Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-11-13 · Administracinė byla Nr. eI3-135-438/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-11-13
Bylos Nr.
eI3-135-438/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03865-2018-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Romanas Klišauskas
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
VšĮ „Žaliasis taškas“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-135-438/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03865-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 13 d.Klaipėda

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei,

dalyvaujant atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei D. G.-B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilterra“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui VšĮ „Žaliasis taškas“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Vilterra“ (toliau – pareiškėja, Įmonė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – atsakovas, AAD, Departamentas) 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. 209 (toliau – Sprendimas).

Nurodo, kad tiekia Lietuvos vidaus rinkai supakuotus gaminius ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikoma gamintoju / importuotoju, kuriam iš atliekų tvarkymo srityje taikomo principo „teršėjas moka“ kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas. Remiasi Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – PPATĮ) 7 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 3 dalies, 7 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktų bei Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – MATĮ) 5 straipsnio 6 dalies nuostatomis.

Teigia, kad 2013-2015 m. kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai VšĮ „Žaliasis taškas“ (toliau – trečiasis suinteresuotas asmuo, Organizacija) buvo pavedusi vykdyti jai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas. Organizacija, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, organizavo jos pakuočių atliekų tvarkymą 2013-2015 m. ir išdavė jai metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus (toliau – Patvirtinimai), kurie patvirtino jos teisę į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą, todėl remdamasi jais 2014-2016 m. realizavo savo teisę į mokestinę lengvatą. Tačiau Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – Vilniaus RAAD) 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – Vilniaus RAAD sprendimas) panaikino Organizacijos išrašytus Patvirtinimus. AAD atliko Įmonės patikrinimą ir surašė 2018 m. spalio 10 d. patikrinimo aktą Nr. K-194 (toliau – Patikrinimo aktas). Pareiškėja AAD raštu pateikė pastabas dėl Patikrinimo akto. Tačiau nepaisant pateiktų pastabų AAD priėmė Sprendimą, kuriuo patvirtino Patikrinimo aktą ir nustatė mokėtiną 3391 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis (toliau – Mokestis) sumą.

Mano, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi Įmonė yra įvykdžiusi visas teisės aktų nustatytas pareigas, o Sprendimas priimtas vadovaujantis neteisėtu Vilniaus RAAD sprendimu. Dėl to, kad Vilniaus RAAD sprendimu buvo panaikinti Įmonei Organizacijos išduoti Patvirtinimai, o anksčiau buvo panaikinti atitinkamai atliekų tvarkytojo Organizacijai išduoti dokumentai, įrodantys pakuočių atliekų sutvarkymą, nėra nei Įmonės, nei Organizacijos neteisėtų veiksmų ar kaltės. Sprendimu Įmonė įpareigojama antrą kartą sumokėti daug kartų didesnę sumą, nei jau sumokėta faktinio atliekų tvarkymo kaina, kas reiškia, jog Įmonei yra skiriama sankcija nesant jos kaitės. Tiek Sprendime, tiek ir Patikrinimo akte daromos nepagrįstos ir neteisėtos išvados. Įmonė pagrįstai netikslino deklaracijos ir nemokėjo Mokesčio, kadangi jos pateikti deklaracijos duomenys pateikimo metu buvo teisingi. Dėl Vilniaus RAAD sprendimo teisėtumo vyksta teisminis ginčas administracinėje byloje Nr. el-2235-764/2018.

Pažymi, kad 2018 m. yra paskutiniai metai, kada galima apskaičiuoti arba perskaičiuoti Mokestį už 2013 m. Įmonei patikslinus mokesčio deklaraciją už 2013 m. ir sumokėjus Mokestį, o vėliau teismams priėmus sprendimą dėl Vilniaus RAAD priimtų sprendimų, sąlygojusių mokestinės lengvatos praradimą, panaikinimo, Įmonė nebeturės teisinės galimybės patikslinti mokesčio deklaracijos už 2013 m. (po 2018 m.) ir susigrąžinti neteisėtai įpareigotus sumokėti mokesčius.

