Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant prokurorui Armandui Vainauskui, teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo R. J. (duomenys neskelbtini) prašymą pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, lengvinantį nuteistojo teisinę padėtį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-20 nuosprendžiu R. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d., ir paskirta jam laisvės atėmimo 9 metams bausmė, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina laisvės atėmimo 6 metams bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo R. J. prašymas pritaikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-20 nuosprendžiu jam paskirtos šešerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Prie prašymo pridėtas Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2015-01-22 medicininis pažymėjimas Nr. 28, kuriame nurodyta, kad R. J. šiuo metu gauna gydymą dėl jam nustatytos ligos.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimai (TAR, 2015-03-23, Nr. 2015-04087). BK 75 straipsnio 1 dalies pakeitimais nustatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Iš 2015 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad R. J. nuteistas už neatsargų nusikaltimą, todėl įsigaliojęs naujas baudžiamasis įstatymas neturi įtakos už R. J. padarytą nusikalstamą veiką galutinės bausmės skyrimui. Skirdamas bausmę R. J., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgė į tai, R. J. pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą neatsargių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis R. J. praeityje ne kartą teistas, dėl šios nusikalstamos veikos kilo itin skaudžios ir negrįžtamos pasekmės – žmogaus žūtis. Nors nusikalstama veika priskirtina prie neatsargių nusikaltimų, tačiau įvertinta, kad R. J. nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Nukentėjusiosios E. B. gyvybės atėmimas buvo kaltinamojo šiurkščiai ir sąmoningai padarytų Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimo rezultatas. Bylos duomenimis nustatyta, kad praeityje jis jau 14 kartų buvo baustas už grubius kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su vairavimu neturint tam teisių, esant neblaiviam, iš viso baustas 34 kartus už administracinės teisės pažeidimus, paskirtų baudų nemoka, kas rodo, kad išvadų iš anksčiau taikytų poveikio priemonių kaltinamasis nepadarė, yra linkęs ignoruoti kelių eismo taisyklių reikalavimus, kas charakterizuoja jį neigiamai bei didina pavojingumą visuomenei. Atsižvelgė į tai, jog kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,12 promilės etilo alkoholio) vairavo motociklą, suvokdamas, jog šiukščiai pažeidžia Kelių eismo saugumo taisykles ir kaip minėta labai tikėtina, kad gali sukelti eismo įvykį, kas ir įvyko. Transporto priemonės vairavimas būnant stipriai apsvaigus nuo alkoholio rodo asmens itin didelį neatsargumą ir abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Todėl veika, kurios metu asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidžia Kelių eismo taisykles, ir dėl ko žūva ar sužalojami žmonės, yra daug pavojingesnė už veiką, kada analogiškas pasekmes pažeisdamas šias taisykles sukelia blaivus vairuotojas. Vartodamas alkoholinius gėrimus kaltinamasis žinojo, kad vairavimas išgėrus yra uždrausta įstatymo, todėl turėjo pareigą įvertinti, kad, vairuojant apsvaigus nuo alkoholio bei neturint tam teisės, jis gali nesuvaldyti motociklo ir numatyti dėl tokio paties elgesio galimai kilsiančias pasekmes. Teismas kreipė dėmesį, kad R. J. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-17 teismo baudžiamuoju įsakymu, jam paskirtas laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nėra susiję su jo darbu ar mokslu, nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė 2014-09-13 apie 23.44 val., kas rodo, kad R. J. nesilaikė teismo paskirto įpareigojimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Taip pat pažymėtina, kad R. J. 2014-11-28 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2014-09-13 23.44 val., Liepkalnio g. – Gardino g. sankryžoje, Vilniuje, t. y. nusikaltimo padarymo laiku ir vietoje, buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų (kanabinoidų) be gydytojo paskyrimo bei už šią veiką jis yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-08 nubaustas. Tiriant R. J. asmenybę buvo nustatyta, kad jis turi pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvena su tėvais ir sugyventine, yra jauno ir darbingo amžiaus, Lietuvos darbo biržoje neregistruotas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę įrašytas nuo 2014-03-17, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2014-03-20. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu atsiprašė tėvų ir artimųjų žmonių, prašė atleisti, tačiau R. J. nesirūpino žuvusiosios laidotuvių reikalais, nepadėjo padengti laidotuvių išlaidų. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. J. laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į R. J. prašyme išdėstytas aplinkybes dėl pastarojo ligos, R. J. atžvilgiu taikyti naujo įstatymo nuostatas bei atidėti bausmės vykdymą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo R. J. prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas, suimtam nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.