Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. Ž. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. vasario 17 d. priimtu nutarimu Nr. 95-67 nutarta taikyti nuteistajam R. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 4 metų 1 mėnesio 15 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. vasario 13 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 17 balų, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, septynis kartus skatintas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įgijo staliaus ir siuvinių gamintojo specialybes, dirba, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė jam paskirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

R. Ž. nuteistas Norvegijos Karalystės Sarpsboro pirmosios instancijos teismo 2010 m. spalio 4 d. nuosprendžiu, su pakeitimais, padarytais Borgarting apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo kodekso 162 straipsnio 1 dalį ir 3 dalies 1 punktą, 60A straipsnį, paskirta 15 metų laisvės atėmimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi Norvegijos Karalystės Sarpsborgo pirmosios instancijos teismo 2010 m. spalio 4 d. nuosprendžiu, su pakeitimais, padarytais Borgarting apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, paskirta bausmė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi suderinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį ir paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi nuteistasis perkeltas į atvirąją koloniją.

Bausmės pradžia – 2011 m. gegužės 9 d., pabaiga – 2024 m. kovo 28 d.

Anksčiau teismo teistas vieną kartą.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės G. V. atsiliepimas dėl Komisijos nutarimo, kuriuo prašoma Komisijos nutarimo netvirtinti.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Taigi, vienas iš pagrindinių dokumentų, kuriuo remiantis vertinama, ar egzistuoja sąlygos nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, yra socialinio tyrimo išvada.

Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai.

Taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

Teismas, įvertinęs Komisijos 2020 m. vasario 17 d. priimto nutarimo Nr. 95-67 taikyti nuteistajam R. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrindus ir motyvus, laiko, kad nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, paskirtos ir neatliktos bausmės dydis, todėl nuteistajam R. Ž. negali būti taikomas lygtinis paleidimas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

R. Ž. laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXVII skyriuje, t. y. už nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, padarymą veikiant nusikalstamoje grupėje. Nuteistasis anksčiau teistas ir atliko realią laisvės atėmimo bausmę, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Nuteistojo asmens bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis iki nuteisimo gyvendavo iš gaunamo atlyginimo bei įmonės gaunamų lėšų, todėl įvertinus nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, už kurios padarymą šiuo metu jis atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, finansinės naudos gavimo motyvą bei aplinkybę, jog iš darbo santykių gaunamo legalaus atlyginimo jam būnant laisvėje akivaizdžiai nepakako, kas neabejotinai paskatino jo nusikalstamą elgesį, leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis praeityje dažnai atsidurdavo rizikingose situacijose, yra linkęs minimizuoti savo atsakomybę dėl nusikaltimo įvykdymo. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantis kriminogeninis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, R. Ž. neatliktos bausmės dalis (4 metai 1 mėnuo 15 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis R. Ž. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam R. Ž. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2020 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. 95-67, nes nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis R. Ž. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5-7 dalimis, 364 straipsnio 3-4 dalimis, teismas,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2020 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. 95-67 taikyti nuteistajam R. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.