Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-12-27 · Administracinė byla Nr. A-756-3010-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-27
Bylos Nr.
A-756-3010-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03581-2010-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Audrius Bakaveckas
Pareiškėjas
D. I.
Atsakovas
Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A756-3010/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03581-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 16.5. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės- Maculevičienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant pareiškėjui D. I.,pareiškėjo atstovei N. A.,atsakovo atstovei Aušrai Gecevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. I. (D. I.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. I. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas D. I. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) 2010 m. lapkričio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 10-7-IS6-71 dalį, kuria pripažinta, kad pareiškėjo patirtas sužalojimas neatitinka Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų; 2) pripažinti, kad pareiškėjas patyrė traumą vykdydamas tarnybos funkcijas padidėjusio pavojaus ir padidėjusios rizikos gyvybei bei sveikatai sąlygomis ir kad tarp pareigų vykdymo ir patirto sužalojimo yra priežastinis ryšys; 3) įpareigoti Vilniaus apskrities VPK paskirti ekspertizę pareiškėjo sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti, pavedant šią ekspertizę atlikti Centrinei medicinos ekspertizės komisijai (toliau – ir CMEK).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 6-osios kuopos 2-ojo būrio patruliu. Vilniaus apskrities VPK, atlikęs tarnybinį patikrinimą dėl traumos, kurią pareiškėjas patyrė 2010 m. rugpjūčio 14 d. vykdydamas tarnybinę užduotį, 2010 m. lapkričio 4 d. parengė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10-7-IS6-71, kurioje konstatuota, kad pareiškėjo susižalojimas neatitinka Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 40 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų, todėl kompensacijos mokėjimo klausimas šiuo atveju nespręstinas. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nepagrįstai atsisakė mokėti jam kompensaciją. Pareiškėjas 2010 m. rugpjūčio 14 d. patruliavimo metu kartu su patruliu P. V. apie 20 val. 00 min. važiuodami Medeinos gatve, ties pirmu namu iš gatvės pusės pastebėjo raudonos spalvos automobilį MAZDA (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame sėdinčius keturis asmenis, įtariamus narkotinių medžiagų vartojimu. Nusprendę patikrinti įtartinus asmenis, apsisuko tarnybiniu automobiliu. Tai pamatę automobilyje MAZDA sėdėję asmenys staiga šoko iš automobilio ir ėmė bėgti link Gabijos gatvės. Pareiškėjas greitai išlipo iš tarnybinio automobilio ir nusivijo bandančius pabėgti ir tokiu būdu išvengti patikrinimo asmenis. Vietovė buvo nelygi ir kalvota. Tuo metu patrulis P. V. nuvažiavo Medeinos gatve ketindamas užkirsti įtariamiesiems kelią iš kitos pusės. Nubėgęs apie 100 metrų, pareiškėjas beveik pasivijo vieną iš bandančių pabėgti asmenų. Pareiškėjas ištiesė ranką mėgindamas sulaikyti šį asmenį, tačiau pastarasis dar pagreitino bėgimą ir pareiškėjas, praradęs pusiausvyrą, nugriuvo ant žemės. Nugriuvęs, pareiškėjas pajuto stiprų skausmą peties srityje, dėl ko nebegalėjo tęsti persekiojimo. Kęsdamas skausmą, pareiškėjas nusileido laipteliais žemyn į Medeinos gatvę, kur pamatė savo porininką. Abu grįžo prie įtartino automobilio, kurį apžiūrėjo iš išorės. Po kelių minučių iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) gavo pranešimą kad Justiniškių g. 91, Vilniuje, sulaikytas vagis. Sulaikytą asmenį jie pristatė į Vilniaus apskrities VPK šeštąjį policijos komisariatą. Vežant sulaikytąjį asmenį, pareiškėjas nebegalėjo ištverti peties skausmo, todėl į minėtą komisariatą patrulis P. V. telefonu iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Atvykusi 31-oji greitosios medicininės pagalbos brigada išvežė pareiškėją į ligoninę, kur pareiškėjui buvo padaryta rentgeno nuotrauka ir nustatytas dešiniojo raktikaulio lūžis. Apie įvykį patrulis P. V. telefonu pranešė Vilniaus apskrities VPK ir PR OVS specialistams. Pareiškėjui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas Nr. 0414632, kuris buvo tęsiamas iki 2010 m. lapkričio 19 d. Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama nuo vieno mėnesio iki 5 metų (nuo 1 mėnesio iki 60 mėnesių) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Tokiu būdu, Statuto 40 straipsnio 3 dalis numato tris galimus nurodytos kompensacijos išmokėjimo atvejus: 1) kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 2) kai pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 3) kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta, kad pareiškėjas susižalojo vykdydamas tarnybines pareigas, t. y. vykdydamas vieną iš pareiškėjo pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų – vykdyti nusikalstamų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją paskirtame sektoriuje, maršrute ar poste. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 62, 63 punktais, pareiškėjas privalėjo imtis visų galimų priemonių įtarimą sukėlusiems asmenims sulaikyti. Todėl, pareiškėjo nuomone, šiuo atveju yra aktualus pirmas iš Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytų kompensacijos mokėjimo atvejų. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai teigiama, kad sužalojimą nulėmė pareiškėjo paties neatsargumas, o ne bandančio išvengti sulaikymo asmens neteisėti veiksmai. Šiuo atveju būtent asmens, bandančio išvengti sulaikymo ir patikrinimo, neteisėti veiksmai, t. y. nepaklusimas policijos pareigūno teisėtiems reikalavimams ir aktyvus pasipriešinimas, nulėmė pareiškėjo patirtą traumą. Kai kurios sužalojimo pasekmės išliks visą likusį pareiškėjo gyvenimą. Pareiškėjas iki šiol nėra psichologiškai atsigavęs nuo patirto sukrėtimo, ilgai kentėjo stiprų skausmą ir kitus fizinius nepatogumus. Skausmą pareiškėjas jaučia iki šiol. Dėl patirto sužalojimo pareiškėjas negalėjo savarankiškai pasirūpinti savo buitiniais poreikiais, higiena, jam buvo atimta galimybė dirbti. Statuto 3 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pagal vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principą pareigūnų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami šiame Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis. Todėl konkreti įstatymo apibrėžta kompensacijos suma, įvykus sveikatos sutrikdymui dėl tarnybos, kaip viena iš socialinių garantijų, turi būti išmokėta pareigūnui. Priešingu atveju būtų akivaizdus vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principo pažeidimas.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, jog, atlikus tarnybinį patikrinimą, buvo nustatyta, kad pareiškėjas traumą patyrė tuo metu, kai vykdė savo, kaip policijos pareigūno, pareigas – siekdamas sulaikyti įtarimą sukėlusius asmenis. Pareiškėjas nukentėjo vykdydamas tiesiogines tarnybines funkcijas, nurodytas jo pareigybės aprašymo 6.1 punkte. Tačiau šių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika gyvybei ir sveikatai. Todėl pareiškėjo susižalojimas neatitinka Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytu sąlygų. Statutas dėl pareigūnų sveikatos sutrikdymo išskiria dvejopo pobūdžio socialines garantijas. Statuto 40 straipsnis numato kompensacijas pareigūno sveikatos sutrikdymo atvejais, o Statuto 49 straipsnis – draudimo sumų išmokas. Statuto 40 straipsnio 3 dalies bei 41 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų analizė leidžia teigti, kad draudimo išmokos mokamos visais atvejais, kai pareigūnas žūsta ar yra sužalojamas tarnybos metu (išskyrus nedraudiminius įvykius), o kompensacijos – tik tais atvejais, kai pareigūnas žūsta ar yra sužalojamas (susižaloja) tarnybinių pareigų vykdymo metu, jei tarnybinių pareigų vykdymas susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūnų gyvybei ar sveikatai, arba yra nužudomas, jo sveikata yra sutrikdoma dėl tarnybinių pareigų vykdymo ar pareigūno statuso. Pagal Statuto 40 straipsnio 3 dalį (2008 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr.XI-122 redakcija), pareigūnui kompensacija dėl sveikatos sutrikdymo mokama nustačius vieną iš šių atvejų: 1) pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 2) pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 3) pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso. Ar pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, taip pat kompensacijos dydis lengvo sveikatos sutrikdymo atveju nustatoma vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka (Statuto 40 straipsnio 5 dalis). Sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą nustato CMEK (Statuto 40 straipsnio 8 dalis). Nagrinėjamu atveju, atlikus tarnybinį patikrinimą ir įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, buvo nustatyta, kad pareiškėjas susižalojo tarnybos metu. Tačiau tarnybinio patikrinimo metu nebuvo gauta objektyvių duomenų, įrodančių, kad minėtų tarnybinių pareigų vykdymas susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūno gyvybei. Įtariamojo vijimasis negali būti vertinamas kaip tarnybinių pareigų atlikimas, kuris susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūno gyvybei ir sveikatai. Tarnybinio patikrinimo metu negauta duomenų, kad nagrinėjamu atveju buvo pasipriešinta pareigūnui. Kontakto su kitu asmeniu šiuo atveju nebuvo. Pareigūno susižalojimą nulėmė ne bandančio pasprukti asmens neteisėti veiksmai, o paties pareigūno neatsargumas. Pareiškėjo susižalojimas vejantis bandantį pabėgti asmenį laikytinas nelaimingu atsitikimu tarnyboje (Statuto 2 straipsnio 8 dalis). Tokiu atveju pareigūnas turi teisę į išmoką, kurios mokėjimo tvarką nustato valstybinio socialinio draudimo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui, atsižvelgiant į Vilniaus apskrities VPK 2010 m. rugsėjo 27 d. atlikto nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadą Nr. 10-7-IS6-53, buvo išmokėta 951,71 Lt draudimo suma. Pareigūnas siunčiamas į CMEK sužalojimo sunkumo laipsniui nustatyti tik tuo atveju, kai tarnybinio patikrinimo metu nustatomos Statuto 40 straipsnyje numatytos sąlygos kompensacijai mokėti. Tais atvejais, kai pareigūno sveikata sutrikdoma tarnybos metu arba jam vykdant tarnybines pareigas, tačiau ne Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais, pareigūnas turi teisę į išmoką, kurios mokėjimo tvarką nustato šio Statuto 41 straipsnis ir valstybinio socialinio draudimo santykius reguliuojantys teisės aktai. Kadangi tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų, siuntimas į CMEK pareiškėjui išduotas nebuvo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Savo prašymą trečiasis suinteresuotas asmuo grindė iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepime į pareiškėjo skundą. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutiko su atsakovo teiginiu, kad pats įtariamojo vijimasis negali būti vertinamas kaip tarnybinių pareigų atlikimas, kuris susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūno gyvybei ar sveikatai.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 1 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas sprendime nurodė, kad pagal Statuto 40 straipsnio 3 dalį pareigūnui kompensacija dėl sveikatos sutrikdymo mokama nustačius vieną iš šių atvejų: 1) pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 2) pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 3) pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso.

Pareiškėjas traumą patyrė tarnybos metu. 2010 m. rugsėjo 27 d. nelaimingo atsitikimo tyrimo akte Nr. 10-7-NAI-35 nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas, susijęs su tarnyba, įvyko 2010 m. rugpjūčio 14 d. 20 val. Vilniaus mieste, Medeinos gatvėje. Nelaimingo atsitikimo tyrimo akte nurodyta, kad pareiškėjas susižeidė vydamasis įtartiną asmenį. Nelaimingo atsitikimo priežastimi nurodyta ta aplinkybė, kad pareiškėjas, vydamasis įtartinus asmenis, paslydo ant žolės ir nugriuvo (b. l. 36-38). Pareiškėjas tarnybiniame pranešime dėl įvykio tarnybos metu nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 14 d., patruliuojant kartu su patruliu P. V., apie 20 val. Medeinos gatvėje pastebėjo automobilį ir jame sėdinčius keturis asmenis, kurie, kaip įtarė, vartojo narkotines medžiagas. Tarnybiniam automobiliu apsisukus, minėtame automobilyje sėdėję asmenys leidosi bėgti. Išlipęs iš automobilio, pareiškėjas pradėjo persekioti įtariamuosius. Bėgdamas paskui vieną iš įtariamųjų ir norėdamas pasiekti jį, pareiškėjas paslydo ant žolės ir nugriuvo. Nugriuvęs pajuto stiprų skausmą dešiniajame petyje (b. l. 52). Analogiškas faktines įvykio aplinkybes savo tarnybiniame pranešime nurodė ir kartu su pareiškėju dirbęs patrulis P. V. (b. l. 44). Šios faktinės aplinkybės nurodytos ir nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje (b. l. 33). Tyrimo metu konstatavus, kad pareiškėjas nukentėjo tarnybos metu, buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas siekiant nustatyti, ar pareiškėjo trauma yra susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, taip pat, ar tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Tarnybinis patikrinimas buvo baigtas surašius 2010 m. lapkričio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10-7-IS6-71 (b. l. 6-9, 25-28). Visos minėtos procedūros atliktos vadovaujantis