Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovui A. A.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį atsakovui A. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir VPK 2020 m. birželio 5 d. sudarė Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 10-ST2-88 (toliau – ir sutartis). Pagal šios sutarties 27 punktą, sutartis įsigaliojo 2020 m. birželio 5 d. ir galiojo vienerius metus, o esant poreikiui ir raštiškam sutarties šalių sutarimui galėjo būti pratęsta ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui.

Iš 2020 m. rugsėjo 16 d. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad VPK priėmė sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę: NISSAN ALMERA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią priverstinai nuvežė ieškovė. Iš VĮ „Regitra“ 2020 m. lapkričio 17 d. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo matyti, kad atsakovė UAB „Velestra“ yra pirmiau nurodytos transporto priemonės valdytoja – savininkė.

Iš į bylą pateiktos 2020 m. rugsėjo 11 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad UAB „Velestra“ ginčo transporto priemonę pardavė atsakovui A. A. už 200 Eur. Ši aplinkybė paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo metu, todėl, atsižvelgiant į tai, ieškovė patikslino ieškinį ir atsakovu patraukė A. A.

Byloje pateiktas 2020 m. spalio 30 d. VPK raštas dėl pirmiau nurodyto automobilio grąžinimo Nr. IBPS-S-581475-20, kuriame nurodoma, kad ginčo automobilį leidžiama grąžinti UAB „Velestra“ direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui.

Ieškovė 2020 m. lapkričio 18 d. pranešimu kreipėsi į UAB „Velestra“ ir nurodė kuo skubiau atvykti į automobilių saugojimo aikštelę atsiimti transporto priemonę bei sumokėti saugojimo išlaidas. 2020 m. gruodžio 30 d. pakartotiniu pranešimu ieškovė kreipėsi į atsakovę ir nurodė kuo skubiau atvykti į automobilių saugojimo aikštelę atsiimti transporto priemonę bei sumokėti saugojimo išlaidas, taip pat informavo, kad neapmokėjus skolos per 30 dienas nuo šio pranešimo gavimo dienos, ji kreipsis į teismą.

Byloje nėra duomenų, kad toks pranešimas būtų siųstas atsakovui, nes viešajame registre transporto priemonės pardavimas nebuvo išviešintas, o UAB „Velestra“ apie sandorį informavo tik bylą nagrinėjant teisme (2021 m. rugsėjo 20 d.).

Atsakovas nurodė, kad jam yra žinoma, jog transporto priemonė yra saugojimo aikštelėje, taip pat pripažino, kad su ieškove nėra atsiskaitęs.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.850 straipsnyje įtvirtinta, kad pasaugos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.830–6.849 straipsniai) taikomos pasaugos prievolėms, kurios atsiranda pagal įstatymą, jeigu įstatymas nenustato ko kita. Būtent, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 33 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta transporto priemonės savininko ir/ar valdytojo solidari prievolė atlyginti ūkio subjektui išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę SEAKĮ 33 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje. CK 6.2 straipsnyje reglamentuojama, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Vertinant visą santykių turinį, konstatuotina, kad ieškovę ir atsakovą sieja teisiniai santykiai, atitinkantys pasaugos pagal įstatymą prasmę (CK 6.850 straipsnis), kadangi įstatyme, o konkrečiai SEAKĮ 33 straipsnio 1 dalyje, nustatyta, jog priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia kelių eismo taisyklių ar kitų teisės aktų reikalavimus. SEAKĮ 33 straipsnyje reglamentuojama priverstinio transporto priemonės nuvežimo tvarka ir sąlygos.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovas su ja neatsiskaitė už suteiktas paslaugas, todėl prašo priteisti iš atsakovo 2541 Eur už automobilio saugojimą nuo 2020 m. spalio 30 d. (po leidimo grąžinti transporto priemonę išdavimo) iki 2021 m. vasario 11 d. (iki ieškinio pateikimo dienos). Ieškovė taip pat nurodė, kad 2541 Eur skolos suma buvo apskaičiuota vadovaujantis 2020 m. birželio 5 d. UAB „Tomadas“ direktorės įsakymu „Dėl priverstinai nuvežamų transporto priemonių grąžinimo tvarkos“ Nr. 222/1, kuriame nurodyta, kad vienos paros transporto priemonės saugojimo kaina sudaro 24,20 Eur.

Teismo vertinimu, nustatant, ar ieškovės prašoma priteisti suma yra pagrįsta, be kita ko atsižvelgtina į teismų formuojamą praktiką.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad priverstinai nuvežta transporto priemonė paprastai yra saugoma pagal policijos komisariato ir saugotojo sudarytą sutartį, kuri nustato sutarties šalių teises ir pareigas. Dėl specialaus teisinio reguliavimo pareiga atsiskaityti už transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir jos saugojimo paslaugas pagal tokią sutartį gali kilti (kyla) ne tik ją sudariusiam viešąjį pirkimą organizavusiam asmeniui (policijos komisariatui), bet ir rengiant bei vykdant viešojo pirkimo procedūras nedalyvavusiam ir sutarties sąlygoms jokios įtakos negalėjusiam turėti nuvežtos transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui. Esant tokiai situacijai pripažintina, kad automatiškas konkrečios sutarties (joje nurodytų įkainių) taikymas ne sutarties šalims galėtų lemti teisingumo ir proporcingumo principų neatitinkančias situacijas, kai transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas būtų priverstas mokėti itin dideles ir atitinkamoje rinkoje vyraujančių kainų neatitinkančias sumas, dėl kurių dydžio jis nebuvo susitaręs. Kasacinio teismo konstatuota, kad transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas, nesutinkantis su iš jo reikalaujamo priteisti atlyginimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą dydžiu, turi teisę jį ginčyti, o teismai tokiu atveju privalo vertinti reikalaujamos priteisti sumos dydžio pagrįstumą. Šios išvados nepanaikina aplinkybė, kad ieškovas (saugotojas) savo reikalavimą grindžia su policijos komisariatu sudarytoje viešojo pirkimo sutartyje nurodytais įkainiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019 30 punktas).

Teismų praktikoje analogiško pobūdžio bylose pažymima, kad sutartis dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sudaryta dviejų juridinių asmenų, tačiau, į šią sutartį įstojus trečiajam asmeniui (transporto priemonės savininkui ar valdytojui), kuriam tenka pagal sutartį nustatyta prievolė, teisinis santykis tarp pasaugos davėjo ir trečiojo asmens įgyja vartojimo sutarties elementų. CK 6.2284 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio. Nustačius, kad ieškovo ir atsakovų teisiniai santykiai turi vartojimo sutarties požymių, sutartis sudaryta atsakovams nedalyvaujant, dėl paslaugos, kurios patys atsakovai neprašė atlikti, tačiau kuri suteikiama teisės aktų pagrindu, sprendžiama, jog teismas turi pareigą patikrinti taikomo įkainio pagrįstumą sąžiningumo aspektu (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-69-580/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-379-779/2019; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-78-910/2020).

Akcentuotina tai, kad priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimas yra ne baudimas už padarytą veiką, o teikiama paslauga, kuria užtikrinamas turto saugumas. Pasaugos kaina negali būti paslaugos teikimo sąnaudomis bei rinkos kaina nepateisinamo dydžio, nes tai reikštų dar vienos sankcijos asmeniui už tuos pačius veiksmus, dėl kurių taikomas priverstinis nuvežimas, taikymą. Dvigubas baudimas už tuos pačius veiksmus yra negalimas (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-78-910/2020).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad, byloje kilus ginčui dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta ir pan. Saugojimo paslaugų teikėjo ir transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo interesus atitinkančios teisingos paslaugų kainos nustatymo kriterijumi galėtų būti, pavyzdžiui, duomenys apie analogiškų paslaugų (priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo) įkainius toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu. Jeigu teismas negalėtų nustatyti duomenų apie analogiškų paslaugų įkainius, turėtų būti įvertinti panašių paslaugų (nuvežimo ir saugojimo paslaugų, teiktų subjektų pasirinkimu) įkainiai toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu, atsižvelgiant į priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugoms teikti būtinas papildomas išlaidas, patiriamas užtikrinant su transporto priemonių saugojimu susijusių specialių reikalavimų, jei tokie buvo nustatyti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartyje, įgyvendinimą. Tuo atveju, jeigu saugojimo paslaugų teikėjo veikla susijusi ne tik su saugojimo paslaugų teikimu viešojo pirkimo sutarties su atitinkamu policijos komisariatu pagrindu, bet ir su saugojimo paslaugų teikimu kitiems subjektams viešosios sutarties (CK 6.161 straipsnis) pagrindu, priteistinas atlyginimas negali būti mažesnis už saugojimo paslaugų teikėjo standartinį įkainį, taikomą už automobilio saugojimą atitinkamą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019 36 punktas).

