Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nutarties netenkinti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams L. C. ir R. R.-C. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą dėl skolos, susidariusios pagal 2013-01-07 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį iš atsakovų L. C. ir R. R.-C. priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016 m. birželio 3 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 192,96 Eur skolą už socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą laikotarpiu nuo 2014-04-01 iki 2015-09-30, 374,85 Eur skolą už socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą laikotarpiu nuo 2014-07-01 iki 2015-09-30, 15,90 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-04-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas L. C. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė teismą panaikinti byloje priimtą sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir ieškinį atmesti. Pareiškime nurodė, kad apie bylos nagrinėjimą nežinojo, ieškovas neinformavo apie pradėtą procesą ir nesupažindino su procesiniais dokumentais, nors 2016-05-12 atsakovas buvo nuvykęs pas ieškovą. Taip pat teigia, kad ieškovas nepagrįstai skaičiavo skolą, nes nuomotojas nesirūpino butu ir nedarė kapitalinio remonto, nesiėmė veiksmų, atstatant turtą į tinkamą nuomai būseną, ignoravo atsakovo prašymą dėl patekimo į butą užtikrinimo bei prašymą spręsti žemės naudojimo ribų nustatymo klausimą. Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašė atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 7 d. nutartimi atsakovo L. C. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Pažymėjo, kad atsakovas neneigė ir neginčijo vienos iš sąlygų sprendimo už akių peržiūrėjimui – galėjimo priimti sprendimą už akių. Teismo nuomone, buvo pasinaudota visomis proceso įstatyme numatytomis galimybėmis informuoti atsakovą apie pradėtą teisminį procesą, todėl atsakovams per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, nesant svarbių priežasčių, galėjo būti priimtas sprendimas už akių byloje. Atsakovo argumentus, kad ieškovė nepagrįstai neinformavo atsakovo apie pradėtą teisminį procesą, laikė teisiškai nereikšmingais sprendžiant pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrįstumo klausimą bei nepagrindžiančiais atsiliepimo nepateikimo priežasčių svarbumą.Taip pat teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė objektyvių, patikimų įrodymų, kad pagal šalių sudarytas sutartis nuomos mokestis skaičiuojamas ir už verandą, kurios realiai nėra. Nustatė kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-26 priėmė sprendimą už akių, kuriuo įpareigojo atsakovą L. C. parengti projektinę dokumentaciją ir sumokėjus įmoką už savavališką statybą, gauti statybą leidžiantį dokumentą arba pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti savavališkai perstatytą ir pertvarkytą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Teismo nuomone, minėti duomenys leidžia teismui spręsti, kad galimai atsakovo minima veranda buvo pastatyta savavališkai.Atsakovo argumentus, kad ieškovė, kaip butų savininkė netinkamai vykdo savo pareigas, laikė neaktualiais sprendžiant ginčą dėl nuomos už nuomojamus butus mokesčio priteisimo. Pažymėjo, kad nuomininkas turi teisę ginti savo subjektines teises įstatymo nustatyta tvarka taip pat nutraukti nuomos sutartį, vadovaujantis nuomos sutarties sąlygomis bei CK nuostatomis.Konstatavo, kad prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra pateikta objektyvių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad ieškovas neteisingai skaičiuoja nuomos mokestį, turinčių įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas L. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartį, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimą už akių ir atmesti ieškovo ieškinį; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovo teiginiai apie tai, kad ieškovė neinformavo apie pradėtą teisminį procesą ir faktai apie atsakovo 2016 m. gegužės 12 d. pateiktų prašymų kopijas ieškovei, nėra teisiškai reikšmingi. Pasak apelianto, ieškovas, neinformuodamas apie pradėtą procesą, elgėsi nesąžiningai, žadėjo išnagrinėti atsakovo 2016 m. gegužės 12 d. pateiktus prašymus. Atsakovas pagal galiojusią praktiką atsakovas laukė atsakymo, manydamas, kad skolos mokėjimas bus išdėstytas, o apie teisminį procesą nieko nežinojo.Teismas, nagrinėdamas nuomos mokesčio pagrįstumą, tik išvardino nuomojamų patalpų plotą, neišsiaiškino faktinių aplinkybių. Pažymi, kad buvo pridėjęs verandos plano kopiją su VĮ Registrų centro antspaudu. Nesutinka su teismo argumentais, kuriais išsakoma prielaida dėl galimai savavališkai pastatytos verandos. Mano, jog esant abejonėms, teismas turėjo nedviprasmiškai konstatuoti, ar nuomos mokestis yra mokamas už verandą, ar ne. Antstolio I.Gaidelio 2014-04-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra duomenys apie sugriautą verandą. Ieškovė „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovo L. C. atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimą už akių. Pasak ieškovės, skundas iš esmės grindžiamas atsakovo nesutikimu su teismo atliktu pareiškimo vertinimu. Pažymėjo, jog skundo argumentai dėl procesinių dokumentų (ne)įteikimo iš esmės yra tapatūs pareiškime išdėstytiems teiginiams ir iš esmės nėra susiję su CPK nustatytomis, teismo sprendimo už akių peržiūrėjimui svarbiomis aplinkybėmis. Atsakovo subjektyvus šalių elgesio vertinimas ir daromos išvados prieštarauja CPK nustatytoms šalių teisėms ir atsakovo pareigoms.Dėl apelianto argumentų, susijusių su aplinkybėmis, galinčiomis turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, pažymėjo, kad jokio teismo atlikto nuomos mokesčio pagrįstumo tyrimo dėl verandos egzistavimo/neegzistavimo nebuvo. Dėl nuomos mokesčio pagrįstumo pasisakyta remiantis 2012 metų butų nuomos sutarčių ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis, o ne c.b. Nr. 2-4398-905/2013 sprendimo (medžiagos) vertinimu ir/ar prielaidomis dėl verandos statybos savavališkumo ar sprendimo vykdymo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacine tvarka sprendžiamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.Sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Tačiau teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, nes teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti dvi aplinkybių grupės, kurios sudaro pagrindą panaikinti sprendimą už akių, t. y. 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Tuo atveju, kai bylos šalis pateikia įrodymus, kurie patvirtina, jog teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant šalies pasyvumą pateisinančių ar nepateisinančių priežasčių.

Dėl apelianto argumentų, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių

Kaip minėta, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo teiginiai bei pateikti įrodymai apie tai, jog ieškovė neinformavo apie pradėtą teisminį procesą, yra teisiškai nereikšmingi.Iš bylos duomenų nustatyta, jog atsakovui L. C. procesinių dokumentų neįteikus atsakovo gyvenamosios vietos adresu, jie buvo įteikti viešo paskelbimo būdu 2016 m. gegužės 12 d., o teismo sprendimas už akių priimtas atsakovams nepateikus atsiliepimo į ieškovės ieškinį. Pažymėtina, kad CPK 130 straipsnio 1 dalis numato teismui galimybę įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, ir kai nėra galimybės paskirti kuratorių. Tokiu atveju teismas priima nutartį. Taigi, apelianto teiginys, kad gavęs atsakovo prašymus, informaciją viešo paskelbimo būdu paskelbė ieškovas, yra neteisingas. Be to, nors skundžiamoje nutartyje teismas išsamiai detalizavo atliktus veiksmus, siekiant atsakovą informuoti apie procesą, apeliantas atskirajame skunde jokių argumentų, susijusių su teismo pasirinktu įteikimo būdu nenurodė. Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kodėl atsakovui procesiniai dokumentai jo gyvenamosios vietos adresu nebuvo siunčiami pakartotinai. Sutiktina, kad ieškinį su priedais įteikus atsakovo šeimos nariui (juos išsiuntus tuo pačiu adresu), pakartotinai siųsti buvo netikslinga. Aplinkybė, kad atsakovas tikėjosi, jog ieškovė pagal nusistovėjusią praktiką, patenkins jo prašymą ir išdėstys skolos mokėjimą ar leis pasirašyti vekselį, negali būti laikoma priežastimi, pateisinančia atsiliepimo į ieškinį nepateikimą. Taigi, apibendrinus, darytina išvada, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti įstatyme numatytu būdu, apeliantas nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių toks įteikimo būdas galėtų būti laikomas netinkamu, nenurodė, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai sprendė, kad atsakovams nepateikus atsiliepimo į ieškinį, nesant svarbių priežasčių, galėjo būti priimtas sprendimas už akių byloje.

Dėl pareiškime nurodytų įrodymų įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatuodamas nuomos mokesčio skaičiavimo aplinkybes išvardino nuomojamų patalpų plotą, tačiau neišsiaiškino bylos aplinkybių, nevertino ieškovo pateikto VĮ Registrų centro plano kopijos. Mano, jog teismas turėjo nedviprasmiškai konstatuoti, ar nuomos mokestis yra mokamas už verandą, ar ne.Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių apelianto argumentų, pažymi, kad, kaip jau minėta pagrindas panaikinti sprendimą už akių yra tuomet, kai šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, t.y. kai bylos šalis pateikia įrodymus, patvirtinančius, jog teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės. Šiuo atveju, priešingai, nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas, vertindamas plotą, už kurį atsakovas privalo mokėti nuomos mokestį, pagrįstai rėmėsi būtent nuomos sutartimi bei joje nurodytus įrašus atitinkančiais VĮ Registrų centro duomenimis. Būtent apeliantas, teigdamas, kad nuomos mokestis paskaičiuotas netinkamai, t.y. kad faktinė padėtis neatitinka tikrosios, ir kad dėl šios priežasties neturėjo būti skaičiuojamas nuomos mokestis ar jo dalis, turėjo pateikti objektyvius, patikimus įrodymus. Atskirajame skunde apeliantas akcentuoja pateikto VĮ Registrų centro plano kopijos reikšmę ginčo nagrinėjimui, tačiau nei įrodymų iš kitų apelianto minimų civilinių bylų, kuriose, pasak atsakovo, paaiškėjo nuomos mokesčio už verandą skaičiavimo aplinkybės, nei argumentų, kaip atitinkamos patalpos pažymėjimas plane įrodo, jog už šios patalpos nuomą neteisėtai skaičiuojamas mokestis, nenurodė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, kad 2014-04-08 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole taip pat visiškai nėra duomenų, galinčių patvirtinti atsakovo įrodinėjamo fakto dėl netinkamo ieškovo nuomos mokesčio skaičiavimo aplinkybes. Taigi, skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas neteisingai skaičiuoja nuomos mokestį, kurie turėtų įtaką priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Apelianto deklaratyvūs teiginiai bei subjektyvus vertinimas nepatvirtina skundžiamos nutarties neteisėtumo.Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, jog apelianto nurodyti įrodymai (argumentai), gali turėti įtakos Vilniaus miesto apylinkės teismo priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, ir kad tuo atveju, jei apeliantas būtų pateikęs atsiliepimą į ieškinį, teismas būtų priėmęs priešingą sprendimą.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, t. y. nepanaikindamas sprendimo už akių ir neatnaujindamas bylos nagrinėjimo iš esmės, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu ir 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.