Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-01-29 · Civilinė byla Nr. 2-48/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-29
Bylos Nr.
2-48/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas (pirm.), Donatas Šernas, Virginija Čekanauskaitė (pran.)
Pareiškėjas
R. B.
Kategorijos
  • 124.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 124.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 124.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-48/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 124.1, 124.2.7, 124.2.9 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. sausio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (pranešėja), Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos R. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-653-7/2002 pagal likviduojamos dėl bankroto AB ,,Šiaulių autotransportas“ pareiškimą dėl statinių valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2002 m. spalio 30 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-653-7/2002 pagal pareiškėjo likviduojamos dėl bankroto AB ,,Šiaulių autotransportas“ pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad AB ,,Šiaulių autotransportas“ nuosavybės teise valdo detaliojo plano sklypuose Nr. 22, 23, 24, 25, 26, 27 esančius nekilnojamojo turto statinius: asfalto aikštelę, asfalto kelius nuo 1967 metų ir nuo 1987 metų, taip pat nuosavybės teise valdo betoninę aikštelę nuo 1963 metų, tvorą ir kitą kieno dangą, esančius sklypuose (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, jog šis faktas nustatytas tam, kad būtų įgyvendinta Įmonių bankroto įstatyme numatyta bankrutavusiuos įmonės likvidavimo procedūra. Likviduojama AB ,,Šiaulių autotransportas“ 2003 m. gruodžio 1 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

VĮ Registrų centro Šiaulių filialas 2008 m. balandžio 7 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, prašydamas išaiškinti minėtą 2002 m. spalio 30 d. sprendimą. Nurodė, jog šį sprendimą būtina išaiškinti, nes nėra aišku, ar teismo nustatytas juridinis faktas apima ir kituose iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu suformuotuose žemės sklypuose esančią kiemo dangą. Šiaulių apygardos teismas 2008 m. balandžio 25 d. nutartimi išaiškino, jog AB ,,Šiaulių autotransportas“ buvo likviduojama dėl bankroto įmonė ir privalėjo visą savo nekilnojamąjį turtą parduoti, todėl parengė detalųjį planą teritorijai, adresu (duomenys neskelbtini), ir toje vietoje suformuotuose sklypuose Nr. 23, 25, 26 ir 27 esantys statiniai (asfalto aikštelės, betono ir žvyro aikštelės, asfalto keliai, tvora ir kiti kiemo įrenginiai) priklausė ir realiai nuosavybės teise buvo valdomi AB ,,Šiaulių autotransportas“, o vėliau parduoti tų sklypų savininkams kaip priklausiniai. Tai buvo minėtos bendrovės turto priklausiniai, kurie, pardavus turtą dalimis kitiems savininkams, betarpiškai tapo sklypų Nr. 23, 25, 26 ir 27, bei visų šioje teritorijoje suformuotų dvidešimt septynių žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), neatskiriamu priklausiniu ir jų turto dalimi.

Pareiškėja R. B. 2008 m. birželio 25 d. dėl minėtos teismo nutarties padavė atskirąjį skundą, tačiau Šiaulių apygardos teismas 2008 m. birželio 27 d. šį skundą atsisakė priimti, nurodydamas, jog skundas paduotas nedalyvaujančio byloje asmens (CPK 37, 305 str.). Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartimi šią teismo nutartį paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

Pareiškėja R. B. 2008 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-653-7/2002, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2008 m. balandžio 25 d. nutartį bei teismo 2002 m. spalio 30 d. sprendimo dalį, kurioje nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad AB „Šiaulių transportas“ nuosavybės teise valdo betoninę aikštelę, tvorą ir kitą kiemo dangą, esančius kituose sklypuose adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad teismas 2008 m. balandžio 25 d. nutartimi išaiškindamas teismo 2002 m. spalio 30 d. sprendimą, pakeitė jo turinį ir esmę, nes nesivadovavo CPK 278 straipsnio nuostatomis, o tenkino naują reikalavimą, patvirtindamas statinio priklausymo nuosavybės teise pareiškėjui faktą. Taip teismas pažeidė pareiškėjos teises, nes teismo nutartyje buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7 p.). Pareiškėjos nuomone, teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą ir nutartis nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka (CPK 366 str. 1 d. 9 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2008 m. lapkričio 18 d. nutartimi atsisakė priimti šį prašymą, nurodydamas, jog prašymas pateiktas praleidus CPK 368 straipsnio antrojoje dalyje numatytą naikinamąjį penkerių metų terminą. Šią išvadą teismas grindė tuo, kad Šiaulių apygardos teismo sprendimas minėtoje civilinėje byloje priimtas 2002 m. spalio 30 d., apeliacine tvarka nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs, o po jo įsiteisėjimo yra praėję 5 metai 10 mėnesių ir 16 dienų.

Teismas taip pat atmetė pareiškėjos teiginį, jog Šiaulių apygardos teismas, 2008 m. balandžio 25 d. nutartimi išaiškindamas 2002 m. spalio 30 d. sprendimą, pakeitė pastarojo sprendimo turinį ir nusprendė dėl pareiškėjos teisių ir pareigų. Teismas nurodė, kad suinteresuotam asmeniui VĮ Registrų centro filialo Šiaulių skyriui kreipusis į teismą dėl sprendimo išaiškinimo, teismas minėta 2008 m. balandžio 25 d. nutartimi išaiškino savo sprendimą, tačiau tai padarė nekeisdamas šio sprendimo turinio.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja R. B. prašo šią teismo nutartį panaikinti ir perduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

Nepagrįsta teismo išvada, kad yra praėjęs naikinamasis terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nes procesinis veiksmas, lėmęs apeliantės teisių pažeidimą, tai yra teismo sprendimą išaiškinanti nutartis, kurioje nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių pareigų, buvo priimta tik 2008 m. balandžio 25 d. Be to, apeliantė, nebūdama byloje dalyvaujančiu asmeniu, objektyviai negalėjo žinoti apie priimtus procesinius sprendimus. Nepagrįsta ir nemotyvuota teismo išvada, kad teismas, išaiškindamas 2002 m. spalio 30 d. sprendimą, nepakeitė jo turinio (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Teismo 2002 m. spalio 30 d. sprendimas yra visiškai aiškus bei įvykdytas, todėl teismas, išaiškindamas šį sprendimą, pažeidė CPK 278 straipsnio nuostatas. Be to, teismas iš esmės pakeitė sprendimo turinį ir motyvus, taip pat rezoliucinę dalį, tai yra nurodė, kad sprendimu nustatytas juridinis faktas sprendimo priėmimo momentu dėl AB ,,Šiaulių autotransportas“ nuosavybės teise valdomo turto iš tikrųjų yra nustatytas jau nebe šiam juridiniam asmeniui, o kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, kurie šias aikšteles įsigijo iš AB ,,Šiaulių autotransportas“ neva kaip priklausinius. Išaiškindamas sprendimą teismas nurodė, jog aikštelės tapo priklausiniais ne tik žemės sklypų Nr. 22-27, bet ir apskritai visų šioje teritorijoje suformuotų dvidešimt septynių sklypų neatskiriamu priklausiniu, dėl ko akivaizdu, jog priimta nutartis turi įtakos ir apeliantės teisėmis ir pareigoms: ji turi tiesioginį materialinį suinteresuotumą dėl nuosavybės teisių į bet kokius žemės statinius žemės sklype Nr. 7, kuris yra vienas iš dvidešimt septynių detaliuoju planu suformuotų žemės sklypų, atsiradimo, nes šį sklypą ji pretenduoja susigrąžinti natūra. Teismas iš esmės aiškino ne patį teismo sprendimą ar neaiškias teismo sprendimo dalis, o, peržengdamas bylos nagrinėjimo ribas, iš esmės pakeitė įvykdyto teismo sprendimo turinį – nustatė šio teismo sprendimo įvykdymo pasekmes, tai yra likviduotos bendrovės turto jau po teismo sprendimo realizavimo pasekmes. Teismas pažeidė CPK 370 straipsnyje nustatytą prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką. Pagal CPK 370 straipsnio antrąją dalį, teismas, posėdyje nustatęs, kad terminas paduoti prašymą atnaujinti procesą yra praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, atsisako atnaujinti procesą, o ne atsisako priimti nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą CPK 318 straipsnio nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino bei pritaikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias civilinio proceso normas ir, atsisakydamas priimti pareiškėjos R. B. prašymą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, ne vienoje nutartyje yra atskleidęs proceso atnaujinimo instituto reikšmę bei tikslus. Kasacinis teismas išaiškino, kad šio civilinio proceso instituto paskirtis yra asmens teisių apsauga, kad minimos proceso priemonės dažniausiai taikomos tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, tai yra instancinės sistemos būdais, kad tokiomis priemonėmis siekiama maksimaliai užtikrinti, jog nebūtų palikti galioti galimai neteisėti teismo sprendimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007; 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. P. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-380/2007 ir kt.). Taigi proceso atnaujinimas CPK aštuonioliktame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka yra išimtinė teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimo forma, todėl CPK normos imperatyviai reglamentuoja proceso atnaujinimo pagrindus ir tvarką.

