- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-16
- Bylos Nr.
- 1S-87-487/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24499-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Nuteistasis
- B. T.
- Advokatai
- Evaldas Jonas Šorius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo B. T. gynėjo advokato Evaldo Jono Šoriaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo B. T. gynėjo advokato Evaldo Jono Šoriaus skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. vasario 8 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal nuteistojo B. T. gynėjo advokato Evaldo Jono Šoriaus prašymą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendžiu B. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį (2 epizodai), 153 straipsnio 1 dalį, 309 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 metams.
2. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendį: B. T. nuo 2012 m. iki 2015 m. vasario mėnesio ir 2014 m. vasarą padarytos nusikalstamos veikos, kurios buvo kvalifikuotos pagal BK 150 straipsnio 4 dalį kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos, perkvalifikuotos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, numatyta BK 150 straipsnio 4 dalyje, ir už jos padarymą B. T. paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, B. T. pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, 153 straipsnio 1 dalį ir 309 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 8 metams bausmė. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. kovo 7 d. nutartimi atsisakyta priimti nuteistojo B. T. kasacinį skundą, kadangi jis neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.
4. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2018 m. sausio 18 d. gautas nuteistojo B. T. gynėjo Evaldo Jono Šoriaus prašymas, vadovaujantis BPK 444 straipsniu, inicijuoti proceso atnaujinimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-462/2016. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. vasario 8 d. nutarimu atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal nuteistojo B. T. gynėjo advokato Evaldo Jono Šoriaus prašymą, kadangi nenustatytos naujai paaiškėjusios aplinkybės, numatytos BPK 444 straipsnio 1-4 punktuose.
5. Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2018 m. kovo 12 d. nutartimi atmetė nuteistojo B. T. gynėjo advokato Evaldo Jono Šoriaus skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. vasario 8 d. nutarimo.
Šalies argumentai
6. Skunde nuteistojo B. T. gynėjas advokatas Evaldas Jonas Šorius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartį ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. vasario 8 d. nutarimą bei įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą atlikti procesinius veiksmus dėl proceso atnaujinimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-462/2016. Nurodo, kad su skundžiama nutartimi nesutinka ir mano, jog jos teisėtumas ir pagrįstumas turi būti įvertinti aukštesnės instancijos teismo. Nuteistojo gynėjas skunde aukštesniajam teismui dėsto analogiškus argumentus, kurie buvo pateikti skunde Vilniaus apygardos teismui dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. vasario 8 d. nutarimo.
7. Gynėjas pažymi, kad po įsiteisėjusio nuosprendžio A. Garmaus teismo medicininių tyrimų biuras atliko teismo medicinos ir psichiatrijos specialistų konsultaciją bei pateikė išvadą Nr. A-Kl-285-46.9. Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepriėmė kasacinio skundo, konsultacinėje išvadoje nustatytos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos ir vertintos pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismų, liko neįvertintos ir kasacinio instancijos teismo, kas sąlygoja būtinumą atnaujinti procesą. Skunde išdėstomos A. Garmaus teismo medicininių tyrimų biuro pateiktos išvados, atsakant į užduotus klausimus. Gynėjas atkreipia dėmesį, jog B. T. buvo nuteistas nukentėjusiosios mažametės S. S. parodymų pagrindu. Teismo medicininių tyrimo biuro išvados akivaizdžiai patvirtina abejones dėl mažametės parodymų patikimumo. Nepatikimais ir abejotinais įrodymais grįstas teismo nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, o teisminis procesas - teisingu. Advokato nuomone, nurodytos aplinkybės atitinka BPK 444 straipsnio pagrindus.
7.1. Prokuratūra, pripažindama aplinkybę, kad teismams, priimant procesinius sprendimus šioje baudžiamojoje byloje nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie konsultacinę išvadą, atitinkančia BPK 444 straipsnyje numatytus pagrindus, gynėjo manymu, atlieka teismui priskirtą funkciją - šios aplinkybės vertinimą, nurodant, kad išvada nei viena, nei kartu su kitais byloje surinktais įrodymais nepaneigia nuteistojo kaltės dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą jis nuteistas. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad šioje stadijoje prokuratūra neturi teisinio pagrindo vertinti konsultacinės išvados įrodomosios galios. Be to, konsultacinė išvada teikiama kaip įrodymas, patvirtinantis BPK 444 straipsnyje numatytus pagrindus. Todėl prokuratūros išankstinės išvados apie kaltės paneigimą ar nepaneigimą yra nepagrįstos ir neteisėtos bei atliktos, prisiimant teismui deleguotą funkciją - įrodymų vertinimą, kuris galėtų būti atliktas, tik atnaujinus procesą.
7.2. Anot advokato, priešingai nei nurodo prokuratūra, byloje nėra jokių kitų įrodymų, išskyrus mažamečio vaiko parodymus, kuriais buvo grindžiama nuteistojo kaltė. Esant tokiai situacijai, pateikta išvada turi būti įvertinta teismo atnaujintame procese įrodymų visumos vertinimo principu. Tik taip bus užtikrintas tinkamas ir teisingas teisminis procesas. Asmuo negali būti nuteistas vien tik mažamečio vaiko parodymų pagrindu, esant aplinkybėms, leidžiančioms pagrįstai abejoti vaiko parodymų objektyvumu.
Motyvuojamoji dalis
8. Nuteistojo B. T. gynėjo advokato Evaldo Jono Šoriaus skundas atmetamas.
9. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. vasario 8 d. nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal nuteistojo B. T. gynėjo advokato Evaldo Jono Šoriaus prašymą bei Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo gynėjo skundas, yra teisėti ir pagrįsti, priimti, tinkamai įvertinus visas nuteistojo gynėjo nurodytas aplinkybes bei motyvuotai konstatavus, kad jų negalima pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis.
Žemesnės instancijos teismas
10. BPK 443 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos BPK 444 straipsnyje. BPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Taigi aplinkybės, išvardintos BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nustatomos tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o kitokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, nurodytos 4 punkte, nustatomos atliekant tyrimą BPK 446 ir 447 straipsnių nustatyta tvarka. Kitokiomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį.
11. Kaip matyti iš nuteistojo B. T. gynėjo skundo, prašydamas atnaujinti baudžiamąją bylą, jis įsitikinęs, kad mažametės nukentėjusiosios S. S. parodymai dėl nuteistojo jos atžvilgiu panaudotos seksualinės prievartos yra nepatikimi. Gynėjo nuomone, tai patvirtina A. Garmaus teismo medicininių tyrimų biuro Teismo medicinos ir psichiatrijos specialistų konsultacinė išvada Nr. A-Kl-285-46.9 (t. 3, b. l. 164-190), kuri buvo pateikta jau po pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtų nuosprendžių. Anot gynėjo, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepriėmė nuteistojo kasacinio skundo, konsultacinėje išvadoje nustatytos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos ir vertintos pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų, liko neįvertintos.
11.1. Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, jog bylos medžiagoje nėra duomenų apie priimtą ir įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriuo būtų nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas, nagrinėjusių bylą teisėjų ar ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų nusikalstamas piktnaudžiavimas, todėl nėra ir BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytų naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą.
11.2. Susipažinus su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuotina, kad nuteistojo B. T. gynėjo skunde nurodytos aplinkybės taip pat negali būti vertinamos, kaip naujai paaiškėjusios BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Nuteistojo gynėjas prašo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, iš esmės remdamasis tuo, jog baudžiamąją bylą nagrinėję pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, t. y. nepagrįstai rėmėsi nepatikimais nukentėjusiosios S. S. parodymais. Gynėjas mano, kad byloje nėra jokių objektyvių nuteistojo B. T. kaltę, padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, pagrindžiančių įrodymų. Pažymėtina, kad, nagrinėjant nuteistojo B. T. gynėjo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutarties, baudžiamosios bylos įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, o tik tikrinama, ar nėra BPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų bylai atnaujinti. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas nėra pagrindai, kuriais remiantis baudžiamoji byla atnaujinama dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Įrodymų įvertinimas, priimant teismo baigiamąjį aktą, yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, nes teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).
11.3. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo atliktas nusikalstamų veikų kvalifikavimas buvo patikrintas, nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nuosprendyje konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė nuteistajam B. T. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl B. T. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje, 309 straipsnio 2 dalyje, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, nenukrypstant nuo teismų formuojamos praktikos. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą, bylos duomenimis pagrįstą sprendimą.
11.4. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai išsamiai motyvavo savo išvadas dėl nukentėjusiosios S. S. parodymų patikimumo. Aplinkybė, jog nuteistasis B. T. ir jo gynėjas nesutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadomis, padarytomis įvertinus bylos medžiagoje esančius duomenis, ir prašo iš naujo juos įvertinti, nelaikytina naujai paaiškėjusia bei nėra pagrindas iš naujo pradėti procesą. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nuosprendyje konstatuota, kad nukentėjusiosios parodymai yra patikimi, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojų R. G., L. K., nukentėjusiosios įstatyminės atstovės V. S., kurioms nukentėjusioji nuosekliai papasakojo apie patirtą seksualinę prievartą bei tvirkinimo veiksmus, parodymai; 2015 m. gegužės 25 d. apžiūros protokole užfiksuotas pokalbis tarp nukentėjusiosios ir įstatyminės atstovės V. S., kurio metu nukentėjusioji pasakojo savo motinai V. S. apie patirtą seksualinę prievartą (t. 1, b. l. 120-124); Teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-114/2015, kuriame nurodoma, kad nukentėjusiajai nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti ar padidintas polinkis į įtaigumą, pastebėtas apsauginis fantazavimas, kurio dėka S. S. gali atsiriboti nuo psichotraumuojančios byloje nagrinėjamų įvykių patirties (t. 1, b. l. 91-103). Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, kad nukentėjusioji, duodama parodymus, galėjo sąmoningai meluoti.
11.5. Be to, siekdama pašalinti apeliaciniame skunde keliamas abejones, kad nukentėjusioji galėjo paveldėti jos tėvui E. S. diagnozuotą psichinę ligą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija teisiamojo posėdžio metu apklausė byloje teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę atlikusią vaikų ir paauglių psichiatrę ekspertę R. D.. Ekspertė patvirtino, kad tyrimo metu nukentėjusioji neturėjo jokių mąstymo, šizofreninio spektro ar panašių sutrikimų, todėl apeliantų pateiktame Rostoko universiteto klinikos išraše nurodoma informacija apie nukentėjusiosios tėvui E. S. diagnozuotą psichinę ligą nekeičia ekspertizės akte pateiktų išvadų, kad nukentėjusioji yra patyrusi seksualinę prievartą ir kad būtent dėl šios psichotraumuojančios patirties jai išsivystė potrauminio streso sutrikimas. Ekspertė apeliacinės instancijos teismui taip pat parodė, jog nukentėjusioji tyrimo metu buvo sugniuždyta, verkė, ji jautė kaltę, nesaugumo jausmą, jos parodymai buvo detalūs ir realistiški, todėl teigti, kad nukentėjusioji dėl psichinio sutrikimo ar ligos nurodė išgalvotas aplinkybes nėra pagrindo. Teisėjų kolegija neturėjo pagrindo netikėti minėtame ekspertizės akte pateiktomis išvadomis ir ekspertės pateiktais paaiškinimais. Dėl paminėtų priežasčių teisėjų kolegija atmetė apeliantų versiją, kad nukentėjusioji galėjo duoti neteisingus parodymus dėl paveldėtos psichinės ligos sukeltos būsenos.
11.6. Nuteistojo gynėjo skunde teisingai nurodoma, kad konsultacinė išvada Nr. A-Kl-285-46.9 buvo pateikta jau po pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtų nuosprendžių, t. y. šiems teismams nebuvo žinoma apie minėtą išvadą. Atkreiptinas dėmesys, kad šią konsultacinę išvadą nuteistasis B. T. pridėjo, pateikdamas kasacinį skundą. Nepaisant to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. kovo 7 d. nutartimi atsisakyta priimti nuteistojo B. T. kasacinį skundą. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartyje ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. vasario 8 d. nutarime, nuteistojo gynėjo pateikta konsultacinė išvada Nr. A-Kl-285-46.9 buvo parengta, remiantis tik baudžiamosios bylos dokumentais, kurie bylą nagrinėjusiems teismams buvo žinomi ir jų buvo vertinami, su nukentėjusiąja papildomai bendrauta nebuvo. Taigi, konsultacinė išvada šiuo atveju yra tik tų pačių dokumentų vertinimas, pateikiant kitokią nuomonę. Be to, konsultacinė išvada yra surašyta asmenų, kurie nėra vaikų psichologai ar psichiatrai, todėl nėra kompetentingi vertinti būtent vaikų psichologinę būklę, taip pat nėra įrašyti į teismo ekspertų sąrašą, patvirtintą Teisingumo ministerijos. Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamos nutarties ir Generalinio prokuroro nutarimo išvada, jog visos aplinkybės, ištirtos minėtoje konsultacinėje išvadoje, buvo įvertintos baudžiamojo proceso metu kompetentingų vaikų ir paauglių psichologo bei psichiatro, atliekant ekspertizę ar duodant paaiškinimus teismui bylos nagrinėjimo metu.
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nėra pagrindo nuteistojo B. T. gynėjo nurodytų aplinkybių pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, dėl kurių galimas baudžiamosios bylos atnaujinimas pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies nuostatas. Įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo galimybę numatė tik esant esminės klaidos atvejams, tačiau tokių šiuo atveju nenustatyta. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 12 d. nutartimi pagrįstai atmetė nuteistojo gynėjo skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. vasario 8 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal nuteistojo B. T. gynėjo advokato Evaldo Jono Šoriaus prašymą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo B. T. gynėjo advokato Evaldo Jono Šoriaus skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.