Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nuteistojo I. D. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo I. D. pripažintas kaltu ir nuteistas

- pagal 1961 m. BK 104 str. laisvės atėmimu devyneriems metams;

- pagal 2000 m. BK 146 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d., paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas devyneriems metams. Paskirta bausmę atlikti pataisos namuose.

I. D. išteisintas, pagal BK 180 str. 2 d., nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas, pagal BK 146 str. 2 d., laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

A. B. išteisintas, pagal BK 129 str. 2 d. 6 p., nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, bei pagal BK 180 str. 2 d., nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių,

Priteista iš I. D. 10000 Lt nukentėjusiajai N.G. neturtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu R.R. nuteistas, pagal BK 146 str. 2 d., bei išteisintas, pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. ir 180 str. 2 d., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. D. ir A. B. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje su R.R., neteisėtai atėmė žmogaus laisvę I. N. ir A. V. , panaudojant smurtą ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 146 str. 2 d. Taip pat I. D. nuteistas už tai, kad padarydamas sužalojimus, sukėlusius A. V. mirtį, padarė tyčinį nužudymą, nusikaltimą, numatytą 1961 m. BK 104 str., o būtent :

nukentėjusieji I. N. ir A. V. 2003 m. sausio 5 d. vakare vaišinosi ir linksminosi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur buvo S. K. ir kiti asmenys. S. K. 2003 m. sausio 6 d. , apie 3 val., pasigedo rankinės su pinigais ir asmens pasu, daiktų vagyste įtarė I. N. ir A. V. Į butą, apie 3 val. 30 min., R. R. automobiliu atvyko S. K. per A. B. iškviesti I. D. , A. B. ir R. R., kurie nesilaikydami įstatymu nustatytos tvarkos-panaudodami fizinį ir psichinį (grasinta beisbolo lazda ir peiliu) smurtą, reikalavo, kad I. N. ir A. V. grąžintų S. K. dingusius daiktus, siekė išgauti jų prisipažinimą, kad jie tuos daiktus paėmė. I. N. neigiant daiktų paėmimą, A. B. neleido jam išeiti, sudavė smūgį kumščiu į veidą bei beisbolo lazda per galvą bei kojas, nugriuvusiam grasino toliau panaudoti lazdą bei peiliu nupjauti ausį. Dėl šių veiksmų buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tuo metu I. D. buto virtuvėje panaudojo smurtą prieš A. V., suduodamas smūgius į galvą ir kitas kūno vietas. I. D. taip pat prieš jį panaudojo smurtą, nuvežus jį į mišką ir išsodinus iš automobilio bagažinės. Dėl I. D. panaudoto smurto A. V. buvo padarytas galvos sumušimas, nuo kurio jis po kurio laiko mirė, nes padarytos muštinės žaizdos lūpose, poodinė kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose ir smilkiniuose raumenyse, gavosi kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo smegenų pusrutulio, galvos smegenų suspaudimas išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimas, smegenų kamieno strigimas į didžiąją pakaušio angą (kraujosruvos kamiene). Tokiu būdu I. D. netiesiogine tyčia nužudė A. V.

Tęsdami neteisėtus laisvės atėmimo veiksmus, I. D. , R. R. priklausančiu ir jo paties vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini), nuvežė I. N. už (duomenys neskelbtini), kur po to R. R. su A. B. atvežė A. V. Nukentėjusieji I. N. ir A. V. buvo patalpinti į automobilio bagažinę ir taip kurį laiką vežiojami (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apylinkėse. I. N. paleistas apie 8 val. netoli (duomenys neskelbtini), o A. V. (duomenys neskelbtini) paliktas kaip neva atsitiktinai rastas, I. D. paprašius vietos gyventojų iškviesti medicininę pagalbą, kuri atvykusi A. V. rado mirusį.

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo nuosprendį ir patenkinti prokuratūros 2003 m. gruodžio 22 d. ieškinį dėl ekstradicijos išlaidų atlyginimo bei priteisti iš A. B. 5078 Lt Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Prokuroras teigia, kad visi trys nuteistieji kaltais pripažinti pagrįstai, jų veika kvalifikuota teisingai ir paskirtos teisingos bausmės. Tačiau nurodo, kad Kauno raj. apylinkės prokuratūra byloje 2003 m. gruodžio 22 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl A. B. ekstradicijos išlaidų atlyginimo, todėl teismas privalėjo ieškinį išnagrinėti ir priimti šiuo klausimu sprendimą. Mano, kad šis ieškinys turi būti tenkintinas, nes A. B. ikiteisminio tyrimo metu nuo tyrimo pasislėpė, buvo paskelbta jo paieška, jam buvo parinkta kardomoji priemonė-suėmimas. Nustačius, kad šis nuteistasis buvo Vokietijoje, organizuota į Lietuvą jo ekstradicija iš Frankfurto prie Oderio Vokietijoje ir jos išlaidų suma yra 5078 Lt. Tai patvirtina byloje esantys dokumentai.

