Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (pranešėjas ir pirmininkaujantis), Vidos Stonkuvienės, Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant atsakovo - Valstybinės darbo inspekcijos Tauragės skyriaus atstovui Petrui Remeikai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo - UAB (duomenys neskelbtini) skundą, atsakovui - Valstybinės darbo inspekcijos Tauragės skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui - Valstybinei darbo inspekcijai dėl Valstybinės darbo inspekcijos Tauragės skyriaus 2008-05-09 reikalavimo Nr. R1-0135-0588 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

- 2008-06-17 Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimą Nr.(16)SD-11420, kuriuo atmestas pareiškėjos 2008-05-22 skundas dėl Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) Tauragės skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus P.Remeikos 2008-05-09 reikalavimo Nr. R1-0135-0588 panaikinimo;

- panaikinti VDI Tauragės skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus P.Remeikos 2008-05-09 reikalavimą Nr. R1-0135-0588.

VDI Tauragės skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus P.Remeikos 2008-05-09 reikalavimu Nr. R1-0135-0588 UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvių tinklui priklausančios parduotuvės „IKI“ Nr. (duomenys neskelbtini) direktorė įpareigota pašalinti darbo įstatymo pažeidimus, nurodant, kad parduotuvėje sudarytos grupinės materialinės atsakomybės sutartys prieštarauja Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 256 straipsnio 1 ir 2 dalims, nes nėra pasirašyta kolektyvinė sutartis.

Atsakovo Valstybinės darbo inspekcijos Tauragės skyrius atstovas P.Remeika teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas. 2008-05-09 reikalavimas pašalinti pažeidimus yra teisėtas ir priimtas nustačius DK pažeidimus. Tikrinimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) sudaromos grupinės visiškos materialinės atsakomybės sutartys, nors yra veikianti UAB (duomenys neskelbtini) dirbančiųjų prekybininkų profesinė sąjunga, tačiau kolektyvinė sutartis nesudaryta ir nėra nustatytas konkrečių darbų ir pareigų, kurias dirbant galima sudaryti visiškos materialinės atsakomybės sutartis, sąrašas. Šis reikalavimas yra prevencinio pobūdžio, nesiruošiant darbdavio bausti, nors ir praėjęs pažeidimo pašalinimo terminas. Teigia, kad DK įsigaliojo nuo 2003 metų ir nesuprantama kodėl tik 2008-04-21 įsikūrė darbuotojų profesinė sąjunga ir tik dabar pradedamos derybos dėl kolektyvinės sutarties. Kolektyvinės sutarties sudarymo procedūra gali užtrukti ir 4 ar 5 mėnesiu, todėl darbdavys turi galimybę rašyti prašymą dėl termino pratęsimo, tačiau nerašė, o apskundė patį reikalavimą. Šiais ir kitais motyvais, teismo prašo palikti reikalavimą galioti, o pareiškėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

Skundas tenkintinas dalinai.

Pareiškėjas UAB (duomenys neskelbtini) skundą pareiškė atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai. 2008-08-05 Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtrauktas LR VDI Tauragės skyrius. 2008-10-07 Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi (b.l.71-72) Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Tauragės skyriaus procesinė padėtis buvo pakeista į atsakovo, o Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos procesinė padėtis pakeista į trečiojo suinteresuotojo asmens. Šia nutartimi taip pat apibrėžtos skundo nagrinėjimo ribos. Taigi administracinę bylą perdavus nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, teismas šią bylą nagrinėja pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-10-07 nutartimi nurodytąją šalių procesinę padėtį ir apibrėžtas skundo nagrinėjimo ribas.

Dėl skundo reikalavimo - panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Tauragės skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus P.Remeikos 2008-05-09 reikalavimą Nr. R1-0135-0588, pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 32 straipsnyje nustatyta, kad kaip darbdaviai laikosi šio Kodekso, darbo įstatymų, kitų norminių teisės aktų bei kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų, pagal įstatymų nustatytą kompetenciją kontroliuoja ir jų pažeidimų prevenciją vykdo Valstybinė darbo inspekcija ir kitos institucijos.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos Tauragės skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius P.Remeika 2008-05-09 surašė reikalavimą Nr.R1-0135-0588, kuriame nurodė, norminio akto pažeidimą – DK 256 straipsnio (su bendrovės darbuotojais sudaromos visiškos materialinės atsakomybės sutartys, nesant kolektyvinės sutarties ir joje numatyto konkrečių darbų ir pareigų, kuriuos dirbant galima būtų sudaryti materialinės atsakomybės sutartis, sąrašo). Šiuo reikalavimu UAB (duomenys neskelbtini) prekybos tinklo (duomenys neskelbtini) direktorė V. R. buvo įpareigota pašalinti nurodytą pažeidimą iki 2008-06-10.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnyje detalizuotos šios institucijos funkcijos. Pagal valstybinei darbo inspekcijai priskirtą kompetenciją, ji vykdo darbo įstatymų, kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų laikymosi valstybinę kontrolę ir pažeidimų prevenciją. Valstybinei darbo inspekcijai minėtu įstatymu priskirto uždavinio turinį sudaro prevencija ir kontrolė tų darbo įstatymo pažeidimų, kurie tiesiogiai atima ar apriboja įstatymų nustatytas darbuotojų teises turėti tam tikras darbo ir poilsio sąlygas, t. y. iš esmės bendro pobūdžio materialines teises, kurios skirtos užtikrinti visų darbuotojų teises ir kurių pažeidimas yra akivaizdus. Paprastai tokios teisės yra įstatymo aiškiai suformuluotos ir reikalavimai jų laikytis nustatyti imperatyvia forma.

Įstatymo leidėjas DK 256 straipsnio 1 dalyje yra numatęs reikalavimą, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Konkrečių darbų ir pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėje sutartyje. Ši sutartis įforminama raštu. Joje turi būti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žala neatsirastų. Šio straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad tais atvejais, kai dėl kartu dirbamo darbo neįmanoma atriboti atskirų darbuotojų atsakomybės, gali būti sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis su darbuotojų grupe. Įstatymo leidėjas konkrečių darbų ir pareigų sąrašą reikalauja nustatyti kolektyvinėje sutartyje, todėl būtina analizuoti ar buvo teisinės prielaidos šias nuostatas įtvirtinti kolektyvinėje sutartyje iki privalomojo nurodymo surašymo, bei iki privalomajame nurodyme numatyto pažeidimo pašalinimo termino 2008-06-10.

Pagal DK 60 straipsnio 1 dalį įmonės kolektyvinės sutarties šalys yra įmonės darbuotojų kolektyvas ir darbdavys, kuriems sudarant kolektyvinę sutartį, atstovauja įmonėje veikianti profesinė sąjunga ir įmonės vadovas arba įgalioti administracijos pareigūnai. DK 19 straipsnyje numatyta, kad atstovauti darbuotojų teisėms ir interesam bei juos ginti esant darbo santykiams gali profesinės sąjungos. Jei įmonėje nėra veikiančios profesinės sąjungos ir jei darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavė atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai, darbuotojams atstovauja darbo taryba. Nesant įmonėje veikiančios profesinės sąjungos, kolektyvinė sutartis gali būti sudaroma tarp darbdavio ir darbo tarybos. Bendrovėje nesant nei veikiančios profesinės sąjungos, nei darbo tarybos, nesudaroma ir kolektyvinė darbo sutartis (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr.N-756-962/2006). Kaip buvo nustatyta šios bylos nagrinėjimo metu, įmonėje iki 2008-04-21 nebuvo darbuotojų atstovų ir šios aplinkybės nepriklausė nuo darbdavio valios, todėl jis negalėjo įvykdyti imperatyvių įstatymo nuostatų, numatytų DK 256 straipsnio 1 dalyje.

Darbo teisės pažeidimas, nurodytas privalomajame reikalavime kildinamas iš UAB (duomenys neskelbtini)generalinio direktoriaus A.M. 2007-12-10 įsakymo Nr.143-P „Dėl visiškos materialinės atsakomybės taikymo ir pavyzdinės grupinės visiškos materialinės atsakomybės sutarties patvirtinimo“, kuriuo patvirtinta pavyzdinė grupinės visiškos materialinės atsakomybės sutartis, nustatytas konkrečių darbų ir pareigų, kuriuos dirbant galima būtų sudaryti materialinės atsakomybės sutartis, sąrašas bei parduotuvių vadovams pavesta pasirašytinai supažindinti darbuotojus su šiuo įsakymu ir organizuoti grupinės visiškos materialinės atsakomybės sutarties ir jos priedų pasirašymą su darbuotojais iki 2008-03-31. Tačiau aukščiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kol bendrovėje nebuvo įkurta darbuotojų profesinė sąjunga ar darbo taryba, darbdaviui liko viena išeitis – nustatyti konkrečių darbų ir pareigų, kuriuos dirbant galima būtų sudaryti materialinės atsakomybės sutartis, sąrašą, įsakymu. Darbdavys neturi poveikio priemonių, galinčių daryti įtaką, kad darbuotojai sukurtų profesinę sąjungą ar darbo tarybą, todėl nesant tinkamai išrinktų darbuotojų atstovų, darbdavys neturi patirti neigiamų pasekmių ne dėl savo kaltės. Situacija iš esmės nepasikeitė ir privalomojo reikalavimo surašymo metu, nes įkūrus profesinę sąjungą iš karto nėra pasirašoma kolektyvinė sutartis. Tačiau tiek atsakovas, tiek tretysis suinteresuotas asmuo teikiamuose procesiniuose dokumentuose nurodo, kad nuo 2008-04-08 yra įsikūrusi ir veikia šios bendrovės dirbančiųjų profesinė sąjunga, todėl laikomasi pozicijos, kad yra visos galimybės nustatyti konkrečių darbų ir pareigų sąrašą, kada sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis su darbuotojais, šios bendrovės kolektyvinėje sutartyje (b.l.13). Iš teismui teikiamo juridinių asmenų registro UAB (duomenys neskelbtini) dirbančiųjų prekybininkų profesinės sąjungos registravimo pažymėjimo (b.l.38), akivaizdu, kad ši prekybininkų profesinė sąjunga įregistruota ir veikia tik nuo 2008-04-21. Profesinės sąjungos įstatuose, patvirtintuose profesinės sąjungos steigiamojoje konferencijoje (susirinkime) (b.l.39-43) viename iš veiklos pobūdžio punktų numatyta profesinės sąjungos funkcija – kolektyvinių sutarčių ir susitarimų su darbdaviais, jų organizacijomis ir susivienijimais dėl darbo, darbo apmokėjimo, darbo organizavimo, žmogaus saugos darbe, darbo ir poilsio bei kitų socialinių ekonominių sąlygų sudarymas. Iš profesinės sąjungos atstovo V.Vidugirio paaiškinimo (b.l.36) bei UAB (duomenys neskelbtini) personalo direktorės V. V. paaiškinimo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) prekybininkų profesinė sąjunga rengia derybinę grupę dėl kolektyvinės sutarties derinimo ir teiks darbdaviui siūlymus dėl kolektyvinių derybų iniciavimo. Taigi formaliai vertinant situaciją, įmonėje veikia profesinė sąjunga, tačiau VDI Tauragės skyriaus reikalavimas Nr. R1-0135-0588 surašytas 2008-05-09, tai yra praėjus 19 dienų po profesinės sąjungos įsikūrimo. DK IX skyriuje „Įmonės kolektyvinė sutartis“ yra numatyta eilė kolektyvinės sutarties projekto rengimo, svarstymo, derinimo procedūrų, kurios yra privalomos siekiant susitarimo dėl kolektyvinės sutarties pasirašymo. Teisminio nagrinėjimo metu VDI Tauragės skyriaus vyr.darbo inspektorius P.Remeika pripažįsta, kad visa ši procedūra gali trukti iki 4 – 5 mėnesių. Todėl darytina išvada, kad įsikūrus UAB (duomenys neskelbtini) dirbančiųjų prekybininkų profesinei sąjungai, darbdavys neturi jokių objektyvių galimybių per tokį laikotarpį pasirašyti kolektyvinę sutartį ir joje numatyti konkrečių darbų ir pareigų sąrašą ir tuo įvykdyti DK 256 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Todėl pripažįstama, kad iki kolektyvinės sutarties įsigaliojimo, galioja darbdavio lokaliniai teisės aktai, tai yra UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus A.M. 2007-12-10 įsakymas Nr.143-P „Dėl visiškos materialinės atsakomybės taikymo ir pavyzdinės grupinės visiškos materialinės atsakomybės sutarties patvirtinimo“.

Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepime ir atsakovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu teigia, kad Valstybinė darbo inspekcija vykdo savo veiklos prevencinę funkciją pagal DK 32 straipsnį, todėl VDI pareigūnai turi teisę teikti prevencinio pobūdžio reikalavimus ir būtent 2008-05-09 reikalavimas Nr.R1-0135-0588 ir yra prevencinio pobūdžio. Tačiau minimas teiginys yra tik prielaida, nes 2008-05-09 reikalavimas pašalinti pažeidimus Nr. R1-0135-0588 yra su konkrečiu pažeidimo pašalinimo terminu – 2008-06-10 ir net tipinėje reikalavimo formoje VDI-R1-05, patvirtintoje LR VDI vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005-03-18 įsakymu Nr. 1-78, nurodoma, kad VDI pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia atsakomybę pagal LR ATPK 41² straipsnį. Taigi šis privalomasis reikalavimas negali būti laikomas išimtinai prevenciniu aktu, kuriuo siekiama įmonei nurodyti jos padarytus pažeidimus, kadangi jo nevykdymas yra teisinė prielaida pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-02-29 nutartyje Nr. A-756-267/2008 pažymėjo, kad šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku nei įstatymas. Jei teisė tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas, tad turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, kad sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai. (2007 m. liepos 5 d. nutartis Administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). Todėl atsakovas būtent ir privalėjo įvertinti objektyvias aplinkybes, lėmusias tai, kad nebuvo sudaryta kolektyvinė sutartis, kurioje privaloma nustatyti konkrečių darbų ir pareigų sąrašas, kuriuos dirbant sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis.

Nustačius šias teisines ir faktines aplinkybes, VDI Tauragės skyriaus vyr. darbo inspektoriaus P.Remeikos 2008-05-09 reikalavimas Nr. R1-0135-0588 laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl naikintinas.

Dėl skundo reikalavimo - panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos 2008-06-17 sprendimą Nr. (16)SD-11420, kuriuo buvo atmestas 2008-05-22 UAB (duomenys neskelbtini) skundas, pagrįstumo.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 10 straipsnį, Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui, bet tik tie Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus priimti sprendimai, kurie pareiškėjui sukelia tiesiogines pasekmes. Kai Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinio darbo inspektorius išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka išnagrinėjęs skundą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus sprendimo pareiškėjo skundo netenkina ir pareiškėjas nesutinka su paliktu galioti sprendimu, tokiu atveju skundo į teismą dalyku laikomi sprendimai sukeliantys pareiškėjui tiesiogines pasekmes, o atsakovu tokiose bylose yra teritoriniai skyriai ir šios bylos nagrinėtinos administraciniuose teismuose pagal šių teritorinių viešojo administravimo subjektų buveinės vietų paskirstymą teismams. Taigi šioje administracinėje byloje Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus priimtas 2008 m. birželio 17 d. sprendimas Nr. (16)SD-11420 pareiškėjai nesukėlė tiesioginių teisinių pasekmių, todėl šis skundo reikalavimas negali būti laikomas skundo į teismą dalyku, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl išlaidų atlyginimo priteisimo

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti inter alia išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo, taip pat išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 45 str. 1 d.).

Iš byloje teikiamų įrodymų nustatyta, kad pareiškėja UAB (duomenys neskelbtini) kreipiantis skundu į teismą 2008-07-01 įmokos mokėjimo kvitu sumokėjo 100 litų žyminį mokestį (b.l.2), kitų duomenų apie pareiškėjos patirtas išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu nepateikta, todėl pareiškėjai iš atsakovo priteistinas sumokėto 100 litų žyminio mokesčio išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

UAB (duomenys neskelbtini) skundą patenkinti dalinai.

Panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Tauragės skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus 2008-05-09 reikalavimą Nr. R1-0135-0588.

Kitoje dalyje pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjai UAB (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Tauragės skyriaus priteisti 100 litų, atlyginti išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.