Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-04-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-987-1015/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-04-04
Bylos Nr.
1-987-1015/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-66869-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Kaltinamasis
S. R.
Advokatai
Anatolijus Svila
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-987-1015/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-66869-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant prokurorui Marijui Normantui,kaltinamajam S. R., jo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. R. (S. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) km., Zujūnų sen., Vilniaus r, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) km., Zujūnų sen., Vilniaus r., teistas 2015 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Rspublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį - 12 MGL bauda, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta 1/3, paskiriant 8 MGL dydžio baudą (bauda sumokėta 2015 m. birželio 8 d.),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. R. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent: jis 2017 m. gruodžio 23 dieną, apie 20.42 val., (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mersedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės etilo alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2.73 promilės etilo alkoholio). Šiais savo veiksmais S. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamasis S. R. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad gailisi dėl savo poelgio. Parodė, kad tą vakarą motina pasakė, kad jai bloga, ir paprašė nuvažiuoti į vaistinę vaistų, kadangi be jo daugiau nieko nebuvo ir nerado, kas daugiau nuvažiuotų, nors jis ir neturi teisės vairuoti, jis vis tiek važiavo į vaistinę. Paaiškino, kad mama skundėsi silpnumu, spaudimu, pasakė, kad vaistininkė patars dėl vaistų. Parodė, kad 2014 metais irgi vairavo neblaivus, o šiuo metu gydosi nuo alkoholio priklausomybės, kol kas ambulatoriškai, bet laukia eilės į stacionarą. Paaiškino, kad jis vartoja psichotropinius vaistus, per dieną geria iš viso 4 tabletes skirtingų vaistų, kai vartoja vaistus, ne visada gali adekvačiai atsakyti į klausimus, ir kai buvo pas tyrėją, buvo pavartojęs per daug vaistų, nes buvo labai susijaudinęs, todėl sutiko su baudžiamuoju įsakymu. Gydosi jau 10 metų, 2 kartus gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, tyrėjai nepasakė, kad vartoja vaistus, galvojo, kad taip bus geriau. Šiuo metu jis yra nedarbingas, gauna 120 eurų pašalpą per mėnesį, nesutinka su arešto bausme, nes be vaistų neišgyvens.

Apklausta J. R. parodė, kad yra S. R. motina. Paaiškino, kad yra išsiskyrusi su vyru, tą dieną sūnus buvo atvažiavęs pas ją, jai buvo labai bloga, todėl paprašė sūnaus, kad jis nuvažiuotų į vaistinę vaistų, nepastebėjo, kad jis buvo išgėręs, nes jautėsi labai blogai. Po kiek laiko jis grįžo pėsčiomis, paaiškino, kad jį sulaikė, tada ji ir sužinojo, kad jis buvo išgėręs., sūnus labai pergyveno dėl įvykio. Paaiškino, kad ji turi problemų su stuburu, nervais, kraujospūdžiu, jos darbingumas 50 procentų. Sūnus geras, bet jis ligotas, kiekvieną dieną vartoja vaistus, gydėsi ir Naujosios Vilnios ligoninėje.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis S. R. kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog gyvena su tėvu V. R., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini). 2017 m. gruodžio 21 d. nusprendė nuvykti pas motiną J. R., gyvenančią (duomenys neskelbtini) g. Iki 2017 m. gruodžio 23 d. dienos buvo pas motiną, išgėrė ten degtinės apie 400-500 gramų. Prie jos namų stovėjo tėvui priklausantis automobilis MB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau kadangi tėvas su motina draugiškai bendrauja, tai jis leidžia retkarčiais juo naudotis, todėl minėtas automobilis stovėjo prie motinos namų, kieme. Kai motina nuėjo ilsėtis, galimai tai buvo po 19.00 val., jis išėjo į lauką ir pamatė, kad stovinčiame kieme automobilyje spynoje palikti raktai. Kadangi buvo išgėręs, atsimena, kad atsisėdo už minėto automobilio vairo ir norėjo kažkur tai važiuoti, kur, paaiškinti negali, neatsimena. Atsimena, kad lauke buvo tamsu jau, ir važiuojant (duomenys neskelbtini) g., sustabdė policijos pareigūnai, netoli nuo motinos namų. Vairuotojo pažymėjimo neturi, teisė vairuoti atimta 2015 m. kovo 3 d. Po to kartu su pareigūnais sutiko vykti kraujo mėginį priduoti į Vilniaus priklausomybės ligų centrą. Automobilyje jokių keleivių tą dieną neturėjo. Jis bedarbis, teistas 1 kartą - 2015 m. (b.l. 36).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. M. parodė, kad 2017 m. gruodžio 23 d. apie 19.00 val., dirbant su Vilniaus aps. VPK Vilniaus rajono PK 1-ojo veiklos skyriaus viršininku B. A., iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad Salininkų g., Vilniuje, važinėja galimai neblaivus vairuotojas su automobiliu MB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtą automobilį pastebėjo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Automobilis atvažiavo priešpriešiais, įsijungęs tolimąsias automobilio šviesas. Jie apsisuko ir iš paskos važiavo apie 500 metrų. Automobilis visą laiką buvo matomumo zonoje. Prie (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, automobilis pasuko į kairę ir sustojo, o vairuotojas išlipo iš automobilio. Automobilyje daugiau žmonių nebuvo. Jie nustatė, kad transporto priemonę vairuoja S. R., gim. (duomenys neskelbtini) d. Vyras nesutiko pasitikrinti blaivumo, tačiau jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Vairuotojas buvo pristatytas į Vilniaus miesto 2-ąjį PK, kur jam buvo nustatytas 2,85 promilės girtumas. Automobilis buvo užrakintas ir paliktas (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje (b.l. 17).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. R. parodė, kad automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Jis automobilį Mercedes Benz paliko naudotis buvusiai žmonai J. R.. Automobilis stovi prie jos namų, ji retkarčiais juo naudojasi. Tai, jog jo sūnus S. R. vairavo automobilį neblaivus, sužinojo iš jo 2017 m. gruodžio 27 d. Jis jam pats paskambino ir pasakė, jog jis yra ligoninėje, paprašė atvažiuoti. Jam atvažiavus, jis papasakojo, jog vairavo jam priklausantį automobilį neblaivus, ir kad automobilio raktai yra Kelių policijos valdyboje. Jam gražintas automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktas (b.l. 21).

2017 m. gruodžio 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 13170/2017(01) nurodyta, kad S. R. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2.73 promilės etilo alkoholio (b.l. 30).

Alkotesterio Alcotest 6810 Nr.ARAA-0133 duomenimis, patikrinimo Nr.25526, daryto 2017 m. gruodžio 23 d. 20.42 val. metu nustatyta 2,85 promilių alkoholio koncentracija (b.l. 24).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) savininkas-valdytojas yra V. R. (b.l. 12).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė transporto priemonės – „Mercedes-Benz A160 Classic“ 1998 m. gamybos, kaina yra 1210 eurų (b.l. 13).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl jie pripažintini įrodymais ir teismas jais vadovaujasi darydamas atitinkamas išvadas. Šie įrodymai patvirtina, kad S. R. 2017 m. gruodžio 23 d. vairavo savo tėvui priklausantį automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Šios aplinkybės įrodytos pirmiausia paties kaltinamojo parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, kai jis pripažino vairavimo apsvaigus nuo alkoholio faktą (nežiūrint į tai, kad kitos ne esminės aplinkybės dėl to, kokiomis aplinkybėmis jis išvažiavo iš savo motinos automobiliu, šiek tiek skyrėsi (kas visiškai neturi reikšmės kvalifikuojant veiką), be to, tai patvirtina ir liudytojo policijos pareigūno R. M. bei kaltinamojo tėvo V. R. parodymai. Specialisto išvada neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis transporto priemonę vairavo kai jo kraujyje buvo žymiai daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, o būtent, specialisto išvadoje konstatuota, kad S. R. kraujyje, paimtame 2017 m. gruodžio 23 d., 21.30 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2.73 promilių etilo alkoholio.

Įvertinus nustatytas aplinkybes veikos kvalifikavimo pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį aspektu, pažymėtina, kad nurodytais veiksmais S. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviam, ir, konstatavus, kad S. R. kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (t. y. 2,73 promilės), pripažintina, kad kaltinamojo kaltė padarius Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra neabejotinai įrodyta.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Už nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą numatyta galimybė skirti sankciją – baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Skirdamas bausmę teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausiai pažymi, kad kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui. Nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, atsižvelgtina į kitas kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes – jis nedirba (b. l. 50), teistas (b. l. 51), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 52-55). Be to, vertintini ir duomenys apie S. R. sveikatos būklę (b. l. 68-69).

Taigi įvertinęs visas aplinkybes, susijusias su S. R. padarytu nusikaltimu, be to, jo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, ypač atsižvelgdamas į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, iš kurių išplaukia, kad jis yra pasiryžęs gydytis priklausomybę nuo alkoholio (kaip matyti iš informacijos apie jo padarytus administracinius nusižengimus, iš esmės visi jie susiję su jo neblaivumu, be to, jis teistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, kai atitinkamą veiką jis padarė siekdamas, kad nebūtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kai jis vairavo neturėdamas teisės, savo ruožtu teisės vairuoti jis neteko dėl to, kad vairavo būdamas neblaivus) bei jo sveikatos būklę, sprendžia, kad S. R. skirtina bauda. Į nurodytas aplinkybe atsižvelgtina ir parenkant šios rūšies bausmės dydį, nustatant jį artimesnį minimaliam baudos, galimos skirti už nesunkų nusikaltimą, dydžiui.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, davė išsamius parodymus, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

S. R. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, S. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 2.73 promilių neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – konkretų neblaivumo laipsnį, be to, aplinkybę, kad nurodytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas padarytas ne pirmą kartą (ankstesnis kvalifikuotas kaip administracinis nusižengimas), sprendžia, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis šia specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – maksimaliam terminui, t. y. trejiems metams.

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad S. R. nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, įvykdė vairuodamas automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jo tėvui V. R. (b.l. 12). Iš bylos medžiagos nėra duomenų, kad būtų aplinkybių, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje. Todėl teismas, atsižvelgdamas į konkrečias nusikalstamos veikos aplinkybes, sprendžia, kad nurodytą baudžiamojo poveikio priemonę būtina skirti, tačiau kadangi kaltinamojo vairuotas automobilis jam nepriklauso nuosavybės teise, tikslinga iš S. R. išieškoti automobilio (konfiskuotino turto Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1210 eurų (b. l. 13) (BK 72 str. 5 d.).

Teismas, atsižvelgęs į paskirtos baudos dydį, į kaltinamojo paaiškinimus apie jo gaunamas pajamas, ketinimus radus darbą sumokėti paskirtą baudą ir pan., sprendžia, kad yra tikslinga S. R. nustatyti ilgesnį, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatytą baudos sumokėjimo terminą, tai yra vienerius metus.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

S. R. (S. R.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 75 MGL, t. y. 2824,50 eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. R. paskirti galutinę bausmę – 50 MGL, t.y. 1883 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų) eurų dydžio baudą.

S. R. nustatyti 1 (vienerių) metų skirtos baudos sumokėjimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirti S. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Paskirti S. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti iš S. R. Mersedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1210 eurų valstybės naudai.

S. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė