Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2017-07-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-1052-972/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-07-21
Bylos Nr.
A8.-1052-972/2017
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktorija Teišerskienė
Pažeidėjas
A. V.
Advokatai
Jonas Mažonis, Vytas Ramanauskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-1052-972/2017Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00536-2017-7
Registro objektas ROIK: 17068074750
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.1; 1.5.3; 9.37; 21.9.10 (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. liepos 21 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Teišerskienė,sekretoriaujant Sandrai Bendžiūtei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. V., jo atstovams advokatui Vytui Ramanauskui, advokato padėjėjui Jonui Mažoniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančiam (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstovu, baustam administracine tvarka, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 211 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. gegužės 11 d. A. V. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad atlikus papildomą tyrimą pagal 2017 m. vasario 23 d. prekių sulaikymo protokolą Nr. 7LU90000322, buvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstovas A. V., būdamas atsakingu asmeniu už prekių pateikimą muitiniam tikrinimui, jų deklaravimą nustatyta tvarka ir nedeklaravimą nustatyta tvarka, 2017 m. vasario 22 d. Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto poste importo procedūrai pateikė deklaraciją MRN 17LTLU9000IM007460 deklaruodamas 1200 vnt. naudotų statinių iš plieno, kurių talpa 30 l, prekės kodas 7310299000. Lokaliai įvertinus riziką ir atlikus prekių fizinį tikrinimą pagal patikrinimo aktą Nr. 17LTLU9000IM0456947, nustatyta, kad konteineryje HDMU6846111 be deklaruotų prekių gabenama nedeklaruotų 110 vnt. statinių su 1389,45 l neaiškios kilmės skysčiu. 2017 m. kovo 6 d. paėmus mėginius Muitinės laboratorijoje tyrimo protokolais Nr. 17MLT0270, 17MLT0271, 17LMT0272,17MLT0273, 17MLT0274, 17MLT0275, 17MLT0276, 17MLT0277, 17MLT0278, 17MLT0279, nustatyta, kad 1389,45 l skysčio yra alus, kurio KN kodas yra 2203 00 10 TARIC kodas 2203 00 10 00 ir pagal tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus 2017 m. kovo 21 d. tarnybiniu pranešimu pateiktą išvadą, muitinė vertė yra 291,78 Eur. Nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstovas A. V., nepateikdamas muitiniam tikrinimui atlikti ir nedeklaruodamas prekių nustatyta tvarka, pažeidė prekių deklaravimo tvarką, nustatytą 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES)Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalį, 134 straipsnio 2 dalį ir 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2446/2015 B-01 Priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipą.

Teismo posėdžio metu A. V. nepripažino jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, paaiškino, kad jis, pateikdamas muitinei deklaraciją, joje deklaravo tik prekių gavėjo įsigytas prekes – statines iš plieno. Patikrinimo metu atlikus rentgeno tyrimą, buvo nustatyta, kad gabenamose statinėse yra alaus likučių. Šių alaus likučių muitinei pateiktoje deklaracijoje jis nedeklaravo, nes nežinojo ir negalėjo žinoti apie jų egzistavimą gabenamose statinėse, nes apie juos jo neinformavo prekių siuntėjas. Be rentgeno tyrimo gabenamų statinių patikrinti neįmanoma, nes jos yra sandarios, o muitinės tarpininkai neturi tokios įrangos. Jie taip pat negali kreiptis ir į muitinę dėl patikrinimo rentgeno sistema, nes muitinė tokių paslaugų neteikia. Nežino, kodėl prekių siuntėjas neišpylė iš statinių alaus likučių, mano, kad per aplaidumą taip pasielgė. Taip pat mano, kad dėl šio pažeidimo jam neturėjo būti surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nes statinėse rasti alaus likučiai negali būti traktuojami kaip prekė, kadangi alaus galiojimo laikas jau buvo pasibaigęs, jis netinkamas realizavimui, neturi jokios vertės, tai yra atliekos.

Liudytojas M. A. parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Šios įmonės veikla – tarptautinis pervežimas. Šiais metais (duomenys neskelbtini) pirmą kartą įsigijo didelį kiekį alaus statinių iš JAV, kurios turėjo būti vežamos perdirbimui, o vėliau pardavimui kaip tara alaus darykloms. Šio projekto įgyvendinimui buvo sudaryta sutartis su (duomenys neskelbtini), kuri užsiima jūriniais pervežimais. Atvykus konteineriui iš JAV į Lietuvą, (duomenys neskelbtini) turėjo atlikti ir visas muitinės procedūras. Įsigytų prekių siuntėjo pateikti dokumentai buvo tvarkingi, juose atitiko gabenamų prekių kiekis, todėl nekilo jokių abejonių, kad gabenamas krovinys yra netvarkingas. Muitinėje nustačius pažeidimus, jiems partneriai iš Amerikos paaiškino, kad šios statinės pas juos yra superkamos dideliais kiekiais. Būna atvejų, kad jos yra saugomos po kelis metus, todėl prekių siuntėjas neatmetė galimybės, kad parduodamose statinėse galėjo būti likęs alaus likutis, nes jos visada plaunamos tik prieš pat panaudojimą. Statinėse palikti alaus likučiai laikytini atliekomis, todėl po kreipimosi į tam tikras institucijas buvo gautas leidimas rastus alaus likučius utilizuoti.

Liudytoju apklaustas Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus vyriausiasis inspektorius A. K. parodė, kad protokole nurodytą dieną atlikus muitinį patikrinimą su rentgeno kontrolės sistema, nustatyta, kad dalyje importuojamų metalinių statinių buvo likę alaus likučių (tai nustatyta po laboratorinių tyrimų). Alus buvo sulaikytas ir perduotas saugojimui. Kadangi muitinė neatlieka tyrimų dėl alaus tinkamumo vartojimui, jis mėgino išsiaiškinti šią aplinkybę kreipdamasis į kitas institucijas. Nustatyta, kad tokių tyrimų Lietuvos Respublikoje neatlieka jokia įstaiga, todėl buvo nuspręsta vadovautis muitinėje atliktais laboratoriniais tyrimais, kuriuose nurodyta, kad statinėse yra alus. Vadovaujantis minėtais tyrimais, muitinė vertino, kad statinėse buvęs alus yra prekė (nepaisant to, ar alus tinkamas vartojimui), nes muitinė kitokių tyrimų atlikti neturi galimybių. Taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, ar alus tinkamas vartojimui, ar ne, nustatant importuojamo alaus vertę. Apskaičiavus iš kitų šalių importuojamo alaus vertės vidurkį, buvo apskaičiuota ir šių alaus likučių vertė. Šiuo atveju muitinės pozicija yra tokia, kad deklarantas prieš pateikdamas muitinei deklaraciją, vis dėlto privalėjo patikrinti gabenamą prekę, o to nepadaręs, prisiėmė sau riziką. Deklarantas patikrinti statinių vizualiai neturėjo galimybės. Jis galėjo jas patikrinti tik išardęs (šiuo atveju jų buvo daugiau nei tūkstantis).

Iš 2017 m. gegužės 5 d. A. V. paaiškinimo Klaipėdos teritorinės muitinei matyti, kad jis deklaruodamas prekes konteineryje Nr. HDMU6846111, importo deklaracijos MRN 17LTLU9000IM007460, vadovavosi gautais krovinio dokumentais ir vidiniu įsitikinimu, kad importuojamos tik naudotos statinės iš plieno, kuriose nėra pašalinių daiktų ar skysčių. Išorinė prekių apžiūra prieš deklaruojant taip pat nebūtų buvusi naudinga, nes statinių turinys buvo nustatytas tik rentgeno kontrolės sistemos pagalba. Jokios kitos informacijos ar ketinimų įvežti nedeklaruotų prekių jis neturėjo ir negalėjo turėti, kadangi prekės, kurios rastos statinėse, neturi jokios vertės ir negali būti vartojamos kaip salyklinis alus dėl pasibaigusio realizacijos termino, tai paaiškinta pridedamame siuntėjo rašte (b. l. 5).

Iš deklaracijos Nr. 17LTLU9000IM007460 matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstovas A. V. 2017 m. vasario 22 d. importo procedūrai pateikė deklaraciją MRN 17LTLU9000IM007460 deklaruodamas 1200 vnt. naudotų statinių iš plieno, kurių talpa 30 l, prekės kodas 7310299000 (b. l. 16).

Iš 2017 m. vasario 23 d. patikrinimo akto matyti, kad atlikus prekių tikrinimą pagal importo procedūrai pateiktą deklaraciją MRN 17LTLU9000IM007460, nustatyta, kad dalis statinių, kurios buvo sudėtos apačioje, nėra tuščios. Atlikus fizinį patikrinimą, iš deklaruotų 1200 vnt. statinių rasta 110 statinių su alkoholio kvapą skleidžiančiu rusvos spalvos skysčiu. Nustatytas skysčio svoris 1389,45 l (b. l. 17-18).

Iš 2017 m. vasario 24 d. mėginio ėmimo protokolų matyti, kad dalyvaujant A. V. buvo paimti nedeklaruotos prekės – rudos spalvos skysčio mėginiai (b. l. 24-32).

Iš 2017 m. kovo 6 d. tyrimo protokolų Nr. 17MLT0270, 17MLT0271, 17LMT0272,17MLT0273, 17MLT0274, 17MLT0275, 17MLT0276, 17MLT0277, 17MLT0278, 17MLT0279 matyti, kad tyrimui pateiktas skystis yra alus, kuris priskiriamas KN 2203 pozicijai (b. l. 33-42).

