- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-12-10
- Bylos Nr.
- 1-3570-271/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50645-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Survilos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3570-271/2019, kurioje
1) 2003 m. gegužės 5 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto. Pritaikius BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams;
2) 2004 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsniu – 35 paromis arešto, bausmė atlikta 2004-08-11;
3) 2004 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 375 Lt bauda;
4) 2004 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesiams laisvės atėmimo, pritaikius BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
5) 2005 m. lapkričio 14 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesiams laisvės atėmimo, pritaikius BK 64 straipsnį, bausmė iš dalies sudėta su 2004 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, ir paskirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 2006-03-29 paleistas lygtinai neatlikęs 24 dienų laisvės atėmimo bausmės;
6) 2006 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metams laisvės atėmimo;
7) 2006 m. gruodžio 4 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 1 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė suderinta su 2005 m. lapkričio 14 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai ir 3 mėnesiai laisvės atėmimo;
8) 2007 m. sausio 24 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 675 Lt bauda, pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, 9 dalį, paskirta bausmė subendrinta su griežtesne 2006-12-04 nuosprendžiu skirta bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 2007-05-31 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teismo nutartimi subendrintos bausmės pagal 2006-10-24, 2006-12-04 ir 2007-01-24 nuosprendžius, nustatant galutinę 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; bausmė atlikta 2008-03-18;
9) 2009 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį – 2 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2008 m. gruodžio 10 d. iki 2009 m. birželio 12 d.; 2011-06-10 atliko bausmę;
10) 2012 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 2 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo;
11) 2012 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 2 metams laisvės atėmimo;
12) 2012 m. gegužės 16 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 ep.) – 2 metams laisvės atėmimo. 2012-12-11 nutartimi subendrintos 2012-05-16, 2012-04-18 ir 2012-04-18 nuosprendžiais skirtomis bausmėmis, galutinė bausmė – 4 metai laisvės atėmimo;
13) 2013 m. kovo 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. gruodžio 11 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 4 metams 10 mėnesių, 2016-09-16 atliko bausmę;
14) 2018-11-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 24 str. 4 d., 260 str. 1 d. - 2 metais 10 mėnesių laisvės atėmimo, 2019-07-16 atliko bausmę,
teistumas neišnykęs ir nepanaikintas.
kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. J. 2019 m. lapkričio 28 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Nissan Almera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1.80 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais D. J. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamojo D. J. kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir duotais parodymais, liudytojo G. P. parodymais, patikrinimo alkotesteriu duomenimis, kita rašytine bylos medžiaga.
Kaltinamasis D. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju, savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2019-11-28 d., apie 20.00 val., vartojo alkoholį su draugu automobilyje Nissan Almera, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančiame draugui A. Alkoholį vartojo prie (duomenys neskelbtini) ežero, visą tą vakarą už vairo buvo jis. Draugas A. vairavo dienos metu, kol buvo blaivus, vėliau A. smarkiai apgirto, todėl namo važiuoti nusprendė jis, nors ir žinodamas, jog teisės vairuoti neturi, be to, yra išgėręs. Tą vakarą išgėrė apie 0.5 l trauktinės „999“. Nusprendęs važiuoti namo, jis atsisėdo už automobilio Nissan Almera, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairo. A. atsisėdo į priekinę keleivio vietą, kitas draugas sėdėjo ant galinės sėdynės. Išvažiavęs į Nemenčinės plentą, iš galo jis pamatė policijos pareigūnų švyturėlius. Juos pamatęs iš karto sustojo. Priėjęs policijos pareigūnas paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą, tačiau jis nurodė, jog teisės vairuoti neturi. Pareigūnas taip pat paklausė, ar jis šiandien vartojo alkoholį. Nurodė, jog vartojo. Patikrinus jo blaivumą alkoholio matuokliu, jam buvo nustatytas 1,93 promilių girtumas, po maždaug 20 minučių, po pakartotinos patikros, jam buvo nustatytas 1,80 promilių girtumas. Tolimesniam tyrimui jis buvo pristatytas į policijos komisariatą, o vėliau uždarytas į areštinę. Kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos jis pilnai pripažįsta, nuoširdžiai gailisi (b.l. 51).
Liudytojas G. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau Vilniaus AVPK) Kelių policijos valdybos (toliau KPV) Kelių patrulių rinktinės (toliau KPR) vyriausiuoju patruliu. 2019-11-28, darbo metu, patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu P. L., buvo gautas pranešimas, kad Nemenčinės pl., iš aikštelės bando išvažiuoti galimai neblaivus vairuotojas. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėjas, kuris nurodė, kad netoliese aikštelėje bando išvažiuoti minėtas automobilis. Netoliese esančioje aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), apie 21.30 val., jie pastebėjo požymius atitinkantį automobilį. Privažiavus arčiau paaiškėjo, kad tai ne Toyota, o Nissan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) P. L. įjungė šviesos švyturėlius norėdamas sustabdyti minėtą automobilį, tačiau automobilis Nissan pradėjo judėti ir išvažiavo į gatvę, kur sustojo. Jie nedelsdami priėjo prie minėto automobilio, kuriame už vairo sėdėjo vyriškis, kuris nepateikė dokumentų, tik vėliau padiktavo savo asmens kodą, pagal kurį buvo nustatyta, kad tai yra D. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris prisipažino, kad vartojo alkoholį. Patikrinus minėtą asmenį per policijos duomenų bazes, buvo nustatyta, kad D. J. neturi teisės vairuoti transporto priemonių. Alkoholio matuokliu Alcotest 6810, Nr. ARBL-0761, D. J. pirmu pūtimu buvo nustatytas 1.93 promilių girtumas, o už 20 min., antru pūtimu, nustatytas 1.80 promilių girtumas. Asmuo buvo sulaikytas ir pristatytas į VPK OVS, o automobilis buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę, Minsko pl. 21. Su D. J. automobilyje taip pat buvo du vyriškiai, vienas iš jų sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje su sužalota (kraujuota) ranka, o kitas sėdėjo ant galinės sėdynės. Minėti vyriškiai buvo perduoti atvykusiems patruliams, įtariant, kad jie galėjo dalyvauti kitoje nusikalstamoje veikoje. Minėtų vyriškių duomenų jie nenustatinėjo (b.l. 31).
Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad D. J. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b.l. 36).
Alkotesterio Alcotest 6810, Nr. ARBL-0761, rodmenyse nurodyta, kad 2019-11-28 21.38 val. D. J. nustatytas 1,93 promilių girtumas, 2019-11-28 22.01 val. nustatytas 1,80 promilių girtumas (b.l. 34). Alkotesteris Alcotest 6810, Nr. ARBL-0761 metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2020-04-03 (b.l. 35).
VĮ "Regitra" duomenimis, automobilio „Nissan Almera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. T. (b.l. 13).
VšĮ "Emprekis" išraše nurodyta, kad automobilio „Nissan Almera“ 1.8, kategorija M1-AB, hečbeko, 3 durų, variklio tūris 1769 cm3, galia 84kW/114 AG, 2000 m., vidutinė kaina Lietuvos Respublikoje yra 809 eurai (be PVM) (b.l. 14).
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimas
Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis D. J. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatytas 1,80 promilių girtumas. Pats kaltinamasis neneigia šių savo veiksmų, nurodo, kad prieš sėsdamas vairuoti transporto priemonę su draugu vartojo stiprų alkoholį –trauktinę, išgėrė šios apie pusę litro. Po ko nusprendė vietoj smarkiai apgirtusio draugo vairuoti automobilį, nes pastarasis to daryti nebesugebėjo, parvežti juos namo. Automobilio vairavimo faktą neabejotinai patvirtino policijos pareigūnas G. P., tiesiogiai matęs automobilio vairavimo faktą, kuris su kolega tarnybiniu automobiliu privažiavęs prie iš aikštelės išvažiuoti bandančio automobilio, kurio vairuotojas galimai neblaivus, stebėjo D. J. vairuojamą automobilį ir jį stabdė, bendravo su vairuotoju. Patikrinimas alkotesteriu parodė, jog pagal iškvietimą atvykusių pareigūnų įtarimas, kad Nissan automobilio vairuotojas yra neblaivus, pagrįsti. Pirmu pūtimu į alkotesterį D. J. nustatytas 1,93 promilių girtumas, po 20 minučių atliktu antru pūtimu – 1,80 promilių girtumas. Šių faktinių aplinkybių visuma patvirtina, jog D. J. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,5 promilės girtumas.
