- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-11
- Bylos Nr.
- A-261-641-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- Uždarosios akcinės bendrovės „Penki kontinentai“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Uždarosios akcinės bendrovės „Penki kontinentai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Penki kontinentai“ skundą atsakovui žurnalistų etikos inspektoriui, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Akcinei bendrovei Lietuvos telegramų agentūrai Elta, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
UAB „Penki kontinentai“ (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2007 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. SPR-10 dalį dėl nubaudimo administracine tvarka už paskelbtą informaciją publikacijoje „Sadistiškos abituriento egzekucijos vykdytojas – keturiolikmetis“.
Skunde paaiškino, jog juo nuspręsta, kad pareiškėjas, kaip viešosios informacijos rengėjas, pažeidė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Sprendimas naikintinas, nes: 1) po tinklapyje www.penki.lt 2007 m. kovo 6 d. publikuotu minėtu straipsniu nurodyta, jog informacijos rengėjas yra Elta, su kuria pareiškėjas yra sudaręs sutartį dėl informacijos teikimo, o UAB „Penki kontinentai“ įsipareigoja skelbiant, cituojant, rodant ar kitaip naudojant informaciją, specialiu prierašu nurodyti Eltos autorystę; 2) Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsniu numatytas viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, žurnalistų statutas bei jame tiesiogiai nurodyta, jog kiekvienas viešosios informacijos rengėjas ar jo dalyvis turi paskirti asmenį, kuris atsako už visuomenės informavimo priemonės turinį, tačiau toks reikalavimas nėra numatytas viešosios informacijos skleidėjui; 3) Visuomenės informavimo įstatymo prasme UAB „Penki kontinentai“, būdama tinklapio www.penki.lt savininkė, yra informacinės visuomenės paslaugos tarpinis teikėjas, o pagal įstatymo 51 straipsnio 3 dalį tokie subjektai už informacinės visuomenės informavimo priemonių turinį atsako Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka, pagal kurio 12 straipsnio 1 dalį toks subjektas neatsako už teikiamą informaciją, jeigu paslaugos teikėjas: 1. neinicijuoja informacijos perdavimo; 2. neparenka perduodamos informacijos gavėjo; 3. neparenka ir nekeičia perduodamos informacijos. Mano, jog šiuo atveju pareiškėja minėtus kriterijus atitinka, todėl nėra atsakinga; 4) atsakovas klaidingai suvokia teisės bausti administracine tvarka prasmę, nes pastaroji teisė realizuojama tik vadovaujantis ATPK normomis, o ne Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1-3 punktais.
Pareiškėjo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad Administracinių teisės pažeidimų kodeksas nenumato akto, kuriuo inicijuojamas nubaudimas, be to, skundžiamas sprendimas pažeidžia ir pareiškėjos nekaltumo prezumpciją; atsakovas neneigia; kad bendrovė nėra skelbtos informacijos rengėja, turėtų būti taikomi abu įstatymai - ir Visuomenės informavimo, ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymai, gi pagal pirmąjį atsako tik tas, kas pirmasis paskelbė informaciją. administracinių teisės pažeidimų protokolai iki šiol nesurašyti.
Atsakovas žurnalistų etikos inspektorius su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog pareiškėjo skelbta informacija parengta keleto šaltinių (laikraščiai „Respublika“, „Kauno diena“, „Lietuvos rytas“, Elta) teikiamos informacijos kompiliacijos pagrindu. Pareiškėjo valdomas interneto tinklapis pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 67 dalį yra visuomenės informavimo priemonė, pareiškėjas pats kontroliuoja skelbiamos informacijos turinį ir apimtį, todėl pareiškėjas yra viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas. Pareiškėjas nepagrįstai remiasi Visuomenės informavimo 51 straipsnio 3 dalimi, numatančia, jog informacinės visuomenės tarpinių paslaugų teikėjai už informacinės visuomenės informavimo priemonių turinį atsako Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka, nes šis įstatymas netaikomas tiems su informacinės visuomenės paslaugomis susijusiems santykiams, kuriuos reglamentuoja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas ir Elektroninių ryšių įstatymo 9 skirsnis. Pastarasis reglamentuoja asmens duomenų tvarkymą ir privatumo apsaugą, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas skirtas ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę, kiek ji susijusi su asmens duomenų tvarkymu. Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo, kaip specialiojo įstatymo, 5 straipsnis skirtas apsaugoti itin pažeidžiamos visuomenės dalies – nepilnamečių – privatumą. Publikuotame straipsnyje tokia draudžiama informacija ir buvo paskelbta, todėl pareiškėjas negali remtis Informacinės visuomenės paslaugų įstatymu. Paaiškino, kad iš sutarties Nr. 2006-S-LE-AŽ-103 matyti, jog suinteresuotumas gauti informaciją priklauso būtent pareiškėjui. Atkreipė dėmesį į tai, jog Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 5 punktas skelbia, jog įstatymas netaikomas gynybai ir atstovavimui bylų procese. Skundžiamu sprendimu pareiškėjas buvo informuota apie tai, jog yra pagrindas jos atžvilgiu pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, o administracinė atsakomybė taikoma Administracinių teisės pažeidimų kodekso numatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad sprendimo priėmimo metu dar nebuvo pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas įpareigoja atsakovą skelbti sprendimus- tai prevencinė priemonė kitiems informacijos rengėjams. Šiuo atveju Visuomenės informavimo įstatymo 651 straipsnis negali būti taikomas, nes jis a) reglamentuoja žalos atlyginimo teisinius santykius ir b) tuo atveju neatsakoma už tiesos neatitinkančios informacijos paskelbimą, šiuo atveju paskelbta teisinga informacija. Pareiškėjas yra informacijos platintoja ir privalo savarankiškai priimti sprendimą, ar informacija skelbtina, ar jos nereikia redaguoti, kupiruoti ir pan. Elta šios informacijos viešai neskelbė. Be to, atsakovas paskelbtą informaciją vertina kaip naują produktą, todėl pareiškėjas yra tokios informacijos rengėja.
Trečiasis suinteresuotas asmuo - AB Lietuvos telegramų agentūra Elta, reikšdamas nuomonę į skundą, paaiškino, jog Elta kiekvieną rytą rengia Lietuvos dienraščių spaudos apžvalgas, kurias pagal paslaugų sutartį Nr.2006-S-LE-AŽ-103 teikia užsakovui UAB „Penki kontinentai“, kuris už paslaugas moka. Pažymėjo, jog įsipareigojimo būtinai skelbti Elta informaciją ar informacijos redagavimo draudimo minėta sutartis nenumato. Elta yra tarpininkė tarp informacijos rengėjų, todėl tinkamas atsakomybės subjektas šiuo atveju turi būti juridiniai asmenys, atsakingi už informacijos pirminį rengimą ir galutinį platinimą. Mano, jog Visuomenės informavimo įstatyme preciziškai tiksliai neišaiškinta, kas gi atsakingas už neskelbtinos informacijos platinimą, kai informacija pereina per eilę tarpininkų, todėl daro išvadą, jog pareiškėja tinklapyje www.penki.lt išplatino informaciją, prieš tai viešai skelbtą spaudoje.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 26 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Penki kontinentai“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad pareiškėjo valdomame interneto tinklapyje www.penki.lt 2007 m. kovo 6 d. buvo publikuotas straipsnis „Sadistiško abituriento egzekucijos vykdytojas – keturiolikmetis“ (b.l. 27-28, 45). Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertų grupė 2006 m. kovo 16 d. posėdyje minėtame straipsnyje paskelbtą informaciją apsvarstė ir protokoliniu sprendimu Nr.V4-6 nutarė, jog paskelbta informacija priskirtina neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios informacijos kategorijai (b.l.41-42). Tą pačią dieną ekspertų grupė surašė išvadą Nr.V5-57, kuria pripažino, jog paskelbta informacija atitinka Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus kriterijus (b.l.40). Žurnalistų etikos inspektorius 2007 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr.SPR-10 1 punktu nusprendė nubausti pareiškėją, kaip viešosios informacijos rengėją, už Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pažeidimus publikacijoje „Sadistiško abituriento egzekucijos vykdytojas – keturiolikmetis“ (b.l.43-44).
Pareiškėjo atžvilgiu priimtas skundžiamas sprendimas, nustačius, jog jo skelbtoje publikacijoje buvo informacijos, atitikusios Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus, t. y. siejant su nusikalstama veika ar kitais teisės pažeidimais skelbiami nuo teisėsaugos institucijų ar teismo nesislapstančio įtariamojo padarius nusikaltimą, kaltinamojo, teisiamojo, nuteistojo ar nuo nusikalstamos veikos arba kitų teisės pažeidimų nukentėjusio nepilnamečio (aukos) asmens duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti jo asmens tapatybę (1 p.); pateikiant duomenis apie nepilnametį, žeminamas jo orumas ir (ar) pažeidžiami jo interesai (3 p.). Minėto straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog tokią informaciją viešai skelbti yra draudžiama.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad UAB „Penki kontinentai“ ginčo dėl to, jog jo valdomame tinklapyje tokia informacija buvo viešai skelbta, nekelia, tačiau mano, jog jis už tokius veiksmus negali būti atsakingas.
Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 1 straipsnyje numatyta, jog įstatymas nustato informacijos rengėjų, platintojų ir jų savininkų, žurnalistų bei jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę. Tokių subjektų statusas įstatyme aiškiai nedetalizuotas, tačiau iš 5 straipsnio 2 dalies teismas padarė išvadą, jog už 1 dalyje numatytų veikų padarymą atsakingas informaciją viešai paskleidęs asmuo, t. y.- skleidėjas (platintojas), nepaisant to, ar toks asmuo yra rengėjas, ar ne. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog viešosios informacijos skleidėjas – transliuotojas, retransliuotojas, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas ar kitas asmuo, parduodantis ar kitais būdais skleidžiantis viešąją informaciją visuomenei ir atsakantis už tos informacijos teisėtumą. UAB „Penki kontinentai“ yra visuomenės informavimo priemonės – www.penki.lt – valdytojas, kuriam atitinkama pareiga įtvirtintina Visuomenės informavimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, kur pasakyta, jog viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai įstatymų nustatyta tvarka turi užtikrinti, kad nepilnamečiai būtų apsaugoti nuo neigiamą poveikį jų fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi darančios viešosios informacijos, ypač susijusios su pornografinio pobūdžio ir (ar) smurtinio pobūdžio bei žalingus įpročius skatinančios informacijos skleidimu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad Informacinės visuomenės paslaugų įstatymas ginčo santykiams netaikomas, nes jo 1 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog įstatymas netaikomas tiems su informacinės visuomenės paslaugomis susijusiems santykiams, kuriuos reglamentuoja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas ir Elektroninių ryšių įstatymo devintasis skirsnis. Tiek Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, tiek Elektroninių ryšių įstatymo devintasis skirsnis reglamentuoja santykius, kurie atsiranda tvarkant asmens duomenis, būtent už tokių nepilnamečio duomenų netinkamą tvarkymą ir nubaustas pareiškėjas. Pažymėjo, jog iš Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo paskirties matyti, jog jis skirtas kitiems, nei nagrinėjamu atveju, santykiams reguliuoti ( 1 str. 1 ir 3 d.).
Teismas konstatavo, kad UAB „Penki kontinentai“ yra atsakinga už Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pažeidimus, padarytus skelbtoje publikacijoje „Sadistiško abituriento egzekucijos vykdytojas – keturiolikmetis“.
Teismas nurodė, kad skundžiamas sprendimas surašytas pasirėmus 9 straipsnio 3 dalies 2-3 punktais, kurie atitinkamai įtvirtina žurnalistų etikos inspektoriaus teises viešai paskelbti, kad konkretūs informacijos rengėjai, platintojai, jų savininkai, žurnalistai ar kiti asmenys nesilaiko šio Įstatymo nuostatų ar tarpusavio susitarimų (2 p.), administracine tvarka nubausti viešosios informacijos rengėjus, platintojus, jų savininkus, žurnalistus bei kitus asmenis už šio Įstatymo pažeidimus (3 p.). Analogiškos nuostatos perkeltos ir į Seimo 2004 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. IX-2341 patvirtintą Žurnalistų etikos inspektoriaus veiklos reglamentą (8 punktas), tačiau jame neišvardinta, kokius galimus sprendimus turi teisę priimti atsakovas. Toks sąrašas pateiktas tik Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje. Straipsnio 3 dalyje numatyta, jog žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai skelbiami „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto svetainėje. Rezoliucinė žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalis turi būti nedelsiant paskelbta toje visuomenės informavimo priemonėje, kurioje žurnalistų etikos inspektorius nustatė pažeidimą.
Teisė bausti administracine tvarka realizuojama ATPK normomis, šiuo atveju- ATPK 247(8), 214(19) str., o administracinio teisės pažeidimo byla pradedama ATP protokolo surašymu, kuriuo suformuluojamas administracinis kaltinimas asmeniui. Iš pasakyto padarė išvadas, jog skundžiamo akto 1 punktu yra padarytas pasirinkimas, kokią poveikio priemonę iš išvardintų įstatyme, Žurnalistų etikos inspektoriaus taikys šiuo konkrečiu atveju - t. y., nežiūrint tam tikro formuluotės netikslumo, priimtas principinis sprendimas pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, kuri turi būti vykdoma kito teisės akto - ATPK- tvarka ir terminais. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatavo, kad minėtasis sprendimo 1 punktas neprieštarauja teisės aktams, juos iš esmės atitinka, todėl pagrįstas, teisėtas ir teisingas.