Kaip žinoma, prašymų atnaujinti procesą priėmimo tvarką reglamentuoja CPK 370 straipsnio pirmosios dalies nuostatos. Pagal šias normas teismas, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Konstatavęs, jog šis procesinis dokumentas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu jis neapmokėtas žyminiu mokesčiu, teismas CPK nustatyta tvarka privalo išspręsti jo trūkumų šalinimo klausimą. Nustatęs, jog yra CPK 137 straipsnio pirmosios dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, teismas turi atsisakyti priimti tokį prašymą. Kaip matyti iš CPK 370 straipsnio trečiosios dalies normų, klausimas, ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir ar jis yra pagrįstas CPK 366 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytais pagrindais, nagrinėjamas jau teismo posėdyje, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja R. B. prašė atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 7 punkto pagrindu, remdamasi tuo, kad teismas nusprendė dėl jos teisių bei pareigų, nors ji nebuvo įtraukta į procesą dalyvaujančiu asmeniu. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi spręsdamas šio prašymo priėmimo klausimą, atsisakė jį priimti tuo pagrindu, kad prašymas pateiktas praleidus CPK 368 straipsnio antrojoje dalyje numatytą naikinamąjį penkerių metų terminą. Kartu teismas atmetė pareiškėjos argumentus, jog Šiaulių apygardos teismas 2008 m. balandžio 25 d. nutartimi išaiškindamas 2002 m. spalio 30 d. sprendimą, pakeitė pastarojo sprendimo turinį, o taip pat nusprendė dėl pareiškėjos teisių ir pareigų. Taigi iš esmės teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė ir dėl teikiamo prašymo pagrįstumo.

Remdamasi paminėtu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl pareiškėjos R. B. prašymo priėmimo, pažeidė šio klausimo nagrinėjimą reglamentuojančias CPK 370 straipsnio pirmosios dalies normas ir dėl to priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį (CPK 329 str. 1 d.). Todėl apeliantės R. B. atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama teismo nutartis naikintina, o minimo pareiškėjos R. B. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-653-7/2002 priėmimo klausimas perduotinas tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartį. Pareiškėjos R. B. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-653-7/2002 pagal likviduojamos dėl bankroto AB ,,Šiaulių autotransportas“ pareiškimą dėl statinių valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo priėmimo klausimą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Artūras DriukasVirginija ČekanauskaitėDonatas Šernas