Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, išnagrinėjęs prokurorės Vilijos Šalčiuvienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), specialaus vidurinio išsilavinimo, dirbanti vedėja (duomenys neskelbtini), neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. vairuodama kelių transporto priemonę ir pažeisdama kelių eismo saugumo taisykles, kai dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, padarė nusikalstamą veiką – neatsargų nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1 d., o būtent:

2012 m. lapkričio 24 d., 17 val. 25 min., Kaune, V. Krėvės pr., vairuodama automobilį Peugeot 307, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir važiuodama nuo Birželio 23-osios g. link Kovo 11-osios g., ties namu, esančiu Kaune, V. Krėvės pr. 13A, pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus tuo, kad būdama eismo dalyviu nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jos važiavimo krypties eismui skirtą juostą iš dešinės pusės per kelio važiuojamąją dalį ėjusį pėsčiąjį A. P., jį partrenkė ir sužalojo, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. P. sveikata.

Kaltinamosios kaltę, įvykdžius nusikalstamą veiką, be jos parodymų, kuriais ji visiškai pripažįsta savo kaltę (b. l. 12, 30), taip pat įrodo: policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 1, 3, 9), Eismo įvykio vietos schema (b. l. 4), nuotraukos (b. l. 6), Pažyma apie autotransporto įvykį (b. l. 7-8), Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G165/13 (02) (b. l. 22-23), nukentėjusiojo A. P. parodymai (b. l. 20, 24-25) bei kiti baudžiamosios bylos duomenys.

Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti ir įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamoji, vairuodama kelių transporto priemonę ir pažeisdama kelių eismo saugumo taisykles, kai dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, padarė nusikalstamą veiką – neatsargų nusikaltimą, todėl jos veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 str. 1 d.

BK 281 str. 1 d. alternatyvi sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką - neatsargų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių - bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Šioje sankcijoje bauda yra švelniausia bausmė.

Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 str. 1 d.).

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Teisę surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str. 2 d.).

Prokurorė apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu 2013-03-28 pranešė nukentėjusiajam (b. l. 40). Duomenų, kad nukentėjusysis būtų pasinaudojęs teise tokį prokurorės sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui, byloje nėra.

Kaltinamoji su baudžiamojo proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūloma bausme – bauda ir jos dydžiu sutinka (b. l. 38).

Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams procesas užbaigtinas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 418 str. 1 d.).

Už nusikalstamą veiką – neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d., kaltinamajai gali būti paskirta bausmė - bauda iki 75 MGL dydžio (BK 10 str., 12 str., 47 str. 3 d. 1 p.).

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų ataskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (Žin., 2008, Nr. 83-3294, Nr. 149-6013) 4 str. 2 d. nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Teismas, nustatydamas konkretų baudos dydį ir spręsdamas kitus klausimus, remiasi minėtomis įstatymo nuostatomis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 121-4608) nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 130 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 str.).

Skirdamas bausmę kaltinamajai teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus: kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos rūšį – neatsargus nusikaltimas, jo pobūdį, kaltinamosios asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 54 str.).

Kaltinamoji neteista, administracinėmis nuobaudomis nebausta (b. l. 35), padarė nusikalstamą veiką – neatsargų nusikaltimą, todėl teismas, įvertinęs šias aplinkybes, daro išvadą, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., bus pasiekti kaltinamajai skyrus mažesnę bausmę - baudą nei siūlo prokurorė - skirtinas mažesnis bausmės - baudos dydis nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės - baudos vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421, 422 str.,

nusprendžia:

D. R. pripažinti kalta vairuojant kelių transporto priemonę pažeidus kelių eismo saugumo taisykles, kai dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata - tuo padarius nusikalstamą veiką, neatsargų nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1 d. ir skirti bausmę – baudą 5 MGL dydžio (650 Lt – šešis šimtus penkiasdešimt litų).

Įpareigoti nuteistąją per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas — 6801 ir sumokėtos baudos banko kvitą pateikti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120).

Išaiškinti nuteistajai, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d. nustatyta, kad nuosprendį (teismo baudžiamasis įsakymas taip pat yra nuosprendis – BK 29 str. 2 d., 41 str.) paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad nuteistoji per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjus bylą ir pripažinus asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.