- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-08-25
- Bylos Nr.
- 2-1245-886/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02281-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“
- Atsakovas
- B. M.
- Advokatai
- Rasa Užkuraitienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei B. M. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė AB „Kauno energija“ 2015-02-09 ieškiniu (1 t. 3-6 b.l.) prašo priteisti iš atsakovės B. M. 3208,81 Eur (11 079,39 Lt) skolos už daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrojo naudojimo patalpų šildymą; 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 96 Eur (331,47 Lt) žyminio mokesčio ir 1,71 Eur (5,90 Lt) už duomenų gavimą.
Atsiliepimas
Atsakovė B. M. 2015-03-05 atsiliepime į ieškinį (1 t. 26-29 b.l.) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad jai nuosavybės teise priklausančios patalpos yra teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo ir šildomos elektra. Atsakovės patalpos yra pusrūsyje, turi atskirą įėjimą nuo viso namo. Bendrojo naudojimo patalpos šildomos ir nuo atsakovės šildomų rūsio patalpų, jos patiriami šilumos nuostoliai nekompensuojami, o ieškovo skaičiavimo metodika prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principams ir CK normoms. Pažymose nurodytos skolos dėl teisminių ginčų, nors Kauno miesto apylinkės teismo 2005-11-17 sprendimu ieškovo ieškinys atsakovei dėl skolos už šiluminę energiją atmestas, tačiau ieškovas skolą skaičiuoja 8 metus ir nurodo skaičiavimo įsiskolinimą nuo 2004-10-01, į prašomą priteisti sumą įtraukia sumas, dėl kurių 2005-11-17 teismo sprendimu ieškovo ieškinys buvo atmestas. Ieškovo skaičiavimai prieštaringi, skirtingose paskaičiavimo pažymose nurodytos skirtingos sumos. Ieškovas 8 metus skaičiavo skolą, ją didino, nesiėmė priemonių ją mažinti, nesiuntė atsakovei jokių pranešimų, jos neinformavo. Ieškovo nurodytos sumos už bendrų patalpų šildymą nepagrįstai didelės ir neparemtos jokiais skaičiavimais, nepagrįstas įrodymais, todėl ieškovas turėtų pateikti patikslintus skaičiavimus ir aiškius duomenis apie įskolinimo susidarymą.
Gavusi atsakovės atsiliepimą, ieškovė 2015-05-11 patikslintu ieškiniu (1 t. 50-55 b.l.) sumažino ieškinio reikalavimą dėl skolos nuo 3208,81 Eur (11 079,39 Lt) iki 2217,42 Eur (7656,32 Lt); prašė tenkinti reikalavimą dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo, prašė įpareigoti VMI grąžinti permokėtą žyminio mokesčio dalį – 29 Eur; priteisti bylinėjimosi išlaidas – 67 Eur (231,34 Lt) žyminio mokesčio ir 1,71 Eur (5,90 Lt) už duomenų gavimą.
Ieškovė, gavusi atsakovės atsiliepimą, pripažino, kad pradiniame ieškinyje buvo netikslumų nurodant skolos dydį, nebuvo įvertinta teismo nepriteista šilumos energijos suma (Kauno apylinkės teismo 2005-11-17 sprendimas civ. byloje 2-8531-475/2005), todėl ieškinio suma nurodyta didesnė. Ieškovė patikslintu ieškiniu sumažino skolos sumą ir laikotarpį. Įvertinus 2006-03-01 atliktą korekciją, laikotarpiu nuo 2005-10-01 iki 2013-05-01 susidarė 2 217,42 Eur (7 656,32 Lt) skola už tiekiamą šilumą bendro naudojimo patalpoms adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad AB „Kauno energija“ tiekė šilumą namui, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame atsakovei nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos, kurios yra teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra). Atsakovė nevykdė prievolės sumokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą. Nesumokėtą įsiskolinimą ieškovas skaičiavo, remdamasis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. 03-41 patvirtintu Šilumos bendro naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5, kurio 1.4 punkte nurodyta, kad šis metodas taikomas, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.). Atsakovė kaip patalpų savininkė privalėjo atsiskaityti už tiekiamą šilumą pagal pateikiamas mokėjimo sąskaitas (mokėtojo kodas 4821600), tačiau šios pareigos nevykdė.
Atsiliepimas
Atsakovė 2016-05-31 rašytiniuose paaiškinimuose (6 t. 111-113 b.l.) išdėstė išsamius argumentus dėl ieškovo pateiktų papildomų įrodymų 2015-05-10 teismo posėdyje. Atsakovė nurodo, kad ieškovės pateiktuose skaičiavimuose yra prieštaravimų, be to atlikti skaičiavimai neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes esant skirtingiems patalpų aukščiams skaičiuojama pagal patalpų plotą ir skirstant šilumą tarp vartotojų neįtraukti visi vartotojai patalpų savininkai, šilumos kiekis bendro naudojimo patalpoms paskirstytas ne visiems patalpų savininkams, tam tikru laikotarpiu nebuvo skaičiuojamas šilumos kiekis bendro naudojimo patalpų šildymui
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Atsakovei B. M. nuosavybės teise priklauso 103,67 kv.m bendrojo ploto negyvenamosios patalpos (parduotuvė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, įgytos pagal 2000-01-04 pirkimo – pardavimo sutartį (NTR išrašas, 6 t. 38-39 b.l.). Iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos, inv. Nr. 4479, duomenų matyti, kad pastatas 1A3p, K. (duomenys neskelbtini), Kaune, yra 3 aukštų su pusrūsiu ir pastogės patalpomis (NTKR bylos 9 lapas). Pastate yra 11 izoliuotų patalpų: 8 gyvenamieji butai ir 3 negyvenamosios paskirties patalpos (1 t. 76 b.l.). Atsakovei priklausančios negyvenamosios patalpos, pažymėtos indeksais 9-1 iki 9-5 su bendro naudojimo patalpa 10-2 (1/2 nuo 5,06 kv.m), yra pastato pusrūsyje (6 t. 106 b.l.).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-8531-475/2005 nustatyta, kad B. M. negyvenamosios patalpos nuo centralizuoto šilumos tiekimo buvo atjungtos jų įsigijimo 2000-01-04 metu. Šiuo sprendimu teismas atmetė ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį, kuriuo ieškovė prašė priteisti iš atsakovės B. M. 14 956,36 Lt skolą už šiluminę energiją tų pačių patalpų šildymui nuo 2002-01-01 iki 2005-04-01 ir 75,18 Lt už sistemų aptarnavimą nuo 2004-10-01 iki 2005-04-01.
Šiuo metu daugiabučiam gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), Kaune, ieškovė centralizuotai šilumos netiekia, nes name nuo 2013 m. gegužės mėn. veikia autonominė šildymo sistema. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės atstovo paaiškinimai teismo posėdyje ir ieškovo pateikti duomenys, kad šio namo gyvenamųjų butų ir negyvenamųjų patalpų savininkams paskutinės sąskaitos už patalpų šildymą buvo išrašytos 2013 m. balandžio mėnesį (2 t., 3 t., 4 t., 5 t.).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė AB „Kauno energija“ galutinai patikslintais ieškinio reikalavimais (2015-05-11 patikslintas ieškinys, 1 t. 50-54 b.l.; 2016-05-10 ieškinio reikalavimo dalies atsisakymas, 6 t. 98 b.l.) prašo iš atsakovės B. M. priteisti 2053,34 Eur skolą už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, paskaičiuotą nuo 2005-10-01 iki 2013-05-01, ir atsisakė reikalavimo priteisti 164,08 Eur skolos dalį.
Daugiabučio namo šildymo sistema bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti ir pan. (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
Kasacinis teismas išaiškino, kad daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) – turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 519-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, kt., v. SP AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, kt., bylos Nr. 3K-3-514/2004; 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 519-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, kt., v. SP AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, kt., Nr. 3K-3-342/2009; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012 kt.).
Šilumos energija yra apskaitoma pagal įvadinius namo šilumos apskaitos prietaisus, pagal kuriuos nustatoma, kokį šilumos kiekį suvartojo konkretūs vartotojai, kokia tenka bendroms patalpoms šildyti. Atsakovė, kaip kiekvienas buto ar kitų patalpų savininkas, yra namo bendrųjų konstrukcijų bendraturtė ir atsakinga už namo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės vieneto, tinkamą priežiūrą ir išsaugojimą. Bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu ji turi tas pačias prievoles kaip ir kiti butų savininkai, nepriklausomai nuo to, kad jos patalpos yra atjungtos nuo centralizuotai tiekiamo šildymo. Butų ir kitų patalpų savininkai susieti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomomis patalpomis, juos sieja tarpusavio teisės ir pareigos. Atsakovė, kaip kiekvienas kitas bendraturtis, proporcingai savo daliai atsako ieškovui už namo bendroms reikmėms tiektą ir bendrojo naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją. Šios pareigos nepaneigia aplinkybė, kad atsakovė savo patalpas šildo energija, gaunama iš kito šaltinio.
Ieškovas reikalavimą sumokėti skolą grindžia tiek 2003 m. gegužės 20 d. Šilumos ūkio įstatymo, tiek ir CK 4.76, 4.82 straipsnio normomis. Minėta, kad bendraturčių teises ir pareigas reglamentuojančiomis CK normomis nustatyta pareiga bendraturčiams išlaikyti bendrą daiktą. Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaito prietaisų rodmenis, paskirstomas vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam paskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su jais suderinus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartota šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisydamas to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. 2007 m. lapkričio 20 d. Šilumos ūkio įstatymo (įsigaliojo nuo 2008 m. sausio 1 d.) 25 straipsnyje taip pat nustatyta, kad daugiabučio namo ir kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Taigi, tiek pagal bendrąsias bendraturčių teises ir pareigas reglamentuojančias normas, tiek pagal pirmiau nurodytą įstatymą atsakovei, kaip turto savininkei, tenka pareiga proporcingai jos daliai atlyginti išlaidas bendrojo naudojimo patalpoms šildyti.
Šilumos ūkio įstatyme reglamentuojama pareiga bendraturčiams apmokėti dalį šilumos, suvartotos namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, neatsižvelgiant į tai, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Ieškovo prašomas priteisti skolos dydis grindžiamas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 03-41 patvirtintu Šilumos bendro naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5 (toliau – Metodas Nr. 5), kurio 1.4 punkte nurodyta, kad šis metodas taikomas, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.).
Ieškinys tenkinamas iš dalies, nes ieškovas ne visiškai pagrindė prašomos priteisti iš atsakovės skolos dydį, pateikė netikslius ir prieštaringus skaičiavimus, pateikė netikslius duomenis, kuriais remdamasis atsakovei skaičiavo skolą už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Bylos nagrinėjimo teisme metu šalims buvo sudaryta galimybė ginčą išspręsti taikiai, dėl to teismo posėdžiai ne vieną kartą buvo atidėti. Atsakovės atstovė ne kartą prašė ieškovą pateikti duomenis, kuriais remiantis buvo skaičiuojama skola atsakovei, kokia konkreti formulė taikyta pagal Metodą Nr. 5, kokie konkretūs dydžiai (patalpų aukštis, tūris, pastato bendras šilumos kiekis) buvo taikomi, kokie konkretūs aritmetiniai skaičiavimai atlikti.
Metodo Nr. 5 5.1. punkte nurodytos skirtingos formulės ir nustatyti skirtingi kriterijai, pagal kuriuos apskaičiuojamas vartotojams priskiriamas šilumos kiekis bendrojo naudojimo patalpų šildymui: 5.1.1. punkte – pagal butų ar patalpų naudingąjį plotą, kai patalpų aukštis vienodas; 5.1.2 punkte – pagal butų ar patalpų tūrį, kai jų aukštis nevienodas.
Iš bylos medžiagos ir VĮ Registrų centro gautų duomenų matyti, kad gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), Kaune, esančių patalpų aukštis nevienodas. Ieškovė pateikė šio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų sąrašą (1 t. 75 b.l.) Aštuonių gyvenamųjų butų aukštis yra 3,30 m (6 t. 30 b.l. – ŽKTNR VĮ duomenys apie butų patalpų aukštį 2001-11-12 rašte). Negyvenamųjų patalpų aukščiai skirtingi: atsakovės patalpų pusrūsyje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) aukštis yra 2,80 m; administracinių patalpų 1 aukšte (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) aukštis – 3,00 m; negyvenamųjų patalpų pusrūsyje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) aukštis yra 2,7 m (VĮ Registrų centro 2016-02-08 raštas, 6 t. 58 b.l.). Šie duomenys patvirtina, kad butų ir kitų patalpų aukščiai yra skirtingi, tačiau ieškovė visoms patalpoms taikė vienodą aukštį - 3,3 m (1 t. 58 b.l.) ir pagal vienodo aukščio kriterijų klaidingai taikė Metodo Nr. 5 5.1.1. punktą, skaičiuodama atsakovei tenkančią sumokėti dalį už bendrojo naudojimo patalpų šildymą pagal butų ar patalpų naudingąjį plotą.
Ieškovė 2015-05-10 teismo posėdyje pateikė pastato (duomenys neskelbtini) šilumos paskirstymą pagal paslaugas ir vartotojus nuo 2005 m. balandžio iki 2013 m. gegužės mėn. (6 t. 82-97 b.l.). Iš šių duomenų matyti, kad ieškovės pateiktuose skaičiavimuose yra prieštaravimų, atlikti skaičiavimai neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes esant skirtingiems patalpų aukščiams skaičiuojama pagal patalpų plotą; skirstant šilumą tarp vartotojų neįtraukti visi vartotojai patalpų savininkai; šilumos kiekis bendro naudojimo patalpoms paskirstytas ne visiems patalpų savininkams; tam tikru laikotarpiu nebuvo skaičiuojamas šilumos kiekis bendro naudojimo patalpų šildymui.
Iš ieškovės pateikto šilumos paskirstymo pagal paslaugas ir vartotojus (1 t. 76-79 b. l.) ir iš 2016-05-10 teismo posėdyje pateikto skaičiavimo (6 t. 82-97 b.l.) matyti, kad laikotarpyje nuo 2005 balandžio iki 2007 balandžio neskaičiuojamas šilumos kiekis, tenkantis bendrų patalpų šildymui, nes nurodomas šilumos kiekis tenkantis negyvenamosioms patalpoms ir gyvenamosioms patalpoms. Atsakovei skaičiuojamas šilumos kiekis, tenkantis jos negyvenamosioms patalpoms, per šį laikotarpį kiekvieną mėnesį sudaro 13,29 proc. viso namui tiekto šilumos kiekio. Tačiau pagal Metodą Nr. 5 šilumos kiekis namo bendro naudojimo patalpų šildymui (QPŠ naud) 1 laiptinės name sudaro 20 procentų viso šilumos kiekio pastato šildymui (QPŠ), ir tas kiekis turi būti paskirstas visų patalpų namo savininkams, proporcingai jų turimai daliai.
Ieškovė skaičiuodama už laikotarpį nuo 2005 m. balandžio iki 2007 m. balandžio mėn., nesivadovavo Metodo Nr. 5 5.1.2 punkto nuostata, kad skaičiuojant pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymui vartotojams priskiriamą šilumos kiekio dalį skaičiuojama „pagal butų ar patalpų tūrį (Vbš), kai jų aukštis nevienodas. Paskirstyme ieškovė nepateikė paskaičiavimo, nors buvo įpareigota pateikti.
Ieškovės pateiktuose 2005 m. balandžio mėn. skaičiavimuose (6 t. 82 b.l.) atsakovės negyvenamoms patalpoms perskaičiuotas tenkantis šilumos kiekis už bendrų patalpų šildymą yra 0,802886 mWh. Tačiau didesniam butui Nr. 3 (plotas 115,37 kv. m), kuriam tiekiama šiluma, priskaičiuotas šilumos kiekis gyvenamųjų patalpų šildymui yra tik 0,87373, ir neįtrauktas šilumos kiekis už bendrųjų patalpų šildymą. 2005 m. balandžio mėnesį šilumos kiekis L. L. negyvenamosioms patalpoms (65,47 kv. m) yra priskaičiuotas šilumos kiekis 0,380864 mWh. Paskaičiavus šilumos kiekį, tenkantį 1 kv.metrui atsakovės patalpų ir L. L. patalpų matyti, kad atsakovės patalpoms tenka 0,0075601 MWh/kv.m, o L. L. patalpoms tenka 0,005817 MWh/kv.m, tai yra priskaičiuotas žymiai mažesnis šilumos kiekis, tenkantis patalpų vienam kvadratiniam metrui.
Ieškovė nuo 2007 spalio mėnesio pateikia skaičiavimą pagal tūrį. Ieškovė nuo 2007 m. lapkričio mėnesio (6 t. 86 b.l.) skaičiuoja atsakovei priklausančių patalpų tūrį, daugindama plotą 103,67 kv.m iš ieškovės nurodomo aukščio 3,3 m ir skaičiuodama, kad atsakovės patalpų tūris yra 342,111 kub.m, o butų ir patalpų tūris yra 2561,559 kub.m, ieškovė savo skaičiavime nurodo klaidingus duomenis, tiek namo turį, kuris pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą yra 4206 kub.m, tiek atsakovės patalpų tūrį, kadangi atsakovės patalpų tūris yra 290,276 kub. m (103,67 kv. m x aukštis 2,8 m) Tokiu skaičiavimu ieškovė dirbtinai didina prašomą iš atsakovės priteisti sumą. Dirbtinai padidinta tenkanti šilumos dalis, nes atsakovei priskaičiuotas šilumos kiekis, pavyzdžiui 2007 m. lapkričio mėn. yra 0,599265 Mwh, o turėtų būti 0,508467 Mwh, 2009 m. lapkričio 11 mėn. priskaičiuota 0,522124 Mwh, o turėtų būti 0,443014 Mwh; 2009 m. gruodžio mėn. priskaičiuota 0,791148 Mwh, o turėtų būti 0,671279 Mwh, ir t.t. Tai rodo, kad ieškovės skaičiavimuose nepagrįstai padidinta atsakovei tenkanti šilumos dalis ir prašoma priteisti suma.
Ieškovė, skaičiuodama atsakovei tenkančią šilumos dalį, į bendrą namo patalpų savininkams plotą ir tūrį neįtraukė visų butų savininkų arba visiems savininkams priklausančių patalpų plotų ar tūrių, skaičiuojant šilumą tenkančią bendro naudojimo patalpoms tiek pagal plotą, tiek pagal tūrį. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (6 t. 44 b.l.) matyti, kad buto Nr. 3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas yra 115,37 kv.m, šiam butui priklauso palėpės patalpos, kurios suformuotos kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių plotas 3,12 kv. m. Minėtos patalpos nėra įtrauktos į šilumos paskirstymą; palėpės patalpų plotas nėra priskirtas ir butui Nr. 3. Iš visų ieškovės pateiktų paskirstymo žiniaraščių, apskaičiuojant butui Nr. 3 tenkančią šilumą, tiek šiam butui tenkančią šilumos dalį bendro naudojimo patalpoms buvo skaičiuojama nuo buto ploto 115,37, neįtraukiant šiam butui priklausančio palėpės ploto, ir tūrio. Tokiu būdu nepagrįstai atsakovei padidinta prašoma priteisti suma už bendro naudojimo patalpų šildymą.
Ieškovė informacijoje apie galimą perskaičiavimą nuo 2005 m. balandžio iki 2013 m. gegužės (6 t. 73-75 b. l.) nurodė, kad perskaičiavus galimai atsakovės skola sumažėja 566,55 Lt, t. y. 164,08 Eur (pastaboje), ir šioje dalyje ieškovė atsisakė ieškinio. Iš ieškovės pateikto perskaičiavimo ir šilumos paskirstymo pagal vartotojus (6 t. 82 b.l.) matyti, kad ieškovė nėra minusavus perskaičiuoto šilumos kiekio. Ieškovė šilumos paskirstymo žiniaraščiuose (6 t. 82 b.l.) nurodo, kad atsakovei perskaičiuotas šilumos kiekis už 2005 m. kovo mėn. - 0802886, tačiau minėta suma informacijoje apie perskaičiavimą (6 t. 73-5 b.l.) neišminusuota ir nenurodyta, kas su PVM sudaro 113,41 Lt (6 t. 73 b.l.), 2005 m. spalio mėn. nurodyta, kad perskaičiuotas šilumos kiekis - 0,993787, 2005 m. lapkričio mėn. - 2,026818, 2005 m. gruodžio mėn. - 2,5457319, 2006 m. sausio mėn. - 3,100665, 2006 m. vasario mėn. - 2,814278. Tačiau šis šilumos kiekis nėra išskaičiuotas perskaičiuojant, ir perskaičiavime nurodytas šilumos kiekis iki perskaičiavimo. Todėl nepagrįstai padidinta: 2005 m. spalio mėn. 118,96 Lt + PVM 18 proc; 2005 m. lapkričio mėn. 242,61+ PVM 18 proc.; 2005 m. gruodžio mėn. - 294,14 Lt. + PVM 18 proc; 2006 m. sausio mėn. - 371,14 Lt + PVM 18 proc.; 2006 m. vasario mėn. - 336,81 Lt + PVM 18 proc.; 1459,76 Lt be PVM, kas sudaro 422,78 Eur be PVM plius 18 proc. PVM, kuris yra nurodytas sąskaitose. Vien per šiuos kelis mėnesius suma sumažėja 498,88 Eur. Iš ieškovės pateikto šilumos paskirstymo pagal vartotojus matyti, kad šilumos kiekis už 2006 m. kovo mėnesį neperskaičiuotas, už šį mėnesį atsakovei priskaičiuota 1,3999568 Mwh (6 t. 83 b.l.).
Vykstant deryboms dėl ginčo išsprendimo taikiai, atsakovė buvo pateikusi ieškovui pasiūlymą sudaryti taikos sutartį, kuriame pripažino 1000 Eur skolos dalį (6 t. 99-100 b.l.). Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais dėl prieštaravimų ir netikslumų ieškovo skaičiavimuose, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimai nevisiškai pagrįsti įrodymais (CPK 178 str.). Ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovės tą skolos dalį, kurią atsakovė pripažino 2016-05-06 pasiūlyme dėl taikos sutarties sudarymo. Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovės ieškovui priteistina 1000 Eur skolos už bendrojo naudojimo patalpų šildymą (CK 4.76, 4.82 str.).
Iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-02-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.), 1,71 Eur (5,90 Lt) už duomenų gavimą.
Ieškovas už ieškinį sumokėjo 96 Eur 2015-01-20 mokėjimo nurodymu Nr. 240 (1 t. 7 b.l.). Patikslintu 2015-05-11 ieškiniu ieškovas sumažino savo reikalavimus ir prašė priteisti 2217,42 Eur skolos. Mokėtinas žyminis mokestis – 66,51 Eur, todėl ieškovui grąžintina permokėta žyminio mokesčio dalis – 29 Eur (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 80 str. 7 d.). Ieškovo reikalavimų patenkinta 45 proc., todėl proporcingai ieškovo patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovės ieškovei priteistina 30 Eur žyminio mokesčio (CPK 94 str. 2 d.).
Atsakovę atstovavo advokatė Rasa Užkuraitienė pagal 2015-01-03 atstovavimo sutartį (1 t. 29 b.l.). Atsakovė patyrė 630 Eur teisinės pagalbos išlaidų (6 t. 103-105 b.l.). Užsitęsusį bylos nagrinėjimą sąlygojo ieškovės veiksmai dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo ir papildomų įrodymų rinkimo. Ieškovė keletą kartų tikslino savo reikalavimus tik po to, kai atsakovės atstovė pateikė motyvuotus atsikirtimus ir pareikalavo pateikti įrodymus, pagrindžiančius skolos skaičiavimą. Remiantis šiais argumentais, iš ieškovės atsakovei priteistina ½ jos patirtų bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą (CPK 93 str. 2 d., 4 d.).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, nes iš kiekvienos šalies priteistinos išlaidos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ iš atsakovės B. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000 Eur (vieną tūkstantį Eur) skolos už bendro naudojimo patalpų šildymą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-02-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1,71 Eur už duomenų gavimą, 30 Eur (trisdešimt Eur) žyminio mokesčio.
Grąžinti ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ 29 Eur (dvidešimt devynis Eur) žyminio mokesčio, sumokėto 2015-01-20 Swedbanke.
Priteisti B. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš akcinės bendrovės „Kauno energija“ 315 Eur (tris šimtus penkiolika Eur ) teisinės pagalbos išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.