Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-18039-451/2023 pagal ieškovės V. Z. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam asmeniui A. V., dėl teisės pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Dėl ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, kadangi kitame teisme yra pareikštas kitas tapatus ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai išaiškino Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas. Šio ginčo atveju skiriasi abiejuose iškeltose bylose ieškinio dalykai, todėl bylos negali būti laikomos tapačiomis. Administracinėje byloje prašoma panaikinti atsakovės raštą, kuriuo atsisakyta pradėti procedūras, bei įpareigoti iš naujo išnagrinėti tą patį jau pateiktą prašymą. Teismui tenkinus ieškinį reiškiamą šioje byloje, ieškovė pateiktų naują prašymą atsakovei, o teismo sprendimu būtų pripažinta atsakovės teisė jau tokį prašymą pateikti, ir atsakovė negalėtų atsisakyti jo nagrinėti. Dėl to tiek abi bylos, jų reikalavimai, tiek siekiami rezultatai (į pirminio prašymo ar į naujai teikiamo prašymo priėmimą ir procedūrų pradėjimą) nėra tapatūs, nors ir panašūs. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

10. CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

11. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011; 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019 31 punktą; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020 17 punktą; kt.).

12. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad abejose bylose ginčas yra tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šalių tapatumo ir ginčo pagrindo, kaip vertinamųjų kriterijų nustatant ieškinių tapatumą, plačiau nepasisako.

13. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020 23 punktą; kt.).

14. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Regionų apygardų administraciniame teismo Kauno rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-10418-402/2023, kurioje ieškovė 2023 m. rugsėjo 11 d. skundu (I-6963) prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. 21RE1-154 (AG1-134/11-2023); panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno rajono skyriaus 2023 m. birželio 2 d. raštą Nr. 7SD-3704-(14.7.137 E.) „Dėl gauto pranešimo“ ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023-06-01 gautą pranešimą apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį.

15. Apeliantė ieškiniu šioje byloje prašo: pripažinti, kad bendraturčiui A. V. nepasinaudojus Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teise pirkti ieškovės V. Z. parduodamas 224/305 dalis žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ieškovė V. Z. įgijo teisę pateikti atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įvardintą pranešimą apie sprendimą parduoti jai priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį.

16. Ieškovė yra 9.1500 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė, kuriai nuosavybės teise priklauso 224/305 dalys. Likusi žemės sklypo dalis priklauso trečiajam asmeniui A. V. (CBP-14277 priedas).

17. Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai parduodama bendrosios nuosavybės teise valdoma žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalis, pranešimas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį Nacionalinei žemės tarnybai pateikiamas tik tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teise pirkti žemės sklypą nepasinaudoja žemės sklypo bendraturtis.

18. Ieškovė norėdama parduoti jai priklausančias žemės sklypo dalį per notarą nusiuntė 2023 m. balandžio 20 d. pareiškimą bendrasavininkui trečiajam asmeniui A. V. (toliau – ir bendrasavininkas). Bendrasavininkas 2023 m. gegužės 19 d. pareiškimu nurodė, kad pateiktas pasiūlymas pirkti žemės sklypo dalį negali būti įgyvendintas, negali būti sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis, nes žemės sklype nėra įtvirtintų riboženklių, nėra nustatytų bendrų žemės sklypo ribų su besiribojančiais žemės sklypais, kurios turėtų būti pažymėtos kadastro žemėlapyje, nėra parengto žemės sklypo plano , nėra atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurie turėtų būti įregistruoti Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registre ir kadastre. Taip pat nurodė, kad žemės sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Bendrasavininkas prašo pakartotinai kreiptis į jį, kai bus parengtas žemės sklypo planas, atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai ir įregistruoti VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre ir kadastre. Tuomet įvertinęs V. Z. priklausančią žemės sklypo dalį ir siūlomas pirkimo-pardavimo sąlygas, bendrasavininkas svarstys galimybę įsigyti siūlomą žemės sklypo dalį ir pateiks sutikimą arba atsisakymą pirkti žemės sklypo dalį (CBP-14277 priedai).

19. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno rajono skyrius (toliau – ir NŽT) informavo ieškovę, kad nebus nagrinėjamas jos pranešimas apie sprendimą parduoti žemės sklypo dalį ir nebus pradedama pažymos dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turintiems jį pirkti asmenims, kurie pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus ir 2 dalį gali įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą ta kaina, kuria jis parduodamas, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išdavimo procedūra, nes nėra pateiktas parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo bendraturčio raštiškas atsisakymas arba notaro išduotas dokumentas, patvirtinantis, kad bendraturtis atsisakė arba nepateikė sutikimo CK 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teise pirkti parduodamos žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalies (CBP-14277 priedas).

20. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu pareiškėjos V. Z. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Komisija, įvertinusi rašytinių įrodymų turinį, sutiko su atsakovės argumentu, kad Tarnybos Kauno rajono skyriui pateikto Žemės sklypo bendraturčio 2023 m. gegužės 19 d. pareiškimo nėra pagrindo laikyti parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo bendraturčio raštišku atsisakymu pirkti pareiškėjos parduodamą žemės sklypo dalį. Kauno m. 6-ojo notarų biuro notarės J. R. 2023 m. gegužės 31 d. liudijime taip pat nėra nurodyta notarės patvirtinimo, kad bendraturtis atsisakė arba nepateikė sutikimo CK 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teise pirkti parduodamos žemės sklypo dalies. Dėl to Komisija darė išvadą, kad skundžiamame rašte pagrįstai nurodyta, jog kartu su pareiškėjos pranešimu apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą nėra pateiktas parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo bendraturčio raštiškas atsisakymas arba notaro išduotas dokumentas, patvirtinantis, kad bendraturtis atsisakė arba nepateikė sutikimo CK 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teise pirkti parduodamos žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalies. Komisija sutiko su atsakovės argumentais, kad teisės aktai nesuteikia atsakovei teisės/pareigos plečiamai vertinti ar interpretuoti pateiktų dokumentų, kuriuose nėra aiškiai nurodytas bendraturčio atsisakymas ar sutikimas CK 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka, turinio.

21. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad apeliantė tiek administracine tvarka nagrinėjamoje byloje, tiek šioje byloje iš esmės siekia to paties teisinio rezultato, t. .y., kad būtų pripažinta aplinkybė, kad žemės sklypo bendraturtis nepasinaudojo CK 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teise pirkti žemės sklypą, ir kad ji įgijo teisę pateikti NŽT pranešimą apie sprendimą parduoti jai priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nustatyta tvarka.

22. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė ieškiniu šioje byloje prašo nustatyti, kad ji įgijo teisę pateikti atsakovei pranešimą apie sprendimą parduoti jai priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį. Minėtą pranešimą ieškovė jau yra pateikusi atsakovei ir dėl pranešimo išsprendimo ginčas jau yra nagrinėjamas teisme.

23. Pažymėtina, kad apeliantė atskirajame skunde akcentuoja ir tai, kad administraciniuose teismuose bylos nagrinėjamos labai ilgai (apeliacine tvarka bylos išnagrinėjamos ne anksčiau kaip po 12 mėnesių), ir atitinkamos administracinės bylos rezultatas negali būti prognozuojamas. Taip pat nurodoma, kad administracinėje byloje prašoma panaikinti atsakovės raštą, kuriuo atsisakyta pradėti procedūras, bei įpareigoti iš naujo išnagrinėti tą patį jau pateiktą prašymą. Teismui tenkinus šioje byloje reiškiamą ieškinį, ieškovė pateiktų naują prašymą atsakovei, o teismo sprendimu būtų pripažinta atsakovės teisė jau tokį prašymą pateikti, ir atsakovė negalėtų atsisakyti jo nagrinėti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės siekimas operatyviai išspręsti jai aktualius klausimus, nepaneigia Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nustatytų procedūrų ir CPK 137 straipsnyje nustatytų normų privalomumo.

24. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktą, nes kitame teisme yra nagrinėjami tapatūs reikalavimai.

Dėl procesinės bylos baigties

25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, teisingai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo sąlygas. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.