Nuteistasis I. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo nuosprendį dalyje dėl nusikaltimo, numatyto 1961 m. BK 104 str., ir bylą šioje dalyje nutraukti, nes jo veikoje nėra nusikaltimo sudėties. Taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas ir pagal BK 146 str. 2 d. paskirtą dviejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Mano, kad nuosprendis neteisėtas, nepagrįstas, išvados neatitinka bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir neteisingai paskirta bausmė. Teismo išvada, kad apeliantas, veikdamas netiesiogine tyčia, nužudė A. V. , nepatvirtinta duomenys, surinkti ikiteisminio tyrimo metu bei nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Nurodo, kad nukentėjusiųjų anksčiau nepažinojo, su jai nebendravo. Įvykio naktį į butą atvyko ne savo iniciatyva, smurto prieš nukentėjusįjį A. V. nevartojo, pats jo neblaivaus buvo užpultas, todėl gynėsi. Jis nukentėjusiojo nespardė, lazdos neturėjo ir ja nemušė. Nurodo, kad girtas A. V. puolė ant jo ir pargriūdamas atsitrenkė į kambaryje esantį radiatorių ar sieną, dėl ko susižalojo ir vėliau mirė. Apeliantas nesiekė šių pasekmių, tik gynėsi nuo užpuolimo. Teismo medicinos ekspertizės metu nustatyta, kad visi A. V. sužalojimai padaryti mažiausiai vienuolikos trauminių poveikių pasėkoje. Teigia, kad niekas nepatvirtino, kad būtent apeliantas sudavė šiuos smūgius. Teismo medicinos ekspertizė bei teismo medicinos ekspertas nepaneigė apelianto parodymų, kad nukentėjusiajam atskiri sužalojimai atsirado dėl griuvimo, dėl jo girtumo bei dėl apelianto veiksmų besiginant. Teigia, kad liudytojų A. S., S. K. ir S. S. parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes jos buvo neblaivios, dėl dingusių daiktų nesutiko kviesti policijos darbuotojų. Liudytoja S. K. buvo įtariamoji, todėl siekdama išvengti atsakomybės, apkalbėjo apeliantą. Liudytojos S. S. parodymai nenuoseklūs, ji įvykio nematė ir apkalba apeliantą. Jokio tikslo ar susitarimo su A. B. , ar su R. R., ar su kitais asmenimis, nužudyti A. V. nebuvo. Nurodo, kad pagal BK 28 str. 2 d. jis turi teisę į būtinąją gintį ir, jei peržengęs būtinosios ginties ribas padarė nusikaltimą, jis neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr.46 24 p. nurodoma, kad asmenys, dėl nužudymo nėra kalti ir jų atžvilgiu taikomos BK 28 str. taisyklės, jei dėl nukentėjusiojo panaudoto smurto gynėsi. Jis nenorėjo ir nesiekė nužudyti A. V. nei tiesiogine, nei netiesiogine, nei dėl neatsargumo, o tik gynėsi nuo neblaivaus nukentėjusiojo smurtavimo. Apelianto veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties. Teigia, kad teismas buvo šališkas ir pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d. bei BPK 44 str. 5 d. nuostatas.

Apeliacinio teismo posėdžio metu nuteistasis I. D. prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, nuteistojo I. D. gynėja prašė jos ginamojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė prokuratūros apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo I. D. apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo A.B. gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo I. D. ir Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliaciniai skundai atmetami.

Apygardos teismas pilnai ir visapusiškai ištyrė nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei teisingai kvalifikavo nuteistojo I. D. nusikalstamas veikas, pagal BK 146 str. 2 d. ir 1961 m. BK 104 str., bei nuteistojo A. B. – pagal BK 146 str. 2 d. Jų kaltė įrodyta nukentėjusiojo I. N. , liudytojų A. S. , S. S. , R. Kontrimavičiaus, S. K. , K. Skliaudžio parodymais, teismo medicinos specialisto išvadomis bei kitais, apygardos teismo nuosprendyje išsamiai aptartais įrodymais.