D. J. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės aiškios. Pats kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su siūlomų bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių rūšimis ir dydžiu (b.l. 67).
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis D. J. įvykdė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 3 dalis). Praeityje buvo teistas, bausmės atliktos, tačiau teistumas neišnykęs (b.l. 56-62). Baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (b.l. 63-64).
Lengvina kaltinamojo atsakomybę tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Neblaivumas yra jo veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina. Kaltinamasis nedirba, pajamų neturi.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes D. J. skirtina prokuroro siūloma arešto bausmė, kurios dydis viršija už nusikaltimus skiriamos šios bausmės rūšies vidurkį. BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu. Į bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas.
Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BPK 67 straipsnis), užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). D. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis minėta teise (BK 68 straipsnio 1 dalis). D. J. ne kartą baustas už šiurkščius KET pažeidimus (vairavimą neturint tokios teisės), kas rodo itin cinišką požiūrį į eismo saugumo reikalavimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes specialioji teisė kaltinamajam atimtina trejų metų terminui, kuris atitinka įstatymų leidėjo numatytą šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkį. Pagal teismų praktiką, vairavimo neturint tokios teisės faktas neužkerta kelio svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu. Baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas skaičiuotinas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Dėl automobilio vertės konfiskavimo
Prokuroras siūlo konfiskuoti iš D. J. jo vairuoto automobilio „Nissan Almera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę be PVM – 809 Eur. Automobilis „Nissan Almera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VĮ Regitra duomenimis, yra A. T. nuosavybė ir ikiteisminio tyrimo metu buvo pastarajam leista automobilį grąžinti (b.l. 21). Iš paties kaltinamojo parodymų matyti, kad jis pats ėmėsi iniciatyvos vairuoti draugo automobilį.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalį turi būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką kaip įrankis ar priemonė. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
D. J. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis kitam asmeniui priklausančia transporto priemone, todėl iš jo išieškotina automobilio (konfiskuotino turto) „Nissan Almera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) modelio vidutinę rinkos vertę atitinkanti pinigų suma (be PVM).
Dėl proceso išlaidų, kitų procesinių klausimų
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 35,09 eurų išlaidas, susijusias su automobilio „Nissan Almera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežimu ir saugojimu UAB „Sauda“ aikštelėje, adresu Minsko pl. 21, Vilnius (b.l. 23). Šių išlaidų atlyginimas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteistinas iš D. J. (BPK 103 straipsnio 5 punktas).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
D. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 parų areštą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 40 parų areštą, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. lapkričio 28 d. 22:01 val. iki 2019 m. lapkričio 29 d. 11:56 val. (vieną parą).
Paskirti D. J. baudžiamojo poveikio priemonę - trejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnis), šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus iš D. J. išieškoti 809 Eur (aštuonis šimtus devynis eurus) kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalis). Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriškai gali būti sumokėta į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801.
Iš D. J. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato naudai priteisti 35,09 eurų išlaidų už automobilio saugojimą atlyginimą. Šios išlaidos turi būti pervestos į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT987044060007935553, esančią SEB banke, mokėjimo laukelyje „mokėjimo paskirtis“ nurodant saugoto automobilio valstybinį numerį, mokėtojo vardą ir pavardę.
D. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.
1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.
2) Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki septynių dienų po nuosprendžio įsiteisėjimo termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
3) Nuteisti nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai, kuriems paskirtas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus atlikti arešto bausmės.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo nuteistasis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal BPK 425 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.