Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Danutė Švitinienė Baudžiamoji byla Nr. 1S-65-719/2016

2016 m. vasario 29 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas išnagrinėjo nuteistojo P. D. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu P. D. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (du epizodai). Šio nuosprendžio nuorašas nuteistajam buvo įteiktas tą pačią dieną.

2015 m. gruodžio 22 d. nuteistasis P. D. pateikė žemesniajam teismui apeliacinį skundą, tačiau 2015 m. gruodžio 29 d. nutartimi šis teismas apeliacinį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį nuteistajam P. D., nes apeliacinis skundas buvo pateiktas praleidus jo padavimo terminą ir nuteistasis neprašė jo atnaujinti. 2016 m. sausio 6 d. nuteistasis P. D. kreipėsi į žemesnįjį teismą prašydamas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, tačiau šio prašymo teismas skundžiama nutartimi netenkino.

Skunde nuteistasis P. D. konkretaus prašymo nesuformulavo, tačiau iš skundo turinio galima suprasti, jog jis prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą. Nurodo, kad apeliacinio skundo padavimo terminą praleido dėl to, jog teismo posėdžio sekretorė jam nurodė skundo padavimo terminą skaičiuoti nuo 2015 m. gruodžio 2 d. Taip pat jis laukė, kol Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jam paskirs advokatą, rinko ir teikė įvairius dokumentus dėl advokato paskyrimo. Advokatas jam buvo paskirtas tik 2015 m. gruodžio 18 d. vakare, o 2015 m. gruodžio 21 d. ryte jis susitiko su jam paskirtu advokatu ir susitarė, kad jis iki 2015 m. gruodžio 22 d. surašys apeliacinį skundą. 2015 m. gruodžio 22 d. ryte jis nuvyko į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kur pasirašė apeliacinį skundą. Advokatas žadėjo apeliacinį skundą nunešti į teismą, jis pats to padaryti negalėjo, nes reikėjo dirbti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 313 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Pagal BPK 314 straipsnio 1 dalį turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti priėmusį nuosprendį teismą atnaujinti praleistą terminą, o to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dėl praleisto termino atnaujinimo teismas ar teisėjas sprendžia BPK 102 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK nenurodo konkrečių priežasčių, kurios galėtų būti laikomos svarbiomis, dėl kurių buvo praleistas apeliacinio skundo padavimo terminas, todėl tokių priežasčių buvimą gali konstatuoti tik teismas, įvertinęs konkrečias bylos aplinkybes.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis P. D. praleido apeliacinio skundo padavimo terminą, kadangi jis apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio įteikė 2015 m. gruodžio 22 d., t. y. po nuosprendžio paskelbimo praėjus 21 dienai. To nuteistasis neneigia, tačiau mano, kad šį terminą jis praleido dėl svarbių priežasčių – dėl teismo posėdžio sekretorės netinkamai išaiškintos apeliacinio skundo padavimo termino skaičiavimo tvarkos ir dėl aplinkybių, susijusių su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokato paskyrimu. Tačiau su tokia nuteistojo nuomone sutikti negalima.

Visų pirmiausia aukštesnysis teismas pažymi, jog skundžiamoje nutartyje žemesnysis teismas visiškai teisingai išaiškino apie apeliacinio skundo padavimo termino skaičiavimą ir konstatavo, jog teismo posėdžių sekretorė tinkamai paaiškino apie tai nuteistajam P. D.. Iš tiesų, šiuo konkrečiu atveju apeliacinio skundo padavimo terminas skaičiuojamas nuo 2015 m. gruodžio 2 d., nes tai yra pirmoji šio termino diena, o paskutinė – 2015 m. gruodžio 21 d. (imtinai). Todėl aukštesnysis teismas apie apeliacinio skundo padavimo termino skaičiavimą šioje nutartyje plačiau nebepasisako.

Taip pat nuteistasis teigia, kad apeliacinio skundo padavimo terminą jis praleido dėl aplinkybių, susijusių su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokato paskyrimu. Tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, jog minėto nuosprendžio paskelbime nuteistasis P. D. dalyvavo pats (4 t., 32 b. l.), nuosprendžio nuorašas jam buvo įteiktas tą pačią dieną (4 t., 45 b. l.), jis nebuvo suimtas. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad P. D. dėl kokių nors priežasčių negalėtų tinkamai įgyvendinti savo teisių ir tam būtų būtina advokato pagalba. Atvirkščiai, byloje esantis paties nuteistojo ranka surašytas apeliacinis skundas, kurį nuteistasis P. D. ir įteikė žemesniajam teismui, o taip pat ir kiti skundai bei prašymai (4 t., 50–51, 55–56, 60–61 b. l.) tik patvirtina, kad nuteistasis P. D. galėjo pats, nepraleisdamas nustatytų terminų, surašyti ir įteikti ne tik šiuos dokumentus, bet ir apeliacinį skundą, tačiau to nepadarė. Be to, tikint tik aukštesniajam teismui surašytame skunde nuteistojo P. D. nurodyta versija, susijusia su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokato paskyrimu, būtų sunku paaiškinti paties nuteistojo P. D. elgesį, kuomet jis, jo teigimu jau turėdamas jam paskirtą advokatą ir turėdamas galimybę naudotis jo paslaugomis, vėlesnius prašymus ir skundus rengė ir pateikė pats (4 t., 55–56, 60–61 b. l.). Aukštesniojo teismo manymu, toks nuteistojo P. D. elgesys būtų neadekvatus realiai situacijai, todėl tikėti nuteistojo P. D. skunde išdėstyta versija apie advokato paskyrimą nėra pagrindo.

Apibendrinant šiuos duomenis matyti, kad nuteistasis P. D. apeliacinio skundo padavimo terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių, todėl žemesniajam teismui nebuvo pagrindo nei atnaujinti apeliacinio skundo padavimo termino, nei priimti praleidus BPK nustatytą terminą paduotą apeliacinį skundą. Nuteistojo skundo argumentai žemesniojo teismo išvadų, su kuriomis sutinka aukštesnysis teismas, nepaneigia, skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl keisti ar naikinti ją skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Nuteistojo P. D. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.