- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-17
- Bylos Nr.
- ATP-66-200/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-02-3-03698-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Pažeidėjas
- A. L.
- Advokatai
- Renaldas Baliūtis
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarimo, kuriuo A. L. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., nubausta 100 Lt bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., nubausta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams; vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. teismo nubausta už tai, kad ji 2011-11-30 apie 19.50 val., S. Konarskio g. - V. Pietario g., Vilniuje, vairavo automobilį „Toyota Corolla Verso“, v/n (duomenys neskelbtini) prieš reguliuojamą sankryžą pėsčiųjų perėjoje ir prieš važiuojant kryptimi, kurią nurodo rodyklė įjungta papildomoje sekcijoje, kai šviesoforo signalas leidžia važiuoti, nedavė kelio nespėjusiai pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajai, kuri įžengė į ją esant leidžiamam eiti signalui, kliudė pėsčiąją, kuri įvykio metu patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, iš eismo įvykio vietos A. L. pasitraukė, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 35, 231.4, 231.5 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukta A. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir bylą išnagrinėjo jai nedalyvaujant, taip pažeisdamas ATPK 272 str. nuostatas. Pasak apeliantės 2012-11-12 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas gavo jos prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos. Tai, kad tuo metu apeliantė sirgo, buvo nedarbinga, patvirtinta prie prašymo pridėta medicinine pažyma dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą. 2012-11-12 prašymu apeliantė informavo teismą, kad lapkričio 9 d. jai atlikta chirurginė procedūra. Apeliantės sveikatos būklė buvo sunki, ji apribojo fizines galimybes atvykti į teismo posėdį, pateikti paaiškinimus, efektyviai ginti savo teises. Prašyme nurodyta negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje priežastis – gydymasis po chirurginės procedūros – buvo svarbi ir objektyviai pateisinama, į ją neatsižvelgdamas teismas pažeidė ATPK 272 str. nuostatas. Apeliantė pažymi, kad 2012-10-05 nutraukta teisinių paslaugų teikimo sutartis su advokatu Renaldu Baliūčiu taip pat neleido taikyti ATPK 272 str. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame nutarime pažymima, kad A. L. nepasinaudojo galimybe turėti įgaliotą atstovą. Apeliantė pažymi, kad naudojimasis teisine advokato pagalba – tai jos teisė, bet ne pareiga. Advokato paslaugų ji atsisakė, nes ketino bylą vesti pati, aktyviai dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime teismo posėdžio metu, deja, tam sutrukdė liga. Teismas, išnagrinėjęs bylą apeliantei nedalyvaujant, pažeidė jos procesines teises duoti paaiškinimus, pareikšti prašymus, užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams, paaiškinti kitas bylai teisingai išspęsti reikšmingas aplinkybes – apribojo galimybę apsiginti. Motyvuoto bei įrodymais pagrįsto prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos pateikimas akivaizdžiai įrodo, kad apeliantė teisės aktų nustatyta tvarka siekė tinkamai realizuoti ATPK 272 str. numatytas teises, tačiau ligos pobūdis sutrukdė tai padaryti, todėl teismas visiškai nepagrįstai atmetė prašymą ir išnagrinėjo bylą apeliantei nedalyvaujant. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas byloje rėmėsi tik G. K. parodymais, kurie iš tiesų iškreipia tikrąją įvykio situaciją ir prieštarauja jai. Kilus nesusipratimui tarp G. K. ir apeliantės (dėl to, kad, jos manymu, apeliantė neketino jos praleisti kertant važiuojamąją kelio dalį, o ne dėl to, kad ją partrenkė), tuo metu apie kūno sužalojimus ji net neužsiminė. Apeliantė pabrėžia, kad byloje nėra jokių įrodymų, vienareikšmiškai patvirtinančių apeliantės kaltę, pavyzdžiui, įvykį mačiusių asmenų parodymų. Anot apeliantės, šiuo konkrečiu atveju ji nėra kalta dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., nes jos kaltė nėra tinkamai įrodyta. Byloje remiamasi liudytojų parodymais, kurie tik atkartoja G. K. paaiškinimus, kyla pagrįstų abejonių dėl G. K. sveikatos sutrikdymo kilmės, jas išsklaidyti padėtų ekspertizės skyrimas. Šį prašymą apeliantė norėjo pateikti teismui, tačiau dėl to, kad nebuvo suteikta teisė dalyvauti teismo posėdyje, apeliantė to negalėjo padaryti. Esant apeliantės iškeltoms abejonėms dėl G. K. sveikatos sutrikdymo aplinkybių, apeliantė norėjo teismo prašyti apklausti liudytoja specialistę J. G. – Č. (prieš teikiant prašymą dėl medicininės ekspertizės skyrimo). Be to, apeliantė nedalyvaudama 2012 m. rugsėjo 21 d. posėdyje negalėjo užduoti klausimų teismo apklaustiems liudytojams.