Akcentuoja, kad Sprendimas yra neteisėtas, nes priimtas vadovaujantis negaliojančiu teisės aktu ir neatsižvelgus į pateiktas pastabas. Sprendimo teisinis pagrindas nurodomas Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 17.2 punktas. Tačiau Tvarkos aprašas buvo pakeistas 2018 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1-624, kuris įsigaliojo nuo 2018 m. liepos 1 d. (4 punktas) ir kuriuo buvo panaikintas Tvarkos III skyrius, įskaitant ir 17.2 punktą (2.6 punktas). Iš Sprendimo turinio apskritai nėra aišku ar atsakovas priimdamas Sprendimą atsižvelgė, jei taip, tai į kurias pareiškėjos pastabas arba kodėl į jas neatsižvelgė, nes nepateikiami jokie argumentai, o tik abstrakčiai nurodoma, kad „įvertinęs įmonės pateiktas rašytines pastabas bei juos pagrindžiančius įrodymus'’.

Tvirtina, kad Sprendimas priimtas atlikus neteisėtą patikrinimą. 2018 m. ūkio subjektų veiklos tikrinimo plane skelbiamame institucijos interneto svetainėje (krd.am.it) Įmonės patikrinimas nėra nurodytas, todėl patikrinimas atliktas nepagrįstai ir pažeidžiant teisės aktų nuostatas.

Pažymi, kad Patikrinimo akto išvadose nepagrįstai nurodoma, jog Įmonė pažeidė MATĮ 5 straipsnio 6 dalies, Tvarkos aprašo 17.2 punkto, Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punkto reikalavimus. Įmonė teikdama Mokesčio deklaracijas disponavo visais dokumentais, patvirtinančiais pakuotės atliekų sutvarkymą (pastarieji teikiant deklaraciją buvo galiojantys ir teisėti), o įstatyme nėra nustatyta galimybė mokesčio lengvatą patvirtinančius dokumentus, kuriais buvo pasinaudota, panaikinti (kas Sprendimu buvo padaryta), atitinkamai panaikinti ir mokesčio lengvatą, kuria Įmonė pasinaudojo. Tiek Tvarkos aprašo 17.2 punkto, tiek Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punkto nuostatos yra procedūrinės ir taikomos konkrečiu atveju RAAD atliekant atitinkamus veiksmus (mokestinį patikrinimą), tiek ir už einamuosius metus apskaičiuojant mokėtinas mokesčio sumas, todėl nepagrįstai ir neteisėtai Patikrinimo akto išvadose konstatuojamas pastarųjų normų pažeidimas.

Atsiliepimas

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad PPATĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 punktu pareiškėjai nustatytos teisės ir pareigos organizuoti pakuočių atliekų, kurios susidaro tiekiant vidaus rinkai supakuotus gaminius, surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti ir finansuoti jų tvarkymo išlaidas. Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies, 4 dalies ir 5 dalies įteisintomis nuostatomis Įmonei suteikta teisė ir pasirinkimas organizuoti ir finansuoti pakuočių atliekų tvarkymą individualiai, t. y. mokant mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už į vidaus rinką išleistą pakuočių kiekį bei organizuojant sunaudotų savo reikmėms pakuočių (susidarančių Įmonėje) sutvarkymą arba kolektyviai – pavedant vykdyti Įstatymu nustatytas pareigas gamintojų ir importuotojų organizacijai. Įmonė, įvertinusi savo interesus, teises, pareigas bei gamintojo ir importuotojo atsakomybę, pasirinko pakuočių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas vykdyti kolektyviai ir 2013-2015 m. sutartiniais pagrindais pavedė jas vykdyti VšĮ “Žaliasis taškas“. Pasirinkdama kolektyvinį pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei finansavimo būdą, Įmonė žinojo apie jai išliekančią pareigą MATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu neįvykdo Vyriausybės nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių (Įstatymo 7 straipsnio 3 dalis).

Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34 straipsnio 3 dalimi, Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. Dl-359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 56 punktu, Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu panaikino VšĮ „Žaliasis taškas“ gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus apie pakuotės atliekų sutvarkymą atskirais mokestiniais laikotarpiais: 2013 m. patvirtinimo Nr. 1314VI0209-4687-1000, metalinės pakuotės kiekis 0,798 t; 2014 m. patvirtinimo Nr. 1414VI0001-4687-1000, metalinės pakuotės kiekis 0,738 t, 2015 m. patvirtinimo Nr. 1514VI0001-4687-1000, metalinės pakuotės kiekis 0,183 t. Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 23 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-1497 informavo Įmonę apie prievolę iki 2018 m. balandžio 20 d. apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013-2015 m. mokestinius laikotarpius. Departamento 2018 m. rugsėjo 14 d. pranešimu Įmonė buvo informuota apie patikrinimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013-2015 m. mokestinius laikotarpius. Pareiškėja Departamento vykdyto patikrinimo pradžios, t. y. iki 2018 m. rugsėjo 14 d., nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai patikslintų deklaracijų ir mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis nesumokėjo.

Tvirtina, kad Departamentas patikrinimo metu analizavo duomenis: Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 27 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-1585 pateiktą informaciją apie sprendimą panaikinti Organizacijos gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus apie pakuočių atliekų sutvarkymą; Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinės sistemos (toliau - IKS) mokesčio mokėtojo valstybinei mokesčių inspekcijai teiktų deklaracijų, forma FR0524 (toliau - deklaracija) bei ataskaitų apie organizacijos išduotus dokumentus (patvirtinimus) ir gautus dokumentus (patvirtinimus). Pagal pareiškėjos patvirtintus duomenis deklaracijų FR0524 formose, 2013-2015 m. į vidaus rinką išleido apmokestinamąją gaminiais pripildytą metalinę pakuotę ir naudojosi mokestine lengvata, patvirtinta MATĮ 5 straipsnio 6 dalyje. Pareiškėja, elektroniniu būdu pildydama ir teikdama Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijas, pateikė Organizacijos išduotus dokumentus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą ir mokesčio nemokėjo.

Pažymi, kad Departamento atlikto patikrinimo metu buvo įvertinti perdirbti (sutvarkyti) pakuotės atliekų kiekiai, atsižvelgiant į Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu panaikinus metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinančius dokumentus. Nustatyta, kad Įmonė dalinai įvykdė (2013 m. (20 proc.), 2014 m. (20 proc.), 2015 m. (49 proc.)) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 „Dėl apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių patvirtinimo“ patvirtintos metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo-perdirbimo užduotį (54 proc.). Todėl pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punkto reikalavimus patikrinimo metu apskaičiuota privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį suma - 3 391 Eur. Po atlikto mokestinio patikrinimo 2018 m. spalio 10 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. K-194 ir įteiktas pareiškėjai. Įmonė pateikė rašytinės pastabas, nurodydama, kad nesutinka su Patikrinimo akto išvadomis, tačiau nepateikė jokių įrodymų ir faktinių duomenų, kurie būtų teisiškai pagrįsti ir svarbūs tvirtinant Patikrinimo aktą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsniu, Patikrinimo aktas ir mokestinė prievolė už 2013-2015 m. laikotarpį sumoje 3 391 Eur patvirtinti Sprendimu. Sprendimu pareiškėjai neskirta sankcija, nėra taikytas padidintas mokesčio tarifas ar paskaičiuoti delspinigiai, nurodyta sumokėti mokestinę prievolę už 2013-2015 m. laikotarpius.

Akcentuoja, kad Organizacijos išrašyti patvirtinimai apie sutvarkytas metalinės pakuotės atliekas pareiškėjai buvo pripažinti negaliojančiais remiantis Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. Dl-359, 55 punktu (53 p. redakcija, galiojusi 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 priėmimo metu). Patvirtinimai yra negaliojantys nuo atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais fakto nustatymo. Mokesčio lengvatą, įvykdžius Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotį, suteikia ne Organizacijos išrašyti patvirtinimai, o dokumentai, įrodantys metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą. Panaikinus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, Vyriausybės nustatytos užduotys tampa neįvykdytos, todėl gamintojai / importuotojai privalo apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Žaliasis taškas” atsiliepimu skundą palaiko ir prašo jį patenkinti.

Paaiškina, kad Organizacija turi pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka kolektyviai organizuojanti gamintojų ir importuotojų pakuočių atliekų tvarkymą. Įgyvendina gamintojams ir importuotojams nustatytą pareigą organizuoti tvarkymą atliekų, kurios susidarė naudojant Gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais supakuotus gaminius. Su Gamintojais ir importuotojais sudaroma sutartis „Dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo“, kuriomis pastarieji paveda vykdyti jiems Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytas pareigas. Atitinkama sutartis buvo sudaryta ir su pareiškėja.

Mano, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pareiškėja yra tinkamai ir laiku įvykdžiusi visas teisės aktų jai nustatytas pareigas. Sprendimas yra priimtas vadovaujantis neteisėtu Vilniaus RAAD sprendimu. Dėl to, kad Vilniaus RAAD sprendimu buvo panaikinti Organizacijos išduoti patvirtinimai, o prieš tai buvo panaikinti atitinkamai atliekų tvarkytojo (duomenys neskelbtini) išduoti įrodantys dokumentai, nėra nei pareiškėjos, nei Organizacijos kaltės. Organizacija įprastinėmis sutarčių vykdymo kontrolės priemonėmis neturėjo jokių galimybių pastebėti (duomenys neskelbtini) daromų teisės pažeidimų ar net nusikalstamų schemų. Aplinkos ministerijos institucijos yra atsakingos tiek už atliekų tvarkytojų įtraukimą į turinčių teisę išduoti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą, tiek už periodinę (kasmetinę) paties atliekų tvarkytojo ir jo išduotų įrodančių dokumentų išdavimo kontrolę, todėl Organizacija, tiek skelbdama konkursą tvarkytojui parinkti, tiek sudarydama sutartį, tiek sutarties vykdymo metu neturėjo jokių prielaidų nepasitikėti valstybės institucijų patikrintu ir periodiškai tikrinamu atliekų tvarkytoju.

Tvirtina, kad pareiškėja tinkamai vykdė savo pareigas, mokestinė lengvata jai buvo pritaikyta pagrįstai ir remiantis teisės aktų reikalavimais, todėl ji negali būti panaikinta remiantis Vilniaus RAAD sprendimu ir Sprendimu. Akcentuoja, kad Atliekų tvarkymo įstatymas nenumatė Organizacijos Gamintojams ir importuotojams išduotų patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais ar panaikinimo tvarkos, kadangi įstatyme nėra nei Patvirtinimų panaikinimo pagrindų, nei procedūrų, nei tokio pobūdžio sprendimus galinčių priimti viešojo administravimo institucijų. Todėl Vilniaus RAAD sprendime Patvirtinimų pripažinimo išduotais neteisėtai teisiniu pagrindu nurodytas Aprašo 55 punktas numatytas nesant tam įstatyminio pagrindo. Ginčo teisinių santykių atsiradimo metu ne tik įstatyme, bet ir atsakovo teisiniu pagrindu nurodomame poįstatyminiame teisės akte buvo numatyta tik galimybė pripažinti neteisėtais išrašytais atliekų tvarkytojų išduotus Įrodančius dokumentus, tačiau ne Organizacijos išduotus Patvirtinimus. Organizacijai 2013-2015 m. išdavus Patvirtinimus, o Gamintojams ir importuotojams pasinaudojus Patvirtinimų pagrindu atsiradusia mokestine lengvata, teisiniai santykiai, susiję su tų metų Organizacijai ir jos Gamintojams ir Importuotojams nustatyta pakuočių atliekų tvarkymo prievole, pasibaigė. Esant šiai teisinei situacijai ir atsakovui 2015-2016 m. priėmus sprendimus naikinti (duomenys neskelbtini) Įrodančius dokumentus už 2013-2015 m., Aplinkos ministerijos institucijos pastebėjo, kad neturi ne tik įstatyminės, bet ir poįstatyminiuose teisės aktuose numatytos teisės naikinti Organizacijos išduotų Patvirtinimų, todėl tik tada nusprendė ne keisti ar papildyti įstatymą, tačiau priimti Tvarkos aprašo pakeitimą (redakcija, įsigaliojusi 2017 m. vasario 15 d.).

