- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-17
- Bylos Nr.
- 1A-67-579/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05324-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- R. S.
- Advokatai
- Ramunė Genovaitė Baltrušaitienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Jakubonienės ir Algirdo Remeikos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:
pagal BK 258 straipsnio 2 dalį – 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018 m. vasario 22 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d.
Kardomoji priemonė – suėmimas – pratęsta iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Šiuo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 93 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą atleistas K. M., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nepateikta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. S. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. vasario 21 d., apie 17 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), D. O. neteisėtai už 10 eurų pardavė vieną užspaudžiamą plastikinį maišelį su narkotine medžiaga – metamfetaminu, kurio gryna masė yra 0,015 g, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. vasario 22 d., apie 00 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), K. M. neteisėtai už 10 eurų pardavė vieną užspaudžiamą plastikinį maišelį su narkotine medžiaga – metamfetaminu, kurio gryna masė yra 0,044 g, ir T. V. neteisėtai už 30 eurų pardavė tris užspaudžiamus maišelius su narkotine medžiaga – metamfetaminu, kurio bendra gryna masė yra 0,124 g, tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, bute, (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – metamfetaminą, kurio bendra masė yra 0,002 g, 0,012 g, 0,135 g, 0,001 g, iki 2018 m. vasario 22 d., 18.04 val., kol kratos metu šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.
2. Be to, jis nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įsigijo nešaunamą ginklą – savadarbį peilį (mačetę), suformuotais antrais ašmenimis, kurį laikė po virtuviniu stalu bute, (duomenys neskelbtini), iki kol 2018 m. vasario 22 d., 18.04 val., kratos metu jį rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendį pakeisti ir skirti jam švelnesnę bausmę.
3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas, paskirdamas jam laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas ne iš savanaudiškų paskatų, o dėl šeimos gerovės. Jis yra vedęs, gyvena su žmona ir augina du mažamečius vaikus – dešimties mėnesių biologinę dukrą ir dvylikos metų žmonos sūnų iš pirmos santuokos. Nusikaltimo padarymo metu buvo neseniai gimusi jo dukra, jis buvo registruotas darbo biržoje, neturėjo darbo, todėl šeimos materialinė padėtis buvo labai sunki. Dėl šios priežasties ryžosi padaryti nusikaltimą, dėl kurio padarymo šiuo metu labai gailisi.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Nuteistasis R. S. apeliaciniame skunde prašo pakeisti jo atžvilgiu priimtą nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnis).
7. Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.
8. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. S. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad teismas atsižvelgė į R. S. padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį – veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 260 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 5 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 258 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnis), taip pat į nuteistojo asmenybę – nedirbantis, anksčiau teistas tris kartus (2 t., b. l. 93-96), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 105), į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apylinkės teismas, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad R. S. už padarytą sunkų nusikaltimą turi būti skiriama straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, tačiau teismas, įvertinęs tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jam bausmės dydį parinko žymiai mažesnį už sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę, todėl paskirta bausmė nėra per griežta ir atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nenustatyta apeliantui skiriant bausmę ir už BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. BK 49 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad už baudžiamojo nusižengimo padarymą skiriama nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Taigi, ir šiuo atveju apylinkės teismas R. S. skyrė mažesnį bausmės dydį (dvidešimt parų), nei numatytas vidurkis (dvidešimt septynios paros), nors nuteistojo asmens charakteristika nėra teigiama.
9. Nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, jog teismas skyrė jam per griežtą bausmę, neatsižvelgęs į tai, kad nusikaltimas, susijęs su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, buvo padarytas ne iš savanaudiškų paskatų, o dėl šeimos gerovės, atmestini kaip nepagrįsti. Nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymas dėl labai sunkios turtinės padėties, buvimas teismų praktikoje paprastai pripažįstamas tada, kai nustatoma, kad kaltininko elgesį nulėmė susiklosčiusios objektyvios sąlygos, pavyzdžiui, darbo netekimas, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo šeimos nario liga ir pan. Jei sudėtinga turtinė padėtis susiklosto dėl paties kaltininko tyčinių veiksmų (pavyzdžiui, nuolatinio girtavimo, narkotikų vartojimo, įvairių neteisėtų veiksmų atlikimo ir pan.), BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nekonstatuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-456/2013, 2K-531/2014).
10. Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y. vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką. Pažymėtina ir tai, kad labai sunki turtinė ar beviltiška kaltininko padėtis yra fakto klausimas, kurį teismas nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes – objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, psichologinę būseną dėl šių aplinkybių, jo suvokimą, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo ir pan. Tik įvertinus aplinkybių visumą gali būti konstatuojama, kad kaltininkui dėl objektyvių priežasčių buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138-303/2017).
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nusikalstamų veikų padarymo metu R. S. iš tiesų niekur nedirbo, tačiau pastoviais, ilgalaikiais darbo santykiais jis niekada nebuvo saistomas. Nuo 2017 m. spalio mėnesio nuteistasis buvo registruotas darbo biržoje (2 t., b. l. 106), R. S. pas darbo biržos specialistą turėjo atvykti 2018 m. vasario mėnesį, tačiau būtent tuo metu jis padarė nusikalstamas veikas, dėl kurių jam buvo taikytas suėmimas, todėl darbo paieškos nutrūko. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vien darbo neturėjimas nelemia BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimo. R. S. yra jauno, darbingo amžiaus, gim. (duomenys neskelbtini), asmuo. Byloje nėra duomenų, kad nuteistojo darbines galimybes ribotų jo sveikatos būklė, lėtinės, nepagydomos ligos ir pan. Vadinasi, apeliantas vietoj aktyvių darbo paieškų sąmoningai rinkosi priešingų teisei veikų vykdymą. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistasis nebuvo sudaręs santuokos (2 t., b. l. 108), nors šiuo metu teigia savo sugyventinę bei dukros motiną vedęs, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių dokumentų. Nuteistojo teigimu, jis rūpinosi ne tik savo biologine dukra, tačiau ir mažamečiu sugyventinės sūnumi iš ankstesnės santuokos. Tačiau teisiamojo posėdžio metu R. S. pripažino, kad sugyventinės sūnus gauna išlaikymą iš kito tėvo (3 t., b. l. 65). Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis turi darbingo amžiaus tėvus (2 t., b. l. 92), į kuriuos galėjo kreiptis dėl materialinės pagalbos, kaip ir jo sugyventinė galėjo kreiptis į savo šeimos narius bei artimuosius. Tačiau R. S. rinkosi greitą ir lengvą pasipelnymo šaltinį – nusikalstamos veikos vykdymą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks nuteistojo pasirinkimas nebuvo nulemtas beviltiškai sunkios materialinės padėties, o sąlygotas jo susiformavusių nusikalstamų polinkių.
12. Šioje nutartyje jau minėta, kad nuteistasis anksčiau teistas tris kartus – du kartus už nusikaltimus nuosavybei ir turtinėms teisėms, o paskutinį kartą už nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis. R. S. buvo skirtos ir švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės, tačiau jos nebuvo efektyvios ir nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų vykdymo. Be to, apeliantui buvo taikytas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau ši bausmės atlikimo forma jo elgesio taip pat nekoregavo teigiama linkme. R. S., teistumui neišnykus, vėl nusikalto ir buvo teisiamas, kas rodo nuteistojo nenorą taisytis, jo asmenybės pavojingumą, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Vis dėlto, byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Dar labiau mažinti šią bausmę nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo vadovaujantis švelninti R. S. bausmę, nėra pagrindo. Nuteistojo, kaip ir kitų proceso dalyvių, nuomonė dėl konkrečios bausmės jam paskyrimo teismo nesaisto, kadangi bausmė skiriama griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, o ne proceso dalyvių pageidavimų. Pažymėtina, jog nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo užbaigtos, nuteistasis jas padarė būdamas recidyvistu, jokių išimtinių aplinkybių ar ypatingų nuteistojo elgesio bruožų, charakterizuojančių jį išimtinai teigiamai, kurie leistų svarstyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų pritaikymą, nenustatyta. R. S. veiksmai nebuvo mažareikšmiai, tai jo susiformavusių neigiamų nuostatų bei netinkamo elgesio rezultatas, kuris jam asmeniškai priimtinas, tačiau netoleruotinas baudžiamosios teisės kontekste.
13. Apygardos teismo vertinimu, asmuo, puoselėdamas šeiminius ryšius, norėdamas tinkamai pasirūpinti savo šeimos nariais, turi pats būti atidus ir suinteresuotas nenusikalti, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę nusikaltusiam asmeniui taikyti švelnesnes bausmes. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamu nuosprendžiu R. S. paskirta bausmė padės sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus. Iš esmės jokių naujų, reikšmingų, išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, nėra pateikta. Todėl daroma išvada, kad R. S. paskirtoji laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta, ji proporcinga ir adekvati padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei nuteistojo asmenybės charakteristikai.
14. Įvertinus aptartas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistojo apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.