- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-24
- Bylos Nr.
- 1A-642-245-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-01951-2009-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Regina Cemnolonskienė
- Nukentėjusysis
- B. S., V. S.
- Nuteistasis
- A. S.
- Advokatai
- Dalius Mecelica, Živilė Urbonavičienė
Teisėja L. Tamulionienė Proceso Nr.1-65-1-01951-2009-0 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6
2011 m. spalio 24 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Petraitytei, nukentėjusiosioms B. S., V. S., jos atstovui advokatui Daliui Mecelicai, nuteistajam A. S., jo gynėjai advokatei Živilei Urbonavičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011-06-22 nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:
LR BK 138 str. 1 d. – areštu 65 paroms;
LR BK 145 str. 1 d. (už 2009-12-20 dienos nusikaltimą) – areštu 50 parų;
LR BK 140 str. 1 d. – areštu 50 parų;
LR BK 145 str. 1 d. (už 2010-03-01 dienos nusikaltimą) – areštu 60 parų.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės pagal LR BK 138 str. 1 d., 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. subendrintos apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – 65 parų areštas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., už nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 85 parų areštas.
Iš A. S. priteista nukentėjusiajai V. S. 8000 litų, nukentėjusiajai B. S. – 2000 litų neturtinės žalos atlyginimui.
Iš A. S. priteista nukentėjusiajai V. S. 1815 litų, nukentėjusiajai B. S. – 1815 litų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. nuteistas pagal LR BK 145 str. 1 d. už tai, kad 2009-12-20, apie 14 val., (duomenys neskelbtini) V. S. priklausančiame kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino nužudyti V. S. ir B. S., panaudodamas fizinį smurtą, tyčia ne mažiau trisdešimt penkis kartus smogė rankomis ir kando V. S. į įvairias kūno vietas, bei ne mažiau kaip tris kartus smogė rankomis B. S., dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Be to, jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ne mažiau trisdešimt penkis kartus smogė rankomis ir kando V. S. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas jai kraujosruvas veide, krūtinėje, krūtyse, rankose, nugaroje, kryžkaulio srityje, kojose, odos nubrozdinimus veide, kairėje rankoje, kairėje kojoje, kairės plaštakos II piršto raiščių patempimą, galvos smegenų sukrėtimą ir sukėlė V. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo V. S. sveikata sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d.
Be to, jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ne mažiau tris kartus smogė rankomis B. S. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, dešinės plaštakos 3-iame piršte, ir sukėlė B. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d.
Be to, A. S. nuteistas pagal LR BK 145 str. 1 d. už tai, kad 2010-03-01, apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo rūsyje, žodžiu grasindamas nužudyti V. S., užsimojo rankose turėtu kauptuku jai suduoti, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu prašo pagal LR BK 145 str. 1 d. jį išteisinti; pagal LR BK 138 str. 1 d. bei 140 str. 1 d. nuosprendį sušvelninti bei pakeisti nuosprendį civilinio ieškinio dalyje, nukentėjusiosios iš jo priteisiant po 1000 litų neturtinei žalai atlyginti.
Apeliantas nurodo, kad nuosprendis priimtas netinkamai pritaikius baudžiamojo įstatymo normas, netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų parodymais (BPK 301 str.). Teismas atsisakė apklausti jo dukrą L. S. – V., kuri žinojo apie incidento, įvykusio 2009-12-20, aplinkybes, kadangi ji tą dieną su vyru buvo atvykusi į Kauną, pasiėmė jį iš areštinės, matė kokia buvo jo bei V. S. sveikatos būklė. Tuo tarpu B. S. dukrą L. D., kaimynę B. B. bei nukentėjusiųjų seserį Z. M., taipogi nemačiusių šio incidento, teismas apklausė ir vertino jų liudijimus kaltinimo naudai.
Teismas nevertino ir aplinkybės, kad 2009-12-20 incidento metu V. S. ir B. S. jį sužalojo, kaip matyti iš byloje esančios Specialisto išvados Nr. 9575/10(02) jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Skunde nurodyta, kad tarp jo ir jo žmonos seserų V. S. ir B. S. konfliktai vyksta jau apie du - tris metus dėl, nukentėjusiųjų nuomone, mamos netinkamai padalinto turto, jos jaučia nepasitenkinimą ir ne kartą grasino, kad jiems su sutuoktine atkeršys. Šie grasinimai ir pildosi - teismuose vyksta teisminiai ginčai, yra kaltinamas tuo, ko nepadarė, reiškiami civiliniai ieškiniai - tiek turtiniai, tiek neturtiniai. Teismas nepagrįstai kritiškai vertino jo sutuoktinės parodymus tik todėl, kad ji yra jo sutuoktinė.
Kai prieš tris metus buvo padalintas namas, atsirado konfliktai tarp jo šeimos ir V. S. bei B. S.. 2009-12-20 žmona, išeidama į darbą, pasakė, kad jos motinos prasta sveikata, todėl apie 12 val. jis nuėjo pas pirmame aukšte gyvenančią savo uošvienę A. A. S., pasiteirauti apie jos sveikatą. Kadangi durys buvo atidarytos, įėjo. Sutuoktinės sesuo V. S. pareikalavo išeiti, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Paklusęs V. S. išėjo, bet po valandos vėl nuėjau pas uošvienę į jos kambarį, ten buvo V. S., kuri pradėjo ant jo šaukti ir jį vyti, įspyrė jam į tarpkojį ir jie susistumdė. V. S. jam įspyrė apie šešis kartus, jis taip pat jai įspyrė. Smūgių rankomis jai nesudavė, tik ją stūmė. Netrukus į kambarį įbėgo B. S., ant jo buvo užmestas lovos užklotas. V. S. jam gulinčiam sudavė smūgius, nuo ko jis prarado sąmonę. Kai atsigavo, pamatė policijos pareigūnus, kurie jį išsivedė. B. S. tyčia nesudavė nei vieno smūgio, ją galėjo užgauti tik gindamasis. 2010 m. tiksliai laiko neatsimena, pastebėjo, kad namuose praleidžia tualeto bakelio šlangelė, todėl norėjo ją pakeisti ir rūsyje užsuko vandenį. Tuo metu rūsyje buvo ir jo sutuoktinė S. S.. Užsukus vandenį, į rūsį atbėgo V. S. ir pradėjo šaukti, kad pas ją veikia skalbimo mašina. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas ir jis atsuko vandenį. Jokio kauptuko rankose jis neturėjo, jos nužudyti negrasino.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka ir su teismo vertinimu nustatant žalos dydį. Nurodo, kad yra neįgalus, tik 40 proc. darbingas, gyvena tik iš 636,67 litų netekto darbingumo pensijos, nuo 2009-09- 08 registruotas darbo biržoje. Nei V. S., nei B. S. 2009-12-20 incidento pasekmės neigiamų pasekmių nesukėlė nei tolimesniam jų gyvenimui, nei darbinei veiklai, nei šeimyniniams santykiams.
Skunde nurodyta, kad teismas neįvertino nukentėjusiųjų prieštaringų parodymų, o besąlygiškai priėmė kaltinimo išreikštą poziciją, todėl nuosprendis negali būti objektyvus ir teisėtas.
Atsikirtime į nuteistojo A. S. apeliacinį skundą nukentėjusioji V. S. nurodė, kad jame išdėstyti argumentai ne tik nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, bet netgi yra akivaizdžiai prieštaringi, todėl prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nes yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas nepažeidžiant nei procesinių, nei materialinės teisės normų bei nenukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos vienodos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, prokurorę, nukentėjusiąsias bei jų atstovą, prašiusius nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą kaltinimo ribose, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai kvalifikavo A. S. nusikalstamas veikas pagal LR BK 145 str. 1 d., 138 str. 1 d. bei 140 str. 1 d. ir išsprendė civilinio ieškinio klausimą, nepažeisdamas normų, reglamentuojančių žalos atlyginimą. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde neigia savo kaltę dėl grasinimų nužudyti (LR BK 145 str. 1 d.) ir prašo dėl šių veikų padarymo jį išteisinti. Tačiau pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal LR BK 145 str. 1 d. (dėl 2009-12-20 bei 2010-03-01 veikų), visiškai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų V. S. bei B. S., liudytojų V. G., J. B., K. S., L. D., B. B., Z. M., parodymais, teismo medicinos specialistų išvadomis, alkotesterio kvitu, daiktinių įrodymų apžiūros protokolu, šie įrodymai papildo vienas kitą ir atskleidžia faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, įrodymai nešališkai ištirti teisiamajame posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina juos kaip A. S. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 145 str. 1 d., įrodymus.
Pagal LR BK 145 str. 1 d. atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl laikoma, kad nusikaltimas yra baigtas nuo grasinimo pareiškimo, jo išsakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, kai apie grasinimą sužino nukentėjusysis. Teismų praktikoje laikoma, jog grasinimas nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą pasireiškia aktyviais veiksmais pranešant žmogui, kad jis bus nužudytas ar sunkiai sužalotas ar susargdintas. Grasinimas turi būti išsakytas nukentėjusiajam tiesiogiai ar per kitus asmenis, jis turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus esant pakankamo pagrindo manyti, kad jis bus realizuotas. Tai gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp nukentėjusiojo ir grasintojo, aplinkybės kurioms esant buvo grasinama. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip tai suprato nukentėjusysis. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus realizuotas.
Pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji V. S. parodė, kad 2009-12-20 nuo ryto A. S. gėrė, įbėgęs į virtuvę, kurioje buvo ji, mama ir B. S., pagrasino visas užmušti. Ji paprašė A. S. išeiti ir jam išėjus, užrakino duris. Po kurio laiko jis vėl atėjo, spardė duris, grasino užmušti. Apie 14 val. B. S. ruošėsi važiuoti namo, tuo metu į koridorių įsiveržė girtas A. S. ir puolė ją, sugriebęs už plaukų, daužė į sieną, spardė, stūmė ją, pargriovė ant grindų. Po to A. S. nubėgo į kambarį, pagriebė iš rankinės jos piniginę, vėl mušė ją, grasindamas užmušti. Ji šaukėsi pagalbos, sesuo iškvietė policiją. Šio įvykio metu jai buvo nudraskyta nosis, sumušta akis, sukandžiotas rankos pirštas. 2010-03-01 apie 18 val. ji ruošiesi maudyti motiną, bet dingo vanduo, nuėjo į rūsį pažiūrėti kas atsitiko. Ten buvo A. S. sutuoktinė S. S., kuri pasakė, kad neleis atsukti vandens. Atbėgo A. S. ir šaukdamas: ,,užmušiu”, užsimojo kauptuku.
Nukentėjusioji B. S. parodė, kad 2009-12-20 su vyru atvažiavo aplankyti motinos, gyvenančios kartu su jos seserimi V. S.. Sėdint virtuvėje, išgirdo, kad į koridorių įėjo A. S., kuris pastoviai būna neblaivus, terorizuoja, kabinėjasi prie jų. Jos su seserimi paprašė jo išeiti, jis pagrasino jas užmušti ir išėjo. Po kiek laiko jis grįžo, spardė duris, grasino papjauti, užmušti. Vėliau, pro neužrakintas duris A. S. įėjo į koridorių, matė, kaip A. S. griebė V. S. už plaukų, trenkė ją į sieną, išrovė kuokštą plaukų, V. S. nukrito, jis ją spardė ir mušė, tuomet ji su motina užsirakino kambaryje ir skambino į policiją. Atidariusi duris ji išgirdo sesers šauksmą: “Gelbėkit, užmuš”, tuo metu A. S. ranka trenkė jai į galvą, ji nugriuvo, jis neišlaikęs pusiausvyros taip pat nukrito. Grumiantis A. S. sudavė jai ranka į smilkinį, kumščiu sudavė 3-4 smūgius į krūtinę, sužalojo rankos pirštą, suplėšė paltą. Policijai išvedant A. S. iš buto, jis jai pasakė: ,,Aš vis tiek tave užmušiu”. Mano, kad grasinimai buvo realūs, nes anksčiau jis grasindavo tik žodžiais, o dabar naudoja fizinį smurtą.
Liudytojas J. B. parodė, kad 2009-12-20 budėtojo nurodymu su kolega nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur įvyko buitinis konfliktas. Kambaryje ant grindų gulėjo neblaivus vyras, kurio kojos buvo surištos paklode. Viena iš moterų pasakė, kad jis jai išrovė plaukus, rankoje turėjo kuokštą plaukų. Išvedant iš buto vyrą, jis vienai iš moterų pagrasino, kad nužudys ją.
Liudytojas V. G. parodė, kad budėtojo nurodymu nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur įvyko buitinis konfliktas. Rado dvi seseris, kurių viena buvo sumušta, nuo vyro sklido alkoholio kvapas, pristačius į policiją jam buvo nustatytas daugiau nei 2 promilių girtumas.
Liudytoja Z. M. parodė, kad iš savo seserų sužinojo, jog A. S. užpuolė V. S., B. S. gynė ją, A. S. grasino su jomis susidoroti. Ne kartą yra mačiusi V. S. sumuštą, ji gyvena baimėje, pastoviai užsirakina duris. Iš sesers girdėjo, kad 2010-03-01 A. S. puolė V. S. su kauptuku.
Liudytoja L. D. parodė, kad 2009 metais lankantis pas močiutę, jai teko girdėti A. S. grasinimus. Dėl A. S. neprognozuojamo ir agresyvaus elgesio yra baisu ten lankytis.
Liudytojas K. S. parodė, kad 2009-12-20 A. S. įsiveržė į jo žmonos motinos butą ir sumušė jo sutuoktinę bei V. S.. Girdėjo, kaip policijos pareigūnams išvedant A. S., jis pagrasino: ,,Vis tiek užmušiu”.
Byloje esančiais ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais įrodymais neginčijamai įrodyta, jog A. S. 2009-12-20 grasino nužudyti nukentėjusiąsias V. S. ir B. S., 2010-03-01 – nukentėjusiąją V. S.. 2009-12-20 įvykio metu A. S. buvo neblaivus, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,55 promilių) (1 t., b.l. 63-64), grasinimus nužudyti, užmušti jis išreiškė garsiai, keletą kartų, girdint nukentėjusiosioms, veržėsi į patalpas, kuriose jos buvo. Jo grasinimai buvo konkretūs ir realūs, nukentėjusiosios turėjo pakankamo pagrindo manyti, kad jo grasinimai bus realizuoti, nes nukentėjusiajai V. S. sudavė ne mažiau kaip 35 smūgius į įvairias kūno vietas, padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, ką byloje patvirtina teismo medicinos specialisto išvada (1 t., b.l. 40-41, 45). Nukentėjusiajai B. S. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 59). Netgi ir atvykus policijos pareigūnams, A. S. grasino nužudyti nukentėjusiąją B. S., tai teisme patvirtino liudytojai J. B. bei K. S.. 2010-03-01 A. S. grasinimus nužudyti nukentėjusioji V. S. taip pat turėjo pagrindą suvokti kaip realius, nes būnant rūsyje, uždaroje patalpoje, A. S. užsimojo rankoje turėtu įrankiu – kauptuku, be to, 2009-12- ji jau buvo nuteistojo sužalota, jos atžvilgiu buvo naudotas fizinis smurtas. Tokia A. S. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 145 str. 1 d. Nors apeliantas skunde nurodė, kad nesutarimai tarp jo bei žmonos seserų V. S. ir B. S. vyksta dėl turtinių dalykų, tačiau nusikaltimo motyvai ir tikslai gali būti įvairūs ir esminės reikšmės veikos kvalifikavimui neturi.
Aptarti įrodymai paneigia apeliacinio skundo argumentą, jog apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas grindė vien tik nukentėjusiųjų parodymus. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo liudytojos S. S. parodymus vertinti kritiškai ir ne tik dėl to, kad ji yra nuteistojo sutuoktinė ir bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, bet ir todėl, kad ji teigė nepastebėjusi, jog A. S. 2009-12-20 buvęs girtas, nors jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,55 promilių), kas pagrįstai leidžia abejoti parodymų objektyvumu. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės dėl jo sveikatos sutrikdymo, ką anot apelianto, padarė nukentėjusiosios V. S. ir B. S., yra teisiškai įvertintos Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2010-04-30 nutarimu (1 t., b.l. 157-160), kurio, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, apeliantas neskundė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu prašoma sušvelninti nuosprendį pagal LR BK 138 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. Iš skundo konteksto suprantama, kad apeliantas prašo paskirti švelnesnę bausmę už nusikaltimų, numatytų LR BK 138 str. 1 d. ir 140 str. 1 d., padarymą. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pagal LR BK 138 str. 1 d. A. S. paskirta 65 parų, o pagal LR BK 140 str. 1 d. – 50 parų arešto bausmė. Skiriant bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad A. S. padarė keturis tyčinius nesunkius nusikaltimus, anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra neįgalus, bedarbis, pagal gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) seniūnija dėl jo elgesio nusiskundimų nėra gavusi, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.) Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų skaičių, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės A. S. už V. S. nesunkų, o B. S. – nežymų sveikatos sutrikdymą, paskirtos teisingai, nėra aiškiai per griežtos ir yra tinkamos bausmės tikslams pasiekti (LR BK 41 str. 2 d.).
Apeliantas nesutinka ir su nukentėjusiosioms priteistu neturtinės žalos dydžiu, teigdamas, kad jis yra per didelis, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, civilinio ieškinio klausimą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo išsprendė nepažeisdamas LR BPK 109 str., 111 str. 1 d. ir 115 str. 1 d. reikalavimų ir vadovavosi LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, priteistos neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ir neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams.
Žalos dydį civiliniame ieškinyje nurodo asmuo, kuriam padaryta žala, o galutinį žalos dydį įvertina teismas, priimdamas nuosprendį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji V. S. pareiškė civilinį ieškinį 238 litų turtinei ir 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti (1 t., b.l. 169-173). Nukentėjusioji B. S. pareiškė civilinį ieškinį 400 litų turtinei ir 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti (1 t., b.l. 176-180).Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios parodė dėl A. S. įvykdytų nusikalstamų veikų patyrusios stresą, išgąstį, fizinį skausmą, pažeminimą, dvasinį sukrėtimą bei emocinę depresiją. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atmetė, dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino tik iš dalies ir iš A. S. pagrįstai priteisė nukentėjusiajai V. S. – 8000 litų, nukentėjusiajai B. S. – 2000 litų. Teisėjų kolegija pažymi, kad žalos atlyginimo klausimas nuosprendyje išspręstas motyvuotai ir pagrįstai, priteistas 8000 litų neturtinės žalos dydis už nesunkų sveikatos sutrikdymą ir 2000 litų – už nežymų sveikatos sutrikdymą neprieštarauja teismų praktikai tokio pobūdžio bylose ir yra teisingas atlygis nukentėjusiosioms, patyrusioms skriaudą dėl A. S. nusikalstamų veiksmų. Pažymėtina, kad A. S. padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinės, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką laikytina, kad tyčinės veikos atveju yra padaroma didesnė neturtinė žala, nei neatsargiais veiksmais. Tyčia pažeidus labiausiai teisės ginamas vertybes, tokias kaip žmogaus sveikata, neturtinės žalos pasekmių ir ją padariusio asmens kaltės kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti. Apeliantas skunde nurodė, kad yra darbingas tik 40 procentų, gyvena tik iš 636,67 litų netekto nedarbingumo pensijos, registruotas darbo biržoje, nukentėjusiosioms neigiamų pasekmių jų tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams nesukėlė tačiau pagal susiformavusią praktiką, teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 str. 3 d.). Be to, kaip jau minėta, nukentėjusiųjų V. S. ir B. S. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo patenkinti tik iš dalies, kas taip pat užtikrina priešingų interesų-nukentėjusiojo ir kaltininko-pusiausvyrą, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes.
Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina A. S. kaltę, padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 145 str. 1 d., bausmės, paskirtos už nusikaltimus, numatytus LR BK 138 str. 1 d. bei 140 str. 1 d., yra teisingos ir ne per griežtos, teisės normos, reguliuojančios nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pritaikytos tinkamai, todėl skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti, A. S. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.