Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams R. F. ir A. F., trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės vaiko globos ir globos vietos nustatymo, globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis Nr. 3K-7-114/2013).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; kai piktnaudžiauja tėvų valdžia; kai žiauriai elgiasi su vaikais; kai daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; kai nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.). Tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, parenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas.

Byloje nustatyta, kad vaikas negyvena su tėvais nuo 2013-10-01, o Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-10-03 įsakymu Nr. A-1147(3.1) N. F. nustatyta laikinoji globa. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, pareikšdamas ieškinį dėl tėvystės teisių neterminuoto apribojimo atsakovams dukros atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovai nevykdo savo pareigų visapusiškai rūpintis savo vaiku, nesiekia teigiamų pokyčių, visiškai nededa pastangų spręsti iškilusias problemas, su vaiku beveik nebendrauja. Pažymėtina, kad dėl to ne tik silpnėja atsakovų ryšiai su vaiku, bet ir vaikui daroma žalinga įtaka. Ieškovo nurodymu, 2007 metų atsakovų šeimai buvo taikomi įvairiausiai socialinio darbo metodai, tačiau teigiamų pokyčių taip ir neįvyko: sąlygos vaiko poilsiui, maitinimuisi, higienos laikymuisi, pamokų ruošai nesudarytos, patiems atsakovams trūksta noro gyventi švariai ir tvarkingai, pagerinti šeimos buitį. Atsakovai šiame teismo procese užėmė pasyvią poziciją, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, nors procesiniai dokumentai atsakovams įteikti tinkamai. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog atsakovai yra visiškai abejingi savo vaikui ir nenori dalyvauti jo gyvenime.

Teismas sprendžia, kad pagal nustatytas byloje aplinkybes galima daryti neabejotiną išvadą, jog atsakovai savo veiksmais (nereguliariu ir retu bendravimu su vaiku, visišku abejingumu vaikui, piktnaudžiavimu alkoholiu) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina bei, kaip minėta, yra duomenų, kad ši padėtis negali pasikeisti (atsakovai šiuo metu niekur nedirba, nors jiems buvo siūlomas darbas, tačiau be pateisinamos priežasties jo atsisakė, buities nesitvarko), ir kad atsakovai nesiekia rūpintis vaiku. Reikšmingos aplinkybės, sprendžiant atsakovų tėvų valdžios ribojimo klausimą, yra tai, kad atsakovai nesirūpina vaiku, atsakovai yra jam pasyvūs ir abejingi. Teismo nuomone, byloje nustatyta padėtis artimiausiu metu negalėtų pasikeisti į teigiamą pusę, t. y. byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai deda realias pastangas vaikui susigrąžinti.

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, mano esant tikslinga neterminuotai apriboti tėvų atsakovų R. F. ir A. F. valdžią vaiko N. F. atžvilgiu. Neterminuotai apribojus atsakovams tėvų valdžią vaiko atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams, taip pat be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas. (CK 3.180 str. 3 d.).

Dėl vaiko globos nustatymo, globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu skiria vaikams nuolatinę globą ir nustato jų gyvenamąją vietą. Vaiko globa gali būti: laikinoji arba nuolatinė (CK 3.252 str. 1 d.). Nuolatinė globa nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai (CK 3.256 str.).

Kadangi nepilnamečio vaiko N. F. atžvilgiu apribota atsakovų, jos biologinių tėvų, valdžia, akivaizdu, kad vaikas liko be tėvų globos, jis esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, todėl N. F. nustatytina nuolatinė globa (CK 3.251 str. 1 d.).

Ieškovas prašo N. F. nuolatine globėja ir turto administratore paskirti (duomenys neskelbtini) bei nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-08-05 įsakymu Nr. A-895 N. F. buvo pakeistas globėjas ir juo paskirta (duomenys neskelbtini), kurios steigėjai Aloyzas ir Z. K. neteisti, administracine tvarka nebausti, pagal sveikatos būklę vaiką globoti gali, o (duomenys neskelbtini) globėjos pareigas atlieka tinkamai ir nėra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.269 straipsnyje numatytų priežasčių, dėl ko ji negalėtų tapti vaiko nuolatine globėja ir turto administratore. N. F. teismo posėdžio metu išreiškė norą toliau gyventi (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių, interesų apsaugos bei gynimo principas, kuris reiškia, kad bet kurį vaiką liečiantį veiksmą būtina įvertinti vaiko interesų požiūriu, užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte pabrėžiama, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Vaikui turi būti sudarytos sąlygos, kad nurodytos teisės būtų įgyvendinamos ir tais atvejais, kai vaikas neturi tėvų, kai tėvai negali sudaryti sąlygų vaiko, fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialiniai raidai ar kai tėvų valdžia yra apribota. Būtent vaiko globa ir rūpyba padeda įgyvendinti vaiko teises, kai šito negali ar nenori daryti vaiko tėvai (CK 3.248 str.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaiko globos ir rūpybos uždaviniai, paskirti vaikui globėją, kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų vaiko teises ir teisėtus interesus; sudarytų sąlygas vaiko gyvenimui, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą bei rengtų vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.

