ar draudimo (B.l.40-51). Svarbi aplinkybė yra ir ta, kad atsakovas yra direktorius įmonės, kurios vienintelis akcininkas, kaip paaiškino šalys, yra atsakovo motina. Aplinkybė, kad atsakovas yra savininkas daugiau nei dešimties transporto priemonių, neleidžia sutikti su atsakovo argumentais, kad jo turtinė padėtis yra bloga. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis per metus dukroms (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (B.l.112-113) teikia 1000 – 1500 Eur, leidžia abejoti atsakovo nurodytomis gaunamomis pajamomis.

Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013-03-28 nutartis priimta civilinėje byloje 3K-7-24/2013).

Teismui pateiktame Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015-07-03 rašte nurodyta, kad atsakovas dėl darbingumo vertinimo kreipėsi 2014-11-13 ir jam buvo nustatytas 65 procentų darbingumo lygis, reiškiantis, kad atsakovas jau 2014-11-13 buvo darbingas. Rašte taip pat nurodyta, kad pakartotinai atsakovas dėl darbingumo lygio nustatymo nėra kreipęsis (b.l. 88-98). Atsakovo pateiktame medicininių dokumentų išraše nėra duomenų apie tai, kad atsakovo sveikatos būklė būtų pakitusi, nenurodyti gretutiniai susirgimai, komplikacijos ir patvirtina tik tai, kad atsakovas kreipėsi į medikus ir jam buvo atlikti tyrimai (b.l. 100). O tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas yra darbingas ir byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių neturėtų galimybės teikti dukrai išlaikymo, kuris leistų patenkinti jos būtinus poreikius.

Atsižvelgiant į išdėstytą ir vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, tuo, kad atsakovas ganėtinai jauno amžiaus, darbingas, t.y., objektyviai pajėgus teikti dukrai išlaikymą, kuris užtikrintų ne tik minimalius būtinuosius dukters poreikius, bet ir leistų patenkinti kitus vaiko ugdymo, lavinimo, laisvalaikio poreikius, yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai 150 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį iki dukters pilnametystės (CK 3.201 straipsnio 1, 2 dalys). Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

CK 3.185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. CK 3.190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas. Kadangi su ieškove gyvena šalių nepilnametė dukra, ieškovei tenka pareiga turtą, kuris yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, tvarkyti uzufrukto teisėmis. Ieškovė išlaikymą gali naudoti išimtinai tik nepilnametės dukters interesais (CK 3.203 straipsnis).

Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas, išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo dukrai įsiskolinimą 1834,38 Eur (500 Ltx27-1158,48 Eur), kuris ieškovės manymu susidarė nuo 2012-09-15.