III.
Pareiškėjas UAB „Penki kontinentai“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo skundą patenkinti.
1. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau –ir Teismas) neįsigilino į skundžiamojo dalyko esmę, klaidingai aiškino teisės normas ir jų taikymą, neįvertino visu bylai svarbių aplinkybių.
2. Teismas priimdamas sprendimą nevertino ir nesirėmė atsakovo atstovės paaiškinimais, pareikštais teismo posėdžio metu. Tai patvirtina aplinkybė, jog 2007 m. birželio 27 d. pareiškėjos UAB „Penki kontinentai" atstovui susipažinus su 2007 m. birželio 19 d. teismo posėdžio protokolu, pastebėta, jog jame neužfiksuotos aplinkybės, turinčios (turėjusios) esminę reikšmę sprendimo priėmimui. 2007 m. birželio 28 d. UAB „Penki kontinentai" kreipėsi į Teismą dėl pastabų teismo posėdžio protokolui. 2007 m. birželio 29 d. Teismas nutartimi UAB „Penki kontinentai“ pastabas dėl teismo posėdžio protokolo patvirtino ir pridėjo prie protokolo. Nagrinėjant šį pareiškimą, tikslinga ir būtina atsižvelgti į prie protokolo pridėtas pareiškėjos pateiktas rašytines pastabas.
2007 m. birželio 19 d. vykusio teisino posėdžio metu, atsakovo atstovė aiškino 2007 m. balandžio 3 d. Žurnalistu etikos inspektoriaus priimto sprendimo reikšmę, jo paskirtį, teisinį pagrindą, tačiau tai į teismo posėdžio protokolą įtraukta tik po pastabų pareiškimo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas sprendimu ignoravo nekaltumo prezumpcijos pažeidimo faktą, nors ir sutiko su tuo, kad pareiškėja yra jau nubausta. Teismas nurodė, kad tiek Asmens duomenų teisinės apsaugos Įstatymas, tiek Elektroninių ryšių įstatymo devintasis skirsnis reglamentuoja santykius, kurie atsiranda tvarkant asmens duomenis, būtent už tokiu nepilnamečio duomenų netinkamą tvarkymą ir nubausta pareiškėja. Tuo akivaizdžiai patvirtinama, jog UAB „Penki Kontinentai" (atsakingas asmuo) jau yra nubausta, nors dar neatliktas nei vienas procesinis veiksmas, numatytas ATPK.
Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas apskritai neįvyko, todėl 2007 m. balandžio 3 d. priimtas sprendimas Administracine tvarka nubausti viešosios informacijos rengėjus už Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio Įstatymo pažeidimus, prieštarauja asmens nekaltumo prezumpcijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. sausio 16 d. nutarime (byla Nr. 10/04-12/04-18/04) yra pabrėžęs, kad Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų, kartu ir svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija, jog ypač svarbu, kad nekaltumo prezumpcijos laikytųsi valstybės institucijos ir pareigūnai, jog viešieji asmenys, kol asmens kaltumas padarius nusikaltimą nebus įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas. Asmuo gali būti pripažintas kaltu tik įstatymų nustatyta tvarka, tačiau kaltės klausimas nebuvo sprendžiamas, todėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas ne tik nėra teisėtas, bet ir pažeidžiantis konstitucines asmens teises ir laisves, todėl tuo pačiu naikintinas skundžiamas Teismo sprendimas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas sprendime klaidingai konstatavo, kad 2007 m. balandžio 3 d. Žurnalistų etikos inspektorius sprendimu priėmė principinį sprendimą pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, ir tai neprieštarauja teisės aktams, juos iš esmės atitinka, todėl pagrįstas, teisėtas ir teisingas.
Pažymėjo, kad 2000 m. rugsėjo 22 d. konsultacijoje Nr. 4-93 „Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo", paskelbtoje „Administracinių teismų praktikoje" Nr. 1, p. 328-329, Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad vienintelis procesinis dokumentas, kuriuo yra pradedama administracinė byla ir kuriame yra suformuluojamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas, (išskyrus ATPK 262 str. nurodytus atvejus) yra administracinio teisės pažeidimo protokolas. Dėl šios priežasties vienintelis procesinis dokumentas, kuriuo galėjo būti pradėta nauja administracinio teisės pažeidimo teisena UAB „Penki kontinentai" (atsakingo asmens) atžvilgiu, galėtų būti ne 2007 m. balandžio 3 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas, bet ATPK 260 straipsnyje nustatyto turinio administracinio teisės pažeidimo protokolas.
ATPK nuostatos grindžiamos imperatyviuoju reguliavimo metodu, t. y. pareigūnui administracinės teisės pažeidimų bylos teisenoje galima tik tai, kas leidžiama procesiniuose teisės aktuose. ATPK 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Jokioje ATPK nuostatoje nėra numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nenagrinėjęs Žurnalistų etikos inspektorius galėtu priimti sprendimą administracine tvarka nubausti, todėl darytina pagrįsta išvada, kad 2007 m.balandžio 3 d. priimtas neprocesinis sprendimas, t. y. neatitinkantis teisės aktų reikalavimų bei priimtas viršijant jam suteiktus įgaliojimus, todėl skundžiamas Teismo sprendimas iš esmės yra neteisingas.
5. Asmens, įtariamo padarius pažeidimą, kaltės klausimas gali būti svarstomas ir nustatytas tik išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą bei priėmus nutarimą pagal ATPK 287 straipsnio 1 dalį, t. y. nutarimą skirti administracinę nuobaudą. Kiti atvejai svarstyti asmens kaltės kausimą ATPK nenustatyti. Todėl darytina išvada, kad nepriėmus nutarimo skirti administracine nuobauda, asmens kaltė nesprendžiama, kadangi bylos nagrinėjimas yra apskritai dar neįvykęs.
6. Teismas sprendime pažymėjo, kad LR visuomenės informavimo Įstatyme numatyta, kokius sprendimus gali priimti Žurnalistų etikos inspektorius, tačiau neįvertino, jog nurodytame išsamiame ir baigtiniame sprendimų sąraše nėra paminėtas sprendimas nubausti administracine tvarka. Sprendžiant administracinės atsakomybės klausimą, Žurnalistų etikos inspektorius turi teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą, bei ATPK nustatytais atvejais nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas, tačiau teisė priimti sprendimą nubausti administracine tvarka nenumatyta, ir tai reiškia, jog ji nesuteikta, todėl tokiu sprendimu priėmimas vertintinas pareigūnui suteiktu įgaliojimu viršijimu.
7. Žurnalistų etikos inspektorius 2007 m. balandžio 3 d. sprendime pripažino UAB „Penki kontinentai" rengėjais, ir administracine tvarka nubaudė būtent viešosios informacijos rengėjus, tačiau Teismas skundžiamajame sprendime pripažindamas UAB „Penki kontinentai" skleidėjais, nevertino Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo neteisingu, nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tai yra subjektas, buvo nustatytas klaidingai Žurnalistų etikos inspektorius 2007 m. gegužės 18 d. atsiliepime į skundą tvirtina, kad pareiškėjo informacinė medžiaga, parengta keleto šaltinių teikiamos informacijos kompiliacijos pagrindu. Šie šaltiniai, t. y. laikraščiai „Respublika", „Kauno diena", „Lietuvos rytas", taip pat tretysis asmuo yra nurodyti publikacijoje". AB Lietuvos telegramų agentūra ELTA 2007 m. gegužės 16 d. atsiliepime į skundą nurodė, kad Elta informaciją surenka iš dienraščių ruošdama apžvalgas ir šiuo metu atveju yra tarpininkė tarp informacijos rengėjų — laikraščių redakcijų ir galutinio platintojo UAB „ Penki kontinentai"'.
8. Teismas sprendime tinkamai neišnagrinėjo LR visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnyje numatytos atsakomybę šalinančios aplinkybės. LR visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnyje numatyti atvejai, kada viešosios informacijos skleidėjas neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, įvertinus tai, kad tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimas, bei paskelbimas duomenų, kurių viešinimas uždraustas Nepilnamečio apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymu, yra iš esmės panašūs, nes abiem atvejais pažeidžiami asmenų interesai, todėl mano, kad šiuo atveju taip pat turi būti taikomos ir LR visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio nuostatos. Esant neginčijamam faktui, jog 2007 m. kovo 6 d. interneto tinklalapyje www.penki.lt publikuotas straipsnis pavadinimu „Sadistiškos abituriento egzekucijos vykdytojas - keturiolikmetis", anksčiau buvo paskelbtas kitose visuomenės informavimo priemonėse (Respublika, Kauno diena, Lietuvos rytas), ir remiantis LR visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 2 dalimi, už tokios informacijos paskelbimą turi atsakyti tik tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją.
UAB „Penki kontinentai" publikavo iš AB Elta gautą, anksčiau visuomenės informavimo priemonėse publikuotą informaciją, taip pat įvertinant tai, kad nėra informacijos rengėjais, dėl ko įmonėje nėra paskirto asmens, atsakingo už visuomenės informavimo priemonės turinį, todėl vadovaujantis logiškumo ir protingumo kriterijais, UAB „Penki kontinentai" negalėjo būti nubausta už perteiktos, informacijos turini ir jo teisėtumą.
Atsiliepimas
Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad iš teismo sprendimo aprašomosios dalies turinio akivaizdu, kad tiek atsakovo, tiek pareiškėjo atstovų papildomi paaiškinimai, pateikti teismo posėdžio metu, yra išsamiai aptarti, o sprendimo motyvuojamojoje dalyje - iš esmės įvertinti. Proceso šalių atstovų paaiškinimai, remiantis ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi, yra įrodinėjimo priemonė, kuri teismo tiriama ir vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Iš teismo sprendimo akivaizdu, kad teismas patikrino bylos šalių atstovų pateiktus bylos aplinkybių paaiškinimus, iš pateiktos informacijos atrinko bylai reikšmingus duomenis bei juos įvertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
2007 m. birželio 27 d. apelianto atstovas susipažino su teismo posėdžio protokolu bei padarė skubotą ir klaidingą išvadą dėl teismo posėdžio protokolo išsamumo. Teismo posėdis vyko 2007 m. birželio 19 d., o sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas iki 2007 m. birželio 26 d.
2001 m. liepos 3 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikė konsultaciją Nr. 95 (Administracinių teismų praktika, Nr. 2, 329 psl.), kurioje išaiškino, kad pagal ABTĮ 83 straipsnio 4 dalį teismo posėdžio protokolas turi būti baigtas rašyti ir pasirašytas ne vėliau kaip per tris darbo dienas po teismo posėdžio pabaigos. To paties straipsnio 2 dalies 13 punkte nustatyta, kad teismo posėdžio protokole turi būti nurodyta, jog sprendimas, nutarimas ar nutartis yra priimta, kad ji yra perskaityta, taip pat pažymima, ar buvo išaiškinta apskundimo tvarka bei terminai. Taigi išnagrinėjus bylą iš esmės ir atidėjus sprendimo priėmimą ir paskelbimą dar negalima teigti, jog posėdis pasibaigė. Atsižvelgus į nurodytus teismo posėdžio protokolo privalomus rekvizitus, darytina išvada, kad ABTĮ 83 straipsnio 4 dalies prasme posėdžio pabaiga laikytinas baigiamojo sprendimo (nutarimo, nutarties) paskelbimo (taip pat ir jį atidėjus) momentas. Todėl posėdžio protokolas turi būti baigtas rašyti ir pasirašytas per tris darbo dienas po baigiamojo sprendimo (nutarimo, nutarties) priėmimo ir paskelbimo. Iš šio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimo seka, jog apelianto atstovas susipažino su nebaigtu rašyti ir nepasirašytu teismo posėdžio protokolu, todėl apelianto 2007 m. birželio 28 d. pareiškimas Nr. 01/127 dėl pastabų 2007 m. birželio 19 d. teismo posėdžio protokolui administracinėje byloje Nr. 1-7463-5/07 yra nesavalaikis, neatitinka ABTĮ 83 straipsnio 5 dalyje numatytų sąlygų, todėl yra neteisėtas ir teismo negalėjo būti vertinamas, o jo pastabos 2007 m. birželio 29 d. nutartimi negalėjo būti patvirtintos ir pridėtos prie protokolo.
Pažymėjo, kad atsižvelgiant į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, šis protokolas dar nebuvo baigtas rašyti ir nepasirašytas, todėl nevertintinas. Aplinkybė, kad nebaigtame rašyti ir nepasirašytame posėdžio protokole pažodžiui neįrašyti bylos šalių klausimai ir atsakymai, nesudaro pagrindo teismo sprendimo laikyti neteisėtu. Net ir tuo atveju, jei teismo posėdžio protokolas turėtų tam tikrų surašymo trūkumų, jie nebūtų laikomi pakankamu pagrindu naikinti priimtą teismo sprendimą. ABTĮ nenumatyta, kad protokolo surašymo trūkumai būtų pagrindu teismo sprendimo panaikinimui.
Šalies argumentai
Apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovo atstovė posėdžio metu patvirtino, jog savaip suvokia įstatyme tvirtintą teisę, o priimant skundžiamą žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau -inspektorius) sprendimą buvo remiamasi įsivaizduojama ar išgalvota įstatymo nuostata.
Loginis bei sisteminis Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo (toliau - Įstatymas) ir Visuomenės informavimo įstatymo aiškinimas patvirtina inspektoriaus kompetenciją priimti sprendimus administracine tvarka nubausti viešosios informacijos rengėjus, platintojus, jų savininkus, žurnalistus bei kitus asmenis už Įstatymo pažeidimus. Tos pačios išvados priėjo ir teismas savo sprendime konstatavęs, kad padarytas pasirinkimas, kokią poveikio priemonę iš išvardintų Įstatyme inspektorius taikys šiuo konkrečiu atveju, reiškia principinį sprendimą. Teisinis pagrindas tokio sprendimo priėmimui yra Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 punktas, o jo viešam paskelbimui - 9 straipsnio 2 dalies 9 ir 3 dalies 2 punktai. Inspektoriaus sprendime yra aiškiai nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas
Priimdamas skundžiamą sprendimą inspektorius nesprendė apelianto kaltės klausimo, o tik įvertino viešosios informacijos rengėjo veiksmus kaip poelgį, kuriuo buvo padarytas neigiamas poveikis nepilnamečiams. Priimti skundžiamam inspektoriaus sprendimui pakanka nustatyti, kad yra tam tikras Įstatymo įpareigojimas ir kad jis buvo pažeistas, o atsakingo asmens kaltė įrodinėjama ir nubaudimo klausimas sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje. Apeliantas pripažino, kad jo valdomoje visuomenės informavimo priemonėje buvo paskelbta draudžiama viešai skelbti informacija, pažeidžianti nepilnamečių teises. Esminę reikšmę turi tai, kad sprendime nėra konstatuota, jog apeliantas yra kaltas padaręs kokią nors nusikalstamą veiką (apeliantas nėra net įvardijamas, o nurodoma tik visuomenės informavimo priemonė), sprendime nėra išreikštas joks nubaudimo elementas, o tik informacinis ir bendrosios prevencijos aspektas, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad buvo pažeistas apelianto nekaltumo prezumpcijos principas. Būtina atriboti nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimą nuo inspektoriaus, kaip pareigūno, prerogatyvos vertinti viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) veiksmus įstatymo nuostatų laikymosi prasme, nes tokia išplėsta nekaltumo prezumpcijos principo interpretacija, kokią pateikia apeliantas, negalėtų būti praktiškai ir efektyviai garantuota. Inspektorius skundžiamą sprendimą priėmė įgyvendindamas savo, kaip už įstatymo reikalavimų vykdymo priežiūrą atsakingo pareigūno, funkcijas, todėl tokio dokumento priėmimas ir paskelbimas negali būti laikomas apelianto nekaltumo prezumpcijos pažeidimu.
Apelianto valdomas interneto tinklalapis www.penki.lt pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 61 dalį yra visuomenės informavimo priemonė. Tik apeliantas kontroliuoja, kokius iš atitinkamų šaltinių gautus duomenis skelbti, kaip ir kokiu būdu šaltinių suteiktą informaciją panaudoti, tik nuo jo priklauso jo valdomoje visuomenės informavimo priemonėje skelbiamos informacijos turinys ir apimtis. Apeliantui priklauso šaltinių pateikiamos informacijos kontrolės ir sprendimo dėl visuomenės informavimo priemonės turinio teisė. Akivaizdu, kad apeliantas savarankiškai valdo visuomenės informavimo priemonę ir daro įtaką jos turiniui, todėl yra laikomas viešosios informacijos rengėju.
Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 63 dalis įtvirtina viešosios informacijos skleidėjo sąvoką. Apeliantas sutinka, kad jis yra laikytinas viešosios informacijos skleidėju. Juo laikomas transliuotojas, retransliuotojas, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas ar kitas asmuo, parduodantis ar kitais būdais skleidžiantis viešąją informaciją visuomenei ir atsakantis už tos informacijos teisėtumą. Ši sąvoka savaime suponuoja viešosios informacijos skleidėjo atsakomybę už skleidžiamos informacijos teisėtumą. Apeliantas, būdamas tiek viešosios informacijos rengėju, tiek skleidėju, turėjo pareigą užtikrinti skelbiamos informacijos teisėtumą, tačiau to nepadarė. Be to, apeliantas savo skunde nurodo, kad jo įmonėje nėra paskirtas asmuo, atsakingas už visuomenės informavimo priemonės turinį, kas akivaizdžiai prieštarauja imperatyviam Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies reikalavimui. Tai, kad apeliantas pagal sutartį, sudarytą su trečiuoju suinteresuotu asmeniu, iš jo perka atitinkamų leidinių ir juos sudarančios informacijos paketą, nereiškia, kad kartu nusiperka ir atleidimą nuo atsakomybės už draudžiamos informacijos viešą paskelbimą. Informacijos pirkimas nėra atleidimo nuo atsakomybės už draudžiamos informacijos paskelbimą, pagrindas. Apeliantas yra visuomenės informavimo priemonės - www.penki.lt - valdytojas, kuriam pareigą įstatymų nustatyta tvarka užtikrinti, kad nepilnamečiai būtų apsaugoti nuo neigiamą poveikį jų fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi darančios viešosios informacijos, ypač susijusios su pornografinio pobūdžio ir (ar) smurtinio pobūdžio bei žalingus įpročius skatinančios informacijos skleidimu, įtvirtina Visuomenės informavimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalis, teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą kad apeliantas yra atsakingas už Įstatymo pažeidimus, padarytus skelbtoje publikacijoje „Sadistiškos abituriento egzekucijos vykdytojas - keturiolikmetis" www.penki.lt, 2007 m. kovo 6 d.).
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnis reglamentuoja atleidimą nuo žalos atlyginimo tais atvejais, kai yra paskelbiama tikrovės neatitinkanti informacija. Nagrinėjamu atveju buvo paskelbta teisinga informacija, susijusi su nepilnamečio asmens duomenų paskelbimu, kurią Įstatymas besąlygiškai draudžia skelbti. Minėtasis straipsnis liečia tik atleidimą nuo civilinės atsakomybės, nes tai yra turtinė prievolė, apimanti neturtinės žalos kompensavimą pinigais. Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnis yra taikomas atleidžiant nuo neturtinės žalos atlyginimo asmenį, kuris paskleidė neatitinkančius tikrovės duomenis. Jeigu asmens paskleisti duomenys atitinka tikrovę, tai žalos atlyginimo klausimas minėto straipsnio taikymo prasme nekyla ir dėl atleidimo nuo jos net neturi būti svarstoma.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Elta atsiliepime į apeliacinį skundą išreiškė tą pačią nuomonę kaip ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija kons ta tuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas prašydamas panaikinti sprendimą skundą grindžia tuo, kad teismas priimdamas sprendimą netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Remiantis šia teisės norma teisėjų kolegija konstatuoja, kad vertinant administracinį aktą tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.
Atsakovo 2007 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. SPR-10 buvo nustatyta, kad pareiškėjo skelbtoje publikacijoje buvo informacijos, atitikusios Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus, t. y. siejant su nusikalstama veika ar kitais teisės pažeidimais skelbiami nuo teisėsaugos institucijų ar teismo nesislapstančio įtariamojo padarius nusikaltimą, kaltinamojo, teisiamojo, nuteistojo ar nuo nusikalstamos veikos arba kitų teisės pažeidimų nukentėjusio nepilnamečio (aukos) asmens duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti jo asmens tapatybę (1 p.); pateikiant duomenis apie nepilnametį, žeminamas jo orumas ir (ar) pažeidžiami jo interesai (3 p.). Nurodyto straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog tokią informaciją viešai skelbti yra draudžiama.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas tokią informaciją paskelbė visuomenės informavimo priemone. Valdydamas visuomenės informavimo priemonę pareiškėjas privalėjo kontroliuoti, kad nebūtų skelbiama informacija prieštaraujanti teisės aktų reikalavimams.
Nurodytu atsakovo sprendimu buvo nuspręsta viešai paskelbti, kad konkretūs informacijos rengėjai, platintojai, jų savininkai, žurnalistai ar kiti asmenys nesilaiko šio Įstatymo nuostatų ar tarpusavio susitarimų ir administracine tvarka nubausti viešosios informacijos rengėjus, platintojus, jų savininkus, žurnalistus bei kitus asmenis už šio Įstatymo pažeidimus. Toks sprendimas atitinka Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktus. Administracinės nuobaudos skyrimo teiseną nustato Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Šiuo atveju atsakovo sprendimas yra pagrindas pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną ir priimtas atsakovo sprendimas nepažeidžia nekaltumo prezumpcijos, kadangi administracinių teisės pažeidimų teisenos metu bus nustatinėjama kaltė ir skiriama nuobauda.
Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas yra specialus įstatymas šio ginčo santykiams, todėl pagrįstai jis buvo taikomas. Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnis ginčo santykiams netaikytinas. Todėl šiam atvejui nėra reikšminga, kas pirmas išplatino informaciją apie nepilnametį.
Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo administracinę bylą, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei teisingai taikė bei aiškino teisės aktus, todėl priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.