Nukentėjusysis I. N. parodė, kad 2003 m. sausio 5 d., apie 21 val., kartu su draugu A. V. nuėjo į pažįstamos R. G. butą, kur rado A. S. , R.K. ir vėliau atėjo S. K. bei S. S. Visi kartu gėrė alkoholinius gėrimus, šoko. Apie 23 val. jis grįžo namo, miegojo, bet apie 3 val. atvažiavo A. V., jį prikėlė ir pasakė, kad bute, kuriame jie kartu svečiavosi, dingo merginų pinigai bei kad reikia važiuoti išsiaiškinti. Jiems sugrįžus, S. K. pasakė, kad tai jis pavogė jos pinigus ir pasą. Netrukus atvažiavo trys nepažįstami vaikinai, kaip vėliau sužinojo A. B., I. D. ir R.R. A. B. kumščiu sudavė jam į nosį, jis nugriuvo, pridarė į kelnes. Po to buvo mušamas į galvą, kraujavo nosis, bėgo kraujas iš galvos. Buvo praradęs sąmonę, gulėdamas matė, kad kažkuris iš minėtų vaikinų turėjo pagalį, panašų į beisbolo lazdą, juo vedžiojo prie nosies, kažkuris sudavė juo per ranką ir koją. Girdėjo kalbant apie grasinimą nupjauti ausį. Matė raudoną rankeną, tai galėjo būti peilis, bet jo neįsidėmėjo. Vonioje matė sumuštą A. V. Po to vaikinai pasakė, kad važiuos visi pasivažinėti. Jį pirmą išvedė į lauką, R. R., vairavęs automobilį, ir I. D. nuvežė jį už (duomenys neskelbtini) elevatoriaus, su juo paliktas I. D. reikalavo atiduoti pavogtus pinigus. Netrukus atvažiavo R. R. ir A. B. , jie atsivežė A. V., kurį su I. N. patalpino į bagažinę, vežė apie pusvalandį. Nukentėjusiajam I. N. labai skaudėjo galvą. Sustojo miške, išlipo iš bagažinės. Prie jo visą laiką buvo A. B. . Kažkuris iš likusių dviejų vaikinų A. V. sudavė į krūtinę ar veidą, pastūmė, šis nukrito ant sniego, jam sudavė lazda per kojas. Po to jį vieną, I. N., pasodino į bagažinę, vežiojo, sustojus pasižiūrėdavo į bagažinę ir vėl važiavo toliau, taip darydami kelis kartus. Apie 8 val. jį paleido už dviejų kilometrų nuo (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis kategoriškai paneigė nuteistųjų parodymus, kad jis pirma buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini) gatvę, ieškodamas asmenų, kurie galėtų grąžinti S. K. pinigus ir kitus daiktus. Taip pat, I. N. parodė, kad S. K. daiktų nepaėmė, niekam dėl daiktų grąžinimo neskambino, nenustatė susitikimo vietų.

Liudytoja A. S. parodė, kad kartu su R. K. 2003 m. sausio 5 d. buvo R. G. bute, kur vakare atėjo I. N. , A. V. , o vėliau S. K. ir S. S. Bute buvo švenčiama, šokama. Apie 23 val. I. N. išvažiavo namo, apie 3 val. S. K. pasigedo pinigų ir paso. A. V. ir iš namų iškviestas I. N. sakė, kad daiktų neėmė. Tada S. K. iškvietė nuteistuosius. Atvykęs A. B. turėjo beisbolo lazdą, šaukė ant nukentėjusiųjų, I. D. rankose turėjo kovinį peilį. A. I. N. nusivedė į saloną, o I. D. A. V. – į virtuvę, kur porą kartų nuteistasis nukentėjusiajam sudavė. R. R. vaikščiojo po kambarius. Ji matė, kad kambaryje A. B. su lazda mušė I. N. . Išvedant nukentėjusiuosius iš buto, A. V. buvo prakirsta lūpa.

Liudytoja S. K. parodė, kad įvykio dieną kartu su S. S. atėjo pas A. S. , kur buvo A. V. , I. N. Visi kartu vaišinosi, linksminosi. I. N. išėjo į namus anksčiau. Po to, kai ir ji norėjo išeiti, pasigedo savo rankinės, kurioje buvo pinigai, pasas. A. V. ir iš namų iškviestas I. N. neigė paėmę jos daiktus. Tada ji pagalbos paprašė savo pažįstamo A. B., kuris atvyko su I. D. ir R. R. Virtuvėje buvo I. D. su A. V., o kambaryje - A. B. su I. N. A. B. kumščiu mušė I. N. bei spyrė jam, matė jį nugriuvusį ant grindų. Taip pat matė sukruvintą A. V. virtuvėje ant grindų pusiau gulintį atsirėmusį į spintelę. Be to, ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad A. B. atėjęs į butą iš karto beisbolo lazda sudavė A. V. per nugarą, po to salone mušė kumščiais I. N. į veidą bei krūtinę.

Liudytoja S. S. parodė analogiškas aplinkybes kaip S. K. ir A. S. Taip pat ji parodė, kad matė, kaip A. B. salone su beisbolo lazda sudavė I. N. ir spardė jį. Virtuvėje I. D. spyrė ir kumščiais mušė gulintį ant grindų A. V. Taip pat matė, kad I. D. rankoje laikė didelį peilį ir pasilenkęs prie A. V. rėkė, kur pinigai. Nuteistojo R. R. veiksmų ji nematė.

Liudytojas K. S., gyvenantis (duomenys neskelbtini), parodė, kad 2003 m. sausio 6 d., apie 10 val., eidamas į tvartą, pamatė ateinantį nepažįstamą asmenį, kaip vėliau sužinojo – I. D. , kuris prisistatė sodininku ir paprašė iškviesti medicininę pagalbą prie negyvenamos sodybos gulinčiam žmogui. Kartu su kaimynu A. C. nuėjo į nurodytą vietą, kur pamatė gulintį nepažįstamą žmogų, prakirsta lūpa, be sąmonės, bet dar kvėpuojantį. Šį žmogų rogutėmis atgabeno į namo laiptinę, iškvietė medikus, kurie atvykę nustatė, kad žmogus jau yra miręs. Po kelių dienų atėjęs I. D. teiravosi, kodėl ieškomas, bet prisistatė kitu vardu ir pavarde. Analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojas A. C.

Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistųjų veiksmai buvo nukreipta išgauti nukentėjusiųjų ginčijamą prisipažinimą, kad jie paėmė S. K. rankinę su pinigais. Tai nuteistieji darė ne įstatymų nustatyta tvarka, o panaudojant fizinį ir psichinį smurtą. Nuteistųjų parodymus apie priešingas įvykio aplinkybes, nei nurodė byloje apklaustas nukentėjusysis bei liudytojai, apygardos teismas pagrįstai vertino kaip gynybinę poziciją, siekiant pateisinti savo veiksmus bei išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Lavono teismo medicinos ekspertizės akte Nr.27 nurodyta, kad A. V. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio muštinėmis žaizdomis lūpose, poodine kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruvomis galvos minkštuose audiniuose ir smilkininiuose raumenyse, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo smegenų pusrutulio. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, smegenų kamieno strigimu į dešiniąją pakauškaulio angą. Visi sužalojimai padaryti mažiausiai vienuolikos trauminių poveikių pasėkoje, iš kurių mažiausiai penki - į galvą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs teismo medicinos ekspertas paaiškino, kad mažai tikėtina jog, nukentėjusiajam A. V. sužalojimai padaryti jam atsitrenkus į radiatorių. Todėl atmetamas nuteistojo I. D. apeliacinio skundo teiginys, kad nukentėjusiajam A. V. nustatyti sužalojimai buvo padaryti pastarajam atsitrenkiant į sieną ir radiatorių, nes tai prieštarauja teismo medicinos specialisto paaiškinimams bei teismo medicinos specialisto išvadai. Nors nukentėjusiojo A. V. kraujyje rasta 1,49 promilės etilo alkoholio, kas atitinka lengvą girtumo laipsnį, tačiau byloje nėra jokių duomenų, apie tai, kad A. V. užpuolė nuteistuosius. Apelianto I. D. skunde nurodyti teiginiai, kad tai jis buvo užpultas ir gynėsi nuo A. V., yra paneigti nukentėjusiojo I. N., liudytojų A. S., S. K., S. S. parodymais bei kita bylos medžiaga. Byloje nėra jokių duomenų, apie tai, kad apeliantas buvo užpultas, jam joks realus ir akivaizdus pavojus negrėsė. Iš to seka, kad I. D. nebuvo būtinosios ginties būklėje.Tai patvirtina ir vėliau sekę nuteistųjų nusikalstami veiksmai.