Tvirtina, kad Vilniaus RAAD 2013 m. Įrodančių dokumentų teisėtumo kontrolę turėjo teisę atlikti tik iki 2013 m. rugsėjo 1 d., ir tik tada nustačius pažeidimus galėjo panaikinti Įrodančius dokumentus, o pagal Tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.) 55 punktą panaikinti ir išduotus Patvirtinimus, jei tokie Įrodančių dokumentų pagrindu buvo išrašyti. Atitinkamais terminais 2014 m. ir 2015 m. tai turėjo būti padaryta ir dėl 2014-2015 m. (duomenys neskelbtini) išduotų Įrodančių dokumentų kontrolės. Tačiau 2013 m. (duomenys neskelbtini) Įrodančių dokumentų išdavimo teisėtumo kontrolė buvo atlikta 2015 m. gegužės 12 d., o jų pagrindu išduotų Patvirtinimų panaikinimas – Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu; 2014 m. (duomenys neskelbtini) Įrodančių dokumentų išdavimo teisėtumo kontrolė buvo atlikta 2015 m. rugsėjo 16 d., o jų pagrindu išduotų Patvirtinimų panaikinimas – Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu.; 2015 m. (duomenys neskelbtini) Įrodančių dokumentų išdavimo teisėtumo kontrolė buvo atlikta 2016 m. rugpjūčio 22 d., o jų pagrindu išduotų Patvirtinimų panaikinimas – Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu. Organizacijos išduoti Patvirtinimai už 2013 m. Vilniaus RAAD sprendimu panaikinti praėjus beveik 5 metams, už 2014 m. – beveik 4 metams, o už 2015 m. – beveik 3 metams, tokiu būdu pažeidžiant Tvarkos aprašo IX skyriuje atsakovui nustatytas pareigas, tačiau sukeliant Organizacijai ir pareiškėjai nepagrįstai didelę žalą, kuri nebūtų kilusi, jei Vilniaus RAAD savo pareigas būtų atlikęs tinkamai ir laiku.

Akcentuoja, kad Vilniaus RAAD sprendimas, į kurio priėmimo procedūrą neįtraukta pareiškėja ir kiti Gamintojai ir importuotojai, kuriems Organizacijos išduoti Patvirtinimai yra pripažįstami išduotais neteisėtai, negali būti laikomas priimtu laikantis įstatymų ir teismų praktikos suformuluotų procedūrinių reikalavimų, turinčių užtikrinti suinteresuotų asmenų įtraukimą.

Pažymi, kad Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nesuteikia teisės Aplinkos ministerijai (ar jos įgaliotai institucijai) nustatyti mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos panaikinimo tvarką ir panaikinti mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos. Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punkto redakcija, numatanti, kaip apskaičiuojamas mokėtinas mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, kai panaikinami mokesčio mokėtojui išrašyti dokumentai ir (ar) patvirtinimai, įsigaliojo tik 2018 m. balandžio 13 d. Tokio teisinio reglamentavimo nebuvo ne tik mokestiniais laikotarpiais, už kuriuos prašoma sumokėti Mokestį, bet ir tuomet, kai buvo panaikinti Organizacijos išduoti Patvirtinimai.

Atsiliepimas

Atsakovas papildomai pateikė rašytinius paaiškinimus. Nurodo, kad atsižvelgiant į 2025 m. liepos 2 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartį administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025 (toliau – 2025 m. liepos 2 d. nutartis), Departamentas atliko pareiškėjai Sprendimu apskaičiuotos 3 391 Eur sumos perskaičiavimą. Pareiškėjai už 2013-2015 m. mokestinius laikotarpius privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą pakuotės kiekį suma yra 3 341 Eur. Pažymi, kad LVAT norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 yra nurodęs, jog būtent tinkamas atliekų sutvarkymas (Vyriausybės nustatytų užduočių įvykdymas) lemia mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos taikymą. Pareiškėja nepateikė įrodymų ir nepagrindė, kad 2013-2015 m. įvykdė Vyriausybės nustatytas užduotis, t. y., kad 54 % pareiškėjos į vidaus rinką išleistos metalinės pakuotės kiekio buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas (perdirbtas ar panaudotas energijai gauti), todėl privalo mokėti 3 341 Eur mokestį už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

ginčas kilęs dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – atsakovas, AAD, Departamentas) 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. 209 (toliau – Sprendimas), kuriuo patvirtintas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyrio 2018 m, spalio 10 d. patikrinimo aktas Nr. K-194 (toliau- Patikrinimo aktas).

Šiais administraciniais aktais pareiškėjai priskaičiuota už 2013 m. - 2015 m. mokestinius laikotarpius privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą pakuotės kiekį suma - 3391 Eur. Šie mokesčiai pareiškėjai priskaičiuoti už tai, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 panaikinus metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinančius dokumentus buvo nustatyta, jog Įmonė tik dalinai įvykdė (2013 m. (20 proc.), 2014 m. (20 proc.), 2015 m. (49 proc.)) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 „Dėl apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių patvirtinimo“ patvirtintos metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo-perdirbimo užduotį (54 proc.), tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punkto reikalavimus.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra juridinis asmuo, tiekiantis Lietuvos vidaus rinkai supakuotus gaminius, taigi pareiškėja laikytina pakuočių ir pakuočių atliekų gamintoja ir importuotoja.

Vykdydama teisės aktuose gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, pareiškėja 2013–2015 metais buvo pavedusi licencijuotai kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai VšĮ „Žaliasis taškas“ vykdyti pareiškėjai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 panaikino VšĮ „Žaliasis taškas“ gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus apie pakuotės atliekų sutvarkymą.

Patikrinimo aktu buvo nustatyta, kad pareiškėja tik dalinai įvykdė (2013 m. (20 proc.), 2014 m. (20 proc.), 2015 m. (49 proc.)) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 „Dėl apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių patvirtinimo“ patvirtintos metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo-perdirbimo užduotį (54 proc.). Ginčijamu Sprendimu buvo patvirtintas Patikrinimo aktas.

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2, kuriuo buvo panaikinti VšĮ „Žaliasis taškas“ gamintojams ir importuotojams išrašyti patvirtinimai apie pakuotės atliekų sutvarkymą, kilo teisminis ginčas, kuris baigtas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. liepos 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025.

Šia nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-19.3-2 dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti (duomenys neskelbtini) išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 4 d. Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013 m. spalio 17 d. Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013 m. spalio 22 d. Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013 m. spalio 28 d. Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimo dalį dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-19.3-2 paliko nepakeistą.

Atsakovas įvertinęs šią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį atliko pareiškėjai Sprendimu apskaičiuotos 3 391 Eur sumos perskaičiavimą ir nustatė pareiškėjai už 2013-2015 m. mokestinius laikotarpius sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą pakuotės kiekį 3 341 Eur sumą.

Pareiškėja nesutikimą su Sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad pareiškėja yra tinkamai ir laiku įvykdžiusi Atliekų tvarkymo įstatyme ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme nustatytą pareigą apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, taip pat kitas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, t. y. sutarties su VšĮ „Žaliasis taškas“ pagrindu pagal į rinką išleidžiamą pakuočių atliekų kiekį yra finansavusi pakuočių atlieku tvarkymą. Dėl ko Sprendimu pareiškėja įpareigojama antrą kartą sumokėti daug kartų didesnę sumą nei jau sumokėta faktinio atliekų tvarkymo kaina.

Pagal Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) 7 straipsnio 3 dalį gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.

Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 5 straipsnio 6 dalimi gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.

Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią aplinkos ministerija kontroliuoja teršalų išmetimo į aplinką, sąvartyne pašalintų atliekų, apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitą, tikrina mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą.

MAĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis; pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (MAĮ 66 straipsnio 2 dalis). Pagal MAĮ 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį, mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Aplinkos apsaugos departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MAĮ 128 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Remiantis ATĮ 32 straipsnio 1 dalimi ir 38 dalimi, PPATĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 3 dalimi, MUATĮ 4 straipsnio 3 dalimi, gamintojui ar importuotojui taikomas principas „teršėjas moka“, jam kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas.

Aktualios ginčui PPATĮ redakcijos 1 straipsnio 1 punktas nustato, kad gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

PPATĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad gamintojų ir importuotojų pareigos, susiję su atliekų tvarkymo organizavimu gali būti vykdomos individualiai (organizuojant savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, šias atliekas tvarkydami patys arba perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui) ir kolektyviai (pavesdami organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą gamintojų ir importuotojų organizacijai tapę tokios organizacijos dalyviais arba sutartiniais pagrindais).

Pagal PPATĮ 7 straipsnio 3 dalį gamintojai ir importuotojai privalo MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.

Minėtose įstatymų nuostatose minimų apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 (Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1546 redakcija), 11 punkte nustatyta užduotis (toliau – ir Užduotis) – Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 4 priede (aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-368 redakcija) nurodytu R4 būdu perdirbti tokį kiekį metalinių pakuočių atliekų, kuris būtų ne mažesnis kaip 54 proc. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai patiektų šių pakuočių kiekio.

ATĮ 34²⁵ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija.

Iš Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nuostatų yra aiškiai ir nedviprasmiškai matyti, jog aptariamos išimties (lengvatos) taikymas yra siejamas su objektyvia faktine aplinkybe, kad mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas (gamintojas ar importuotojas) atitinkamu mokestiniu laikotarpiu įvykdė Užduotį, t. y. kad jis perdirbo atitinkamą metalinių pakuočių atliekų kiekį Užduotyje nurodytu būdu. Tai, be kita ko, reiškia, jog Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1894 redakcija) taikymas yra siejamas su realiu (faktišku) Užduoties įvykdymu, o ne šioje mokesčio įstatymo nuostatoje minimo patvirtinimo turėjimu. Kitaip tariant, atveju, kai Užduotis realiai nėra įvykdyta (įvykdyta netinkamai), vien šis patvirtinimas, inter alia atsižvelgiant į tai, jog mokestiniuose teisiniuose santykiuose pirmenybė teikiama šių santykių turiniui, o ne jų formaliai išraiškai (MAĮ 10 straipsnis), nesudaro pagrindo pripažinti, jog yra tenkinamos materialiosios aptariamos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos.

Pareiga įrodyti (pagrįsti), kad yra tenkinamos mokesčio įstatyme numatytos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos, tenka šia išimtimi (lengvata) siekiančiam pasinaudoti mokesčio mokėtojui. Todėl Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1894 redakcija) taikymo tikslais būtent pareiškėja nagrinėjamu atveju ir turi įrodyti, kad Užduotis ar jos dalis buvo įvykdyta, be kita ko, šiuo tikslu pateikiant duomenis (įrodymus) apie perdirbtą pakuotės atliekų kiekį.

Minėta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025 nustatyta, jog pareiškėjai 2013–2015 metais VšĮ „Žaliasis taškas“ išduoti patvirtinimai apie perdirbtus metalinių pakuočių kiekius, yra panaikinti pagrįstai bei teisėtai. Tai savo ruožtu lemia, kad pareiškėja neturi teisės aktais nustatytų leistinų bei pirminių įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius, jog ji 2013–2015 m. Užduotis įvykdė. Tokio pobūdžio įrodymų pareiškėja nepateikė ir teismui.

Byloje duomenų, kad pareiškėja pateikė patikslintas Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijas ir sumokėjo mokestį už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis už 2013-2015 metus, nenustatyta. Tokių aplinkybių nenurodo ir pati pareiškėja.

Visa tai apibendrinus daroma išvada, jog pareiškėjos argumentai, kad ji nėra padariusi teisės pažeidimo, susijusio su pakuočių tvarkymu, todėl, nesant jos kaltės, Departamento ginčijamas Sprendimas negalėjo būti priimtas, atmetami kaip nepagrįsti. Šiuo atveju svarbu, ar pareiškėja gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Kadangi ji to padaryti už 2013–2015 m. negali, tad ji negalėjo pasinaudoti ir mokesčio lengvata.

Pažymėtina ir tai, kad toks aptartų teisės normų nuostatų aiškinimas yra pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-261-520/2025 konstatavo, kad mokesčio mokėtojo kaltės dėl mokesčių įstatymų pažeidimo nebuvimas pagal nacionalinę mokesčių teisę yra pagrindas atleisti nuo delspinigių mokėjimo bei skirtų poveikio priemonių, kaip, pavyzdžiui, mokesčio baudos (žr., pvz., MAĮ 141 str. 1 d. 1 p. (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija), tačiau ši aplinkybė (kaltės nebuvimas) nėra ir negali būti vertinama kaip pagrindas atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą (jo dalies) mokėjimo ir (ar) remtis tokia, kaip ginčo apmokestinimo išimtimi (mokesčio lengvata), kai nėra tenkinamos visos įstatymų leidėjo nustatytos materialiosios šios išimties (lengvatos) taikymo sąlygos; tai, kad mokesčio mokėtojo pavedimu apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduoties neįvykdę PTO ir atliekų tvarkytojas ((duomenys neskelbtini)) buvo licencijuoti ir, atitinkamai, valstybės prižiūrimi subjektai, nėra reikšminga sprendžiant dėl pareiškėjo mokestinių prievolių (jų apimties) – mokesčio įstatyme mokesčio mokėtojui aiškiai nustatyta pareiga mokėti mokestį už aplinkos teršimą yra objektyvi ir nepriklauso nuo trečiųjų asmenų veiksmų ar neveikimo; mokesčio mokėtojas, manantis, kad dėl netinkamo kompetentingų valstybės institucijų veikimo vykdant atliekų tvarkymo sistemos dalyvių priežiūrą (kontrolę) jis patyrė žalą, gali kreiptis į administracinius teismus dėl šios žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-816-624/2024; 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-534-815/2024; 2024 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-605-662/2024; 2024 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-691-624/2024; 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-519-602/2024; kt.).

Apibendrinus daroma išvada, kad atsakovo Sprendimas, kiek tai susiję su 3 341 Eur dydžio apskaičiuota mokesčio suma, yra pagrįstas ir teisingas, dėl ko tenkinti pareiškėjos skundą šioje dalyje jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Likusioje dalyje, dėl 50 Eur dydžio apskaičiuoto mokesčio, Sprendimas yra keičiamas, pareiškėjui priskaičiuotą 3391 Eur dydžio mokestį mažinant iki 3 341 Eur..

Remiantis ABTĮ 40 straipsnio 4 dalimi pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 23 Eur dydžio žyminis mokestis, priteisimo netenkinamas, nes Sprendimo pakeitimo priežastis sąlygojo ne pareiškėjos skundo šioje byloje argumentai, o kitų proceso dalyvių, dalyvavusių Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. eA-191-624/2025 nagrinėjime argumentai. Be to, patenkintų reikalavimų dalis šiuo atveju yra labai neženkli ir sudaro tik apie 1/68 dalį nuo pareikštų reikalavimų dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilterra“ skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. 209 dalį, sumažinant už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metus patvirtintą 3391 Eur mokesčio sumą iki 3 341 Eur.

Netenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilterra“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasEglė KiaurakytėRomanas Klišauskas