Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. V. ir V. A. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutarimo, kuriuo K. V. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio 7 dalį 579 Eur bauda, atimant teisę medžioti vieneriems metams; V. A. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ATPK 85 straipsnio 7 dalį 579 Eur bauda, atimant teisę medžioti vieneriems metams, konfiskuojant V. A. priklausantį automobilį „Toyota Avensis Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ginklą TIKKA T3 3006, 7,62 kal., Nr. 416435, ir vieną 3006 kalibro šovinį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo apeliacinio skundo netenkinti, Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

K. V. ir V. A. skundžiamu nutarimu nubausti už tai, kad 2015 m. lapkričio 13 d., apie 17 val., medžiodami draudžiamu medžiojimo būdu, t. y. medžiodami iš automobilio, nušovė vieną stirną. Apeliantai savo kaltės nepripažįsta, kategoriškai neigia padarę jiems inkriminuotą pažeidimą, neigia 2015 m. lapkričio 13 d., apie 17 val., medžioję Laumenų k. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs ir įvertinęs byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo išsamiai ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą ir joje surinktus įrodymus, padarė motyvuotas ir įrodymais pagrįstas išvadas dėl K. V. ir V. A. kaltės, o tai, kad apeliantai nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. K. V. ir V. A. laikosi pozicijos, kad jie kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2015 m. lapkričio 13 d., apie 17 val., Šilalės r., Laumenų k., iš automobilio „Toyota Avensis Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nemedžiojo, teigia tą vakarą tik važiavę apžiūrėti, kur statyti medžiotojų bokštelį. Tačiau ši pažeidėjų versiją visiškai paneigta byloje surinktais įrodymais. Savo pirminiuose paaiškinimuose (1 t., b. l. 8, 9, 10, 11), rašytuose tą patį įvykio vakarą, tiek K. V., tiek V. A. nurodė, kad jie 2015-11-13, apie 16 val., užsipildę medžioklės lapą, išvyko į medžioklę. Jie taip pat nurodė, kad medžioklei vadovavo K. V.. Pastebėtina, jog pirminiuose paaiškinimuose nei K. V., nei V. A. neužsiminė apie tai, kad būtų važiavę apžiūrėti vietos, kur statyti medžiotojų bokštelį. Kita vertus, jei jie šios aplinkybės ir nenurodė, nepaneigta jų versija, kad tą vakarą jie iš tiesų apžiūrinėjo ir vietą bokštelio statymui, tačiau tai nebuvo jų pagrindinis to vakaro tikslas, kadangi patys pripažino, kad važiavo medžioti. Kad K. V. ir V. A. 2015-11-13 vakaro tikslas buvo medžioti, įrodo aplinkybės, jog jie užsipildė medžioklės lapą, pasiėmė užtaisytą šautuvą, žiūronus, turėjo peilį, plastikinę vonelę. Be to, liudytojas G. N., kuris kartu važiavo su K. V. ir V. A., savo pirminiame paaiškinime (1 t., b. l. 12) nurodė, kad K. pasiūlė važiuoti pasižvalgyti. Šio liudytojo pasakymas – važiuoti pasižvalgyti, vertinant jį su minėtais K. V. ir V. A. pirminiais paaiškinimais, neabejotinai reiškia važiuoti pasižvalgyti laukinių gyvūnų ir medžioti. Pareigūnas V. M. savo paaiškinime (1 t., b. l. 74–75) taip pat nurodė, jog sustabdžius V. A. vairuojamą automobilį ir paklausus, ar medžioja, buvo atsakyta, jog važiuoja į medžioklę. Teismo posėdžio metu (3 t., b. l. 30–31) liudytojas V. M. patvirtino, jog V. A. ir K. V. patvirtino medžiojantys, paklausus, kaip ir kur medžioja, atsakė, kad