Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-05-30 · Administracinė byla Nr. I-1281-422/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-05-30Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-10-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-30
Bylos Nr.
I-1281-422/2017
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00309-2017-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
R. N.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laivės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
Administracinė byla Nr.1-1281-422/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00309-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.,37.6.; 55.1.1.;55.1.3. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 30 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Deivydui Aidukui,

nedalyvaujant pareiškėjui R. N., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laivės atėmimo vietų ligoninės, atstovui,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. N. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laivės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde (b.l. 4-5) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2015 m. kovo 31 d. buvo kalinamas LAVL nežmoniškomis, žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. Tvirtino, kad LAVL gyveno kameroje palatoje pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą. Šioje palatoje gyveno aštuoni žmonės, todėl trūko vietos judėti, nuolat turėjo gulėti lovoje. Dėl to patyrė diskomfortą, neigiamus išgyvenimus, pasireiškusius nerimu, pažeminimu, stresu. Gyvenamojoje patalpoje nebuvo stalo, kėdžių, spintos, į kuriuos galėtų susidėti asmeninius daiktus. Palatoje buvo buitinių parazitų (tarakonų ir graužikų). Išduoti čiužiniai, pagalvės ir antklodės buvo apgailėtinos būklės, supeliję, nuo jų sklido nemalonus kvapas. Gauta nauja patalynė, drabužiai tuoj pat prisigerdavo nemalonių kvapų. Sanitarinis mazgas įrengtas koridoriaus gale, jame nebuvo klozeto, dvi atviros skylės grindyse. Sanitarinis mazgas avarinė būklės, jame nuolat tvyrojo nemalonus kvapas, ant sienų ir lubų pelėsis, grybelis, pilna buitinių parazitų. Kalėdamas tokiomis sąlygomis patyrė orumo pažeminimą, kančias, tapo irzlus, nervingas, t.y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 1500 Eur ir prašė priteisti iš atsakovo.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į skundą (b.l. 8-11), rašytiniuose paaiškinimuose (b.l. 33) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2015 m. kovo 31 d. buvo gydomas LAVL Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 4. Duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju buvo gydomas gyvenamosios patalpose vertinamuoju laikotarpiu pateikti negali, nes tokia statistika nėra vedama. LAVL negali daryti įtakos atvykstančių gydytis nuteistųjų ir (ar) suimtųjų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems asmenims, todėl teisės aktuose nustatytos vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma galėjo būti viršyta. Pabrėžė, kad Vidaus ligų skyriaus palata Nr. 4 įrengta LAVL ne režimo zonos korpuse, ji nebuvo rakinama, todėl pareiškėjui tekusio ploto trūkumas buvo kompensuojamas suteikta judėjimo laisve – pasivaikščiojimu laisvu nuo procedūrų laiku LAVL Gydomojo skyriaus lokaliniame kiemelyje. Gyvenamoji patalpa, kurioje gydėsi pareiškėjas, buvo vėdinama per langą. Ligoninės patalpų deratizacija ir dezinsekcija atliekama pagal su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ sudarytą sutartį kartą į mėnesį, prireikus ir dažniau, duomenys registruojami. Patalpų valymo ir dezinfekcijos darbus atlikdavo skirti sanitarai. Ligoninės patalpos minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas ir /arba keičiamas. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą pacientams neturi būti išduota nauja patalynė. Pacientams išduodami naudoti, tačiau dezinfekuoti, išskalbti (išvalyti) čiužiniai, pagalvės, antklodės ir išskalbti lovos skalbiniai. Minkštojo inventoriaus susidėvėjimo lygis nėra reglamentuotas, jis atnaujinamas reguliariai pagal poreikį. LAVL Vidaus ligų skyriaus sanitariniame mazge buvo įrengti du sienos pertvara atskirti unitazai. LAVL visose gydymo bei buitinės paskirties patalpose buvo atliekami einamieji remontai, todėl pelėsio, grybelio nebuvo. Pareiškėjas į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą dėl galimai antisanitarinių laikymo sąlygų nesikreipė. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ar neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžiamas neturtinės žalos atsiradimas, todėl neturtinė žala jam nepriteistina.

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL atstovas, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 77 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais jį gydant Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, perpildytoje palatoje, pažeidžiant higienos ir buitinio aprūpinimo normų reikalavimus.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – LAVL ) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 11 ⁴ punkte nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv.m. Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas palatos plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv.m. viso bendro palatos ploto. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Į bylą atsakovo atstovas pateikė įrodymus (b.l.8,15,23,25-26), patvirtinančius, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2015 m. kovo 31 d. buvo gydomas Vidaus ligų skyriaus patalpoje Nr. 4, kurios gyvenamasis plotas 13,50 kv.m., joje įrengtos 4 vieno aukšto lovos, todėl joje vienam asmeniui teko 3,38 kv.m. gyvenamojo ploto.

Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, daro išvadą, kad pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu gydantis LAVL Vidaus ligų skyriaus patalpoje Nr. 4 reglamentuota gyvenamojo ploto norma buvo pažeista. Šiuo aptariamu atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nes ligoninė veikė pažeisdama teisės aktų reikalavimus dėl vienam asmeniui tenkančios minimalios gyvenamojo ploto normos ir nesvarbu, jog tokios sąlygos galėjo susidaryti dėl nuo įstaigos nepriklausančių aplinkybių.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) (akto redakcija galiojusi ginčo metu)) 60 punkto, nustatančio, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų, pažeidimu, nurodydamas, kad gyvenamosiose patalpose bei sanitariniame mazge buvo tarakonų ir graužikų. Šioje normoje taip pat nurodyta, jog, esant reikalui, laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją) [4.19], kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka.

Į bylą pateikta tarp LAVL ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ sudaryta sutartis dėl buitinių kenkėjų monitorinio, kontrolės ir naikinimo paslaugų teikimo (b.l.16-19) bei UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba" atliktų darbų aktai (b.l. 20-22) patvirtina, kad LAVL vidaus ligų skyriuje 2015 m. vasario –balandžio mėn. buvo atliekami deratizacijos bei dezinsekcijos darbai.

Pažymėtina, kad byloje nėra pareiškėjo prašymų LAVL administracijai, Visuomenės sveikatos centrui ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl netinkamo buitinių kenkėjų naikinimo, šių parazitų jam keliamų problemų, nepatogumų, kuriuose būtų prašoma šias problemas spręsti, minėtų institucijų atsisakymų tai daryti, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo šiuo aspektu konstatuoti LAVL neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad palatoje trūko baldų, t.y. stalo, kėdžių ir spintos asmeniniam daiktams susidėti.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (toliau – ir Aprūpinimo normos), patvirtintose 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 (akto redakcija, galiojusi iki 2017-01-01) nurodyta, jog pataisos namų bendrabučio gyvenamojoje patalpoje kiekvienam asmeniui turi būti skirta viena metalinė lova, spintelė prie lovos, taburetė, gyvenamajai patalpai turi būti skirtas vienas stalas, sieninis laikrodis, kambarinis termometras, šiukšlių dėžė, valymo inventoriaus komplektas bei užuolaidos kiekvienam langui. Akivaizdu, kad pagal Aprūpinimo normas gyvenamojoje patalpoje turi būti stalas, kiekvienam nuteistajam turi būti skirta po vieną spintelę, taburetę, tačiau reikalavimo gyvenamosiose patalpose įrengti spintą nėra nustatyta.

Atsakovo atstovo 2015 m. liepos 17 d. pažymos Nr. BD-984 (b.l. 15) duomenimis, LAVL Vidaus ligų skyriaus 4 palatoje buvo 4 spintelės, 3 kėdės, 1 lentynėlė, 6 pakabos. Akivaizdu, kad šioje gyvenamojoje patalpoje buvo netinkamas kiekis kėdžių bei nebuvo stalo (dėl kitų baldų pretenzijos nėra reiškiamos), tai sudaro pagrindą tvirtinimui, jog šios patalpos aprūpinimas baldais neatitiko Aprūpinimo normų reikalavimų.

Pareiškėjas kėlė pretenzijas dėl sanitarinio mazgo įrengimo, nurodydamas, kad jame nebuvo unitazo, o tik dvi atviros skylės grindyse, nuolat tvyrojo nemalonus kvapas, sanitarinis mazgas buvo avarinės būklės, ant sienų ir lubų matėsi pelėsis, grybelis.

Reikalavimai pataisos namų kameros sanitarinio mazgo įrengimui yra nurodyti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 16.5.punkte, pagal kurį įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Reikalavimų bendrabučio tipo patalpų sanitarinių mazgų įrengimui Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nėra nustatyta.

Aprūpinimo normose nurodyta, jog pataisos įstaigos bendrabučio tipo patalpų tualete turi būti vienas klozetas arba unitazas 1 vnt. – 12 asmenų.

Taigi, akivaizdu, kad aukščiau nurodyta teisės norma nereglamentuoja, koks klozetas – tupimas ar sėdimas, turi būti įrengtas sanitariniame mazge, todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo atmestini.

Į bylą atsakovo atstovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie Vidaus ligų skyriaus sanitarinio mazgo sienų bei lubų būklę pareiškėjo buvimo LAVL metu. Tačiau vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas į LAVL pareigūnus, administraciją ar į Visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamos sanitarinio mazgo būklės nesikreipė, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o šiuo metu pareiškėjo nurodytų faktų dėl LAVL Vidaus ligų skyriaus sanitarinio mazgo nešvaros, avarinės būklės, pelėsiu ir grybeliu padengtų sienų ir lubų pareiškėjo lankymosi jame metu dėl praėjusio per ilgo laiko negalima nustatyti, todėl pareiškėjo argumentai dėl avarinės sanitarinio mazgo būklės, pelėsiu bei grybeliu padengtų sienų ir lubų, nešvaros atmestini kaip nepagrįsti. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr. pvz. 2016 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1886-492/2016 ).

Pareiškėjas kėlė pretenzijas dėl jam išduoto minkštojo inventoriaus būklės, nurodė, jog čiužiniai, pagalvės ir antklodės buvo nekokybiškos būklės, prasmirdę.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 65 punktą, draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotą (neišvalytą) minkštąjį inventorių (čiužinį, pagalvę, antklodę) ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankšluosčius perduoti kitiems asmenims.

Į bylą atsakovo atstovas pateikė duomenis, patvirtinančius, kad LAVL laikomasi Higienos normos HN 76:2010 65 punkto reikalavimų (b.l. 27-31). Pareiškėjas nepateikė teismui jokių šiuos duomenis paneigiančių objektyvių įrodymų.

Be to, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas dėl jam išduoto minkštojo inventoriaus pakeitimo skundais ar prašymais būtų kreipęsis į LAVL pareigūnus, administraciją, Vilniaus visuomenės sveikatos centrą ar kitas kompetentingas institucijas, o, nesant tokių duomenų, pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo minkšto inventoriaus laikomi deklaratyviais, todėl atmestini.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjui neturtinė žala gali būti atlyginama iš esmės tik dėl jo laikymo perpildytoje LAVL Vidaus ligų skyriaus patalpoje Nr. 4 bei netinkamo aprūpinimo baldais.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje nustačius, kad pareiškėjas LAVL pažeidžiant reglamentuotą minimalią gyvenamojo ploto normą patalpose buvo laikomas tik aštuonias paras, tačiau gyvenamojo ploto norma buvo pažeista gana žymiai (jam teko 3,38 kv.m.), atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą mažino gyvenamojoje patalpoje buvusių baldų užimamas plotas, į tai, kad pareiškėjo gyvenamoji patalpa nebuvo rakinama, todėl jis turėjo reglamentuotą judėjimo laisvę, konstatavus Aprūpinimo normų pažeidimą, nesant duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų buvimo LAVL metu būtų kreipęsis į LAVL pareigūnus, administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, kad jo sveikatos būklė, jam būnant LAVL, būtų pablogėjusi, taip pat nesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 80 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundas kaip nepagrįstas netenkinamas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti R. N. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Janina Vitunskienė