Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-484-725/2022

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-04-15
Bylos Nr.: 1-484-725/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-34261-2021-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Živilė Bliūdžiuvienė
Kaltinamasis: P. R.

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-484-725/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34261-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.11; 1.1.10.1; 1.2.29.3.1; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 15 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė,sekretoriaujant Gabrielei Vaitkevičiūtei,dalyvaujant prokurorams Osvaldui Stadaliui, Juozui Bagdonavičiui,kaltinamajam P. R.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

- 2013 m. balandžio 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), pritaikius BK 64¹ straipsnį, – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- 2018 m. birželio 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams;

- 2021 m. birželio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ar būtinųjų poreikių tenkinimu. 2022 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi P. R. paskirta papildoma baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai, išdirbant 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose per 2 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. R., neturėdamas teisėto pagrindo, ne vėliau kaip iki 2021 m. spalio 2 d. apie 19.00 val. laikė ir panaudojo 2021 m. rugpjūčio 26 d. T. K. vardu išduotą dokumentą – galimybių pasą – 2021 m. spalio 2 d. apie 19.00 val. prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), pateikė kaip savo karantino režimo priemonių laikymosi kontrolę atliekančiam parduotuvės apsaugos darbuotojui.

Kaltinamasis P. R. kaltu neprisipažino ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 12 d. pasiskiepijo „Johnson“ vakcina ir praėjus 12 dienų nuvažiavo į „Registrų centrą“ išsiimti galimybių pasą. Rugpjūčio 26 d. išduotas galimybių pasas galiojo du mėnesius, tačiau iki spalio 2 d. juo nesinaudojo. 2021 m. spalio 2 d. apie 19.00 val., būdamas vienas, ėjo į parduotuvę „Rimi“, esančią (duomenys neskelbtini). Apsaugos darbuotojui parodė galimybių pasą, kurį buvo išsiėmęs „Registrų centre“, tačiau jam darbuotojas pasakė, kad galimybių pasas priklauso ne jam, po ko iškvietė policijos pareigūnus. Būdamas „Registrų centre“, padavė savo asmens dokumentą, pasirašė ir darbuotojas jam padavė galimybių pasą, kurio netikrino, nežiūrėjo kieno vardu jis išduotas ir dokumentą įsidėjo į piniginę. Daugiau nei karto į „Registrų centrą“ nesikreipė dėl galimybių paso išdavimo, net ir po 2021 m. spalio 2 d. įvykio. T. K. nepažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo pagarsinti liudytojo L. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose liudytojas parodė, kad jis dirba „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju, jo darbo vieta yra prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini). 2021 m. spalio 2 d. apie 19.00 val. dirbant prie parduotuvės įėjimo durų, su specialiu aparatu tikrino asmenų galimybių pasus. Pro duris įėjo du vyrai. Pirmasis iš jų pateikė popierinį asmens galimybių pasą ir praėjo pro liudytoją. Tikrinant kitą klientą, liudytojas išgirdo, kad ką tik praėjęs vyras kitam draugui, su kuriuo kartu įėjo į parduotuvę, pasakė, kad šis eitų, nes gal praslys, ir tuo metu pamatė kaip tas vyras savo draugui paduoda kažkokį popierių. Tai išgirdęs, liudytojas suprato, kad asmuo gali bandyti patekti į parduotuvę pateikdamas ne savo galimybių pasą. Priėjęs vyras pateikė popierinį galimybių pasą, kurį patikrinus su specialiu aparatu, jis parodė, kad pasas yra galiojantis. Liudytojas vyro paklausė, kelintų gimimo metų jis yra, o jis atsakė, kad (duomenys neskelbtini), nors ant dokumento buvo nurodyti (duomenys neskelbtini). Tada vyro paklausė jo vardo, o šis atsakė – P., tačiau ant dokumento buvo nurodytas T. vardas. Liudytojas suprato, kad asmuo jam pateikė ne savo galimybių pasą, dėl ko liudytojas pasikvietė vyrą į apsaugos postą ir pranešė policijai. Vyras teigė, kad jam tokį galimybių pasą išdavė savivaldybė, ir jis tokį nešiojasi ir naudoja jau antras mėnuo (b. l. 30–31).