Iš byloje esančios ieškovės ir VPK sutarties 2.65 punkto matyti, kad įkainis už priverstinį transporto priemonių (iki 3,5 tonos) nuvežimą ir saugojimą tais atvejais, kai nuvežimo ir saugojimo išlaidas pagal įstatymą privalo atlyginti transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas yra 12 Eur/parą. Tuo tarpu sutarties 3.4. punkte nustatyta, kad įkainis už analogišką paslaugą, kai už ją moka policijos įstaiga yra 3 Eur/parą.

2020 m. birželio 5 d. UAB „Tomadas“ direktorės įsakymu „Dėl priverstinai nuvežamų transporto priemonių grąžinimo tvarkos“ Nr. 222/1, nustatyta, kad po leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo dienos vienos paros saugojimo įkainis yra 24,20 Eur.

Taigi, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė už automobilių saugojimo paslaugą yra nustačiusi tris skirtingus įkainius: 12 Eur/parą, 3 Eur/parą ir 24,20 Eur/parą.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti skolą iš atsakovo vadovaudamasi savo vidiniu aktu – 2020 m. birželio 5 d. UAB „Tomadas“ direktorės įsakymu bei jame nustatytu 24,20 Eur transporto priemonės paros saugojimo įkainiu.

Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus bei pirmiau nurodytą teismų praktiką laikytina, kad ieškovės nurodytas įkainis neatitinka tokių paslaugų rinkos kainų konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, nes pati ieškovė yra nustačius skirtingus įkainius (3 Eur ir 12 Eur) už analogišką veiklą (transporto priemonės iki 3,5 t saugojimą) ir toks kainų skirtumas, atsižvelgiant vien į subjektą, kuris turi sumokėti, nėra pateisinamas. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių būtinybę daugiau kaip dvigubai (iki 24,20 Eur) padidinti saugojimo kainą po to, kai išduodamas leidimas atsiimti transporto priemonę.

Be kita ko, patikrinus viešai prieinamus duomenis www.autoplius.lt, nustatyta, kad analogiškų gamybos metų bei kuro tipo transporto priemonių (NISSAN ALMERA) kainos yra 400-600 Eur, o nagrinėjamu atveju iš pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad ginčo automobilio rinkos vertė buvo 200 Eur.

Kasacinio teismo praktikoje (2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009, 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010) yra įtvirtinta taisyklė, kad išlaidų už saugojimą dydžiui gali turėti reikšmės ir saugotojo veiksmai (neveikimas).

Nagrinėjamu atveju ieškovė ilgą laiką saugojo (ir tebesaugoja) transporto priemonę, kurios vertė yra kur kas mažesnė nei vien šioje byloje prašomos priteisti saugojimo išlaidos, todėl pažeidė CK 6.38 straipsnio 3 dalyje nustatytą prievolę, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau.

Atsakovas, kaip transporto priemonės savininkas, žinojo, kad transporto priemonė yra nuvežta priverstiniam saugojimui, todėl yra atsakingas už tinkamą rūpinimąsi jam priklausančiu automobiliu. Nors atsakovas nurodė buvęs laisvės atėmimo vietoje, ir tai sutrukdė jam pasiimti ginčo automobilį, tačiau nėra duomenų, kad to atsakovo pavedimu negalėjo padaryti kiti asmenys, be to, net ir grįžęs iš laisvės atėmimo vietos atsakovas nesidomėjo jam priklausančio automobilio buvimo vieta, taip pat prisiimdamas riziką, be kita ko, dėl galimų šio automobilio saugojimo išlaidų.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei aptartą teismų praktiką, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovei priteistina atlyginimo už saugojimo paslaugas suma apskaičiuotina taikant 3 Eur vienos paros saugojimo įkainį ir už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 30 d. iki 2021 m. vasario 11 d. ieškovei iš atsakovo priteisiant 315 Eur (3 Eur x 105 dienos)

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (315 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, proporcingai patenkintų ieškovės reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Kadangi patenkinti 12 proc. ieškovės reikalavimų, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas 6,84 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, kurį sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi, valstybės naudai iš ieškovės priteistinas 8,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)), 315 Eur (tris šimtus penkiolika eurų) skolos, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (315 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 6,84 Eur (šešis eurus 84 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“, juridinio asmens kodas 302308932, naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“, juridinio asmens kodas 302308932, 8,62 Eur (aštuonių Eur 62 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.