- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-26
- Bylos Nr.
- 2A-774-370/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Algirdas Gailiūnas
- Ieškovas
- A. G.
- Kategorijos
- 11.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.9.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-774-370/2008
Teisėja E. Pauliukienė Procesinio sprendimo kategorija 11.9.4; 11.9.13; 11.10 (S)
2008 m. lapkričio 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Algirdo Gailiūno, sekretoriaujant Sigitai Zaksaitei-Dumčiuvienei, dalyvaujant ieškovo atstovams K. V. ir advokatui J. Stepanovui, atsakovės atstovei advokatei S. Baracevičienei, išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-128-122/2008 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei bendrai Lietuvos ir Vokietijos įmonei UAB „Scherek“ dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, neišmokėto darbo užmokesčio, dienpinigių už komandiruotes, išeitinės išmokos priteisimo bei ieškovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-05-13 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu teismo prašė pakeisti jo atleidimo iš darbo formuluotę pripažįstant, kad darbo sutartis su atsakove nutraukta dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių, priteisti iš atsakovės 7134,95 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 9824 Lt dienpinigių už komandiruotes, 1432 Lt dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Nurodė, kad uždarojoje akcinėje bendrovėje „Scherek“ nuo 2002-03-26 dirbo vairuotoju ir vežė keleivius maršrutu „Lietuva–Lenkija–Vokietija“. Atsakovė, siekdama išvengti papildomų išlaidų finansiškai sudėtingu 2005-ųjų metų laikotarpiu, priversdavo bendrovės vairuotojus prašyti nemokamų atostogų. Ieškovas 2005-aisias metais taip pat buvo išėjęs nemokamų atostogų, tačiau tuo laikotarpiu faktiškai dirbo, t. y. darbdavio nurodymu vežė keleivius minėtu maršrutu. Atsakovė neteisėtai jį atleido iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 str. pagrindu, nors ieškovas, remdamasis aplinkybe, kad darbdavys daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokėjo viso jam priklausančio darbo užmokesčio, prašė darbo sutartį nutraukti DK 128 str. pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad yra netinkama atsakovė. Pripažino, kad dėl sulėtėjusios bendrovės veiklos ir pablogėjusios finansinės padėties sutiko su bendrovėje dirbusių vairuotojų siūlymu nenutraukti su jais darbo sutarčių, o išleisti juos nemokamų atostogų. Ieškovas 2005 m. vasario–gegužės mėnesiais buvo išėjęs nemokamų atostogų ir tuo laikotarpiu nevykdė jokių darbdavio nurodymų. Nemokamų atostogų laikotarpiu ieškovas tiesiogiai bendravo su įmone, nuomojusia atsakovei transporto priemones, todėl šiai įmonei atsisakius atsiskaityti už suteiktas paslaugas, ieškovas nukreipė reikalavimą į atsakovę. Ieškovas nesikreipė į darbdavį su prašymu atleisti jį iš darbo DK 128 str. pagrindu, todėl reikalavimas pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę yra nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-05-13 sprendimu ieškinį atmetė. Dėl reikalavimų priteisti iš atsakovės neišmokėtą darbo užmokestį ir dienpinigius už komandiruotes teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog jo reikalavimai yra kilę iš darbo pas atsakovę teisinių santykių, kadangi 2005 m. vasario–gegužės mėnesiais ieškovas buvo išėjęs nemokamų atostogų. Ieškovo atstovas pripažino, kad šiuo laikotarpiu dėl keleivių vežimo tardavosi ne su savo darbdaviu, bet su bendrovės, nuomojusios atsakovei transporto priemones, atstovais. Ieškovas viso bylos nagrinėjimo metu žinojo šias aplinkybes, tačiau nei parengiamųjų teismo posėdžių, nei bylos nagrinėjimo iš esmės metu jų neatskleidė. Toks ieškovo neveikimas patvirtina ieškovo nesąžiningumą bei piktnaudžiavimą civiliniu procesu. Ieškovas žinojo (turėjo žinoti) apie netinkamos šalies pakeitimo tinkama institutą, tačiau sąmoningai nutylėjo esminę bylos aplinkybę apie kitą subjektą, su kuriuo jį siejo materialieji civiliniai teisiniai santykiai. Dėl šių priežasčių teismas konstatavo, kad ieškovas pažeidė pareigą kooperuotis, piktnaudžiavo teise ir vilkino procesą, todėl teismui nekyla pareiga išaiškinti ieškovui teisę pakeisti netinkamą šalį tinkama. Kadangi atsakovė nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio subjektas, todėl yra laikytina netinkamu atsakovu, neturinčiu pareigos atsakyti į pareikštus ieškovo reikalavimus dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir dienpinigių už komandiruotes priteisimo. Dėl reikalavimų pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę ir priteisti iš atsakovės dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovei įteikė pareiškimą atleisti jį iš darbo DK 128 str. pagrindu. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas nepasinaudojo DK 128 str. 1 dalyje numatyta teise nutraukti darbo sutartį dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių, todėl jo reikalavimai pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę ir priteisti iš atsakovės dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką yra neteisėti ir nepagrįsti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-05-13 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas nenustatė esminių bylos aplinkybių, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, neužtikrino bylos išnagrinėjimo per įstatymo nustatytą terminą. Teismas netyrė ieškovo pateiktų įrodymų – topografo parodymų, netenkino ieškovo prašymo išreikalauti iš Lietuvos Respublikos sienos apsaugos departamento dokumentus, patvirtinančius sienos kirtimo faktus atsakovės žinioje buvusiomis transporto priemonėmis, kuriomis ieškovas vykdė keleivių pervežimą 2005 m. vasario–gegužės mėn. laikotarpiu, netenkino prašymo apklausti liudytoju bendrovių UAB „Scherek“ ir „Šer reizen“ savininką G. Š., kuris 2005 m. vasario–gegužės mėn. laikotarpiu galėjo vykdyti keleivių pervežimo darbus. Esant prieštaringiems įrodymams teismas visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas vilkino procesą, nuo teismo slėpė aplinkybes, kad ieškinys pareikštas ne tam atsakovui. Toks teismo elgesys prieštarauja teismo vaidmenį darbo ginčų bylose reglamentuojančioms procesinėms teisės normoms, įrodymų rinkimo ir jų vertinimo principams. Ieškovas reikalavimą pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę grindė aplinkybėmis, kad atsakovė daugiau kaip du mėnesius nemoka atlyginimo ir kad ieškovas darbdaviui pateikė prašymą atleisti jį DK 128 str. pagrindu, tačiau teismas padarė klaidingą išvadą, kad ieškovas iš darbo atleistas teisėtai – pačiam prašant, nors byloje nėra įrodymų, kad ieškovas būtų darbdaviui pateikęs tokį prašymą. Konstatavęs, kad ieškinys pareikštas ne tam atsakovui, teismas nesiėmė priemonių jį pakeisti ar kitą asmenį įtraukti į procesą, tuo pažeisdamas CPK 158 str. 3 d., 414 str., nenurodė, kas tuo tinkamu atsakovu galėtų ar turėtų būti. Teismas nepagrįstai visą įrodinėjimo pareigą perkėlė ieškovui.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu išaiškėjus, kad atsakovu nepagrįstai įtraukta UAB „Scherek“, buvo siūlyta ją pakeisti tinkamu atsakovu, tačiau ieškovas atsisakė pasinaudoti šia procesine teise. Atsakovė pažymi, kad ieškovas, teikdamas rašytinius įrodymus, bandė klaidinti teismą dėl darbo santykių su atsakove – teikdamas teismui topografo duomenis pripažino faktą, kad atsakovei jų neteikė. Todėl nepagrįstas apelianto aiškinimas, kad teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų aplinkybių, kuriomis rėmėsi šalys.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp šalių kilo ginčas ne tik dėl darbo sutarties pasibaigimo aplinkybių, t. y. darbo sutarties nutraukimo pagrindo ir darbo užmokesčio sumokėjimo, bet ir dėl atsiskaitymo pagal darbo sutartį už atitinkamą laikotarpį.
Kolegija iš esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, uždėdamas ieškovui įrodinėjimo pareigą, nes tai prieštarauja specialiosioms teisės normoms, nustatančioms teismo vaidmenį nagrinėjant darbo bylas (LR CPK 410 str., 414 str. 1 d.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas pagal šalių nurodytas aplinkybes ir esant prieštaringiems įrodymams dėl įsiskolinimo už 2005 m. atitinkamą laikotarpį, turėjo pagrindą pasiūlyti ieškovui keisti atsakovą, tačiau ieškovui to nepadarius, neturėjo teisės tuo pagrindu netenkinti ieškinio dalies, nes LR CPK 414 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad jeigu teismas, nagrinėdamas bylą pagal darbuotojo ieškinį, nustato, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, jis turi teisę savo iniciatyva įtraukti dalyvauti byloje antrąjį atsakovą. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog šioje byloje atsakovas nėra tinkamas, nes ieškovą siejo teisiniai santykiai su kita bendrove, privalėjo imtis priemonių nustatyti konkretų asmenį ir spręsti klausimą dėl to asmens įtraukimo į bylą, nes priešingu atveju pasisakoma dėl asmens, neįtraukto į bylą, teisių ir pareigų, o ieškovo ginčas paliekamas neišspręstas (LR CPK 266 str., 415 str.).
Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl procesinės teisės normų pažeidimo, kurių pašalinti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes byloje būtina išsiaiškinti esmines aplinkybes ir tinkamų atsakovų klausimą (LR CPK 326 str. 1 d. 4 p., 329 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 13 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.