Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Pareiškėjos J. J. ir G. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamos: 1) pripažinti, kad J. J. ir G. A. yra partnerės; 2) įpareigoti Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir valstybės įmonę (toliau – VĮ) „Registrų centras“ sukurti registro funkcionalumą partnerystės registravimui; 3) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įregistruoti pareiškėjų J. J. ir G. A. partnerystę.

2. Pareiškėjos nurodo, kad yra partnerės, bendrai gyvenančios kartu daugiau nei vienerius metus neįregistravusios partnerystės, turėdamos tikslą sukurti bei faktiškai sukūrusios šeiminius santykius. Aiškina, kad susipažino 2022 m. liepos mėn. per pažinčių programėlę; 2024 m. gegužės mėn. bendrąja daline nuosavybe lygiomis dalimis įsigijo būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kartu su žemės sklypu bei ūkinės paskirties pastatais. Teigia, kad būstui įsigyti 2024 m. gegužės 23 d. sudarė būsto kredito sutartį, o prievolei užtikrinti abi 2024 m. gegužės 30 d. sudarė jungtinės hipotekos sutartį. Aiškina, kad įsigytame būste kartu gyvena nuo jo įsigijimo dienos bei jame veda bendrą ūkį. Šis jų žingsnis įrodo, kad jos ne tik kartu gyvena jau daugiau nei metus, bet ir nebijo prisiimti bendrų ilgalaikių finansinių įsipareigojimų. Įsigytame bendrame būste nuo 2024 m. birželio mėn. yra deklaravusios ir savo gyvenamąją vietą.

3. Pažymi, kad bendrą poros gyvenimą jos pradėjo dar 2022 m. spalio mėn. J. J. (vienos iš pareiškėjų) motinai priklausančiame bute. Atsižvelgiant į tai, kad butas priklausė vienos iš jų artimajam giminaičiui, joms nebuvo poreikio sudaryti nuomos sutarties ar kt. teisę naudotis (gyventi) būstu suteikiančio dokumento, tačiau jų gyvenimą kartu patvirtina G. A. vardu atlikti prekių užsakymai, laikraščio prenumerata. Be to, pareiškėjos kartu veda bendrą ūkį bei dalinasi išlaidomis; tai liudija dar 2023 m. liepos mėnesį bendrai atidaryta banko sąskaita banke. Be to, bendrą gyvenimą kartu bei buitinių pareigų pasiskirstymą parodo ir sudaromos komunalinių paslaugų sutartys: J. J. vardu sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugų teikimo sutartis; G. A. vardu sudaryta gamtinių dujų pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis. Nurodo, kad siekdamos įteisinti savo santykius, 2025 m. birželio 11 d. sudarė santuoką Osle (Norvegijos Karalystėje). Be to, jos neslepia savo jausmų bei šeiminių ryšių nei nuo artimųjų, nei nuo draugų ir (ar) kitų asmenų.

4. Pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2025 m. balandžio 17 d. priėmus nutarimą, kuriuo pripažinta, jog partnerystė gali būti sudaroma ne tik tarp skirtingų lyčių asmenų, bet ir tarp vienos lyties asmenų, pareiškėjos turi teisę į partnerystės įregistravimą. Be to, Konstitucinis Teismas išaiškino, kad tol, kol įstatymų leidėjas nėra nustatęs partnerystės įregistravimo tvarkos (ar nėra kaip nors kitaip sureguliavęs santuokos nesudariusių asmenų porų, kurių bendras gyvenimas pagrįstas nuolatinio ar ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių turiniu, teisinio pripažinimo ir apsaugos), asmenų teisė į partnerystę (inter alia, registravimą) gali būti įgyvendinama kreipiantis į teismą įstatymų nustatyta tvarka. Anot pareiškėjų, valstybė turi privalomai registruoti partnerystės sudarymo faktą, tačiau šiuo metu nėra nei sukurtas registras, nei priimti/pakeisti atitinkami teisės aktai.