Statuto, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. IV-138 patvirtintų Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 1-14 punktų bei Aprašo 1, 8, 15, 18, 19, 22, 34 punktų nuostatomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A756-1509/2010 pažymėjo, kad Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatos apie tarnybinių pareigų sąsają su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai išdėstymas (šios nuostatos konstrukcija) leidžia daryti išvadą, kad joje nurodyti pavojus ir rizika (kaip faktoriai, lemiantys šios teisės normos taikymą) yra skirti ne apskritai visai pareigūno tarnybai, o tik konkrečiai tarnybos pareigų situacijai, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant aptariamos nuostatos (tuo pačiu ir Statuto 40 straipsnio 3 dalies) taikymo klausimą, yra būtina išsiaiškinti: pirma, ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas; antra, ar šie reiškiniai (pareigūno sveikatai ir gyvybei) atsirado tuo metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai. Aiškinant antrąją iš nurodytų aplinkybių (situacijoje, kai pareigūno veikla pripažįstama jo tarnybinių pareigų atlikimu), būtina nustatyti, ar padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktoriai (kurie ir nulėmė pareigūno susižalojimo atsiradimą arba jo sveikatos sutrikdymą) gali būti siejami su tiesioginiu Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnyje nurodytų uždavinių, o ne kitų, šiame įstatyme jam nustatytų reikalavimų (sietinų, pvz., su pareigūno pasirengimu šiems uždaviniams tinkamai atlikti) vykdymu. Pareigūno sportavimas fizinio pasiruošimo ar tam tikrų policijos pareigūnui būtinų įgūdžių lavinimas yra būdai siekiant atitikti Statuto 21 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą reikalavimą nuolat būti einamoms pareigoms būtinos parengties bei Policijos veiklos įstatymo 23 straipsnio 9 dalies reikalavimą būti specialiai parengtam gebėjimui veikti situacijose, susijusiose su fizinės prievartos, šaunamojo ginklo ar sprogstamųjų medžiagų panaudojimu.

Pateiktų teisės aiškinimo taisyklių turi būti laikomasi ir nagrinėjamoje administracinėje byloje. Atsižvelgiant į byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes, pareiškėjo susižalojimas nepriskirtinas nei vienam iš Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytų kompensacijos mokėjimo atvejų. Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad pareiškėjo tarnybinių pareigų vykdymas, t. y. įtariamojo vijimasis, kai pastarasis tik bėga nuo pareigūno ir nerodo jokio pasipriešinimo, gali būti vertinamas kaip tarnybinių pareigų atlikimas, kuris susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūno gyvybei ar sveikatai. Pareigūnas, vydamasis įtariamąjį, buvo nepakankamai atsargus ar fiziškai pasiruošęs, nes pargriuvo nesant iš bėgančio įtariamojo asmens jokių pasipriešinimo požymių. Visi automobilyje pastebėti įtariamieji patys išsigando pareigūnų ir stengėsi pabėgti. Pareiškėjas nenurodė jokių kitų jo pargriuvimo priežasčių, tik – paslydimą. Tokios faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad nagrinėjamu atveju tarp tarnybinių funkcijų atlikimo ir padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno sveikatai ar gyvybei nėra priežastinio ryšio. Todėl nėra pagrindo pareiškėjo skundžiamai 2010 m. lapkričio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 10-7-IS6-71 daliai panaikinti. Kiti pareiškėjo reikalavimai yra išvestiniai iš pirmojo reikalavimo, todėl, atmetus pareiškėjo reikalavimą dėl minėtos išvados dalies panaikinimo, negali būti tenkinami ir kiti jo reikalavimai.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas D. I. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pareiškėjas nurodo, jog teismas, teigdamas, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktoriai gali būti siejami su tiesioginiu Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnyje nurodytų uždavinių vykdymu, šių uždavinių neanalizavo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju vykdė Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 2, 4 ir 5 punktuose numatytus uždavinius – viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimą, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimą ir tyrimą. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnio nuostatas, įpareigojančias teismą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištiriant. Teismo sprendime nepagrįstai teigiama, kad pareiškėjas nenurodė jokių kitų pargriuvimo priežasčių, tik – paslydimą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo nustatyta, kad pareiškėjas susižalojo vykdydamas tarnybines pareigas, t. y. vykdydamas vieną iš jo pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų – vykdyti nusikalstamų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją paskirtame sektoriuje, maršrute ar poste. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 62 punkte yra nustatyta, kad patruliai, užtikrinantys viešąją tvarką patruliavimo sektoriuose ar postuose, privalo: užkardyti ir ryžtingai nutraukti viešosios tvarkos ir kitus teisės pažeidimus bei nusikalstamas veikas. Pagal Policijos patrulių veiklos instrukcijos 63 punktą, patruliuojant būtina atkreipti dėmesį į įtartinai besielgiančius asmenis bei asmenis, stebinčius objektus, kuriuose laikomos materialinės vertybės, – bankus, parduotuves, sandėlius ir kitus, besidominčius objektų langais, durimis, užraktais, aptvėrimais, darbo režimu ir apsaugos organizavimu. Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti. Todėl pareiškėjas, būdamas statutinis valstybės tarnautojas, nagrinėjamu atveju privalėjo imtis visų galimų priemonių įtarimą sukėlusiems asmenims sulaikyti. Būtent asmens, bandančio išvengti sulaikymo ir patikrinimo, neteisėti veiksmai, t. y. nepaklusimas policijos pareigūno teisėtiems reikalavimams ir aktyvus sulaikymo vengimas, nulėmė pareiškėjo patirtą traumą. Todėl, vadovaudamasis Statuto 3 straipsnio 7 dalimi ir 40 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad jo patirta trauma ir su tuo susiję fiziniai bei dvasiniai išgyvenimai bus atitinkamai kompensuoti.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į pareiškėjo D. I. apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 1 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Savo prašymą atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti jų atsiliepimuose į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl atsakovo Vilniaus apskrities VPK 2010 m. lapkričio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 10-7-IS6-71 „Dėl Vilniaus apskrities VPK patrulio D. I. traumos tarnybos metu“ dalies, kuria pripažinta, kad pareiškėjo patirtas sužalojimas neatitinka Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, pagrįstumo ir teisėtumo. Ginčijamoje Išvadoje atsakovas nustatė, kad ,,2010 m. rugpjūčio 14 d. apie 20 val. Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės patrulis D. I. tarnybos metu patruliuodamas tarnybiniu automobiliu Medeinos g., Vilniuje pastebėjo automobilyje sėdinčius jaunuolius, kurie, kaip įtariama, vartojo narkotines medžiagas. Patrulių tarnybiniam automobiliui apsisukus, minėti vaikinai šoko iš stovėjusio automobilio ir nubėgo per kiemus. Toks vaikinų elgesys sukėlė įtarimą, todėl patrulis D. I. nedelsdamas nusivijo minėtus vaikinus. Prisivijus vieną iš vaikinų patrulis neteko pusiausvyros ir griuvo, taip susižeisdamas kairį petį. Tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad D. I. traumą patyrė tuo metu, kai vykdė savo, kaip policijos pareigūno, pareigas – siekdamas sulaikyti įtarimą sukėlusius asmenis. Šiuo atveju pripažįstama, kad pareigūnas nukentėjo vykdydamas tiesiogines tarnybines funkcijas, nurodytas jo pareigybės aprašymo 6.1 punkte (vykdo nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją paskirtame sektoriuje, maršrute ir poste). D. I. įvykio metu galėjo atsirasti nustatytas sveikatos sutrikdymas (raktikaulio lūžimas), kas buvo nustatyta ir 2010 m. rugsėjo 27 d. atlikto nelaimingo atsitikimo tyrimo metu. Tačiau tarnybinio patikrinimo metu negauta objektyvių duomenų, įrodančių tarnybinių pareigų vykdymą, susijusį su padidėjusiu pavojumi pareigūno gyvybei ar sveikatai, t. y. D. I. vijosi vaikiną, kurio neteisėti veiksmai prieš pareigūną galėtų būti vertinami kaip padidinto pavojaus šaltinis, tačiau pats vijimasis įtariamojo negali būti vertinamas kaip tarnybinių pareigų atlikimas, susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūno gyvybei ar sveikatai. Tarnybinio patikrinimo metu negauta duomenų, liudijančių, jog būta pasipriešinimo pareigūnui atvejo, pareigūnas susižalojo dėl paties neatsargumo (paslydo ir griuvo bėgdamas dienos metu). Nustatyta, kad tiesioginio kontakto su kitu asmeniu nebuvo, t. y. pareigūno sužalojimą nulėmė ne bandančio pasprukti vaikino neteisėti veiksmai, o paties D. I. neatsargumas, kas lėmė, jog pareigūnas patyrė sunkią traumą, o įtariamas vaikinas liko nesulaikytas“ (b. l. 25-28).