Iš byloje esančių dokumentų, matyti, kad (duomenys neskelbtini) pagal joje sudarytas sąlygas globojamiems vaikams yra tinkama būti nuolatine vaiko globėja, nes (duomenys neskelbtini) namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikų higienai, ugdymui ir poilsiui, kambariuose visada būna švaru ir tvarkinga, šeimynos steigėjai neteisti, administracine tvarka nebausti. Todėl teismas daro išvadą, kad (duomenys neskelbtini) galės ir sugebės tinkamai prižiūrėti, auklėti N. F., rūpintis jos sveikata, ugdymu, vystymusi, ginti vaiko asmenines bei turtines teises ir interesus. Be to, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad nėra gavęs jokių nusiskundimų dėl netinkamos vaikų priežiūros šioje šeimynoje nei iš Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos, nei iš kaimynų.

Atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus, siekiant labiau priartinti būsimas vaiko gyvenimo sąlygas prie natūralios šeimos, sudaryti jam kuo palankesnę psichologinę aplinką, tikslinga N. F. nuolatine globėja ir globotinei priklausančio turto administratore paskirti (duomenys neskelbtini) ir ten nustatyti jos gyvenamąją vietą.

Sprendimas dalyje dėl nuolatinės globos nustatymo vykdytinas skubiai (CPK 283 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo

Ieškovas prašo iš atsakovų R. F. ir A. F. priteisti išlaikymą N. F. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 102,00 Eur nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 d.). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.

Teismo vertinimu, ieškovo iš atsakovų prašoma priteisti išlaikymo jų dukrai suma – kas mėnesį kiekvienam vaikui iš kiekvieno tėvo po 102,00 Eur, yra pagrįsta. Teismo vertinimu, vaiko išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, ugdymo priemonių, kitų prekių, mokėti už jo ugdymą, pramogas, užtikrinti teisę į būstą, o ieškovo nurodomas išlaikymo per mėnesį dydis leistų visus šiuos vaiko poreikius patenkinti bent minimaliai.

Pažymėtina, kad išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), tačiau 1 MMA kriterijus, sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Ieškovo nurodytos aplinkybės bei byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovai šiuo metu niekur nedirba, atsakovė R. F. nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre registruotino turto neturi, o atsakovui A. F. nuosavybės teise priklauso 36/100 dalys pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kurioms pritaikytas turto areštas. Taigi teismas neturi duomenų, kad atsakovų turtinė padėtis žymiai skirtųsi, todėl atsakovams tenka vienoda pareiga išlaikyti savo dukrą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdamas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

Nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie atsakovų gaunamas pajamas, tačiau abu atsakovai yra darbingo amžiaus, duomenų, kad jų darbingumas būtų apribotas dėl sveikatos problemų nėra, jiems darbo biržos siūlytų darbų atsisakė be pateisinamos priežasties. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Be to, byloje nustatyta, kad atsakovai galimai neturi pastovaus darbo dėl alkoholio vartojimo, o pagal teismų praktiką teismas, nustatydamas vaiko išlaikymo dydį, kai tėvo (motinos) materialinė padėtis yra sunki, turi išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių ji yra sunki, ir tuo atveju, kai tėvo (motinos) sunki padėtis atsirado dėl jų netinkamo elgesio (girtavimo, narkotikų vartojimo, pinigų švaistymo azartiniams lošimams ir pan.), išlaikymo dydis negali būti mažinamas remiantis šiomis aplinkybėmis. Todėl atsakovai turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečio vaiko, kuris negali dirbti ir gauti pajamų, poreikius. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Atsakovai byloje neteikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos problemų jie ateityje negalės gauti pajamų, kurios užtikrintų jų nepilnamečio vaiko poreikius.

Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, padarius išvadą, kad ieškovo ieškinyje nurodyta suma minimaliems vaiko poreikiams tenkinti yra adekvati, atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, o atsakovai nenurodė aplinkybių, kurioms esant teismas galėtų mažinti ieškovo prašomą priteisti išlaikymo dydį, iš atsakovų priteistinas išlaikymas jų dukrai N. F. periodinėmis išmokomis iš kiekvieno tėvo po 102,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2015 m. birželio 29 d., iki dukters pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 str.), o išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirtina nepilnametės N. F. globėja (duomenys neskelbtini) (CK 3.203 str.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje mokėtinas 114,00 Eur žyminis mokestis išieškomas lygiomis dalimis iš atsakovų į valstybės biudžetą.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 3,48 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteisiamos lygiomis dalimis iš atsakovų valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284 ir 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams R. F., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. F., a. k. (duomenys neskelbtini), dukters N. F., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti N. F., a. k. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą.

Paskirti N. F., a. k. (duomenys neskelbtini), nuolatine globėja ir globotiniui priklausančio turto administratore (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti N. F., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovų R. F., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. F., a. k. (duomenys neskelbtini), dukrai N. F., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą kiekvieno iš tėvų po 102,00 Eur (vieną šimtą du eurus 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2015-06-29 iki N. F. pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), paskiriant priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų R. F., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. F., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 114,00 Eur (vieno šimto keturiolikos eurų 00 ct) žyminio mokesčio ir 3,48 Eur (trijų eurų 48 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir nuolatinės globos nustatymo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.