tykodami. Paklausus, kaip ruošiasi medžioti su vienu šoviniu, nutylėjo ir nieko nesakė. Ginklo vamzdis buvo šiltas, jautėsi parako kvapas. Nors vėliau K. V. ir V. A. pradėjo kategoriškai neigti, kad įvykio vakarą važiavo medžioti, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aptartais įrodymais, konstatuoja, jog K. V. ir V. A. 2015-11-13 vakare važiavo medžioti (ir medžiojo), o jų versija, kad nemedžiojo, o tik važiavo apsižvalgyti, kur statyti bokštelį, yra gynybinio pobūdžio, pateikta siekiant išvengti itin griežtos administracinės atsakomybės.Apylinkės teismas, remdamasis liudytojų K. P., A. P., V. M., P. S., J. N. parodymais, pripažino, jog įrodyta, kad 2015-11-13 vakare Laumenų k. K. V. ir V. A., važiuodami automobiliu „Toyota Avensis Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš jo medžiojo. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas visiškai pagrįstai rėmėsi šių liudytojų parodymais, o tam tikri neatitikimai jų parodymuose, kurie nėra esminiai (pavyzdžiui, kas pirmas paskambino inspektoriams ir pranešė apie šaudomas stirnas, kokiu atstumu liudytojai matė automobilį, kurioje vietoje jie tuo metu buvo ir panašiai), neduoda pagrindo minėtų liudytojų parodymais netikėti ir nesivadovauti. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog praėjęs laiko tarpas nuo įvykio 2015-11-13 iki bylos nagrinėjimo teisme (iš naujo byla apylinkės teisme pradėta nagrinėti praėjus daugiau nei pusei metų po įvykio) turėjo įtakos tam, kad liudytojai galėjo nebeprisiminti įvykio detalių, kurios nėra esminės, arba suklysti jas nurodydami. Tačiau tai nedaro jų parodymų melagingų ar nepatikimų. Liudytoja K. P. teismo posėdžio metu parodė (3 t., 55–57), jog matė, kad pilkos spalvos automobilis važiavo lėtai, sustojo, šovė, vėl pavažiavo, sustojo, šovė. Teismui detaliai žemėlapyje nurodė, kuria kryptimi minėtas automobilis važiavo, kuriose vietose buvo sustota ir šauta (3 t., b. l. 49). Liudytojas A. P. nuo pat įvykio pradžios teigė (1 t., b. l. 13, 57–59), jog iš pradžių matė, kad tai pilkos (sidabrinės) spalvos automobilis „Toyota Avensis Verso“, o vėliau, stovėdamas nuo kelio 3–4 m atstumu, įsidėmėjo ir jo valstybinio numerio skaičius (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, jog V. A. automobilis, kuris įvykio vakarą buvo sustabdytas inspektorių, yra „Toyota Avensis Verso“, jo valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis pilkos spalvos. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios duotų pagrindą įtarti, kad minėti liudytojai nori melagingai apkalbėti K. V. ir V. A., apkaltinti tokio šiurkštaus pažeidimo padarymu. Jokių asmeninių konfliktų tarp šių asmenų nenustatyta. Todėl nors tarp A. P. ir K. P. parodymų yra nesutapimų, tačiau jie nėra esminiai, todėl teismas šių liudytojų parodymais remiasi. Apeliantai teigia, jog liudytoja K. P. nepatvirtino, kad buvo šaudoma iš automobilio, nurodo, jog šaudantysis galėjo išlipti iš automobilio, iššauti, po to vėl įlipti, pavažiavęs vėl išlipti, iššauti. Liudytoja K. P. iš tiesų nurodė nemačiusi, ar buvo šaudoma iš automobilio, ar šalia jo (3 t., b. l. 55–57), tačiau išvadą, kad buvo šaudoma iš automobilio, o ne išlipus iš jo, teismas daro remdamasis tuo, kad liudytoja K. P. nenurodė, jog būtų girdėjusi atidaromų ir uždaromų durelių garsą, ką, akivaizdu, ji būtų girdėjusi, jeigu šaudantysis iš automobilio būtų išlipęs, po to vėl įlipęs ir taip daręs kelis kartus, nes šūvius K. P. girdėjo ne vieną kartą. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad 2015-11-13 vakare Laumenų k. buvo šaudoma iš automobilio „Toyota Avensis Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o ne stovint šalia jo. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.5.5 punkte nustatyta, jog draudžiama medžioti draudžiamais medžioklės būdais – iš transporto priemonių. Remiantis šių taisyklių 74.1 punktu, toks medžioklės taisyklių pažeidimas laikomas šiurkščiu pažeidimu. K. V. ir V. A. taip pat kategoriškai neigia nušovę 2015-11-13 vakarą vieną stirną. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad 2015-11-13 rasta stirna buvo nušauta nagrinėjamo įvykio metu ir ją nušovė būtent K. V. su V. A.. Įvykio metu liudytoja K. P. nurodė (3 t., b. l. 55–57) mačiusi pro jų sodybą pravažiuojančius du automobilius, tačiau taip pat nurodė, kad pirmasis automobilis nuvažiavo nesustodamas, o antrasis – pilkas – važiavo lėtai, stoviniavo, šaudė. 60 m už šaudymo vietos pievoje buvo rasta nušauta stirna (1 t., b. l. 25, 3 t., b. l. 20). Kitų automobilių ir medžiotojų liudytojai tą vakarą nematė. Tad darytina išvada, kad 2015-11-13 rastą stirną nušovė būtent K. V. ir V. A. iš automobilio. Tokią išvadą leidžia daryti ir ta aplinkybė, jog apžiūrint įvykio vietą, kurioje buvo tikrinamas sustabdytas automobilis „Toyota Avensis Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) gyvulių ganykloje esančioje girdykloje, vandenyje, buvo rasta varinė šovinio tūtelė (1 t., b. l. 19, 47, 48, 49). V. A. prisipažino (1 t., b. l. 51, 3 t., b. l. 28–29), kad toje vietoje, kurioje buvo sustabdytas jo automobilis, šovinio tūtelę išmetė būtent jis. Nors jis taip pat nurodė, kad minėtas šovinys buvo iššautas 2015-11-12 medžioklės metu, tačiau toks jo paaiškinimas apie šovinio iššovimo laiką atmetamas, kadangi jeigu iš tiesų jis būtų buvęs iššautas 2015-11-12 medžioklės metu, V. A. nebūtų jokio tikslo slėpti tuščią tūtelę, kadangi 2015-11-12 medžioklė vyko teisėtai, jis turėjo leidimą medžioti. Todėl toks V. A. elgesys – šovinio tūtelės 2015-11-13 išmetimas į gyvulių girdyklą jį sustabdžius – tik dar kartą patvirtina, kad V. A. 2015-11-13 medžiojo pažeisdamas nustatytas taisykles, o siekdamas paslėpti bet kokius šį faktą patvirtinančius įrodymus, jis išmetė šovinio tūtelę. Specialistai ir ekspertas patvirtino (1 t., b. l. 27, 3 t., b. l. 32–34, 95–97), jog pagal kulkų padarytas žaizdas stirnos galėjo būti nušautos iš 7,62 mm kalibro medžioklinio šautuvo TIKKA T3 3006 30-06 (7,62x63) kalibro „Springfield“ medžiokliniais šoviniais, kurių viena tūtelė pateikta tirti, iš 60 m atstumo, stirnų kūnuose galėjo būti padarytos apie 8 mm kulkų įėjimo bei apie 3 cm ir apie 10 cm kulkų išėjimo angos. Apeliantai akcentuoja, jog teismas neįvertino, kad 99 procentai medžiotojų ginklų yra tokio kalibro, todėl stirną galėjo nušauti bet kuris kitas medžiotojas, o, be to, nebuvo aiškintasi, ar šautinė žaizda stirnoje negalėjo būti padaryta šaunant iš kito modelio ginklo bei kito kalibro šoviniu. Tačiau pažymėtina, jog įvykio vietoje kitų medžiotojų ir kitų transporto priemonių nebuvo, liudytojai matė ir girdėjo, kaip K. V. ir V. A., važiuodami automobiliu „Toyota Avensis Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šaudė, tad visiškai pagrįstai teismas tyrė, ar stirna galėjo būti nušauta šaudant iš 7,62 mm kalibro medžioklinio šautuvo TIKKA, rasto pas V. A., o ne spėliojo, kokio dar kito modelio ginklu bei kito kalibro šoviniu galėjo būti šaudoma. Kadangi liudytojai matė įvykio vietoje besivažinėjantį V. A. automobilį ir girdėjo, kaip buvo šaudoma iš jo, be to, 2015-11-13 rastoje stirnoje šautinė žaizda galėjo būti padaryta šaudant iš 7,62 mm kalibro medžioklinio šautuvo TIKKA T3 3006 30-06 (7,62x63) kalibro „Springfield“ medžiokliniais šoviniais, todėl daroma abejonių nekelianti išvada, jog 2015-11-13 rastą stirną nušovė būtent K. V. ir V. A.. Apeliantai kelia versiją, kad 2015-11-13 rasta stirna galėjo būti nušauta 2015-11-12 vykusios medžioklės metu, nes, kaip matyti iš fotonuotraukų, ji galbūt buvo apdraskyta laukinių gyvūnų. Tačiau pastebėtina, jog, pagal liudytojų parodymus, šaudoma buvo 2015-11-13, apie 17 val. (laikas apytikslis), o stirna rasta tik apie 21.20 val., t. y. daugiau nei po 4 valandų. Tai buvo pakankamas laiko tarpas, per kurį laukiniai gyvūnai galėjo apgriaužti minėtą stirną. Kartu pastebėtina, jog liudytojas P. S. nurodė (3 t., b. l. 29–30), jog stirna žvėrių nebuvo pažeista, šonas galėjo būti išpjautas. Liudytojas V. M. taip pat parodė (3 t., b. l. 30–31), kad stirnos šone buvo pjautinė žaizda, ne žvėrių išgriaužta, galbūt dėl to, kad nesimatytų, jog nušauta. Taip pat parodė, kad sulaikytame automobilyje rastas peilis buvo išteptas gyvūno riebalais. Nagrinėjamu atveju nebuvo ekspertų nustatinėjama, kas iš tiesų buvo padaryta stirnai, ar jos šonas buvo apdraskytas laukinių gyvūnų, ar apipjaustytas peiliu, nė viena versija nebuvo paneigta ar patvirtinta, tačiau apeliantų versija, kad stirna dėl matomų sužalojimų buvo nušauta 2015-11-12, atmetama, nes ją nušovus 2015-11-13 vakare ir suradus tik po 4 val. buvo pakankamai laiko padaryti jai fotonuotraukose matomus sužalojimus. Be to, specialistai, įvykio liudytojai, apžiūrėję stirną, patvirtino, kad ji galėjo būti nušauta 2015-11-13, surastos stirnos gaišena buvo šviežia, šilta, buvo neseniai sumedžiota, dar ir po 3 val. nuo sumedžiojimo gaišena būna šilta, nors ir pradėjusi stingti, sustingusi nebūtinai gali būti šalta (3 t., b. l. 29–30, 32–33, 33–34). Taigi, nors 2015-11-13 rastai stirnai iki jos suradimo ir buvo padaryti nenustatyto pobūdžio apdraskymai / apipjaustymai, tai neduoda pagrindo teigti, kad stirna buvo nušauta 2015-11-12, o ne 2015-11-13. Apeliantų nuomone, specialistams nebuvo pateikta 2015-11-13 rasta stirna, jų nuomone, specialistams buvo pateikta visai kita stirna, siekiant juos apkaltinti medžiojus draudžiamu būdu. Tačiau iš bylos duomenų matyti, jog 2015-11-13 buvo rasta viena stirna, o 2015-11-14 – dvi stirnos. Daugiau stirnų rasta nebuvo. Trys stirnos ir buvo pateiktos specialistams apžiūrėti. Liudytojas G. S. parodė (3 t., b. l. 33–34), kad stirnos apžiūrėti buvo atvežtos 2015-11-14. Tad apeliantų versija, kad stirnos galėjo būti sumaišytos ir pateikta specialistams apžiūrėti ne ta stirna, atmetama. Pastebėtina, jog viena stirna buvo fotografuojama 2015-11-13 (1 t., b. l. 44), o 2015-11-14 buvo fotografuojamos jau visos trys stirnos (1 t., b. l. 35, 36, 37). Be to, 2015-11-13 stirna nufotografuota iš dešinės pusės, o 2015-11-14 – iš kairės pusės, todėl ir nesimato anksčiau aptartų jos sužalojimų, užfiksuotų dešinėje pusėje. Kartu pastebėtina, jog pateikiant specialistams užduotį ir stirnas, buvo prašoma jų nustatyti ginklo kalibrą pagal nušautų stirnų kūnuose rastus kulkų įėjimo ir išėjimo angų skersmenis (1 t., b. l. 26), ką sertifikuotas (duomenys neskelbtini) ekspertas G. S. ir padarė (1 t., b. l. 27), jis įvertino kulkų įėjimo ir išėjimo angų skersmenis, kulkų padarytas žaizdas. Detaliai kiekvienos stirnos išvaizdos ir sužalojimų jis neaprašinėjo, nes, kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų (3 t., b. l. 90), ir antroji stirna turėjo ne tik kulkos padarytą žaizdą, bet ir jos pilvo ertmė buvo pradraskyta. Nors 2016-09-28 teismo posėdžio metu liudytojas G. S. parodė (3 t., b. l. 33–34), kad viena stirna buvo idealiai sveika, tik nušauta, tačiau dėl praėjusio laiko (beveik metų laiko) šis liudytojas galėjo suklysti duodamas tokius parodymus ir tiksliai neprisiminti, nes liudytojas M. D. nurodė nepamenantis, ar kuri stirna buvo apipjaustyta ar apdraskyta (3 t., b. l. 32–33). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis anksčiau aptartais įrodymais, pripažįsta, jog K. V. ir V. A. kaltė padarius jiems inkriminuotą pažeidimą visiškai įrodyta. Papildomai tirti bylą ir rinkti įrodymus nagrinėjamu atveju nėra pagrindo, įrodinėjimo procesas negali tęstis iki begalybės. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis, įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju buvo surinkta pakankamai abejonių nekeliančių įrodymų, kurie pagrindžia K. V. ir V. A. kaltę. Apylinkės teismas įrodymų tyrimą atliko išsamiai, tenkino tiek kaltinimo, tiek gynybos prašymus renkant papildomus įrodymus, dėl tų prašymų, kurie buvo netenkinti, motyvuotai pasisakė, kodėl juos atmeta. Apylinkės teismas pasisakė, kuriais įrodymais remiasi, o kuriuos atmeta. Dėl gynybos liudytojų R. S., R. A. ir R. Ž. pastebėtina, jog bylą nagrinėjant kitam teisėjui iš naujo apylinkės teisme, šie liudytojai nebebuvo apklausiami, todėl priimant skundžiamą nutarimą pagrįstai šių liudytojų parodymai aprašomojoje nutarimo dalyje ir nebuvo aptariami. Teismas aprašomojoje dalyje neaptarė liudytojo G. N. teismo posėdžio metu duotų parodymų, tačiau šis teismo padarytas pažeidimas nėra esminis ir nedaro skundžiamo nutarimo neteisėto bei nepagrįsto, teismas motyvuojamojoje dalyje pasisakė, kodėl šio liudytojo parodymais nesivadovauja. Remdamasis aptartų įrodymų visuma, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog K. V. ir V. A. kaltė, padarius jiems inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, yra visiškai įrodyta. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai ir motyvuotai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie duomenys atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir nėra pagrindas, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams. Apylinkės teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, kad K. V. ir V. A. medžiojo draudžiamu būdu – iš automobilio ir nušovė stirną, tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.5.5 punkto, 74.1 punkto reikalavimus. Tokie K. V. ir V. A. veiksmai teisingai buvo kvalifikuoti pagal ATPK 85 straipsnio 7 dalį. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliantų skundas netenkinamas, o skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

K. V. ir V. A. apeliacinio skundo netenkinti ir Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.