Kolegija neturi pagrindo abejoti liudytojų A. S., S. K. ar S. S. parodymais vien dėl to, kad įvykio metu jos buvo išgėrusios. Vertinant jų parodymus, matyti, kad išgertas alkoholis joms nekliudė teisingai suvokti ir vėliau prisiminti bei papasakoti visas įvykio aplinkybes. Apeliantas teisingai nurodo, kad liudytoja S. K. byloje buvo įtariamoji. Jai buvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 238 str. 1 d., tačiau įtarimas buvo pareikštas ir liudytojai S. S. , dėl veikų, numatytų 1961 m. BK 18 str. 4 d., 105 str. 5 p. ir 131 str. 2 d., padarymo. Tačiau apeliantas, teigdamas, kad liudytoja S. K. jį apkalba, nes ji buvo įtariamoji, nenurodo motyvų dėl ko jį galėtų apkalbėti liudytoja S. S. , kuri buvo įtariama dėl žymiai sunkesnių ir pavojingesnių nusikalstamų veikų, nei liudytoja S. K. Be deklaratyvių teiginių apie liudytojų apkalbėjimą, apeliantas nenurodo kitų priežasčių, dėl kurių liudytojos S. K. ir S. S. galėtų jį apkalbėti. Ir tokių duomenų byloje nėra.

Apeliantas skunde teigia, kad neturėjo tikslo nužudyti A. V. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad I. D., naudodamas smurtą prieš A. V. buto virtuvėje ir miške, mirtinai jį sužalojo, dėl to jis turi atsakyti už nužudymą padarytą netiesiogine neapibrėžta tyčia - nukentėjusiojo nužudyti jis nesiekė, tačiau smurto veiksmais - smūgiais į galvą, leido kilti pasekmėms, už kurias jam tenka baudžiamoji atsakomybė. Be to, atmetami deklaratyvūs apelianto teiginiai apie teismo šališkumą bei įstatymų pažeidimą. Tokių duomenų byloje nėra.

Taip pat atmetamas prokuroro apeliacinis skundas dėl ekstradicijos išlaidų priteisimo iš A. B. . Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis A. B. 2003 m. sausio mėn. išvyko į užsienio valstybes - Airiją, po to į Vokietijos Federacinę Respubliką. Apie atliekamą ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu bei jam pareikštą įtarimą, dėl nusikalstamų veikų padarymo, jis nežinojo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis buvo informuotas apie atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus jo atžvilgiu, dėl ko jis slapstėsi ar kitu būdu siekė trukdyti ikiteisminio tyrimo atlikimui. Kadangi jo veiksmuose nėra tyčios, todėl nėra pagrindo teigti, kad A. B. išvykdamas į užsienio valstybes, turėjo tikslą pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Todėl nėra pagrindo tenkinti prokuratūros apeliacinį skundą bei priteisti iš nuteistojo A. B. ekstradicijos išlaidas.

Kolegijos nuomone, apygardos teismas nuteistiesiems paskyrė tinkamas bausmes, atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jų pobūdį, nuteistųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. I. D. padarė vieną apysunkį ir vieną labai sunkų bei pavojingą nusikaltimus, kurių pastarasis sukėlė neatstatomas pasekmes ir tuo padarė ypatingą žalą visuomenei. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad apysunkį nusikaltimą – neteisėtą laisvės atėmimą, padarė bendrininkų grupėje. Nukentėjusįjį A. V. nužudė nesant jokių nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų, darant kitą nusikaltimą. Jis anksčiau teistas, administracine tvarka baustas septynis kartus. Apygardos teismas pagrįstai paskyrė I. D. už nusikalstamos veikos, numatytos 1961 m. BK 104 str., laisvės atėmimo bausmę, artimą straipsnio sankcijoje numatytam jos vidurkiui, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 str. 2 d., paskyrė laisvės atėmimo bausmę, atitinkančią sankcijos vidurkį. Apygardos teismas pagrįstai vadovavosi BK 63 str. nuostatomis. Todėl tenkinti nuteistojo I. D. prašymą jo atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas nėra jokio įstatyminio pagrindo. Kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta bausmė nėra per griežta. Dar labiau ją švelninti, vadovaujantis BK 62 str. nuostatomis, nėra jokio įstatyminio pagrindo. BK 54 str. ir 61 str. reikalavimai nepažeisti.

Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutari a:

Nuteistojo I. D. ir Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinius skundus atmesti.