Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-05-30 · Civilinė byla Nr. 2A-258-124/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-30
Bylos Nr.
2A-258-124/2013
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-01218-2010-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laisvė Aleknavičienė
Ieškovas
V. M.
Atsakovas
D. L.
Kategorijos
  • 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Apeliacinio teismo teisėja L. Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2A-258-124/ 2013

Teisėja D. Šabanskienė Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01218-2010-1

Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.1;121.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 30 d.

ŠiauliaiŠiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė Aleknavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. M. ir atsakovo D. L. apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-26-766/2012 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui D. L. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. M. ieškiniu (1 t., 1–2 b. l.) ir patikslintu ieškiniu (1 t., 47–49 b. l.), prašė priteisti iš atsakovo D. L. 1524,88 Lt žalą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2010 m. rugsėjo mėnesio pirmoje pusėje, atsakovui atliekant gyvenamojo namo dažymo darbus, dažais buvo aptaškytas šalia namo stovintis ieškovo automobilis Lancia Pedra, v/n (duomenys neskelbtini) Transporto priemone maždaug tris savaites ieškovas nevažinėjo dėl jos gedimo ir dėl to, kad kurį laiką transporto priemonė buvo neapdrausta transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Dažus ant automobilio pastebėjo ieškovo žmona, ji kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas išplūdo ją necenzūriniais žodžiais. Dėl turto sugadinimo ieškovas kreipėsi į Radviliškio policijos komisariatą, dėl žalos dydžio nustatymo – į UAB „Porix“. Turto vertintojas, atlikęs transporto priemonės apžiūrą, nustatė, kad transporto priemonės atkūrimo kaštai – 1524,88 Lt. Atsakovas geranoriškai atsisakė sumokėti žalą. Ieškovo ir atsakovo ginčo santykiai kvalifikuotini kaip civilinės deliktinės atsakomybės santykiai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į patikslintą ieškinį (1 t., 68–70 b. l.) atsakovas D. L. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinio netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad gyvenamojo namo dažymo (impregnavimo) darbus jis baigė 2010-08-25, 2010-08-30 VST Radviliškio skyriaus inspektorius A. K. užplombavo elektros skydinę, perkeltą ant baigto dažyti namo sienos, ir tai patvirtina, kad atsakovas po 2010-08-30 dažymo darbų nebevykdė. 2010-08-31 jis pradėjo dirbti V. A. įmonėje „Rinkantas“, todėl dažyti namo neturėjo jokios galimybės. Ieškovas siekia išprovokuoti konfliktą tarp bendraturčių, o taip pat nepagrįstai praturtėti ir tai patvirtina prašomos priteisti žalos atlyginimo augimas. Policijos pareigūnams jis nurodė, kad žala sudaro 300 Lt, vėliau ją padidino du kartus. Ieškovas neįrodė, kad žala atsirado dėl atsakovo kaltės. Ieškovas nepagrindė priežastinio ryšio tarp, neva, neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos buvimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimu (1 t., 185–189 b. l.) ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nurodė, kad atsakovas, atlikdamas namo fasado dažymo darbus, aptaškė šalia namo stovėjusį ieškovo automobilį Lancia Phedra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teismas vadovavosi Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-07-17 ekspertizės akto Nr. 11-1099(12) išvada, kuri patvirtina, kad ant ieškovo automobilio esantys pašaliniai pėdsakai – tai atsakovo neatsargaus namo dažymo pasekmė. Teismas konstatavo priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, nurodydamas, kad atsakovas nesielgė taip, kaip būtų pasielgęs tokioje pat situacijoje apdairus, rūpestingas, atidus žmogus. Namo fasado darbai vyko pakankamai ilgą laiko tarpą, ieškovo mašina visą tą laiką stovėjo nedideliu (1-1,5 m.) atstumu nuo namo sienos, todėl atsakovas, turėjo numatyti, kad bedažant, dažai gali užtikšti ant mašinos. Teismas laikė, kad nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti, nes nukentėjęs asmuo turėjo būti pakankamai apdairus ir rūpestingas ir pastatyti automobilį įvertindamas galimą riziką savo turto saugumui – stovėjimo prie pastato atstumą. Tačiau ieškovas, matydamas, kad atsakovas vykdo namo fasado dažymo darbus, taip pat nebuvo pakankamai rūpestingas, laikė savo mašiną ilgą laiką prie dažomo namo sienos, pats nesiėmė priemonių apsaugoti savo turtą.