5. Pareiškėjos rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodo, jog nesutinka su suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, attsovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašymu stabdyti šią bylą arba atidėti priimtą teismo sprendimą 12 mėnesių tuo pagrindu, kad dar nėra priimti atitinkami teisės aktai ir sukurtas registro funkcionalumas partnerystės registravimui. Pažymi, jog Teisingumo ministerija pati pripažino, kad egzistuoja kitų partnerystės civilinės būklės akto pripažinimo bylų, kur pareiškėjų reikalavimai pripažinti partnerystę buvo patenkinti. Kandangi pastarosiose bylose nebuvo pagrindo stabdyti bylas iki Teisingumo ministerijos nurodomų veiksmų atlikimo, bylos stabdyti nėra pagrindo ir šioje byloje. Be to, bylos stabdymas prieštarautų ir 2025 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimui, kuriame Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Taigi jeigu ši byla būtų stabdoma arba teismo priimto sprendimo vykdymas atidėtas, pareiškėjų teisių pripažinti partnerystę pripažinimas būtų dar labiau užvilkintas. Taip pat nėra garantijos, jog nurodyti Teisingumo ministerijos veiksmai galėtų būti atlikti iki nurodytų 2026 m. pabaigos.

6. Pabrėžia, kad įstatymų ar poįstatyminių teisės aktų nepriėmimas ar registro funkcionalumo nesukūrimas taip pat negali užvilkinti jų teisių pripažinti partnerystę įgyvendinimo, nes šiuo atveju gali būti taikoma teisės analogija (apie teisės analogijos panaudojimą panašiose situacijose kaip ši buvo pasisakyta ir 2025 m. balandžio 17 d. Konstitucinio Teismo nutarime). Apie tai, jog teisinio reguliavimo spragas, susidariusias dėl to, kad dar nėra priimti tam tikri teisės aktai ar sukurtas registro funkcionalumas, galima užpildyti pagal teisės analogiją, pripažįsta ir bendrosios kompetencijos teismai. Taigi, priešingai nei nurodoma Teisingumo ministerijos atsiliepime, įstatymų, poįstatyminių teisės aktų ar atitinkamų registro funkcionalumų nesukūrimas neužkerta teismui kelio spręsti šią bylą.

7. Pareiškėjos nesutinka su suinteresuotų asmenų nuomone, jog jų reikalavimas dėl įpareigojimo atsakingas institucijas sukurti (užtikrinti) techninį funkcionalumą nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Pabrėžia, kad tais atvejais, kai pagrindinis reikalavimas byloje yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, kiti reikalavimai taip pat yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Kadangi šioje byloje dominuojantis teisinis santykis yra partnerystės civilinės būklės akto pripažinimas, kiti pareiškėjų iškelti prašymai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Be to, nuo minėto Konstitucinio Teismo nutarimo praėjo daugiau nei 8 mėnesiai, per kuriuos atsakingos institucijos galėjo inicijuoti pokyčius, reikalingus partnerystės įregistravimui, todėl visiškai nepagrįsta reikalauti laukti dar ilgesnį laiką, kol institucijos tokius pokyčius imsis įgyvendinti. Pareiškėjų vertinimu, Teisingumo ministerija jau turėjo pakankamai laiko sukurti techninį funkcionalumą ar nuspręsti, kokiame registre turėtų būti registruojamos partnerystės. Teigia, kad registro funkcionalumo nesukūrimas toliau vilkina nuoseklų pareiškėjų teisių į partnerystę įgyvendinimą ir tokiu būdu toliau pažeidžia Konstitucinio Teismo įvardintus teisinio tikrumo ir teisinio saugumo reikalavimus bei pažeidžia atsakingo valdymo principą.

8. Pažymi ir tai, kad yra panašių bylų, kuriose kitų pareiškėjų analogiški reikalavimai buvo patenkinti, atitinkamai dėl šios priežasties nėra pagrindo netenkinti jų reikalavimo sukurti tokį registro funkcionalumą ir šioje civilinėje byloje. Be to, pareiškėjų įsitikinimu, registrų funkcionalumo nesukūrimas jokiais būdais neatima jų teisės įgyvendinti savo teises į partnerystės pripažinimą, nes kaip buvo nurodyta minėtame Konstitucinio teismo nutarime, tol, kol įstatymų leidėjas nėra nustatęs partnerystės įregistravimo tvarkos, asmenų teisė į partnerystę gali būti įgyvendinama kreipiantis į teismą įstatymų nustatyta tvarka.