Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-07-20 · Civilinė byla Nr. 2S-1292-560/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-20
Bylos Nr.
2S-1292-560/2012
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-06814-2010-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Suinteresuotas asmuo
G. S.
Pareiškėjas
N. K.
Kategorijos
  • 102.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1292-560/2012Teisminio proceso Nr. 2-03-3-06814-2010-0Procesinio sprendimo kategorijos: 102.4.; 122.3.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. liepos 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens G. S. (G. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutarties, kuria pratęstas pareiškėjai N. K. (B.) praleistas įstatymų nustatytas terminas palikimui, atsiradusiam po N. S. mirties, priimti pagal 1985-04-25 testamentą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), trims mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja N. K. (buvusi pavardė B.) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo pagal testamentą termino prailginimo prašydama pratęsti praleistą terminą palikimui priimti pagal 1985-04-25 testamentą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą Vilniaus mieste, N. B. vardu. Nurodė, kad pareiškėjos motina I. B., Lenkijos pilietė, mergautinė pavardė M., gyveno Lietuvoje su savo giminaite N. S., adresu: (duomenys neskelbtini) (šiuo metu (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, kuri testamentu žadėjo palikti jos vardu ½ dalį viso savo turto. 1989-07-15 N. S. mirė. Pareiškėjos motina po N. S. mirties klausė G. S., ar pastaroji nepaliko testamento, tačiau jis paaiškino, kad motina N. S. jokio testamento nepaliko. Nurodė, jog vėliau G. S., 2007 m. balandžio mėnesio pradžioje, atvažiavęs į svečius, prisipažino, kad 1985 m. balandį N. S. namie pasirašė testamentą, kuriame paminėta ir pareiškėja, patvirtino, kad jis apie tai žinojo visą laiką. Nurodė, kad šiuo testamentu pareiškėjai buvo palikta dalis N. S. nekilnojamojo turto. Po kelių dienų G. S. netikėtai mirė. Pareiškėja pradėjo ieškoti testamento, bet nerado. Vėliau testamentas buvo rastas pagal advokatės užklausimą. Testamentu N. S. sūnui G. S. paliko 60/100 gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), o pareiškėjai - 40/100 dalių gyvenamojo ploto, adresu (duomenys neskelbtini), bei visą kitą priklausantį mirties dieną testatorei turtą. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėja praleido terminą palikimui priimti po N. S. mirties. Pasak pareiškėjos, terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi po N. S. mirties 1989-07-14, jos sūnus G. S. nuslėpė testamentą ir todėl iki 2007 m. balandžio mėn. pareiškėja apie šio testamento egzistavimą nieko nežinojo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo G. S. su pareiškėjos pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Suinteresuoto asmens G. S. atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog 1985 m. N. S. savo valia testamento sudaryti negalėjo, nes sirgo ir negalėjo tinkamai išreikšti savo valios. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėja apie testamento egzistavimą žinojo, nes jos motina I. B. pati iniciavo jo sudarymą, atvežė notarą į namus. Pasak atstovės, terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tuo atveju, jeigu pareiškėja nebūtų žinojusi apie sudarytą testamentą, tačiau faktas apie testamentą tapo žinomas iš karto po N. S. mirties. Prašė apklausti liudytojus L. P. ir R. K..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-03-22 nutartimi pareiškimą patenkino ir pratęsė pareiškėjai N. K. (B.) praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po N. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (1989-07-14) priimti pagal 1985-04-25 testamentą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), trims mėnesiams. Nurodė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-12-14 sprendimu konstatavo, jog 1985-04-25 testamentas priklauso N. B., yra galiojantis, todėl pareiškėja turi teisę priimti palikimą pagal šį testamentą. Toks įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose. Suinteresuotas asmuo G. S. ir jo atstovė nepateikė teismui jokių įrodymų, jog faktas apie 1985 testamentą tapo žinomas iš karto po N. S. mirties, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-09-10 sprendime konstatavo, jog G. S., 1990-01-23 priimdamas palikimą po savo motinos mirties, tiksliai žinojo, kad N. S. dalį turto paliko pareiškėjai N. B. (dabartinė pavardė K.), bet testamentą paslėpė, dėl ko jis notarui pateiktas nebuvo. Dėl šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad pareiškėja N. K. (B.) po N. S. mirties laiku priimti palikimo negalėjo dėl objektyvių priežasčių, kurios pripažintinos svarbiomis teismo praleidimo priežastimis, todėl terminą palikimui priimti teismas pratęsė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo G. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-03-22 nutartį ir bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas nepilnai ir neišsamiai išnagrinėjo civilinę bylą, o vadovavosi tik tuo, kad Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2010-09-10 įsiteisėjusius sprendimu patvirtino pareiškėjos teisę priimti palikimą. Byloje turėjo būti nustatytas faktas, kad pareiškėja apie testamentą sužinojo būtent 2007 m.. Pareiškėjo atstovė, neigdama šias aplinkybes, teikė prašymą apklausti liudytojus, tačiau teismas nepagrįstai šio prašymo netenkino, todėl teisė pateikti įrodymus ir paneigti pareiškėjos nurodomas aplinkybes suinteresuotam asmeniui G. S. buvo apribota. Pasak apelianto, prašomi apklausti liudytojai patvirtintų, jog apie sudarytą testamentą žinojo pareiškėjos įstatyminė atstovė (t.y. jos motinas), nes pati iniciavo jo sudarymą. Atsisakydamas apklausti liudytojus, teismas pažeidė reikalavimą priimti byloje pagrįstą ir teisėtą sprendimą (CPK 263 str.).

Atsiliepimas

Pareiškėja N. K. (B.) pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad aplinkybės dėl testamento sudarymo buvo tiriamos nuo 2008 m. iki 2010-09-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme, kur nebuvo nustatytos aplinkybės, jog apie 1985 m. sudarytą testamentą pareiškėjai tapo žinoma iš karto po N. S. mirties. Kitų įrodymų suinteresuoto asmens atstovė nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja tik atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjos pareiškimu, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirajame skunde nurodyti teiginiai nesudaro prielaidų panaikinti šią nutartį.

Iš bylos duomenų seka, kad po N. S. mirties (1989-07-14) 1990-01-23 palikimą paveldėjo jos sūnus G. S., kuriam mirus, pagal paveldėjimo teisės liudijimą 2007-10-01 palikimą priėmė pastarojo sūnus G. S. (byloje suinteresuotas asmuo). Taip pat byloje nustatyta, kad 1985-04-05 buvo sudarytas testamentas, kuriuo N. S. savo sūnui G. S. paliko 60/100 dalių gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), o minėto namo 40/100 dalių testamentu paliko pareiškėjai N. K. (B.).

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 10 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-90-535/2010 N. K. (B.) ieškinį patenkino iš dalies, o G. S. priešieškinį atmetė, t.y. pripažino 1990 m. sausio 23 d. išduotą G. S. vardu po N. S. mirties paveldėjimo teisės liudijimą Nr.1410/89 negaliojančiu; pripažino 2007 m. spalio 1 d. išduotą Vilniaus miesto 30 notarų biuro notarės R. S. paveldėjimo teisės liudijimą G. S. vardu negaliojančiu; pripažino juridinį faktą, kad teisę nustatantis dokumentas – 1985 m. balandžio 25 d. testamentas priklauso N. B. (dabartinė pavardė – K.). Pareiškėja N. B. pateiktu pareiškimu teismo prašė pratęsti praleistą terminą priimti palikimą pagal 1985-04-25 testamentą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą Vilniaus mieste N. B. vardu, teigiant jog terminą praleido dėl svarbių priežasčių, nes apie patį testamentą ji sužinojo tik 2007 m. balandžio mėnesį, o jos teisė priimti palikimą pagal minimą testamentą buvo patvirtinta tik minimu teismo sprendimu. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-03-22 nutartimi pareiškimą patekino ir terminą pratęsė trims mėnesiams. Apeliantas G. S., nesutikdamas su šia nutartimi, iš esmės teigia, kad nebuvo nustatytos visos bylai svarbios aplinkybės, nes sudarytą testamentą žinojo pareiškėjos įstatyminė atstovė (pareiškėjos motina), kuri pati iniciavo šio testamento sudarymą, o teismas nepagrįstai atsisakė apklausti byloje liudytojais suinteresuoto asmens nurodytus asmenis. Su šiais apelianto teiginiais atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo sutikti.

Pareiškėja N. K. (B.) nuosekliai teigė, kad apie testamento egzistavimą ji sužinojo tik 2007 m. balandžio mėnesį, o tik po kurio laiko pagal pareiškėjos atstovo užklausas šis testamentas buvo atrastas. Analogiškai ji paaiškino ir nagrinėjant minėtą civilinę bylą Nr. 2-90-535/2010 Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme. Šie pareiškėjos paaiškinimai nėra nuneigti jokiais objektyviais įrodymais. Tokių įrodymų apeliantas taip pat nepateikė ir su atskiruoju skundu. Nepagrįstai apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas apklausti jo atstovės nurodomus asmenis, neišsamiai išnagrinėjo bylą, suvaržė jo teises. Pirmiausia pažymėtina tai, kad pagal LR CPK 7 str. nuostatas, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Suinteresuotas asmuo G. S. dar iki paskirto teismo posėdžio jokio aiškaus atsiliepimo dėl pareiškime nurodytų aplinkybių teismui nepateikė. Nors suinteresuoto asmens advokatei apie paskirtą teismo posėdį buvo žinoma daugiau nei du mėnesius, tačiau jokio motyvuoto prašymo dėl asmenų apklausos ar papildomų įrodymų rinkimo (išreikalavimo) iki teismo posėdžio pradžios nepateikė. Be to, liudytoju civiliniame procese gali būti tik toks asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios ryšį su byla (CPK 189 str.). Nors apeliantas teigia, kad jo nurodomi asmenys patvirtintų jo teiginius, kad apie testamento sudarymą (nuo pat jo sudarymo momento) žinojo pareiškėjos motina, tačiau teismui nebuvo pateikta jokių objektyvių tą patvirtinančių duomenų. Pažymėtina, kad analogiškas aplinkybes suinteresuotas asmuo nurodė ir nagrinėjant minėtą civilinę bylą Nr. 2-90-535/2010, tačiau tokių aplinkybių bylą išnagrinėję teismai nenustatė, o priešingai, laikė, kad G. S., priėmęs palikimą po savo motinos mirties, nuslėpė nuo pareiškėjos ir jos motinos tai, kad pagal sudarytą testamentą N. S. dalį turto paliko pareiškėjai N. B. (K.). Nėra pagrindo konstatuoti, jog suinteresuoto asmens nurodomi asmenys paneigtų šias teismų nustatytas aplinkybes, todėl teismas, įvertinęs visas susidariusias aplinkybes, pagrįstai netenkino G. S. atstovės prašymo apklausti liudytojais papildomus asmenis. Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad tokiu būdu apylinkės teismas pažeidė procesinės teisės nuostatas, neišsamiai išnagrinėjo bylą ar suvaržė apelianto teises. Priešingai, nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad suinteresuotas asmuo, teikdamas nepagrįstus prašymus papildomai apklausti asmenis, dėl aplinkybių, kurių nenustatė minėtą civilinę bylą anksčiau nagrinėję teismai, piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, siekia užvilkinti bylos išnagrinėjimą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog pareiškėja N. K. (B.) po N. S. mirties laiku priimti palikimo negalėjo dėl objektyvių priežasčių, ką teismas pripažino svarbiomis termino praleidimo priežastimis ir šį terminą pratęsė.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde minimos aplinkybės bei argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu bei pagrįstumu, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

Suinteresuoto asmens G. S. (G. S.) atskirąjį skundą atmesti

Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius