- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-07
- Bylos Nr.
- 2-390/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Nijolė Piškinaitė, Alvydas Poškus
- Ieškovas
- D. B., I. A.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Klaipėdos vaikų ligoninei
- Trečiasis asmuo
- AAS „Gjensidige Baltic“
- Kategorijos
- 113.6.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. B. ir I. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria paskirta ekspertizė ir sustabdyta civilinė Nr. 2-1264-163/2012, pagal ieškovų D. B. ir I. A. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Klaipėdos vaikų ligoninei dėl neturtinės žalos priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui AAS „Gjensidige Baltic“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų D. B. ir I. A. ieškinį atsakovui VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninei dėl 45 000 Lt neturtinės žalos, padarytos dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, priteisimo.
2012 m. rugpjūčio 21 d. ieškovai pateikė teismui prašymą skirti medicininę (deontologinę) ekspertizę, suformulavo ekspertams skiriamus klausimus. Ekspertizę prašė pavesti atlikti ekspertizės įstaigai UAB ,,Unge“.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“ nurodė, kad UAB „Unge“ dirba du gydytojai – P. P. ir R. A.. Nurodė, kad P. P. taip pat dirba AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo Žalos sureguliavimo departamento Asmens žalos sureguliavimo skyriuje ekspertu. Atsižvelgiant į tai, kad P. P. yra UAB „Unge“ direktorius ir yra susijęs su AAS „Gjensidige Baltic“ ir su R. A. darbo santykiais, prašė ekspertizės atlikimo šiai įmonei nepavesti.
Šalies argumentai
Atsakovas VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė su prašymu atlikti teismo medicininę ekspertizę, pavedant ją atlikti UAB „Unge“ nesutiko. Nurodė, kad atliktų medicininių paslaugų kokybę jau įvertino tos srities specialistai, taip pat nesutiko, kad ekspertizę atliktų ieškovų siūloma įmonė.
2012 m. rugsėjo 11 d. ieškovai papildomai pateikė prašymą dėl ekspertizės skyrimo, nurodydami, kad P. P. darbas draudimo bendrovėje AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale nesusijęs su gydymo įstaigų padarytos žalos nustatymu ir administravimu. Licencijuotos gydytojos, dirbančios UAB ,,Unge“ yra A. A. ir G. K., kurios nėra suinteresuotos bylos baigtimi ir galėtų atlikti ekspertizę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl ekspertizės skyrimo tenkino iš dalies – paskyrė komisijinę-deontologinę teismo medicinos ekspertizę, kurią pavedė atlikti Valstybinei teismo medicinos tarnybai prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos; įpareigojo ieškovus iki 2012 m. spalio 1 d. sumokėti užstatą už ekspertizę; iki paskirtos komisijinės-deontologinės teismo medicinos ekspertizės atlikimo civilinę bylą sustabdė.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai yra pareiškę reikalavimą atsakovui VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninei dėl žalos atlyginimo ir siekia įrodyti galimą medikų kaltę ir neteisėtus veiksmus, sprendė, kad yra tikslinga skirti deontologinę teismo medicinos ekspertizę. Teismas ieškovų prašymo pavesti ekspertizę atlikti UAB „Unge“ netenkino, nurodydamas, kad ekspertizės atlikimo pavedimas asmenims, susijusiems darbo santykiais su proceso dalyviais, keltų pagrįstų abejonių ekspertizės išvados objektyvumu. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas deontologinę-komisijinę teismo medicinos ekspertizę pavedė atlikti Valstybinei teismo medicinos tarnybai. Ekspertizę prašė skirti ieškovai, todėl teismas juos iki 2012 m. spalio 1 d. įpareigojo į Klaipėdos apygardos teismo sąskaitą įnešti 2 300 Lt dydžio piniginį užstatą. Vadovaudamasis CPK 164 straipsnio 2 punktu, teismas sustabdė civilinę bylą iki paskirtos ekspertizės atlikimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovai D. B. ir I. A. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarties dalį, kuria paskirta ekspertizės įstaiga, sustabdyta civilinė byla panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė dėl ieškovų 2012 m. rugsėjo 11 d. prašyme nurodytų eksperčių ir neargumentavo, kodėl jos nėra tinkamos ekspertizei atlikti, bet pavedė ekspertizę atlikti atsakovo nurodytai ekspertizės įstaigai, nors ekspertizės atlikimą finansuoja ieškovai. Ši aplinkybė savaime kelia abejonių tiek teismo nešališkumu, tiek būsimos teismo ekspertizės išvadų objektyvumu. Tokiu būdu teismas pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą, bei CPK 212 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje įtvirtinta, kad teismas, skirdamas ekspertizę, turi atsižvelgti į šalių nuomonę.
2) Neaišku, kodėl teismas skyrė komisijinę-deontologinę ekspertizę, nes sąvoka ,,komisijinė“ nenaudojama ekspertizės skyrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
3) Ekspertizės skyrimas Valstybinei teismo medicinos tarnybai ir bylos sustabdymas, kol ši įstaiga atliks ekspertizę itin užvilkins bylos nagrinėjimą. Ieškovams susisiekus su Valstybine teismo medicinos tarnyba, telefonu buvo paaiškinta, kad ekspertizės atlikimo teks laukti eilėje mažiausiai metus laiko. Ieškovų ginčas su atsakovu šioje byloje jau tęsiasi daugiau nei metus, o ekspertizės paskyrimas Valstybinei teismo medicinos tarnybai ir bylos sustabdymas iki ši įstaiga atliks ekspertizę, bylos galutinį išnagrinėjimą užvilkintų dar porai metų. Privačios ekspertės įsipareigojo ekspertizę atlikti per 2 mėn. Ekspertė R. A. yra vienintelė privati ekspertė, įrašyta į Teisingumo ministerijos teismo ekspertų sąrašą, kuri gali atlikti deontologinę ekspertizę. Ši ekspertė, taip pat ekspertė G. K. sutiko atlikti ekspertizę šioje byloje ir tai būtų žymiai operatyvesnis tyrimas nei teismo paskirtoje ekspertizės įstaigoje. Teismas savo nutartyje visai nepateikė motyvų, kodėl šių eksperčių kandidatūros yra netinkamos (teismas svarstė tik UAB „Unge“ kandidatūrą).
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė nurodo, jog vien tai, kad ieškovai prašo paskirti byloje ekspertizę ir sutinka už ją sumokėti, nereiškia, kad jie gali parinkti ekspertus ir ekspertinę įstaigą, kuri tokią ekspertizę atliks. Teismas, prieš spręsdamas klausimą, kam pavesti atlikti ekspertizę, išklausė visų šalių nuomones ir nustatė, kad UAB „Unge“, kurioje dirba R. A., šioje byloje negali atlikti ekspertizės, nes gali kilti interesų konfliktas. Tiek UAB „Unge“, tiek ir antroji siūloma ekspertė G. K. pagal registracijos vietą yra iš tos pačios sodininkų bendrijos, vadinasi, jokio biuro ar kitos darbo vietos jos neturi. Nurodo, kad pagal CPK 212 straipsnio l dalį prireikus, teismas gali paskirti kelis ekspertus ar ekspertų komisiją, todėl nutartyje nurodžius, kad turi būti komisijine ekspertizė, teismas jokių pažeidimų nepadarė. Ekspertizės atlikimo terminas priklauso nuo ekspertizės rūšies; šioje byloje reikalingi vaikų chirurgijos specialistai, kurių darbo krūvis yra žymiai mažesnis, nes tokių ekspertizių atliekama palyginti nedaug.
Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“ prašo apeliacinį procesą nutraukti arba ieškovų atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą; ieškovams už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 1 000 Lt baudą, 50 proc. šios baudos skiriant atsakovui ir trečiajam asmeniui. Nurodo, kad atsižvelgiant į CPK 334 straipsnio nuostatas ir skundžiamos nutarties turinį, ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu tik dalyje dėl bylos sustabdymo, tačiau atskirajame skunde ieškovai nenurodė nei vieno argumento, dėl ko ši byla negalėjo būti sustabdyta, todėl nėra pagrindo atskirojo skundo tenkinimui. Nurodo, jog ieškovai skundžia ekspertizės atlikimo pavedimą Valstybinei teismo medicinos tarnybai, o ne civilinės bylos sustabdymą, todėl apeliacinis procesas turi būti nutrauktas. Trečiojo asmens teigimu, ieškovams pateikus atskirąjį skundą dėl 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarties dalies, kuria byla sustabdyta, tačiau visame skunde dėstant nepasitenkinimą dėl ekspertizės įstaigos ir nepateikiant nei vieno argumento, dėl ko civilinė byla negalėjo būti sustabdyta, laikytina, jog ieškovai sąmoningai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje paskyrė teismo medicininę ekspertizę ir bylą sustabdė iki paskirta ekspertizė bus atlikta (CPK 164 str.2 d.). CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais, taip pat tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. CPK nenumato šalies teisės apskųsti nutartį paskirti ekspertizę, taip pat ir nutartį paskirti ekspertą ar ekspertinę įstaigą, išskyrus nutartį, įpareigojančią šalį sumokėti avansą (užstatą) už ekspertizės atlikimą (CPK 90 str. 3 d., 102 str. 3 ir 4 d.). Apeliantai nutarties dėl užstato neskundžia, o teismo nutartis dėl ekspertizės skyrimo ir eksperto paskyrimo byloje negali būti apeliacijos objektas. Tokia pozicija suformuluota ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2010 ; 2012 m. balandžio 4 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-816/2012; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-433/2012). Dėl nurodytų aplinkybių, apeliacinis procesas, pradėtas pagal apeliantų atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarties dalies paskirti ekspertizės įstaigą, nutrauktinas. Nutraukus procesą, teisėjų kolegija nepasisako dėl atskirajame skunde nurodytų motyvų apie teismo paskirtos ekspertizės įstaigos tinkamumą bei kitus ekspertus, kadangi šie motyvai, nutraukus procesą, netenka prasmės.
CPK 165 straipsnis nustato, kad atskirasis skundas gali būti paduotas dėl teismo nutarties sustabdyti bylą. Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad šią nutartį skundžia dėl to, nes ekspertizės atlikimas itin užvilkins bylos nagrinėjimą. Iš atskirojo skundo turinio darytina išvada, kad apeliantų skundas iš esmės grindžiamas apeliantų netenkinančios ekspertizės įstaigos, kuri, apeliantų teigimu, ilgai atliks ekspertizę, ir dėl šios aplinkybės užsitęs bylos nagrinėjimas, paskyrimu, o ne civilinės bylos sustabdymo nepagrįstumu. Kita vertus, atskirajame skunde nurodant, jog byla skundžiama ir dėl bylos sustabdymo, o motyvuose nurodžius, jog dėl bylos sustabdymo užsitęs bylos nagrinėjimas, teisėjų kolegija vertina ir skundžiamos nutarties dalies, kuria sustabdyta civilinė byla, pagrįstumą ir teisėtumą. Pažymėtina, kad šioje byloje ekspertizė buvo skiriama apeliantų prašymu, apeliantai nekvestionuoja ekspertizės skyrimo būtinumo, o pats ekspertizės paskyrimas įstatyme įvardintas kaip fakultatyvus bylos sustabdymo pagrindas (CPK 164 str. 2 p.). Kadangi teismas, paskyręs ekspertizę, gali, tačiau neprivalo sustabdyti bylą, galima svarstyti ar bylos nagrinėjimo atidėjimas nebūtų efektyvesnis procese, siekiant greitesnio ir kokybiškesnio bylos išnagrinėjimo. Apeliantai atskirajame skunde tokio klausimo nekelia, o bylos medžiagoje nėra duomenų apie CPK 162² straipsnio 3 dalyje nurodytus procesinius veiksmus, kuriuos teismas būtų galėjęs atlikti po ekspertizės paskyrimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad civilinė byla sustabdyta pagrįstai, todėl apeliantų skundas dėl skundžiamos nutarties dalies, kuria sustabdyta civilinė byla, atmestinas kaip nepagrįstas.
Trečiojo asmens AAS „Gjensidige Baltic“ prašymas apeliantams skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo mėn. 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Byloje nepateikta įrodymų, kurie leistų teigti, jog apeliantai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis; apeliantai byloje nėra atstovaujami profesionalaus teisininko, todėl aplinkybė, jog atskirasis skundas reiškiamas dėl nutarties dalies, kuri nėra skundžiama, ir aplinkybė, kad atskirojo skundo motyvai iš dalies neatitinka atskirojo skundo prašymo, nesudaro pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimo įstatymų suteiktomis procesinėmis teisėmis ar nesąžiningo elgesio.
Šioje nutartyje nustatytas terminas avansui (užstatui) už ekspertizę sumokėti jau yra suėjęs, todėl teisėjų kolegija išaiškina, kad bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui šis teismas nustatys naują terminą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovų D. B. ir I. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarties dalies, kuria paskirta ekspertizės įstaiga, nutraukti.
Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarties dalį, kuria civilinė byla sustabdyta, palikti nepakeistą.