Iš 2017 m. kovo 21 d. tarnybinio pranešimo dėl prekių vertės nustatymo Nr. 8 D 902 matyti, kad pagal muitinio įvertinimo duomenų bazės 2017 m. vasario mėnesio duomenis, 1389,45 l alaus, klasifikuojamo KN kodu 2203 00 10, muitinė vertė – 291,78 Eur (b. l. 11).

Iš 2017 m. balandžio 24 d. informacinio laiško dėl 30 l statinių siuntos matyti, kad siuntėjas nežinojo apie šiose statinėse likusį alų, kol apie tai jiems nepranešė (duomenys neskelbtini), kai jos buvo atvežtos į Lietuvą, todėl apie tai nebuvo pranešta ir prieš atsiunčiant statines. Jiems nebuvo žinoma ir apie reikalavimą užtikrinti, kad statinėse nebūtų likusio alaus. Jų įmonės krovimo darbus atliekantiems darbuotojams nebuvo nurodyta patikrinti šių aplinkybių. Bet koks statinėse esantis alus yra likęs, kai jas naudojo 2014 m. pirminis savininkas „M.“, šis alus seniai nebetinkamas vartoti. Šią klaidą ištaisė pakeisdami standartinį krovos darbų procesą sandėliuose (b. l. 46-47).

Iš 2017 m. balandžio 24 d. medžiagų sertifikato matyti, kad statinėse esantys likučiai tapo nebetinkami vartoti ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio mėnesį. Bet koks jų vartojimas po galiojimo pabaigos gali sužaloti ar pakenkti sveikatai (b. l. 50-52).

Iš 2017 m. gegužės 17 d. prašymo leisti taikyti specialiąją procedūrą, išskyrus tranzitą, matyti, kad naudotose statinėse rastas alaus likutis yra saugomas Klaipėdos krovinių terminale, jis yra vartojimui netinkamas ir gali būti kenksmingas sveikatai, todėl turi būti utilizuojamas. Utilizavimui pasirašyta sutartis su UAB „E.“ (b. l. 66-67).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas ar neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Nusižengimo sudėties elementai yra objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Nenustačius bent vieno sudėties elemento, administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad A. V. nepagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 211 straipsnio 2 dalį. ANK 211 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pakartotinį muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimą, tai yra už laikinai saugomų prekių arba prekių, kurioms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, ar prekių, kurioms neįforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, nepateikimą muitiniam tikrinimui atlikti arba jų nedeklaravimą nustatyta tvarka. Šio pažeidimo dalykas – prekės, kurias privaloma deklaruoti muitinei. Prekę galima suprasti kaip gamybos eigoje sukurtą daiktą, kuris turi tam tikras (kokybines) savybes, svarbias potencialiam tos prekės vartotojui. Iš aptartos bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. V. neneigia, kad jis importo procedūrai pateikdamas deklaraciją ir deklaruodamas 1200 vnt. naudotų statinių iš plieno, nedeklaravo jose buvusio 1389,45 l alaus, tačiau tvirtina, kad jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie statinėse esančius skysčius, nes tokios informacijos jam nepateikė prekių siuntėjas. Pažymėjo, kad statinėse rastas alus neturi jokios vertės ir negali būti vartojamas dėl pasibaigusio realizacijos termino. Šias aplinkybes jis pagrindžia byloje pateiktais prekių siuntėjo raštais, iš kurių matyti, kad siuntėjas nežinojo apie šiose statinėse likusį alų, kol apie tai jiems nepranešė (duomenys neskelbtini), kai jos buvo atvežtos į Lietuvą. Alaus likučiai tapo nebetinkami vartoti ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio mėnesį. Liudytoju apklaustas Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus vyriausiasis inspektorius A. K. paaiškino, kad muitinė neturėjo galimybės nustatyti, ar metalinėse statinėse buvęs alus tinkamas vartojimui, todėl vadovaudamasi laboratoriniais tyrimais, muitinė vertino, kad statinėse buvęs alus yra prekė (nepaisant jo tinkamumo vartojimui). Liudytoju apklaustas prekių gavėjo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius M. A. taip pat patvirtino, kad statinėse palikti alaus likučiai yra atliekos, kurias utilizuos.

Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad patikrinimo metu statinėse rastas skystis (alus), kurio nepateikimu muitiniam tikrinimui atlikti ir nedeklaravimu nustatyta tvarka kaltinamas A. V., netinkamas vartojimui, jis neturi jokių kokybinių savybių, svarbių potencialiam tos prekės vartotojui, todėl, teismo vertinimu, šis skystis į prekės sąvoką nepatenka, taigi A. V. veikoje nėra ANK 211 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, todėl administracinio nusižengimo byla A. V. nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsniu 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 211 straipsnio 2 dalyje, bylos teiseną A. V. nutraukti, jo veikoje nesant administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Teišerskienė