Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. Š. ieškinį atsakovui P. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi teismas tenkino šalių prašymą dėl taikos sutarties tvirtinimo ir bylos dalį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, nutraukė.

6. Išvadą duodanti institucija byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad abiem šalims turėtų būti taikomas lygybės principas ir suteikta teisė atostogauti kartu su vaiku. Išvadą duodančioje institucijoje birželio mėnesį gauti pranešimai, kad ieškovė nesilaiko teismo nustatytos tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos, atlikus vaiko situacijos vertinimą, nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

13. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei išduotas vykdomasis raštas pagal Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-120-1087/2023 patvirtintos taikos sutarties 1.17 punktą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė pateikė ieškinį atsakovui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi tenkino šalių prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir bylos dalį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, nutraukė. Taikos sutarties 1.17 punkte šalys numatė, kad ieškovės kasmetines atostogas vaikas praleidžia su ieškove, nepaisant to, ar šis laikotarpis apima atsakovo bendravimo su vaiku sutarties 1.10.1–1.10.3 punktuose numatytas dienas / valandas, nebent šalys sutartų kitaip. Apie kasmetinių atostogų datą ir trukmę ieškovė atsakovą informuoja raštu (rašytinis pranešimas gali būti pateikiamas visomis ryšio priemonėmis) ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį nuo planuojamos atostogų dienos. Ieškovė pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuriame nurodė, kad atsakovas deklaruoja, jog nevykdys sutarties 1.17 punkto reikalavimų, numatančių, kad ieškovės kasmetines atostogas vaikas praleidžia su ja, nes šis laikas sutampa su atsakovo atostogomis.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir išdavė jai vykdomąjį raštą. Konstatavo, kad tarp šalių yra kilęs nesutarimas, kuri iš jų tinkamai vykdo taikos sutarties 1.17 punkto nuostatas dėl bendravimo tvarkos nustatymo, o kuri – ne. Savo poziciją grindė tuo, kad skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos vykdymas ar netinkamas vykdymas dėl savo specifikos faktiškai gali būti nustatytas antstolio, ne teismo. Atsižvelgdamas į tai, ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino.

16. Atsakovas (apeliantas) kategoriškai nesutinka su priimta teismo nutartimi. Atskirajame skunde tvirtina, kad skirtingai nei nurodo teismas, pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką yra privalu nustatyti nevykdytinumo faktą ir, ar šią taikos sutartį apskritai įvykdyti įmanoma. Anot apelianto, esant nesutarimams tarp šalių dėl patvirtintos taikos sutarties vykdymo, teismas išduoti vykdymo rašto negali. Be to, teismas neįvertino aplinkybės, kad antstolis 2023 m. liepos 30 d. kreipėsi į teismą skirti baudą ieškovei dėl taikos sutarties nevykdymo. Šiuo atveju susidaro teisiškai ydinga situacija, kai vienu metu ta pati šalis, toje pačioje byloje turės ir skolininko ir išieškotojo teisinį statusą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad šiuo atveju pirma turėjo būti nustatytas taikos sutarties nevykdymo iš atsakovo pusės faktas ir tik po to sprendžiama, ar yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą.

17. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimo. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovei išdavė vykdomąjį raštą net nevertinęs taikos sutarties nevykdytinumo iš atsakovo pusės fakto. Iš ieškovės pateikto prašymo turinio matyti, kad esminis argumentas pagrindui išduoti vykdomąjį raštą yra tas, jog atsakovas deklaruoja, kad nevykdys taikos sutarties 1.17. punkto reikalavimų. Įrodymų, kad atsakovas nevykdė taikos sutarties 1.17 punkto, ieškovė nepateikė, tačiau, nepaisant to, teismas priėjo išvados, kad yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą. Be to, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, neatitinkanti CPK 646 straipsnio 3 dalies teisinio reglamentavimo, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra neteisėta, nepagrįsta. Nagrinėjamu atveju teismas neįvertino nei ieškovės atostogų laikotarpio (kokio jos ilgio, kuriomis konkrečiai dienomis atostogos vyks, ar atostogaujama bus vieną kartą tam tikrą laikotarpį ar kelis kartus į metus), nei to, ar ieškovės atostogų metu atsakovas iš tiesų neduoda jai sūnaus, nors pagal patvirtintą taikos sutarties 1.17 punktą tą privalo daryti. Nurodytos aplinkybės, pagrindžiančios netinkamą procesinės teisės normų aiškinimą ir taikymą, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręstas klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo (CPK 329 straipsnio 1 dalis) sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas neatimti apeliacijos teisės iš proceso dalyvių, klausimo dėl vykdomojo rašto išdavimo apeliacinėje instancijoje iš esmės neišsprendžia, o, panaikindamas skundžiamą nutartį, grąžina jo išdavimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.