Pareiškėjo reikalavimą dėl ginčijamos Išvados Nr. 10-7-IS6-71 dalies, kuria pripažinta, kad D. I. patirtas sužalojimas neatitinka Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, panaikinimo pirmosios instancijos teismas atmetė.

Ginčydamas tarnybinio patikrinimo išvadą pareiškėjas siekia gauti Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytą kompensaciją, numatytą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams dėl jų sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio administracines bylas, yra pažymėjęs, kad pagal vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principą vidaus tarnybos pareigūnų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami šiame Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis (Statuto 3 straipsnio 7 dalis). Vidaus tarnybos statute numatytas tarnybos ypatumų kompensavimo principas įgyvendinamas įstatymu (Vidaus tarnybos statutu) nustatytomis sąlygomis, kurių įgyvendinimo tvarką detalizuoja atitinkami su šio Statuto įgyvendinimu susiję poįstatyminiai teisės aktai. Padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai yra vienas iš vidaus tarnybos ypatumų, tačiau tai savaime nėra pagrindas mokėti statutiniam valstybės tarnautojui kompensaciją kiekvienu sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo atveju. Pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą šio straipsnio 3 dalyje nurodytos kompensacijos gali būti mokamos, jei teisės aktų numatyta tvarka yra nustatoma (Statuto 40 straipsnio 5 dalis), kad vidaus tarnybos sistemos pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas priskirtinas vienam iš šio Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytų atvejų ir nėra aplinkybių, numatytų Statuto 40 straipsnio 6 dalyje, kurioms esant kompensacijos nemokamos (žr. 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1149/2010).

Pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalį (byloje aktuali 2008 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-122 redakcija) pareigūnui kompensacija dėl sveikatos sutrikdymo gali būti mokama nustačius, jog atitinkama konkreti situacija priskirtina vienam iš šių atvejų: 1) pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 2) pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 3) pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso. Taigi, dviem pirmaisiais minėtoje įstatymo normoje numatytais atvejais dėl kompensacijos mokėjimo yra būtina nustatyti, ar konkreti tarnybos pareigų atlikimo situacija, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, buvo susijusi su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymo, būtina išsiaiškinti tokias aplinkybes: pirma, ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas, arba šių būklių (sužalojimas, susižalojimas, sveikatos sutrikdymas) atsiradimas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu; antra, ar tarnybos pareigos, kurias pareigūnas atliko šių būklių (sužalojimo, susižalojimo, sveikatos sutrikdymo) atsiradimo metu buvo atliekamos padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai sąlygomis. Trečiasis Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytas kompensacijos mokėjimo atvejis (pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso) yra skirtas reglamentuoti toms situacijoms, kai pareigūno sveikatą sutrikdo tretieji asmenys dėl atitinkamų pareigūno teisėtai atliktų veiksmų vykdant savo tarnybos pareigas (pvz., tyrėjas sužalojamas už tai, kad jis sulaikė asmenį už jo padarytą nusikaltimą) ar pareigūno statuso (pvz., policijos pareigūnas sužalojamas dėl šio savo statuso).

Ar pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, <...>, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas, <...> susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, taip pat kompensacijos dydis lengvo sveikatos sutrikdymo atveju nustatoma vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka (Statuto 40 str. 5 d.), o sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą nustato Centrinė medicinos ekspertizės komisija (Statuto 40 str. 8 d.). Pagal Taisyklių (patvirtintų vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-138) 3-10 punktų nuostatas dėl Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų ištyrimo vidaus tarnybos įstaigoje turi būti atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio tikslas nustatyti priežastinį ryšį ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas, sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, ar tarnybinių pareigų atlikimas yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Kaip jau buvo minėta, tarnybinio patikrinimo išvadoje atsakovas pripažino, kad pareiškėjas susižalojo atlikdamas tarnybines pareigas, t. y. nuo 2010 m. rugpjūčio 14 d. 15.30 val. iki 2010 m. rugpjūčio 14 d. apie 20 val. įvykusio susižalojimo vykdydamas tiesiogines tarnybines funkcijas, nurodytas jo pareigybės aprašymo 6.1 punkte (vykdo nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją paskirtame sektoriuje, maršrute ir poste). Dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra. Tad pirmoji Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymo sąlyga (pareigūnas susižalojo atlikdamas tarnybines pareigas), neginčytinai nustatyta. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs tik dėl to, ar pareiškėjo tarnybinių pareigų atlikimas, kurias vykdydamas jis susižalojo, buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 6-tos kuopos 2-ro būrio patruliu. Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta policijos pareigūno pareiga imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, kai pareigūnas gauna pranešimą arba pats yra įvykio liudininkas, <...>, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Pagal Policijos patrulių veiklos instrukcijos (patvirtintos 2002 m. gruodžio 24 d. policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 660) 62.1 punktą (2005 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. 5-V-201 redakcija) patrulis privalo užkardyti ir ryžtingai nutraukti viešosios tvarkos ir kitus teisės pažeidimus bei nusikalstamas veikas. Jau buvo minėta, kad vykdyti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją paskirtame sektoriuje, maršrute ir poste pareiškėjas privalo ir pagal pareigybės aprašymo 6.1 punktą.

Taigi, pareiškėjo tarnybinių pareigų vykdymo siejimas su padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai buvimu ar nebuvimu priklauso nuo konkrečių faktinių aplinkybių, kurios susiklosto atliekant atitinkamą tarnybos funkciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo tarnybos pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi konkrečias faktines aplinkybes, kurioms esant pareiškėjas patyrė sužalojimą. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas, patruliuodamas jam 2010 m. rugpjūčio 14 d. paskirtame maršrute ir pastebėjęs įtarimą narkotikų vartojimu sukėlusius asmenis, juos vijosi. Atsakovas pripažįsta, kad D. I. traumą patyrė vykdydamas savo, kaip policijos pareigūno, pareigą sulaikyti įtarimą sukėlusius asmenis (asmenį), kai bėgdamas nelygia (kalvota) vietove paslydo ir pargriuvo, dėl ko jam lūžo raktikaulis. Tačiau tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog pareigūno susižalojimą nulėmė ne bandančio pasprukti įtariamo vaikino neteisėti veiksmai, nes kontakto su kitu asmeniu nebuvo, o paties D. I. neatsargumas. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje nenustatė sąlygos, pagal kurią padidėjęs pavojus ar padidėjusi rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai turi būti siejama tik su aktyviu pasipriešinimu pareigūnui, panaudojant prieš jį tam tikrus veiksmus. Pareiškėjas šiuo konkrečiu atveju veikė siekdamas jo tarnybos funkcijomis apibrėžto tikslo (sulaikyti teisės pažeidimu įtariamą asmenį). Todėl persekiodamas bėgantį nuo jo tam tikru pažeidimu įtariamą asmenį pareiškėjas elgėsi adekvačiai susidariusiai situacijai. Teisėjų kolegijos vertinimu, policijos pareigūnas, tam tikroje situacijoje, kuri buvo nagrinėjamomis aplinkybėmis, bėgdamas paskui bandantį pasprukti nusikalstama veika ar teisės pažeidimu įtariamą asmenį, t. y. jį persekiodamas, veikia ekstremaliomis, normalioms gyvenimo sąlygoms neįprastomis (nebūdingomis), aplinkybėmis, kas pareigūnui kėlė padidintą pavojų ar padidėjusią riziką sveikatai ir/ar gyvybei. Tokiomis aplinkybėmis pareigūnas paprastai negali numatyti visų išorinių, nuo jo valios nepriklausančių, veiksnių. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad nebuvo priežastinio ryšio tarp pareiškėjo vykdytų tiesioginių funkcijų ir padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos gyvybei ir sveikatai. Atsakovo bei pirmosios instancijos teismo argumentai, kad pareiškėjas susižalojo dėl savo neatsargumo ar nepakankamo fizinio pasirengimo, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei teisme nebuvo pagrįsti ir įrodyti. Neatsargumo sąvokos Vidaus tarnybos statutas neapibrėžia. Didelis neatsargumas teisine prasme apibrėžiamas kaip paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai asmuo numato ar gali numatyti savo veiksmų žalingas pasekmes, tačiau lengvabūdiškai tikisi jų išvengti. Į bylą nepateikta įrodymų, kad pareiškėjas persekiodamas nuo sulaikymo bandantį pabėgti įtariamą asmenį ignoravo atsargaus elgesio tarnyboje standartus. Todėl tarnybinio patikrinimo išvada, kad pareiškėjas susižalojo dėl savo neatsargumo, yra nepagrįsta. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis (administracinė byla Nr. A756-1509/2010) buvo priimta skirtingoje savo faktinėmis aplinkybėmis byloje (pareigūnui traumą patyrus fizinio pasirengimo pratybų metu, o ne vykdant specialiąsias pareigūno funkcijas, įtvirtintas įstatyme ar pareigybės aprašyme), todėl remtis joje padarytomis išvadomis teismui nebuvo pagrindo. Duomenų, leidžiančių abejoti pareiškėjo fiziniu pasirengimu, byloje nėra. Tarnybinio patikrinimo metu atsakovas Statuto 40 straipsnio 6 dalies išvardytų atvejų, kuriuos nustačius šiame straipsnyje nurodytos kompensacijos nemokamos, taip pat nenustatė.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str.) konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas, neteisingai aiškino ir taikė nagrinėjamos bylos kontekste taikytinas materialinės teisės normas (Statuto 40 straipsnio 3 dalį), dėl ko teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas. Nagrinėjama situacija pagal Statuto 40 straipsnio 3 dalį kvalifikuotina kaip pareiškėjo susižalojimas vykdant tarnybos pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ir padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ir/ar sveikatai. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. lapkričio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 10-7-ISd-71 dalis, kuria pripažinta, kad pareiškėjo patirtas sužalojimas neatitinka Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, naikinama.

D. I. skundo reikalavimas pripažinti, kad pareiškėjas patyrė traumą vykdydamas tarnybos funkcijas padidėjusio pavojaus ir padidėjusios rizikos gyvybei bei sveikatai sąlygomis ir kad tarp pareigų vykdymo ir patirto sužalojimo yra priežastinis ryšys, negali būti vertinamas kaip atskiras reikalavimas, todėl netenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje pripažino, kad pareiškėjas susižalojo atlikdamas tarnybines pareigas, ir jų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ir padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ir/ar sveikatai, kaip numatyta Statuto 40 straipsnio 3 dalyje, ir tai yra pakankamas pagrindas atsakovui vykdyti Taisyklių 10, 11, 14 punktų nuostatas.

Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti Vilniaus apskrities VPK paskirti ekspertizę jo sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti, pavedant ekspertizę atlikti Centrinei medicinos ekspertizės komisijai. Tarnybinio patikrinimo išvados panaikinimas teismo sprendimu, jame konstatuojant, kad pareigūno sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atitinka Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytas kompensacijos skyrimo sąlygas, vidaus tarnybos statutinei įstaigai sukuria pareigą siųsti pareigūną (šiuo atveju pareiškėją) į CMEK sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti, t. y. sukuria pareigą vykdyti administracinę procedūrą dėl kompensacijos skyrimo. Pareiškėjo pasiuntimo į CMEK klausimą turi spręsti ne teismas, bet atsakovas. Duomenų, kad atsakovas pažeis minėtą pareigą, apeliacinės instancijos teismas neturi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo D. I. (D. I.) apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 1 d. sprendimą pakeisti: panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo D. I. (D. I.) reikalavimas dėl atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. lapkričio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 10-7-IS6-71 dalies panaikinimo. Atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. lapkričio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 10-7-IS6-71 dalį, kuria pripažinta, kad pareiškėjo 2010 m. rugpjūčio 14 d. patirtas sužalojimas neatitinka Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, panaikinti. Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasRomanas KlišauskasVaida Urmonaitė-Maculevičienė