- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-08-03
- Bylos Nr.
- 1-157-670/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34754-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Klimaitis
- Kaltinamasis
- R. K.
Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Klimaitis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės D. V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr.1-157-670/2015 ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, šeiminė padėtis – nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2008-07-16 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. – 1 metams laisvės apribojimo, įpareigojant per 9 mėnesius atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žadą ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, į bausmės laiką įskaitant sulaikyme išbūtą laiką nuo 2005-05-13 iki 2008-05-14; 2) 2011-05-24 Jurbarko rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. – 2 MGL (260 Lt, t.y. 75,36 Eur) dydžio pinigine bauda; 3) 2011-07-19 Jurbarko rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. – 4 MGL (520 Lt, t.y. 150,72 Eur) dydžio pinigine bauda, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. 2015 m. birželio 20 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, tarpusavio konflikto dėl asmeninių priežasčių metu tyčia stumdė bei sudavė kumščiu smūgius į įvairias kūno vietas savo sugyventinei, t.y. šeimos nariui – R. J., tuo sukeldamas nukentėjusiajai R. J. fizinį skausmą.
R. K. kaltė grindžiama šiais byloje esančiai įrodymais: R. K. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2015 m. birželio 20 d., vakare apie 21 val., grįžo į namus esančius (duomenys neskelbtini), kuriuose gyvena kartu su tėčiu V. K. ir sugyventine R. J.. Grįžęs juos rado neblaivius ir supyko. R. J. pradėjo priekaištauti, kad ji vėl neblaivi. Ši jam pagriebė už rankos, o jis užsimojęs ranka sudavė į kažkurią kūno vietą ir ji nugriuvo virtuvėje ant grindų. Paskui ji atsistojo ir jie dar tarpusavyje stumdėsi. Tuo metu galėjo ją užgauti, nes jai labai greitai lieka kraujosruvos ant kūno. Kai atvyko policijos pareigūnai, jis pasislėpė. Pareigūnams išvykus, pradėjo vyti savo sugyventinę iš savo namų, ištempė iš namo į kiemą lauk. Jie dar pykosi namo kieme, o tėtis išsigandęs, paskambino į policiją. Būnant kieme, sugyventinė pradėjo atsiprašinėti, jie susitaikė. Tai buvo pirmas kartas kai jie susipyko taip stipriai. Susitaikė tą pačią naktį po įvykio. Jam yra žinoma, kas R. J. pas medikus nesikreipė. Gailisi, dėl įvykio, supranta, kad pasielgė blogai (b.l. 20-21); nukentėjusiosios R. J. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2015-06-20, apie 21 val., V. K. namuose, (duomenys neskelbtini), ją sumušė sugyventinis R. K.. V. K. yra jo tėvas. R. K. 2015-06-20, apie 21,00 val., grįžo iš darbo ir pradėjo priekaištauti dėl įvairių dalykų. Kambaryje jie apsistumdė. Jis jai sudavė kumščiu į įvairias kūno vietas. Ji norėjo apginti V. K., kuriam R. K. norėjo įspirti, tačiau įspyrė jai į dešinę ranką. Jai skauda veidą prie dešinės akies, dešinę ranką bei kitas įvairias kūno vietas. V. K. nenukentėjo. Pati skambino į policiją. Prašo sudrausminti R. K. (b. l. 11); liudytojo V. K. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2015-06-20 vakare buvo savo namuose (duomenys neskelbtini). Buvo neblaivus. Namo grįžo jo sūnus R. K., kuris kartu su sugyventine R. J. gyvena pas jį. R. J. buvo taip pat neblaivi. Kas tarp jų įvyko namuose, nematė, tik girdėjo, kad jie susistumdė ir ginčijosi. Atėjo pažiūrėti į virtuvę kas vyksta, sūnus jam bandė spirti, bet jis pasitraukė, įspyrė R. J.. Kur jai įspyrė nepastebėjo. Po to sūnus išėjo iš namų. Pats nenukentėjo (b. l. 13).
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių, kad R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teisme gautas prokuroro pareiškimas, kuriame R. K. už nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., prašoma skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.
R. K. sutinka su siūloma bausme ir jos dydžiu.
Teismas, skirdamas R. K. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), į jo asmenybę (anksčiau teistas, administracine tvarka metų laikotarpyje baustas), į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas
nusprendžia:
R. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir paskirti bausmę 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbo ar mokslu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. bausmę mažinti vienu trečdaliu, t.y. 2 (dviem) laisvės apribojimo mėnesiais ir galutinę bausmę R. K. paskirti – (keturis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą nedelsiant išsiųsti R. K..
Išaiškinti R. K., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti Jurbarko rajono apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Tuo atveju, jei pagal kaltinamojo reikalavimą surengiamas bylos nagrinėjimas teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.