Teismas pažymėjo, kad UAB „PoRix“ atliekant automobilio vertinimą, ir nustatant transporto priemonės atkūrimo kaštus, atsakovas nebuvo pakviestas dalyvauti, taip iš dalies suvaržant jo teises. Ieškovas apie jo turtui padarytą žalą pamatė praėjus gana ilgam laikui (daugiau nei 2 savaitėms) po atliktų namo fasado dažymo darbų. Atsižvelgdamas į tai, kad ant automobilio dangos atsiradę dažų pėdsakai yra antiviršiniai, įlenkimų, nubrėžimų nėra, todėl žalą teismas vertino kaip mažareikšmę ir nustatė po 50 procentų tiek atsakovo, tiek nukentėjusio asmens kaltės dydį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas V. M. apeliaciniu skundu (2 t., 14–17 b. l.) prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą dalyje dėl 762,44 Lt žalos, kurioje ieškinys atmestas ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Atsakovas suprato, kad dažant namą, galima aptaškyti daiktus, esančius šalia dažomo objekto. Tiek atsakovas, tiek liudytoja R. P. paaiškino, kad neprašė ieškovo patraukti mašinos, kai buvo atliekami namo sienos, prie kurios stovėjo automobilis, dažymo darbai. Vadinasi, atsakovas nesiėmė priemonių žalos išvengimui. Ieškovo neinformavimas apie ketinamus atlikti dažymo darbus dėl vykstančių konfliktų vertintinas labiau kaip tyčinis žalos padarymas, o ne kaip žalos padarymas dėl neatsargumo.

2. Namas buvo dažomas visą vasarą, tačiau ta namo sienos dalis, prie kurios stovėjo automobilis, tikėtina, buvo dažoma tik 1-2 dienas, ieškovas net nematė, kada buvo dažoma ta namo dalis. Ieškovas nežinojo kada bus atliekami dažymo darbai, t. y. veiksmai, kurių pradžia ir vykdymas išimtinai priklausė tik nuo atsakovo valios, todėl teismas nepagrįstai konstatavo didelį ieškovo neatsargumą, ko pasėkoje sumažino priteistinos žalos dydį.

3. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, o nukentėjusio asmens kaltė nepreziumuojama, taigi, nukentėjusiojo kaltę turi įrodyti žalą padaręs asmuo. Šioje byloje atsakovas ieškovo kaltės neįrodinėjo (tik neigė patį automobilio aptaškymo dažais faktą), todėl materialinė teisės norma, nustatanti galimybę mažinti žalos dydį, t. y. CK 6.282 str. 1 d., netaikytina.

4. Imant dažų mėginius, ant transporto priemonės esantys dažų pėdsakai buvo paimti kartu su automobilio dažais, laku ir gruntu, t. y. mėginiai nuo automobilio paimti išpjaunat mėginius iki automobilio metalo. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad ant automobilio nubrėžimų nėra, todėl žala mažareikšmė. Teismui įvertinus, kad žala mažareikšmė, pažeistas CK 1.5 str, CK 6.251 str. įtvirtintas visiškas nuostolių atlyginimo principas, pažeistos proceso teisės normos, CK 185 str., ko pasėkoje priimtas nepagrįstas sprendimas.

Atsakovas D. L. apeliaciniu skundu (2 t., 5–10 b. l.) prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti 2850 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino procesinės teisės normas, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nenuosekliai ištyrė visus byloje surinktus, reikalingus teisingam bylos išnagrinėjimui įrodymus. Nenustatęs visų deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti reikalingų bendrųjų sąlygų ir ieškovui V. M. neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų bei iš to kylančios pareigos atlyginti padarytą žalą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

2. Lietuvos Teismo ekspertizės centro Ekspertizės akto 2012-07-17 Nr. 11-1099 (12) išvada negali būti vertinama, kaip pakankamas atsakovo D. L. neteisėtų veiksmų įrodymas. Ekspertai nenurodė, kokiu būdu ir kokiomis aplinkybėmis šie dažai užlašėjo ant ieškovo automobilio, nes tai ne jų kompetencija. Be to, ekspertai negali patvirtinti ir tos aplinkybės, ar tai tie patys dažai, kuriais atsakovas D. L. dažė gyvenamojo namo fasadą. Patvirtinta tik tai, kad šie dažai yra vienodi savo chemine sudėtimi su dažais, paimtais nuo gyvenamojo namo skliauto. Alkidiniais dažais prekiauja visos statybinių medžiagų parduotuvės. Surinktų įrodymų pagrindu neginčijamai nustatytas paties ieškovo V. M. didelis neatsargumas.

3. Net ir nustačius aplinkybę, kad atsakovui D. L. atliekant gyvenamojo namo fasado dažymo darbus ant per arti pastatyto ieškovo automobilio netyčia užlašėjo dažų, kas ir buvo nustatyta apžiūrint automobilį, nepagrįsta išvada, kad esant tokioms aplinkybėms atsakovas privalo perdažyti ieškovo automobilį, o ne atkurti automobilio išvaizdą iki dažų užlašėjimo. Taigi, teismo išvada dėl žalos dydžio yra aiškiai neteisinga, padaryta pažeidžiant įrodymų įvertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas.

4. Ieškovas privalėjo įrodyti ne tik neteisėtus, kaltus atsakovo veiksmus, kuriais jam padaryta žala, ne tik žalos dydį bet ir priežastinį ryšį, tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių (žalos). Ieškovas neįrodinėjo, kad preliminarių darbų akte, o vėliau ir UAB „PoRix" vertinimo Ataskaitoje Nr. 11-0035 nurodyti darbai (automobilio perdažymas) yra susiję būtent su sugadinimų pašalinimu. Teismas šių aplinkybių netyrė ir spręsdamas dėl žalos dydžio, pasirinko būtent ieškovo nurodytą automobilio perdažymo darbų vertę ir nevertino aplinkybės, užfiksuotos minėtame Ekspertizės akte, kad užlašėjusių dažų pėdsakai, nesunkiai pasišalintų naudojant chemines medžiagas. Tuo tarpu perdažant automobilį, jo būklė būtų ne atstatoma į pirmykštę padėtį, o ženkliai pagerinama. Tokiu būdu ieškovas praturtėtų atsakovo sąskaita.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., 28–31 b. l.) ieškovas V. M. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-12-21 sprendimą dalyje, kurioje ieškinys tenkintas, palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas nepagrįstai išplečia šios bylos įrodinėjimo dalyko ribas. Atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui pakanka įrodyti vidutinio apdairumo, rūpestingumo ir atidumo standartų nesilaikymą, dažant namo dalį. LR CK 6.263 str. 1 d. numatė atsakovui pareigą dažymo darbus atlikti taip, jog dėl jų nebūtų padaryta žala kitiems asmenims. Atsiradusi žala ieškovo turtui leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nebuvo tiek apdairus ir rūpestingas, kiek šioje situacijoje buvo būtina. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad ieškovas V. M. painiojo faktines aplinkybes yra deklaratyvaus pobūdžio, nes nenurodė, kokias aplinkybes ieškovas painiojo, kokiu būdu klaidino teismą, siekdamas sau palankaus rezultato. Jeigu atsakovas manė, kad jo nedalyvavimas atliekant žalos įvertinimą pažeidė jo interesus, jis turėjo visas procesines galimybes savo iniciatyva rinkti įrodymus, paneigiančius ieškovo reikalavimus. Pripažįstant, jog dažų pašalinimas yra įmanomas mechaniniu būdu, naudojant chemines medžiagas, būtina aiškintis, ar toks būdas nesukeltų dar didesnių neigiamų pasekmių automobiliui. Atsakovo elgesys ne tik sudarė sąlygas atsirasti bylinėjimosi išlaidoms, bet ir ženkliai jas padidino, nes ieškovas buvo priverstas samdyti kitą turto vertintoją, o atsakovui neigiant žalos dydį – skirti ekspertizę.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., 25–27 b.l.) atsakovas D. L. prašo ieškovo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas D. L., dažydamas gyvenamojo namo dalį, elgėsi nerūpestingai ir neatsargiai. Byloje surinktų įrodymų pagrindu negalima teigti, kad yra įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai ir kaltė, todėl ieškinys negali būti tenkinamas. Nesutinka su ieškovo argumentu, kad teismas nepagrįstai konstatavo mažareikšmę žalą, nes pats ieškovas automobilio sugadinimus pastebėjo tik praėjus dviems savaitėms po dažymo darbų pabaigos. Automobilį apžiūrėjo teismas ir specialistai, todėl ši išvada padaryta objektyviai ištyrus visus įrodymus. Nepagrįsta būtų išvada, kad atsakovas privalo perdažyti ieškovo automobilį, o ne atkurti automobilio išvaizdą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl atsakovo D. L. apeliacinio skundo.

LR CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo argumentais, kad byloje nebuvo nustatyti ir ieškovas neįrodinėjo atsakovo neteisėtų veiksmų.

Šiuo atveju žala atsirado deliktinės atsakomybės pagrindu. Deliktinei atsakomybei taikytinos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos LR CK 6.263 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji civilinių teisinių santykių dalyvių pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, ši teisės norma yra bendrųjų civilinių teisinių santykių principų - sąžiningumo, teisingumo, protingumo išraiška, ji įpareigoja elgtis taip, kaip analogiškoje situacijoje elgtųsi bonus pater familias; šios pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 str. 2 d.). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.).

Šios pareigos pažeidimas gali pasireikšti tiek vykdant neteisėtus, tiek ir teisėtus veiksmus. Taigi, šiuo atveju nepagrįstas atsakovo argumentas, kad teismas turėjo konstatuoti ir ieškovas turėjo įrodinėti atsakovo fasado dažymo veiksmų neteisėtumą. Byloje teismas pagrįstai sprendė, ar atsakovo veiksmai atitiko vidutiniškai apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens veiksmus. Namo fasado dažymo darbai nėra draudžiami, tačiau juos atsakovas turėjo atlikti taip, kad juos atliekant nebūtų padaryta žala kitiems asmenims. Kadangi atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, atlikdamas šiuos darbus, nenumatė, kad esant vėjui, dažai gali patekti ant netoliese stovinčio ieškovo automobilio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovo veiksmų neteisėtumą, kuris pasireiškė neapdairiai atliekant dažymo darbus stovint arti namo ieškovo mašinai. Atsakovas byloje neįrodinėjo, kad jis iš anksto įspėjo ieškovą apie būsimą fasado dažymą, kad dėl to būtų prašęs ieškovo patraukti toliau nuo namo automobilį. Šių veiksmų neteisėtumo faktas nustatytas įrodymų visuma, kurių analize pagrįstas teismo sprendimas, t.y. ieškovo paaiškinimais, liudytojų L. M. K. Z. parodymais, Lietuvos teismo ekspertizės centro aktu, kuris patvirtino, kad ant automobilio esantys dažai yra vienodi su pakete nuo atsakovo namo sienos bei namo skliauto paimtais dažais. Visuma įrodymų teismui sudarė pagrindą padaryti išvadas dėl įrodymų pakankamumo atsakovo kaltei nustatyti. Nesutiktina su atsakovo argumentu, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės akto išvada negali būti vertinama kaip pakankamas atsakovo neteisėtų veiksmų įrodymas, nes atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ekspertizės akto išvadas. Nenurodymas Ekspertizės akto išvadoje kokiu būdu ir kokiomis aplinkybėmis dažai užlašėjo ant ieškovo automobilio, neturi teisinės reikšmės sprendžiant šalių ginčą ir nepaneigia atsakovo kaltės dėl automobilio aptaškymo. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ekspertai nepatvirtino tos aplinkybės, ar ant ieškovo automobilio esantys dažai yra tie patys, kuriais atsakovas dažė gyvenamojo namo fasadą. Iš ekspertizės išvados matyti, kad tyrimui buvo paimti dažų pavyzdžiai nuo ieškovo V. M. namo pastogės virš įėjimo, nuo ieškovo automobilio LANCIA PHEDRA ir dažų pavyzdžiai, paimti nuo atsakovo D. L. namo sienos ir skliauto (paketas 0134750). Ekspertizės išvados 6,7 punkte nurodyta, kad pašaliniai tamsiai pilkai rudos spalvos alkidiniai dažai yra vienodi su pakete Nr. 0134750 pateiktais dažais, paimtais nuo namo skliauto, o pašaliniai rudos spalvos alkidiniai dažai yra vienodi su pakete Nr. 1344750 pateiktais dažais, paimtais nuo namo sienos (155 b. l.). Nesivadovauti šiuo ekspertizės aktu, teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo, nes abejonių dėl šio ekspertizės akto niekas nereiškė. LR CPK 218 straipsnis numato, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymu ištyrimu. Pažymėtina, kad sutinkamai su LAT formuojama praktika įrodymų pakankamumo problema sprendžiama naudojant tikimybių pusiausvyros principą, pagal kurį teismas gali daryti išvadas apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Šios išvados dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daromos pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje D. Č. ir kt. v. UAB „ Skaidula " ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt). Vadovaudamasis auksčiau išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis atsakovo D. L. neteisėtus veiksmus. Ištirtų įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti ne tik apie didesnę tikimybę buvus atsakovo neteisėtiems veiksmams, nei jų nebuvus, bet ir konstatuoti, jog byloje nėra įrodymų, paneigiančių atsakovo neteisėtų veiksmų faktą.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

Byloje ieškovas įrodinėjo, jog jam padaryta 1524,88 Lt turtinė žala, kurią sudaro jo sugadintos transporto priemonės automobilio LANCIA PHEDRA atkūrimo kaštai, t. y. jo atstatymas į buvusią iki sužalojimo būklę. Sutinkamai su LR CPK 178 straipsniu šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Nesutiktina su atsakovo argumentu, kad ieškovas neįrodinėjo žalos dydžio. Ieškovas pateikė įrodymus apie žalos dydį-turto vertintojo ataskaitą apie atliktinų darbų vertę, norint atstatyti automobilio būklę į pirmykštę padėtį, kur nurodyta vertė – 1524,88 Lt. Įvertindamas žalą, vertintojas vadovavosi lyginamosios vertės metodu, taikė vidutinius remonto darbų įkainius, atsižvelgė į automobilio vertę, vadovavosi „Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija“. Akte aprašyti sužalojimo pobūdis, lokalizacija, reikalingas kiekis darbų, darbo laiko, medžiagų sąnaudų dydis, bei jų vertė. Nesutikdamas su žalos dydžiu, atsakovas turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo prieštaravimus, tačiau tokių įrodymų atsakovas nepateikė.

Apeliantas nurodo, kad teismas nevertino, nesirėmė ir nelaikė objektyviu įrodymu Ekspertizės akto išvadą apie tai, kad dažai nuo automobilio dangos gali būti pašalinami mechaniškai, juos nubraukiant ar poliruojant dangos paviršių. Teismas taip pat nevertino atsakovo pateikto įrodymo – namo fasado dažymui skirtų dažų gamyklos identifikacijos bei UAB „Rėgėjus“ pažymos apie cheminių medžiagų kainas, kurių pagrindu darytina išvada dėl nežymios žalos dydžio.

Teismas, spręsdamas šalių ginčą, įvertina tą įstatymo leidėjo teisinį reglamentavimą, jog LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę kito asmens neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo - restitutio in integrum - principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, teisingumo principo.

Žala turi būti atlyginama visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 str.). Sutiktina su ekspertizės akte nurodytomis išvadomis, kad dažai nuo automobilio dangos gali būti pašalinami mechaniškai, juos nubraukiant ar poliruojant dangos paviršių, palengvinimui naudojant chemines medžiagas. Pažymėtina, kad tokią pat išvadą padarė ir UAB „PoRix“, atsakydama į atsakovo atstovės advokatės S. B. paklausimą (1 t., 94 b. l.). Minėta bendrovė nurodė, kad sustingusius dažus galima bandyti šalinti poliruojant aptaškytas kėbulo dalis, bet tame yra rizikos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų siūlęs ieškovui savo jėgomis pašalinti automobilio defektus, ar sutikęs prisiimti riziką, dažus šalinant mechaniniu būdu, tokiu būdu atstatant automobilį į buvusią padėtį. Neatmestina tikimybė, kad šalinant dažus mechaniniu būdu, žala gali būti ne tik nesumažinta, bet netgi dar labiau padidinta, o tai prieštarautų LR CK 6.251 str. 1 d. bei pačiai padarytų nuostolių atlyginimo esmei. Kadangi automobilio defektai nepašalinti, todėl ieškovui turi būti atlyginta patirta žala.

Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė LR CK 6.245–6.249 straipsnių normas, nenustatė būtinos civilinei atsakomybei kilti sąlygos – priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos. Nurodo, kad ieškovas turėjo įrodyti priežastinį ryšį, tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių (žalos).

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (LR CK 6.246 str. 1 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas turėdamas pareigą laikytis bendro elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui, šios pareigos nesilaikė, neatsargiai dažydamas namo fasadą aptaškė ieškovui priklausantį automobilį. Ekspertizės aktas patvirtino, kad ant ieškovo automobilio esantys dažai – tai atsakovo neatsargaus dažymo pasekmė (1 t., 3, 149–155 b. l.). Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, dažų pėdsakai ant ieškovo automobilio yra atsakovo veiksmų rezultatas. LR CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Atsakovo teigimu ieškovas klaidino teismą, painiodamas faktines bylos aplinkybes, tokiu būdu siekdamas sau palankaus teismo sprendimo, kad jo parodymai negali būti vertinami kaip pakankami įrodymai. Pažymėtina, kad apeliantas nenurodė, kokie konkrečiai ieškovo parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kuriais ieškovas klaidino teismą, todėl šis atsakovo argumentas laikytinas deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįstas jokiais įrodymais.

Dėl ieškovo V. M. apeliacinio skundo.

Ieškovas V. M. apeliacinį skundą grindžia tuo argumentu, kad atsakovas D. L., prieš dažydamas namo sieną, neįspėjo ieškovą apie dažymo darbus, vadinasi nesiėmė priemonių žalos išvengimui, toks atsakovo elgesys vertintinas labiau kaip tyčinis žalos padarymas, o ne kaip žalos padarymas dėl neatsargumo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apelianto argumentu, laiko jį nepagrįstu, todėl netenkina.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo namo dažymas vyko kelias savaites, ieškovas V. M. 2011-09-23 teismo posėdyje tai pripažino, nurodydamas, kad namo dažymas vyko labai ilgai, gal savaitė ar dvi (1 t., 103 b. l.). Atsakovo D. L. teigimu, namą dažė ilgai, tą dalį dažė dvi-tris savaites, dažymo darbai buvo atliekami 2010 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje. Į šiuos darbus įeina ir stelažų montavimas, sienų paruošimas dažymui bei dažymo darbai. Ieškovas niekur nebuvo išvykęs, nuolat gyveno savo name, todėl matė pasiruošimo dažymui darbus. Gyvenamojo namo siena, prie kurios buvo pastatytas ieškovo automobilis, buvo dažoma paskiausiai, todėl ieškovas galėjo numatyti, jog atsakovui dažant sieną, gali būti aptaškytas jo automobilis. Būdamas rūpestingas ir atidus, ieškovas turėjo galimybę automobilį pastatyti atokiau nuo dažomos sienos ir taip išvengti žalos atsiradimo. Vadovaudamasis šiais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo nerūpestingumas ir neapdairumas taip pat turėjo įtakos žalos atsiradimui. Dėl tų pačių motyvų nesutiktina ir su ieškovo argumentu, kad ta namo dalis, prie kurios stovėjo jo mašina, buvo dažoma tik 1-2 dienas, ieškovas net nematė, kada ji buvo dažoma. Ieškovo neinformavimas apie numatomus dažymo darbus negali būti laikomas tyčiniu žalos padarymu, nes iš bylos duomenų matyti, kad šalys nebendravo, tarpusavyje konfliktavo, todėl atsakovas, neinformuodamas ieškovo, siekė išvengti konflikto, todėl jo veiksmai negali būti laikomi tyčiniais. Aplinkybes apie tarpusavio šalių konfliktus patvirtina bylos medžiaga (1 t., 103 b. l.).

Apeliaciniame skunde ieškovas V. M. nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė vienodą ieškovo ir atsakovo kaltės dydį.

LR CK 6.282 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo namo fasado dažymo darbai vyko 2-3 savaites, prieš dažymą vyko pasiruošimo darbai, buvo montuojami stelažai, namo siena, prie kurios stovėjo ieškovo automobilis, buvo dažoma paskiausiai, todėl ieškovas matė, kad atsakovas atliks dažymo darbus, todėl turėjo būti rūpestingas ir apdairus ir savo automobilį patraukti atokiau nuo dažomos sienos. Tačiau ieškovas, matydamas, kad atsakovas atlieka dažymo darbus, nepatraukė automobilio nuo dažomos sienos, neįvertino galimų neigiamų pasekmių, todėl pripažintina, kad buvo nepakankamai rūpestingas ir apdairus, pats nesiėmė priemonių savo turto apsaugojimui. Nurodytų aplinkybių pagrindu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, nustatant ieškovo ir atsakovo vienodą kaltės dydį.

Kitų apelianto V. M. apeliacinio skundo argumentų teismas nenagrinėja ir dėl jų nepasisako, kaip neturinčių teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais ir teismine praktika, priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą. Nėra įstatyminio pagrindo keisti arba naikinti teisiškai pagrįstą Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Šalys, pateikdamos apeliacinius skundus, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, pateikė tai įrodančius dokumentus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliaciniai skundai atmesti, bylinėjimosi išlaidų nepriteisia (LT CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Laisvė Aleknavičienė