- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-07-04
- Bylos Nr.
- 2A-762-378/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gražina Davidonienė (pirm.), Nijolia Indreikienė, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- I. M.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybai
- Advokatai
- Jelena Smirnova, Povilas Jegorovas
- Kategorijos
- 76.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Gražinos Davidonienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. M. apeliacinį skundą, dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 19 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei I. M. , trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl tėvystės nuginčijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Kauno miesto apylinkės teismo prašė nustatyti, kad jis nėra atsakovės sūnaus V. M. , gimusio 1999-01-05 tėvas ir panaikinti 1999-01-26 Kauno m. Civilinės metrikacijos biuro gimimo akto įrašo Nr. 250, dalį, kurioje jis įrašytas V. M. tėvu.
Ieškovas nurodė, kad su I. M. santuokinių ryšių nepalaikė nuo 1997 m. rugsėjo mėn., nevedė bendro ūkio, gyveno atskiruose kambariuose. 1998 m. birželio mėn. atsakovė išsikėlė gyventi kitur. 2006 m. birželio mėn. sužinojo, kad jis yra įrašytas V. M. tėvu. Kadangi jis nėra V. M. biologinis tėvas, todėl kreipėsi dėl tėvystės nuginčijimo. Išlaikymo atsakovės vaikui niekada neteikė. Ištuokos metu nežinojo, kad atsakovė laukiasi kūdikio. Be to, atsakovė nurodė, kad bendrų vaikų jie neturi.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį patenkino.
Teismas nustatė, kad R. M. ir I. S. santuoka įregistruota 1991-08-24, o ištuoka - 1998-12-03. V. M. gimė 1999-01-05, jo tėvu įrašytas R. M. atsakovės pareiškimu. Kadangi ieškovas apie tai sužinojo 2006 m. birželio 16 d., todėl teismas laikė, jog kreipimosi į teismą vienerių metų ieškinio senaties terminas nepraleistas. 2006-10-19 teismas paskyrė Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizę, kuri patvirtino, jog R. M. nėra vaiko V. M. , a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas. Teismas laikė, jog vaikas gimė po šalių santuokos nutraukimo nepraėjus trims šimtams dienų, todėl ieškovas ir buvo įrašytas jo tėvu (CK 3.150 str. 1 d.). Teismas sprendė, jog DNR ekspertizės išvada, ieškovo paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas nėra vaiko V. M. tėvas, todėl nustatė, kad jis nėra V. M. tėvas ir panaikino 1999-01-26 dienos Kauno m. CMB akto įrašo Nr. 250 dalį (CK 3.150 str., 3.151 str.). Iš atsakovės ieškovo naudai teismas priteisė 800 litų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 str.). Be to, iš ieškovo ir atsakovės priteistos išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš kiekvieno po 11,20 litų (CPK 92 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, o bylą gražinti nagrinėti iš naujo tam pačiam kitos sudėties teismui. Motyvuose nurodo, kad byla nepagrįstai ir neteisėtai išnagrinėta jai ir jos atstovui nedalyvaujant. Neteisėtai ir nepagrįstai iš parengiamojo teismo posėdžio buvo pereita į teisiamąjį posėdį ir byla išnagrinėta iš esmės. 2007 m. kovo 5 d. parengiamajame teismo posėdyje ji ir jos atstovas negalėjo dalyvauti dėl ligos. Jos atstovas įteikė teismui prašymą ir nurodė nedalyvavimo parengiamajame teismo posėdyje priežastis bei prašė posėdį atidėti. Jie nesutiko, kad būtų pereita į teisiamąjį posėdį, todėl teismas neturėjo teisės bylą išnagrinėti iš esmės nepriklausomai nuo to kaip jis įvertino jų nedalyvavimo parengiamajame teismo posėdyje priežastį. Neiškviesti ir neapklausti penki liudytojai - esminis pažeidimas, sutrukdęs teismui objektyviai ir visapusiškai bei išsamiai išnagrinėti šią bylą. Ieškovas apie savo tėvystę visada žinojo, ir ją pripažino. Tai patvirtina finansinė parama sūnui išlaikyti. Banko dokumentai rodo, jog ieškovas 1999 m. kovo 2 d., balandžio 15 d., birželio 2 d. sūnui išlaikyti pervedė atitinkamai 300, 200 ir 400 litų, t.y. po 200 litų į mėnesį kaip ir buvo žadėjęs. Ieškovas iš (duomenys neskelbtini), kur ir ji gyveno, išsiregistravo tik 1999 m. vasario 1 d., o kaimynystėje (duomenys neskelbtini) gyvena jo teta G. G. , kurią ieškovas dažnai lanko. Iki 1998 m. spalio 25 d. ji kartu gyveno ieškovo namuose (duomenys neskelbtini) kaip šeima ir vedė bendrą ūkį. Jis būdamas mediku negalėjo nepastebėti nėštumo, nes iki gimdymo buvo likę tik du mėnesiai. Tai galėjo patvirtinti liudytojai, kurių teismas nepagrįstai nepakvietė ir neapklausė. Iki pat santuokos nutraukimo gyveno kartu ir normaliai bendravo, tame tarpe, ir su draugais dalyvaudavo bendrose šventėse. Tai įrodo teismui pateikta nuotrauka, o taip pat vaizdajuostė. Todėl nežinoti apie nėštumą buvo neįmanoma. DNR ekspertizės nereikėjo daryti, nes ji iš pradžių teigė, jog sūnus gimė dirbtinai apvaisinus donoro sperma 1998 m. balandžio 22 d. Kauno Motinos ir Vaiko klinikoje, dar kartu gyvenant. Tai buvo padaryta ne tik ieškovui žinant, bet jam to siekiant ir kaip medikui pasinaudojus savo ryšiais visą šią procedūrą suorganizavus. Tai atliko gydytojas A. G. , ką įrodo medicininis įrašas jos ligos kortelėje (doc. M. B. 1998 m. birželio 12 d.). Šių aplinkybių teismas netyrė ir neanalizavo, todėl neatskleidė bylos esmės.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nurodė, jog nesutinka su apeliacinio skundo motyvais. Nurodė, jog 2007-01-25 parengiamojo posėdžio metu atsakovė prašė skirti dar vieną parengiamąjį posėdį, pareiškusi, kad nori pateikti priešieškinį. Teismas paskyrė kito parengiamojo posėdžio datą, apie ką atsakovė ir jos atstovas buvo supažindinti pasirašytinai. Tačiau priešieškinis nebuvo pateiktas, o nurodytu laiku atsakovė ir jos atstovas į teismo posėdį neatvyko, tinkamai nepranešė apie tai, jog negali dalyvauti posėdyje dėl svarbių priežasčių, prašymo atidėti posėdį, dokumentų, patvirtinančių neatvykimą dėl svarbios priežasties nepateikė. Medicininis pažymėjimas Nr. 114 nepatvirtina tos aplinkybės, kad ji sirgo ir 2007-03-05 buvo nedarbinga, gavo atleidimą nuo darbo. Jame nurodyta, kad ji kreipėsi į terapeutą. Negalavimas, dėl kurio atsakovė negavo atleidimo nuo darbo, negali būti laikomas svarbia neatvykimo priežastimi. Pažymėjimas Nr. 114 išduotas pažeidžiant 2005-06-30 Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymo Nr.V-533/AI-189 17 ir 48 punktus - 2007-03-19, o ne kreipimosi pas gydytoją dieną. Jis nepatvirtintas gydymo įstaigos herbiniu antspaudu, ir nėra susijęs su nedarbingumo nustatymu. Sutinkamai su CPK 314 str. apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Atsakovės atstovas, 2007-03-05 d. 11 val. 16 min. teismo ekspedicijai įteikė prašymą atidėti teismo posėdį vėlesnei datai. Atstovas negalėjo nežinoti, jog teisme pietų pertrauka nuo 12 val. iki 13 val., ir per tokį trumpą laiką (44 min.) iki posėdžio pradžios jo prašymas gali nepasiekti bylą nagrinėjančio teismo, tačiau nesiėmė jokių priemonių papildomai informuoti, pvz. žodžiu ar telefonu, bylą nagrinėjantį teismą ar sekretorę apie pateiktą prašymą atidėti posėdį vėlesnei datai. Dokumentų, patvirtinančių atsakovės atstovo neatvykimą į teismo posėdį 2005-03-05 dėl svarbios priežasties, jis nepateikė iki šiol. Todėl, teismo posėdžiui prasidėjus 13 val., apie atsakovės ir jos atstovo neatvykimo priežastis bei pateiktą prašymą atidėti posėdį nebuvo žinoma.
Atsakovė nepateikė priešieškinio, todėl teismas pagrįstai laikė, jog papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi. Sistemiškai aiškinant CPK 7 str., 231 str. 5 d., 246 str. 2 d., 155 str. 1 d., 375 str., 377 str., nuostatas darytina išvada, kad CPK normos nedraudžia teismui bylą dėl tėvystės nuginčijimo nagrinėti iš esmės nedalyvaujant atsakovui, ir teismas teisėtai pradėjo žodinį bylos nagrinėjimą iškart po parengiamojo posėdžio, o bylą išsprendė iš esmės, kadangi dalyvavusi posėdyje šalis (ieškovas) to prašė ir sutiko pereiti prie žodinio bylos nagrinėjimo ir išspręsti bylą iš esmės.
Šalies argumentai
CPK 327 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųsta teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatoma CPK 329 str. 2 ir 3 d. nurodyti pagrindai. Atsakovė skunde nurodė, kad jos, nuomone, ginčytinas sprendimas be motyvų (CPK 329 str. 2 d. 4 p.) Tai neatitinka tikrovės, kadangi teismo išvados dėl nustatytų faktinių aplinkybių buvo pagrįstos byloje esančių įrodymų visuma bei paremtos teisiniais argumentais. Kitų CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų savo skundė apeliantė nenurodė.
Įstatymų leidėjas bylos esmės neatskleidimą sieja su negalimumu bylos išnagrinėti remiantis pateiktais įrodymais. Bylos esmė buvo atskleista, tai patvirtino atsakovės pripažinimas, kad ieškovas nėra biologinis atsakovės sūnaus tėvas bei atlikta DNR ekspertizė. 2006 m. gegužės pradžioje, jis iš R. D. sužinojo, kad yra skleidžiami duomenys, jog jis atsakovės vaiko tėvas, o 2006-06-16 gavęs iš Kauno m. CMB atsakovės vaiko gimimo liudijimą įsitikino, jog tikrai įrašytas vaiko tėvu. Todėl ieškinio senaties termino nepraleido (CK 3.152 str. l d.). 900 Lt, kurie buvo perversti atsakovei į jos sąskaitą 1999 m. kovo 2 d., balandžio 15 d., birželio 2 d. - ne finansinė parama jo sūnui, bet kompensaciją už santuokos metu įgytą turtą, o būtent už užuolaidas ir virtuvės baldus. Išmokėjęs kompensaciją, daugiau jai pinigų nesiuntė. Jis atsakovės tėvų namuose gyveno tik santuokos pradžioje apie pusę metų, vėliau savo tėvų namuose Rokuose, Kauno raj.. Atsakovė ištuokos metu patvirtino, jog apie metus laiko negyveno kartu ir nevedė bendro ūkio ir kad bendrų vaikų neturi. Savo nėštumo faktą slėpė, jis to nežinojo. Dirbtinio apvaisinimo faktas byloje nepasitvirtino, atsakovė to neįrodė (b. l. 50).
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovas pirmosios instancijos teismo sprendimą prašė panaikinti ir bylą perduoti teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovas ir jo atstovė pirmosios instancijos teismo sprendimą prašė palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.
Apeliacinis skundas grindžiamas procesinių teisės normų pažeidimu, kadangi pirmosios instancijos teismas, nedalyvaujant nei atsakovei, nei jos atstovui pradėjo žodinį bylos nagrinėjimą iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, t.y., kaip teigiama skunde, be atsakovės sutikimo.
Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias teismo teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 231 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi, šalių sutikimu teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Ši proceso teisės norma yra labai svarbi proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, nes sutaupoma tiek teismo, tiek šalių laiko, nenukeliant teisminio bylos nagrinėjimo, bet tęsiant bylos nagrinėjimą iš karto po parengiamojo teismo posėdžio. Be to, tokiu atveju sutaupomas įžanginės teismo posėdžio dalies laikas, nes teisminis nagrinėjimas iš karto pradedamas nuo bylos nagrinėjimo iš esmės (CPK 231 straipsnio 5 dalis). Tam, kad teismas galėtų pasinaudoti šia teise, turi būti įstatymo reikalaujamos sąlygos: pirma, byloje nereikia atlikti jokių papildomų pasirengimo teisminiam bylos nagrinėjimui veiksmų, t. y. byloje yra visi būtini įrodymai, šalys yra galutinai suformulavusios savo reikalavimus; antra, šalys, t. y. ieškovas ir atsakovas, sutinka, kad būtų pradėtas bylos nagrinėjimas iš esmės. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, siekdamas proceso koncentruotumo ir naudodamasis šia teise, negali pažeisti kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesų. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pradėdamas žodinį bylos nagrinėjimą iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nesant nei atsakovės I. M. , nei jos atstovo advokato Povilo Jegorovo, pažeidė jų teises ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra suformulavęs CPK 231 straipsnio 5 dalies taikymo ir aiškinimo taisyklę, nurodydamas, jog CPK 234 straipsnyje yra nurodyta, kad civilinė byla teismo posėdyje nagrinėjama, kai yra pranešta byloje dalyvaujantiems asmenims. „Pranešimas“ šiuo atveju reiškia ne bet kokį informavimą, o informavimą būtent apie bylos nagrinėjimą teisme. Sistemiškai aiškinant šias proceso teisės normas, darytina išvada, kad teismas gali išnagrinėti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio (nepriimdamas nutarties) ir priimti teismo sprendimą tik tokiu atveju, kai parengiamajame teismo posėdyje dalyvauja visi dalyvaujantys byloje asmenys arba jų atstovai. Priešingu atveju teismas turi priimti nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje ir informuoti dalyvaujančius byloje asmenis apie teismo posėdžio laiką ir vietą (CPK 231 straipsnio 5 dalis, 234 straipsnis, „Teismų praktika Nr.24, 56 psl.). Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą iš esmės teismo posėdyje ir priėmęs teismo sprendimą nedalyvaujant atsakovei ir jos atstovui, kai nėra patikimų duomenų apie jų tinkamą informavimą, pažeisdamas CPK 122 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažeidė atsakovės CPK jai suteiktas procesines teises, įgalinančias ginti savo poziciją ir siekti teisingo teismo sprendimo, – teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus, pateikti prašymus, duoti paaiškinimus, teikti argumentus ir kt. (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Kolegijos manymu, ši pažaida sukliudė atskleisti nagrinėjamos bylos esmę.
Kolegija pažymi, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Taigi kaip ir kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus - būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis, minėta, nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Be to, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas 1999 m. birželio 29 d. byloje dėl priimtinumo Nylund prieš Suomiją (Nylund v. Finland (dec.), no. 27110/95,ECHR 1999-VI)nurodė, kad visiškai pateisinama, kai nacionaliniai teismai, spręsdami klausimą dėl biologinio fakto nustatymo, laiko vaiko ir šeimos, kurioje jis gyvena, interesus prioritetiniais. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais. Tokioje byloje yra ypač aktualus ieškinio senaties termino pradžios nustatymo klausimas.
Pažymėtina tai, kad apeliantas didelę reikšmę suteikė atsakovės neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį priežasčių svarbumo analizei. Kolegija šių priežasčių svarbos neanalizuoja ir sutinka, kad teismas turėjo teisę tokioje situacijoje pripažinti atsakovės neatvykimo priežastis nesvarbiomis, kadangi teismui nebuvo pateikti jokie dokumentai, o tik prašymas atidėti bylos nagrinėjimą (b.l.106). Tačiau, kaip jau minėta, teismas neturėjo teisės pradėti žodinio bylos nagrinėjimo iš karto po parengiamojo teismo posėdžio. Laikytina, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą teismo posėdyje nesant atsakovei ir jos atstovui apie tokio posėdžio laiką jiems nepranešęs. Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas bylos išnagrinėjimas pirmosios instancijos teisme nesant bent vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo, remdamasis šia aplinkybe, skundžia teismo sprendimą, pripažįstamas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu.
Dėl išdėstytų motyvų apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.