Atsiliepimas
Institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neišsiaiškino visų reikšmingų faktų, neištyrė visų galimų įrodymų ir įvykio versijų. G. K. paaiškinime policijai nurodė, kad 2011-11-30 apie 19.50 val. ėjo per perėją S. Konarskio g. ir V. Pietario gatvės link Vingio parko degant žaliam šviesoforo signalui. Praėjus pusę gatvės ją kliudė mašina v/n (duomenys neskelbtini) kuri važiavo S. Konarskio gatve ir suko į Geležinio Vilko gatvę. Mašina nestabdė, kol G. K. į ją neatsitrenkė. Vairuotoja išlipusi prašė nekviesti policijos. Pradėjus pypsėti kitoms mašinoms, ji sėdo ir nuvažiavo. G. K. nurodė, kad nukentėjo, sumušta ranka, kreipėsi pas apylinkės gydytoją (b. l. 9). Apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2012-11-30 apie 20.00 val. ji su šuniuku ėjo per S. Konarskio ir V. Pietario gatvės perėją link Vingio parko, Vilniuje. G. K. teigimu, ji į perėją įžengė ir ėjo degant jos atžvilgiu žaliam šviesoforo signalui, o automobiliui degė raudonas šviesoforo signalas su įjungta žalia rodykle į dešinę. Pasak liudytojos, jai degė leidžiantis eiti per perėją šviesoforo signalas, todėl ji ramiai ėjo į kitą gatvės pusę. Eidama per perėją, liudytoja matė link jos iš dešinės pusės artėjantį automobilį, iki kurio tuo momentu buvo pakankamas atstumas, todėl bėgti ar skubėti per perėją jai nebuvo jokio reikalo. G. K. žengė kelis žingsnius, kai minėtas automobilis užkabino jos šunį priekiniu ratu, o ji pati nugriuvo ant automobilio variklio dangčio. Liudytoja pradėjo klykti. Po to, kai automobilis sustojo, iš jo išlipo vairuotoja. Liudytoja pasakė vairuotojai, kad kvies policiją, o vairuotoja paprašė nekviesti. Ties gatvių sankryža dėl šio įvykio susidarė automobilių spūstys, vairuotoja atsisėdo į automobilį „Toyota Corolla“ bei išvažiavo iš įvykio vietos. Pasak liudytojos, automobilis „Toyota Corolla“ ją kliudė iš dešinės pusės, dėl įvykio liudytoja kreipėsi į gydymo įstaigą, kur jai buvo nustatyta dešinės rankos mėlynė. Po to, kai minėtas automobilis kliudė liudytoją, ji užkrito ant variklio dangčio, o pats automobilis tuo momentu nesustojo ir judėjo toliau į priekį (b. l. 52). Specialistės J. M.-Č. paaiškinime nurodyta, kad išnagrinėjus G. K. pateiktus medicininius dokumentus iš Centro poliklinikos Naujamiesčio filialo bei asmens sveikatos istorijos kopiją (b. l. 13-17), specialistė padarė išvadą, jog nustatyta poodinė kraujosruva dešinės plaštakos IV-V delnakaulių ir V piršto pamatinės falangos nugariniame paviršiuje, padaryta paveikus kietu buku daiktu, galimai aptariamo eismo įvykio metu. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 18). A. L. paaiškinime policijai pateikė priešingą įvykio versiją bei nurodė, kad 2011-11-30 apie 19.50 val. ji vairavo automobilį „Toyota Corolla“, v/n (duomenys neskelbtini) ir važiavo S.Konarskio gatvė link Geležinio Vilko gatvės pusės, Vilniuje. Privažiavus šviesoforais reguliuojamą sankryžą, kurioje tuo metu degė žalia rodyklė leidžianti važiuoti transporto priemonėms į dešinę pusę, pasak A. L., ji sustojo ties perėja ir įsitikino, kad gali saugiai sukti į dešinę. Jokių pėsčiųjų perėjoje nematė. Prieš sukant į dešinę, laike kelių sekundžių prie „Tojota Corolla“ priekinės dalies pribėgo moteris, kurį stipriai pradėjo daužyti savo rankomis į priekinį stiklą bei šaukti. Dėl šios priežasties A. L. išlipo iš savo automobilio, pamatė šaligatvyje stovinčią moterį, kuri nieko jai nesakė apie tai, jog ji patyrė kokius nors sužalojimus. Pokalbis truko apie pora sekundžių. A. L. teigimu, jos vairuojamas automobilis jokiame eismo įvykyje nedalyvavo ir žmogaus nesužalojo. Kadangi ties sankryža susidarė transporto priemonių grūstys, todėl ji sėdo į automobilį ir nuvažiavo (b. l. 25-26).
Prie apeliacinio skundo pridėtoje 2013-01-10 A.Garmaus teismo medicininių tyrimo biuro konsultacinėje išvadoje Nr. A-KI-210-03 nurodyta, kad poodinės kraujosruvos G. K. dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje lokalizacija bei pobūdis neprieštarauja tam, kad kraujosruva galėtų susidaryti jai nugriuvus ant automobilio dangčio 2011-11-30 eismo įvykio metu. Tačiau tam prieštarauja nebuvimas sužalojimų G. K. kojose, kadangi tam, kad užkristi ant judančio automobilio variklio dangčio, prieš tai būtina gauti smūgį bamperiu ar kita automobilio dalimi žemiau kūno svorio centro, t. y. į koją, kurioje pirminio kontakto vietoje po to turi būti randama poodinė kraujosruva arba (ir) odos nubrozdinimas, o esant didesniam automobilio greičiui, net ir kojos kaulų pažeidimas (išvada parengta ištyrus medicininių dokumentų ir bylos medžiagos kserokopijas).
Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas esant priešingoms įvykio versijoms ir abejonėms dėl G. K. sveikatos sutrikdymo kilmės, nesiėmė visų galimų veiksmų kilusiems neaiškumams ir prieštaravimams panaikinti. Šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog byloje turi būti imamasi priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti, t. y. kyla būtinybė rinkti papildomus įrodymus ir spręsti klausimą dėl teismo kompleksinės autotechninės medicininės ekspertizės atlikimo, kadangi nesant įvykio liudytojų ar kitų priemonių nustatyti tiesai byloje, tai leistų nustatyti, ar G. K. sužalojimai galėjo būti padaryti jos nurodytomis aplinkybėmis galimai įvykusio 2011-11-30 eismo įvykio metu, ir tuomet spręsti A. L. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. klausimą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant A. L. nubaudimo klausimą pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai nebuvo išaiškintos bei įvertintos visos reikšmingos bylai aplinkybės, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, A. L. apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas nutarimas yra naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tenkinti A. L. apeliacinį skundą iš dalies ir panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarimą bei grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.