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo pagarsinti liudytojo T. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose liudytojas parodė, kad jis 2021 m. rugpjūčio 11 d. pasiskiepijo nuo COVID-19 ligos. Galimybių pasą išsiėmė 2021 m. rugpjūčio 26 d. „Registrų centre“, kadangi nemokėjo to padaryti elektroniniu būdu. Šį dokumentą nešiodavosi drabužių kišenėje. Galimybių pasą buvo ir nusifotografavęs telefonu ir naudodavo jo nuotrauką, todėl galimybių paso nepasigedo. Kada galėjo jį pamesti, nežino. Kai paskambino tyrėja, tik tada sužinojo, kad yra pametęs galimybių pasą. P. R. nepažįsta. Mano, kad asmuo, kuris pasinaudojo jam priklausančiu galimybių pasu, galėjo rasti jį pamestą (b. l. 36).

VĮ „Registrų centras“ raštuose nurodyta, kad P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) galimybių pasas galioja nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d., jį atsisiuntė tik 2021 m. spalio 4 d. Asmeniui atvykus į „Registrų centro“ padalinį atsiimti galimybių pasą, visada yra patikrinamas asmens dokumentas, „Registrų centro“ darbuotojas suveda asmens kodą ir atspausdina galimybių pasą. Prieš išduodant galimybių pasą yra sutikrinamas vardas, pavardė ir kiti aktualūs duomenys (b. l. 47, 48, 51).

2021 m. lapkričio 29 d. Kitų daiktų apžiūros protokole užfiksuota T. K. galimybių paso apžiūra, kurios metu nustatyta, kad galimybių pasas yra atspausdintas ant balto A4 formato lapo, nespalvotas. Galimybių paso kairėje lapo pusėje matyti QR kodas, dešinėje pusėje matyti asmens duomenys: T. K., gimimo metai: (duomenys neskelbtini), paso išdavimo data 2021 m. rugpjūčio 26 d. 17.05 val., galioja iki: 2021 m. spalio 26 d. 17.05 val. (b. l. 52–53).

2021 m. spalio 14 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašo peržiūra. Vaizdo įraše, pavadinimu „2021-10-02 18_54_59 (UTC+03_00)“, matyti PC „Rimi“, esančio (duomenys neskelbtini), įėjimas į prekybos centrą. Įraše matyti, kad vaizdas fiksuojamas 2021 m. spalio 2 d. nuo 18.55 val. Prieigose stovintis apsaugos darbuotojas tikrina asmenų galimybių pasus. Matyti, kai 19.00 val. į parduotuvę įeina vyras, apie 35 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, apie 175 cm ūgio, vilkintis mėlynos spalvos striukę, juodas kelnes, ant pečių užsidėjęs kuprinę. Vyras sustoja prie apsaugos darbuotojo, palaukia, kol jis patikrina kito asmens galimybių pasą ir pradeda su juo kalbėtis. Tuomet vyras atsisega striukę, iš vidinės kišenės išsiima piniginę, iš jos išima popieriaus lapą ir 19.01.22 val. jį paduoda apsaugos darbuotojui. Apsaugos darbuotojas išlanksto popieriaus lapą, jį patikrina ir rodo vyrui. Matyti, kad abu kalbasi. 19.02 val. matyti, kaip vyras pradeda kažko ieškoti piniginėje, o tuo metu apsaugos darbuotojas patikrina kitų į parduotuvę atėjusių asmenų galimybių pasus. 19.02.03 val. matyti, kaip vyras apsaugos darbuotojui rodo asmens tapatybės kortelę. Apsaugos darbuotojas rodo lapą vyrui, tuomet pasiima telefoną ir skambina, o tuo metu vyras stovi šalia. 19.04 val. apsaugos darbuotojas su vyru nueina į apsaugos postą. 19.09 val. prie apsaugos posto ateina parduotuvės darbuotoja, apsaugos darbuotojas jai parodo lapą su galimybių pasu (b. l. 58–59, 61).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Įstatymų leidėjas nepateikia unifikuotos dokumento sąvokos išaiškinimo, todėl šios sąvokos turinys atskleidžiamas teismų praktikoje, pagal kurią dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą).

Remiantis galiojančiais teisės aktais, galimybių pasas – tai toks dokumentas (pažymėjimas), kuris patvirtina, kad asmuo atitinka teisės aktuose nustatytus kriterijus, susijusius su imuniteto nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) turėjimu (pvz., asmuo yra pasiskiepijęs ir nuo vakcinacijos praėjęs atitinkamas laiko tarpas, asmuo persirgęs COVID-19 liga ir tą patvirtina atitinkami testai ir pan.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas P. R. dėl neteisėto kito fizinio asmens dokumento laikymo ir panaudojimo pasitvirtino.

Kaltinamasis P. R. savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, nepripažino, teigdamas, kad galimybių pasą ne jo vardu jam išdavė VĮ „Registrų centras“ – būdamas „Registrų centre“ padavė darbuotojui savo asmens dokumentą, pasirašė, o darbuotojas jam padavė galimybių pasą, kurio netikrinęs kaltinamasis įsidėjo į piniginę. 2021 m. spalio 2 d. pirmą kartą pasinaudojo jam išduotu galimybių pasu ir tik tuomet sužinojo, jog galimybių pasas išduotas ne jo vardu.

Visgi, teismo vertinimu, kaltinamojo nurodytos aplinkybės yra paneigtos byloje surinktais įrodymais ir kaltinamojo parodymai vertintini kaip kaltinamojo gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Liudytojas L. A. parodė, jog 2021 m. spalio 2 d. apie 19.00 val. prekybos centre „Rimi“, esančiame (duomenys neskelbtini), prie įėjimo durų tikrinant asmenų galimybių pasus, išgirdęs, kad ką tik praėjęs vyras kitam draugui, t. y. P. R. pasakė bandyt eit ir gal šiam pavyks, bei pamačius kaip minėtas vyriškis savo draugui paduoda kažkokį popierių, liudytojas, supratęs, kad į parduotuvę gali bandyti patekti asmuo, pateikdamas ne jam priklausantį galimybių pasą, patikrino P. R. pateiktą galimybių pasą ir nustatė, jog galimybių pasas išduotas T. vardu, gimusio (duomenys neskelbtini), o asmuo prisistatė P. vardu, gimusiu (duomenys neskelbtini). Taigi, iš šio liudytojo parodymų matyti, kad, išgirdęs dviejų asmenų pokalbį dėl bandymo neteisėtai patekti į parduotuvę, liudytojas, įtardamas, kad gali būti bandoma patekti į parduotuvę ne su savo galimybių pasu, atidžiai patikrino asmens, jam sukėlusio įtarimą, galimybių pasą. Būtent šio liudytojo parodymai patvirtina, jog kaltinamasis P. R., žinodamas, kad neturi savo vardu išduoto galimybių paso, tyčia, siekdamas patekti į prekybos centrą, karantino režimo priemonių laikymosi kontrolę atliekančiam darbuotojui pateikė ne savo vardu išduotą galimybių pasą.

Nors kaltinamasis P. R. nurodė, jog į VĮ „Registrų centras“ kreipėsi praėjus 12 dienų po to, kai 2021 m. rugpjūčio 12 d. pasiskiepijo „Johnson“ vakcina, tačiau iš VĮ „Registrų centras“ pateiktos informacijos matyti, kad P. R. galimybių pasas galioja nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d., o jis buvo atsisiųstas tik 2021 m. spalio 4 d. (b. l. 47–48), t. y. praėjus 2 dienom po aptariamo įvykio. Be to, pažymėtina, kad VĮ „Registrų centras“ pateiktoje informacijoje nurodyta, kad asmeniui atvykus į „Registrų centro“ padalinį atsiimti galimybių pasą, visada yra patikrinamas asmens dokumentas, iš kurio „Registrų centro“ darbuotojas suveda asmens kodą ir atspausdina galimybių pasą, prieš išduodant galimybių pasą yra sutikrinamas vardas, pavardė ir kiti aktualūs duomenys (b. l. 51). Be to, nors kaltinamasis teigia, jog atsiimant galimybių pasą, jis pasirašė, tačiau minėtame pranešime taip pat nurodyta, jog galimybių paso spausdinimo paslauga teikiama pagal žodinį asmens kreipimąsi ir niekur pasirašinėti nereikia. Taigi, akivaizdu, kad iki įvykio kaltinamasis į VĮ „Registrų centras“ dėl galimybių paso nesikreipė.

Kaltinamojo nurodytos aplinkybės paneigtos ir liudytojo T. K. duotais parodymais, kad 2021 m. rugpjūčio 26 d. „Registrų centre“ jis išsiėmė jam priklausantį galimybių pasą, jį nešiodavosi drabužių kišenėje, o asmuo, kuris pasinaudojo jam priklausančiu galimybių pasu, galėjo rasti jį pamestą.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi P. R. kaltė įrodyta ne tik liudytojų parodymais, bet ir daiktų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas T. K. priklausantis galimybių pasas, kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame, užfiksuota kaip P. R., siekdamas patekti į prekybos centro patalpas pateikia galimybių pasą karantino režimo priemonių laikymosi kontrolę atliekančiam darbuotojui, VĮ „Registrų centras“ raštu ir kita byloje esančia rašytine medžiaga.

Teismas konstatuoja, kad P. R., neturėdamas teisėto pagrindo, laikė ir panaudojo 2021 m. rugpjūčio 26 d. išduotą T. K. dokumentą – galimybių pasą, kurį 2021 m. spalio 2 d. apie 19.00 val. prekybos centre „Rimi“, esančiame (duomenys neskelbtini), pateikė kaip savo karantino režimo priemonių laikymosi kontrolę atliekančiam parduotuvės apsaugos darbuotojui. Tokiais veiksmais P. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Teismas pažymi, jog P. R. inkriminuotas ne tik neteisėtas T. K. vardu išduoto galimybių paso laikymas, panaudojimas, bet ir jo įgijimas. Pažymėtina, kad fizinio ar juridinio asmens dokumento įgijimas, neturint teisėto pagrindo, yra alternatyvi BK 302 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta veika. Taigi inkriminuojant įgijimo požymį, būtina nustatyti esmines tokio dokumento įgijimo aplinkybes: kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo galimybių pasą. Kiekviena aplinkybė turi būti nustatyta ir įrodyta, o ne preziumuota. Nenustačius ir neįrodžius galimybių paso įgijimo konkrečių aplinkybių, net ir tuo atveju, kai nustatytos ir įrodytos neteisėto laikymo ar panaudojimo aplinkybės, asmuo už įgijimą negali būti baudžiamas.

Šioje baudžiamojoje byloje jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių galimybių paso įgijimą, neturint teisėto pagrindo, nesurinkta: kaltinamojo parodymai dėl galimybių paso įgijimo, jog jam jį išdavė VĮ „Registrų centras“, paneigta byloje surinktais duomenimis, kitais byloje esančiais įrodymais nenustatytas galimybių paso įgijimo aplinkybės. Esant šioms aplinkybėms, šioje byloje neįrodyta, kur, kaip, kada, kokiais veiksmais kaltinamasis, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo T. K. vardu išduotą galimybių pasą, todėl iš kaltinimo šalintina formuluotė dėl T. K. vardu išduoto galimybių paso įgijimo. Ši kaltinimo korekcija nesunkina kaltinamojo teisinės padėties, nekeičia juridinės kvalifikacijos bei nepažeidžia jo teisės į gynybą, todėl yra leistina.

Teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašė taikyti BK 36 straipsnio nuostatas ir atleisti P. R. nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi nuo 2022 m. vasario 5 d. buvo sustabdytas Galimybių paso naudojimas, todėl nusikalstama veika prarado pavojingumą.

BK 36 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikalstamą veiką asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme šis asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi. Teismas remdamasis bylos aplinkybėmis, gali nuspręsti atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės arba atsisakyti jam taikyti šio straipsnio nuostatas. Teismas nuspręsdamas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 36 straipsniu atsižvelgia ne tik į pasikeitusias faktines aplinkybes, bet ir į nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122/2009).

Pažymėtina, kad remiantis galiojančiais teisės aktais, galimybių pasas – tai dokumentas, kuris patvirtina, kad asmuo atitinka teisės aktuose nustatytus kriterijus, susijusius su imuniteto nuo Covid-19 ligos turėjimu. Galimybių pasas prilyginamas dokumentui, kuriuo patvirtinami tam tikri juridiniai faktai. Nors Vyriausybės 2022 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 73 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“, nuo 2022 m. vasario 5 d. buvo sustabdytas Galimybių paso taikymas, tačiau šiuo atveju būtina pažymėti, kad vien tik ta aplinkybė, kad atitinkamas dokumentas šiuo metu nenaudojamas, nereiškia, jog jis prarado dokumento sąvoką, ir nekyla baudžiamoji atsakomybė už veiką, kuri buvo padaryta tokiam dokumentui galiojant. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 302 straipsnio 1 dalį buvo nustatyta tiek iki galimybių paso naudojimo tvarkos nustatymo, tiek sustabdžius galimybių paso taikymą. Be to, pažymėtina, kad veika pagal BK 302 straipsnio 1 dalį dėl minėto Vyriausybės nutarimo nebuvo dekriminalizuota, baudžiamasis įstatymas nebuvo pakeistas, veika neprarado pavojingumo kėsinantis į dokumentų teisinės apyvartos funkcionalumą. Galimybių paso naudojimas šiai dienai yra tik sustabdytas, nėra pripažintinas kaip ydingas dokumento naudojimas, minėtu dokumentu buvo siekiama valdyti pandemiją, kurios pavojingumas vis dar egzistuojantis ir neatmestina, jog pablogėjus pandeminei situacijai, bus ir toliau naudojamas, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti, kad P. R. padaryta nusikalstama veika prarado pavojingumą.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo P. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis P. R. padarė vieną apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą, teistas, naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas pagal BK 27 straipsnio 1 dalį vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, o toks asmuo laikomas recidyvistu. P. R. baustas administracine tvarka, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (b. l. 74–79), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 108), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale per 5 metų laikotarpį nekonsultuotas (b. l. 109), nedirbantis.

Skiriant bausmę, atsižvelgtina, kad kaltinamasis P. R. anksčiau yra teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, taip pat ir sunkaus – numatyto BK 149 straipsnio 3 dalyje, padarymą, naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, be to, svarbu pažymėti, kad P. R. ankstesniais nuosprendžiais buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, bei vėl pakartotinai daro naujas tyčines nusikalstamas veikas, dėl ko teismas vertina P. R. kaip nusikalsti linkusią asmenybę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo skirti švelnesnę negu laisvės atėmimas bausmę, priešingu atveju, asmuo gali jaustis nebaudžiamas. Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad P. R. skirtina pati griežčiausia BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nustatant jos dydį mažesnį nei sankcijoje už šią nusikalstamą veiką nustatytas šios bausmės vidurkis.

Nustatyta, kad naują nusikaltimą P. R. padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 22 d. nuosprendį laikotarpiu. Tokiu atveju teismas bausmes bendrina pagal BK 64 straipsnio nuostatas ir, įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikaltimo padarymo aplinkybes, renkasi dalinį bausmių sudėjimo būdą.

Nors kaltinamasis nepripažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl ko negalima konstatuoti, kad savo veiksmus vertina kritiškai, tačiau atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nors ir pasinaudojo svetimu galimybių pasu, tačiau jis turėjo galimybę išsiimti dokumentą, patvirtinantį imuniteto turėjimą nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos), dėl ko realios grėsmės visuomenei nesukėlė. Todėl, teismas įvertinęs P. R. asmenybę, daro išvadą, kad realus terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai pakenktų darbingo amžiaus kaltinamojo socialinius ryšius, dėl ko bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pakartotinis bausmės vykdymo atidėjimo instituto pritaikymas, teismo vertinimu, užtikrins teisingo nubaudimo principą, todėl taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, P. R. skirtini BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyti įpareigojimai: pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Skiriant subendrintą bausmę su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 22 d. nuosprendžiu, paliekama galioti 2022 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi paskirta papildoma baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai, išdirbant 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose per 2 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos (2022 m. kovo 18 d.).

Kaltinamajam P. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 120–121) – paliktina galioti, pradėjus probacijos vykdymą, panaikintina.

Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus – T. K. vardu išduotas galimybių pasas, saugomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

P. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 7, 8 punktais, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Palikti galioti 2022 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi P. R. paskirtą papildomą baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, išdirbant 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose per 2 mėnesius, iki jos įvykdymo.

Dokumentą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – T. K. vardu išduotą galimybių pasą, esantį byloje, palikti byloje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, pradėjus probacijos vykdymą, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė