Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2022-11-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1305-1007/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-11-29
Bylos Nr.
1-1305-1007/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13820-2022-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Domeikienė
Kaltinamasis
E. T.
Nukentėjusysis
R. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1305-1007/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13820-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 2.2.7.2.4; 1.1.9.10; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 29 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė,sekretoriaujant Agnei Ačienei,dalyvaujant prokurorei Aldonai Jaugėlienei,kaltinamajam E. T.,nukentėjusiajai R. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. T., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinta, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį sumažinta, 38 parų arešto bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 8 punktu, atidėtas 5 mėnesiams, paskyrus intensyvią priežiūrą ir įpareigojus bausmės vykdymo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; bausmės neatlikęs;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. T. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę R. S., būtent: 2022 m. balandžio 21 d., apie 23.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje nukentėjusiajai R. S. sėdint ant lovos, tyčia kojomis apglėbė jos pilvą ir jį spaudė, ranka tris kartus sudavė jai į veido sritį, sugriebė nukentėjusiajai už dešinės rankos ir ja du kartus sudavė į veido sritį, po to nuvertė nukentėjusiąją ant lovos ir, rankomis sugriebęs už kaklo, ją smaugė, po to sugriebė už dešinės rankos, nuvertė nuo lovos ant žemės ir gulinčiai ant žemės ranka uždengė burną bei nosį ir ėmė dusinti, tuo sukeldamas nukentėjusiajai R. S. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – poodines kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke, kaklo priekiniame paviršiuje, dešiniame žaste, muštines žaizdas viršutinės lūpos gleivinėje abipus.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. T. kaltu prisipažino iš dalies. Nurodė, kad įvykis įvyko balandžio mėnesį, adresu (duomenys neskelbtini), kur vienas gyvena nuomos pagrindais. Konflikto metu bute gyveno su R. S.. Ji buvo jo sugyventinė ir vaiko mama. Kartu gyveno apie metus ir vedė bendrą ūkį, dabar turi bendrą kūdikį. Įvykio metu sugyventinė laukėsi, buvo 8 mėnesį nėščia, nėštumas matėsi akivaizdžiai. Įvykis įvyko apie 23-24 val. dėl to, kad jis vėlai grįžo namo. Abu apsižodžiavo, apsistumdė ir atvažiavo policija. Su kaltinimu susipažinęs, girdėjo prokurorės paskelbtą kaltinimą ir supranta, kuo yra kaltinamas, tačiau nukentėjusiosios tikrai nesmaugė. Gal stumdantis ir įbrėžė į akį, bet nedusino ir nesmūgiavo. Abu apsistumdė ant lovos. Nukentėjusioji tuo metu buvo ant lovos. Apsižodžiavo ir apsistumdė, galbūt paėmė ją už rankos ir kažkiek prabrėžė akį. Tyčiniai veiksmai, pasak kaltinamojo, buvo smūgiai, kuriuos jis atliko. Nieko nebeatsimena, viskas yra parašyta kaltinamajame akte. Buvo apklausiamas gal keturis kartus, todėl viskas jau susipainiojo. Tyrėjai apklausos metu viską nurodė teisingai. Teisingi parodymai duoti paskutinės apklausos, kurios metu viską prisipažino, bet tyrėja pasakė, kad jau per vėlu.

2.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti įtariamojo E. T. 2022 m. rugpjūčio 22 d. parodymai: „man pareikštą pranešimą apie įtarimą aš supratau ir dėl šio įtarimo kaltu neprisipažįstu. Kadangi ankstesnėse savo apklausose aš jau daviau visus parodymus, tai pasilieku prie visų anksčiau savo duotų parodymų, kuriais prašau ir tikėti.“ (2 t., b. l. 87–85).

2.2. Papildomai kaltinamasis E. T. nurodė, jog minėtos apklausos metu norėjo prisipažinti ir prisiimti kaltę, o tyrėja pasakė sudėti parašus ir keliauti į teismą. Neatsimena, ar įvyko apklausa, neatsimena parodymų, nes sunkiai sekėsi bendrauti su ta tyrėja. Galvos traumų nėra turėjęs, jokiomis ligomis dėl atminties neserga, sunku paaiškinti tokius dalykus. Smurtas artimoje aplinkoje, anot kaltinamojo, buvo – jis smūgiavo. Kojomis neapglėbė nukentėjusiosios pilvo, nemano, kad trenkė ranka. Pripažįsta, kad nukentėjusios ranka sudavė jai 2 kartus į veido sritį. Nepripažįsta, kad ją sugriebė už kaklo ir smaugė, dusino. Nežino, iš kur atsirado nukentėjusiosios sužalojimai. Iki jam sugrįžus namo nukentėjusioji sužalojimų, nurodytų kaltinamajame akte, neturėjo. Medikai turėtų žinoti, iš kur atsirado sužalojimai, jis pasakyti negali. Įvykio aplinkybes geriau prisiminė duodamas parodymus tyrėjai. Reiktų remtis nukentėjusiosios parodymais, nes pats prikalbėjo nesąmones. Tiesą sako dabar teisme – buvo konfliktas ir jis kažkiek smurtavo, bet ne tiek, kiek nurodyta kaltinamajame akte. Gali būti, kad laikydamas jos rankas ir įbrėžė į veidą. Jos rankas laikė, nes buvo žodinis konfliktas, ji norėjo jam trenkti, jis jai norėjo trenkti ir dėl to laikė rankas. Konfliktas kilo dėl to, kad jis vėlai grįžo namo, pažodžiui jo neprisimintų. Nukentėjusioji tuo metu žiūrėjo televizorių. Negali papasakoti, kaip ji elgėsi. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, jie apsistumdė ir dėl to jis laikė jos rankas. Abu buvo lovoje. Apsistumdė liesdamiesi rankomis, nukentėjusioji gulėjo lovoje ant nugaros. Prie nukentėjusiosios jis priėjo, ruošėsi jai trenkti, pripažįsta, kad galėjo trenkti į akį ir padaryti kraujosruvą. Daugiau aplinkybių neprisimena. Atvykus pareigūnams kartu ir išvažiavo. Žinojo, kad atvyks pareigūnai, nes girdėjo sugyventinę juos iškvietus. Nežino, ką ji sakė pareigūnams ir kodėl kvietė policiją. Pareigūnų sulaukė lauke. Neatsimena, ką pareigūnams nurodė sugyventinė ir jis pats. Įvykio metu nebuvo blaivus, buvo išgėręs skardinę alaus. Pareigūnai tikrino jo blaivumą ir buvo nustatytas 0,5 promilės neblaivumas. Neblaivumas smūgiui į akį įtakos turėjo. Anksčiau buvo nuteistas dėl vairavimo išgėrus, tačiau nuosprendžio nuorašo negavo, probacijos tarnyba jo nekvietė. Dėl svetimo turto sugadinimo kaltę pripažino ir žalą atlygino. Kitų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra. Administracine tvarka yra baustas dėl eismo įvykio. Po minėto įvykio su nukentėjusiąja bendravo. Dabar nori, kad teismas panaikintų kardomąją priemonę, nori kuo daugiau laiko praleisti su šeima. Mano, kad ateityje tokių įvykių nebebus. Su nukentėjusiąja susitaikė, ši jam atleido, panaikinus kardomąją priemonę ruošiasi gyventi kartu. Toks atvejis buvo pirmas ir paskutinis. Kaltinamasis nurodė pripažįstantis viską, kas parašyta, bet paaiškinti nieko negali. Sudavė tiek smūgių, kiek parašyta – 3 ar 5, pilvo nespaudė, viską darė tyčia. Neatsimena, ar girdėjo, kaip nukentėjusioji skambino į BPC ir nežino, kur ji buvo. Nepasakys, ar jai skambinant jiedu dar konfliktavo. Iš namų pats išėjo, kad nebebūtų konflikto. Lauke sutiko brolį, kuriam, atrodo, pats paskambino ir šis atvažiavo. Konflikto metu sužalojimų pats nepatyrė. Jis taip pat rašė pareiškimą, bet jį „anuliavo“. Iš pradžių su sugyventine dar pykosi, bet susitaikė ir jokių pykčių nebėra. Dėl įvykio gailisi, kaltas pats ir alkoholis.

3. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. S. nurodė, kad viskas buvo balandžio 21 dieną, E. T. į namus grįžo su alkoholio kvapu. Jiedu susipyko, susiginčijo. Ji gulėjo lovoje, nesusivaldė, pakėlė balsą ir puolė jį. Jis gulėjo, o ji ėjo link jo, todėl jis apglėbė jos pilvą, suspaudė ir nustūmė ją, kad apsiramintų. Ji nenurimo, todėl jis paėmė jos ranką ir ja trenkė jai. Ji dar labiau įsiuto ir labiau puolė. Tada jis pervertė ją ant žemės. Ją ištinka panikos atakos ir labai susinervinusi ar išsigandusi ji pradeda dusti. Sugyventinis tai žinojo, nes yra buvęs toks atvejis. Ji šaukė, kad dūsta, sugyventinis turbūt to nesuprato ir bandė ją užčiaupti, kad nešauktų. Vėliau jis jai atnešė vandens, bet ji vandens negėrė. Pamatęs, kad ji nenustoja dusti, jis iškvietė greitąją, bet vėliau atšaukė. Dėl išgąsčio ji išbėgo į laiptinę, bet neturėjo telefono, todėl grįžo namo, pasiėmė telefoną ir, nuėjusi į vonią, išsikvietė pareigūnus. Konfliktas tikrai įvyko, bet galbūt ne toks, kokį ji nurodė. Jai išvykus GMP ekipažu gydytoja pasakė, kad ji turi nurimti, nes stresuoja ir jos vaikas. Tuomet sau pasakė padarysianti viską, kad sugyventinis nukentėtų, nes bijojo dėl vaiko sveikatos. Dabar, gimus vaikui mato, kaip sugyventinis jį myli ir rūpinasi, pasikeitė ir dėl įvykio gailisi, mano sutirštinusi įvykio aplinkybes per stipriai įvertinusi smūgių sukeltą skausmą. Kaip minėjo, jos oda jautri ir vos palietus tuoj atsiranda mėlynės, tuo pasinaudojo. Skausmą juto, kai buvo suduoti smūgiai, kai suspaudė pilvą ir ji duso. Panika kilo dėl jų kivirčo. Žodinio konflikto metu ji nenusileido. Panikuoti pradėjo tuomet, kai pradėjo skaudėti pilvą. Kaltinamasis apglėbė jos pilvą ir jį suspaudė, dėl to ji juto skausmą. Iki jai pradėjus dusti, sugyventinis paėmęs jos ranką sutrenkė ja jai porą kartų, o savo ranka jai sudavė 3 kartus. Kontaktas buvo, bet skausmas buvo nedidelis. Veidą įsibrėžė savo nagais. Jiems gulint lovoje, jis tris kartus trenkė jai savo ranka. Pirma sugriebė pilvą, tada apsispjaudė ir trenkė jos ranka jai pačiai. Dusti ji pradėjo po smūgių į veidą, nes tuomet labiau pradėjo skaudėti ir pilvą. Neatsimena, kada buvo sugriebta už kaklo. Pradėjusi dusti ji pradėjo šaukti. Sugyventinis bandė ją užčiaupti uždengdamas jos burną ir nosį. Tai truko mažiau nei minutę. Neatsimena, kaip ją smaugė. Tuo momentu jai buvo šokas. O dėl gresiančio priešlaikinio gimdymo parodymus davė tik vieną kartą. Sužalojimas ant kaklo priekinio paviršiaus – linija ir kraujosruvos. Neatsimena, kaip jos atsirado, gal įdreskiant, gal smaugiant. Visi sužalojimai atsirado po įvykio. Pradėjus dusti sugyventinis jai atnešė vandens, o ji išsigandusi išbėgo į laiptine. Ji bijojo dėl nėštumo. Sugyventinis buvo labai piktas, tokio jo nebuvo mačiusi. Visa jo problema, anot jos, yra alkoholis, negerdamas jis yra visai kitoks žmogus. Smurtas prieš ją buvo panaudotas. Rašydama pareiškimą ne visas aplinkybes nurodė teisingai. Neteisybė, pasak jos, yra ta, kad nenurodė savo kaltės, kad ir ji puolė, šaukė, konfliktavo žodžiu. Nežino, ar jam padarė sužalojimus. Kaltinamajam smūgių nesudavė, gal nagais subraižė. Tyčia prieš kaltinamąjį nesmurtavo, subraižyti galėjo gindamasi. Žodiniam konfliktui įsibėgėjus ji nebijojo, priėjo prie sugyventinio, o šis kojomis suspaudė jai pilvą, ji to nesitikėjo. Civilinio ieškinio nereiškia. Ilgą laiką su sugyventiniu nebendravo, bendrauti pradėjo, kai vaikui suėjo 2 mėnesiai. Tik gimdydama sugyventinį pasikvietė. Po gimdymo buvo apklausta vieną kartą. Jie susitaikė, bendrauja draugiškai ir palaiko santykius dėl vaiko. Nežino, ar toliau kartu gyvens, nes dabar negali matytis. Jiedu susitaikė po vaiko gimimo, birželio pabaigoje. Sugyventinis kreipėsi į mediatorių dėl bendravimo tvarkos su vaiku, nes ji buvo uždraudusi bendrauti su vaiku. Jie susitarė ir turi sudarę dvišalę sutartį, kurią turi patvirtinti teismas. Liudytojos nuomone, tokie kaltinamojo parodymai yra dėl bausmės baimės. Ji dėl pilvo apglėbimo nemeluoja. Kaltinamasis pilvo apglėbimo nepripažįsta galimai dėl to, kad iš tikrųjų neprisimena kai kurių įvykio aplinkybių. Jai pradėjus dusti, jis ją nuvertė ant žemės. Iki to įvykio sužalojimų nebuvo. Pas ekspertus buvo kitą dieną ir visi sužalojimai buvo padaryti to konflikto metu. Pamena skambinusi į BPC, pokalbis nebuvo ilgas, nes kaltinamasis atėmė iš jos telefoną ir jį numetė. Adresą ji spėjo pasakyti. Kalbėjo būdama tualete. Kol neturėjo telefono, bandė skambinti kaimynams į duris, bet šie neatidarė. Po dusimo sugyventinis jai atnešė vandens ir, pamatęs ją, pradėjo kviesti medikus, bet vėliau juos atšaukė, nes medikai taip ir neatvyko. Tai buvo pirmas kartas, kai ji kvietė policiją dėl smurto. Dar kartą kvietė policiją dėl konflikto. Namie sugyventinis negėrė, grįžo namo jau neblaivus. Bausmė turėtų būti susijusi su alkoholiu, nes alkoholis yra jo problema.

3.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui 2022 m. balandžio 22 d. duoti liudytojos R. S. parodymai (1 t., b. l. 9): „2022-04-21, apie 22.00 val. man būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), į namus grįžo mano sugyventinis E. T., (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)). E. T. į namus grįžo išgėręs ir aš jam dėl to papriekaištavau, dėl ko tarp mūsų kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu man sėdint ant lovos jis mane apkabino ir pradėjo man spausti pilvą, aš jam atsakiau, kad nespaustų, nes aš esu nėščia. Tada jis mane pradėjo mušti su delnu, suduodamas ne mažiau 5 kartų į įvairias kūno vietas. Po to jis man pagriebė rankos delnu už kaklo ir pradėjo smaugti. Tuo tarpu aš norėjau paimti ant lovos buvusį telefoną išsikviesti pagalbą ir jis tai pamatęs, pagriebė man už dešinės rankos bei ištempė iš lovos ir pargriovė ant žemės. Aš jo pradėjau prašyti, kad jis mane paliktų, nes man skaudą pilvą. Aš tai jam pasakiau garsiai ir jis tada man delnu uždengė burną ir nosį, kad aš nešaukčiau, bei pradėjo mane dusinti. Tuo tarpu aš iš jo ištrūkau ir išbėgau į laiptinę bei skambinau į šalia esančio kaimyno, 14 buto duris, nes norėjau išsikviesti pagalbą, tačiau niekas durų neatidarė. Netrukus į laiptinę išėjo mano sugyventinis ir pamatęs, kad man galbūt skauda, jis pakvietė mane pareiti į butą, tačiau aš jo bijodama į butą nėjau. Jam grįžus vienam į butą, aš girdėjau, kad jis su kažkuo kalbėjo telefonu sakydamas, kad reikia greitosios med. pagalbos adresu (duomenys neskelbtini). Ar jis kvietė medikus ar tik vaidino aš nežinau. Tuo tarpu aš įbėgau į butą ir pasiėmusi savo telefoną įėjau į tualetą iš kur paskambinau pagalbos numeriu 112 bei išsikviečiau policijos pareigūnus. Kalbant man telefonu, mano sugyventinis atėjo į tualetą ir man nebaigus viską pasakyti, pagriebė telefoną bei metė į žemę. Mano sugyventinis E. T. supratęs, kad aš iškviečiau policijos pareigūnus, apsirengė ir iš namų išėjo. Netrukus pas mane į namus atvykus policijos pareigūnams E. T. grįžo į namus, kurie jį sulaikė. Man papasakojus policijos pareigūnams kas įvyko, jie man iškvietė medikus, kurie mane išsivežė į ligoninę apžiūrai. Ligoninėje man buvo nustatytas gręsiantis priešlaikinis gimdymas. Suduotus smūgius delnu į įvairias kūno vietas 10 balų sistemoje (10 balų skaudžiausia), vertinu 5 balais, smaugimą vertinu 5 balais, dusinimą 9 balais, pagriebimą už rankos ir jos suspaudimą vertinu 5 balais ir tai, kad pargriovė ant žemės 8 balais, nes tuo tarpu man suskaudo pilvas. Dėl patirto skausmo aš šaukiau, tačiau jis į tai nereagavo. Mano sugyventinis prieš mane ir anksčiau yra smurtavęs, tačiau aš nė karto dėl to pareiškimo nerašiau, ikiteisminių tyrimų pradėta nebuvo. Aš su E. T. kartu gyvenu apie metus laiko ir vedame bendrą ūkį, laukiame bendro vaiko, esu 36 savaitės nėščia. Dėl galimai sudaužyto mobiliojo ryšio telefono aš pretenzijų neturiu.“.

3.2. Papildomai nukentėjusioji R. S. paaiškino, jog pagarsinti parodymai neteisingi, sugyventinis niekada nėra anksčiau smurtavęs prieš ją. Kiti parodymai apie suduotus smūgius, skausmo lygį yra teisingi, visas skausmas buvo tik dėl pilvo. Šioje apklausoje nenurodė, jog ir pati buvo kalta. Liudytojos teigimu, teismas gali remtis tais parodymais. Minėtą pareiškimą rašė policijos komisariate Purienų g. 48, kai po apžiūros buvo išleista iš gydymo įstaigos.

3.3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui 2022 m. gegužės 2 d. duoti liudytojos R. S. parodymai (1 t., b. l. 150–151): „aš pasilieku prie visų ankščiau savo duotų parodymų, kuriuos noriu papildyti paaiškindama, kad 2022 m. balandžio 21 d. apie 23.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje, mano sugyventinis E. kilus tarp mūsų žodiniam konfliktui ir sėdint man ant lovos, pradėjo ant veido man spjaudytis, o kai aš spjoviau jam atgal, tada jis kojomis apglėbė mano pilvą ir jomis suspaudė, po to ranka penkis kartus sudavė man į veido sritį, iš kurių tris kartus savo ranka, o du kartus mano ranka t sudavė. y. jis buvo sugriebęs man už dešinės rankos ir tiesiog ja man sudavė smūgius į veido sritį. Po to ranka sugriebė man už kaklo ir ėmė smaugti. Kadangi netoliese ant lovos buvo padėtas mano mobilaus ryšio telefonas, tai kai aš norėjau jį pasiimti ir išsikviesti pagalbą, jis sugriebė man už dešinės rankos nuvertė mane nuo lovos ant žemės ir kai aš pradėjau šaukti iš skausmo, nes dėl visų jo tokių veiksmų patyriau fizinį skausmą, be to pati pradėjau prašytis pagalbos, kad jis iškviestų man medicinos darbuotojus, tai jis gulinčiai man ant žemės ranka uždengė man burną, bei nosį ir ėmė mane dusinti, bei liepė nešaukti. Tik tokiu atveju jis man sakė iškvies pagalbą. Kai E. man atitraukė ranką nuo veido, aš šiaip ne taip nuo jo pasprukau ir išbėgau į laiptinę, o kaip ir kas buvo toliau nurodžiau savo ankstesnėje apklausoje. Kaip jau minėjau, dėl visų šių savo sugyventinio veiksmų aš patyriau ne tik fizinį skausmą, tačiau buvau ir sužalota, nes kai nuvykau pas teismo medicinos ekspertus man buvo rasti sužalojimai ant veido, kurie atsirado, kai jis ranka, bei mano ranka sudavė man smūgius į veido sritį. Buvo rasti sužalojimai ir ant kaklo, kurie atsirado, kai E. mane smaugė, ant dešiniojo žasto, kai buvo sugriebęs už dešinės rankos ir nuvertė mane ant žemės. Visas šis įvykis įvyko buto kambaryje ir minėto įvykio niekas nematė, kadangi namuose su E. mes buvome dviese. Civilinio ieškinio byloje aš nereikšiu ir daugiau minėtu klausimu kaip ir nieko papildyti negaliu.“.

3.4. Papildomai nukentėjusioji R. S. paaiškino, jog parodymai teisingi, tik į kaltinamąjį ji spjovė pirma. Dėl smaugimo aplinkybių neprisimena. Apklausoje daug ką, jos teigimu, „sutirštino“, nes bijojo dėl vaiko ir norėjo, kad sugyventiniui būtų kuo blogiau. Neteisingos aplinkybės, anot jos, yra dėl smaugimo. Nurodė nežinanti, iš kur ant kaklo atsirado sužalojimas, galbūt dėl grandinėlės. Liudytojos teigimu, sugyventinis nebuvo jos suėmęs rankomis už kaklo ir nesmaugė.

3.5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui 2022 m. liepos 5 d. duoti liudytojos R. S. parodymai (1 t., b. l. 154): „aš pasilieku prie visų ankščiau savo duotų parodymų, kuriais prašau ir tikėti, tačiau juos noriu šiek tiek papildyti paaiškindama, kad aš žinau ir prisimenu tai, kad man yra išaiškinta teisė duoti parodymus arba atsisakyti duoti juos savo sugyventinio E. T. atžvilgiu. Visus parodymus jau daviau, kuriais kaip minėjau ir prašau remtis bei tikėti. Visas šis įvykis buvo gana seniai, todėl pasinaudodama man suteiktomis teisėmis, kadangi E. yra mano sugyventinis, o be to kaip jau minėjau visa tai gana seniai buvo, todėl vykti į įvykio vietą t. y. parodymų patikrinimą aš atsisakau. Aš nemanau, kad parodymų patikrinimas vietoje ką nors pakeistų šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nes praėjus tiek laiko nemanau, kad galėčiau tiksliai parodyti suduotų smūgių eigą, bei jų mechanizmą. Atsisakau vykti į įvykio vietą, kaip ir atsisakau parodymų patikrinimą atlikti tarnybinėse patalpose. Noriu dar priminti ir paaiškinti tai, kad įvykio metu aš laukiausi, buvau labai išsigandusi, streso būsenoje, todėl tikrai neprisiminsiu smūgių eigos paeiliui, bei jų mechanizmo. Taip pat noriu pasakyti ir tai, jog kas liečia mano mobilaus ryšio telefoną YPHONE 12 PRO MAX, kuriuo aš būdama tualete skambinau pagalbos telefonu 112 ir jį iš manęs atėmė bei į žemę metė E., kaip jau minėjau savo pirminėje apklausoje niekam jokių pretenzijų dėl jo neturiu. Kai E. metė telefoną į žemę šiek tiek apgadino telefono šoną, tačiau aš jau jį susitvarkiau ir jokių žymių, kad jis buvo apgadintas nebėra. Dar noriu pasakyti, kad įvykio metu aš girdėjau kaip E. skambino 112 telefonu ir kvietė pagalbą t. y. greitąją, pasakydamas namų adresą, bei, kad yra blogai nėščiai moteriai, tačiau ar iš tikrųjų jis ją kvietė ar apsimetė, kad kviečia to nežinau. Kvietė greitąją todėl, kad aš buvau labai susijaudinusi, išsigandusi ir man pasidarė blogai, tačiau vėliau atsigavau, E. man atnešė vandens, o pats išėjo iš namų. Kad E. būtų skambinęs pagalbos telefonu 112 ir pasakęs, kad greitoji nebereikalinga arba, kad jam būtų kas skambinęs ir teiravęsis ar dar reikia pagalbos to aš negirdėjau. Gal išėjęs iš buto jis su kažkuo ir kalbėjo.”.

3.6. Papildomai nukentėjusioji R. S. paaiškino, jog šie parodymai duoti, kai jau buvo pagimdžiusi ir su kaltinamuoju bendravo dėl vaiko. Šie parodymai nėra teisingi, nes juose nurodė patvirtinanti savo ankstesnius parodymus. Neteisingi dėl to, jog nurodyta, kad jos nesmaugė ir neteisingas fizinis skausmas balais – nurodė per didelį skausmo lygį. Didžiausias jos skausmas buvo dėl pilvo. Į veidą įdrėskimo ji nepajuto, pajuto skausmą tik pilve. Sužalojimų ji nepasidarė pati. Kaltinamasis spaudė pilvą, trenkė jai jos pačios ranka, bet jos nesmaugė, tačiau jai pradėjus dusti jis bandė ją nutildyti užspausdamas burną ir taip dusino. Norėtų, kad kaltinamojo labai nenubaustų.

4. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. T. nurodė, kad minėtame įvykyje pats nedalyvavo, tik žino, kad buvo iškviesta policija. Pats buvo kieme. Parvežė brolį E. T. po darbo į namus ir nuvažiavo į parduotuvę. Tada brolis jam paskambino ir pasakė, kad susipyko su sugyventine. Su broliu susitiko lauke ir jį pasiėmė, pavažiavo 50 metrų ir atvažiavo pareigūnai. Brolis tik pasakė, kad susipyko su sugyventine, smulkiau nieko nepasakojo, nes labai greitai atvažiavo pareigūnai. Kodėl susipyko, jis nežino, brolis nepasakojo. Nežino, kodėl atvyko policija. Jiedu su pareigūnais užlipo į butą. Į vieną kambarį nuėjo brolis su pareigūnu, į kitą kambarį – brolio sugyventinė. Ikiteisminio tyrimo pareigūno jis buvo apklaustas, parodymus prisimena. Gali būti, kad kai kurių aplinkybių neprisimena. Tyrėjai davė teisingus parodymus, melagingų aplinkybių nenurodė. Tyrėjai duoti parodymai yra teisingi, juos perskaitė ir teismas gali jais remtis.

4.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui 2022 m. gegužės 26 d. duoti liudytojo E. T. parodymai (2 t., b. l. 5–6): „E. T. yra mano brolis. Jo atžvilgiu parodymus duoti sutinku. Su E. sutariu gerai, mes palaikome artimus ryšius, kartu dirbame. Maždaug prieš metus laiko jis pradėjo gyventi kartu su R.. Jos pavardės nežinau. Su ja bendrauju gana retai. Apie jos ir E. tarpusavio santykius žinau mažai, nes brolis nėra linkęs šia tema kalbėti. Kiek man žinoma, tai iš pradžių jie sutarė gerai. Vėliau vis dažniau tarp jų kildavo konfliktai, tačiau kokia būdavo jų priežastis man nėra žinoma. Esu iš brolio girdėjęs, kad R. yra labai pavydi, labai pyksta dėl to, kad jis vėlai grįžta iš darbo, prikaišioja jam kitas moteris. 2022 metų balandžio mėnesį, tikslios dienos neprisimenu, vakare po darbo E. parvežiau į namus. Kiek tuo metu buvo valandų tiksliai pasakyti negaliu, jau po 21 valandos. Išleidęs brolį prie namo, kuriame, jis tuo metu gyveno, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išvažiavau į parduotuves apsipirkti. Pradėjus gal kokiam pusvalandžiui, man paskambino E. ir pasakė, kad R. pradėjo blūdyti, išsikvietė policiją. Brolis paprašė atvažiuoti prie jo namų ir jį pasiimti. Detaliau apie įvykio aplinkybes jis šio telefoninio pokalbio metu man nepasakojo. Tuo metu aš dar tik važiavau namo, todėl pabaigęs pokalbį iš karto nuvažiavau pas brolį. Jis manęs laukė kieme prie namo. Man atvažiavus, jis atsisėdo į mano automobilį. Brolis man pasirodė blaivus, tačiau buvo išsigandęs. Ant jo veido ir kaklo keliose vietose mačiau įbrėžimus ir šiek tiek kraujo. Kuriose konkrečiai vietose tie įbrėžimai buvo neprisimenu. Paklausus kas nutiko, jis pasakė, kad grįžus namo R. pradėjo jam priekaištauti dėl to kažkokios moters, o po to pradėjo draskyti jo veidą. Ar brolis sakė apie jam suduotus smūgius į veidą neprisimenu. Kadangi lauke buvo tamsu, tai man nesimatė ar ant brolio veido, kaklo ar kitų kūno vietų buvo paraudimų ar kraujosruvų. Aš tik mačiau įdrėskimus. Kad R. metė į jį telefoną tai tą tikrai minėjo. Kodėl ir kokį telefoną ji metė nežinau. Brolis taip pat sakė, kad norėdamas apsiginti, jis buvo suėmęs R. už rankų. Kad jai būtų sudavęs smūgius, smaugęs, tikrai nieko nesakė. Kadangi man nebuvo labai įdomu kas nutiko tarp brolio ir R., tai detaliai jo apie įvykį neklausinėjau. Po keletos minučių pamatėme, kad atvyko policijos pareigūnai. Aš broliui liepiau eiti kalbėtis su pareigūnais, kurie išlipę iš tarnybinio automobilio, įėjo į laiptinę. Abu su broliu nuėjome paskui pareigūnus. Su vienu iš pareigūnų brolis bendravo jau bute. Mačiau, kad antrasis pareigūnas kalbėjosi su R.. Ji buvo apsiverkusi ir sėdėjo kambaryje ant lovos. Aš su ja nekalbėjau, prie pat jos priėjęs nebuvau ir jokių sužalojimų ant jos veido, kūno nemačiau. Ką ji sakė policijos pareigūnams pasakyti negaliu, nes viso jos ir pareigūnų pokalbio negirdėjau. Ji kažką sakė, kad ją brolis spardė, ji duso, prašė iškviesti medikus. Ką pareigūnams apie įvykį kalbėjo brolis dabar neprisimenu. Jis kažką sakė apie medikų iškvietimą. Kaip supratau, brolis juos kvietė nes R. pradėjo dusti, o po to jų atvykimą atšaukė, o kodėl atšaukė, nežinau. Vėliau pareigūnai patikrino brolio ir R. blaivumą. Kiek įpūtė brolis neprisimenu. Jis sakė, kad valgydamas vakarienę išgėrė šiek tiek alaus. Praėjus kažkuriam laikui po įvykio, brolis minėjo kad buvo su R. nuvykęs į policiją, bei žadėjo rašyti pareiškimą dėl sužalojimo.“.

4.2. Papildomai liudytojas E. T. nurodė, kad parodymai teisingi, papildymų neturi, teismas gali remtis nurodytomis aplinkybėmis, nes dabar nebeprisimena. Jis išvažiavo anksčiau nei išvyko pareigūnai. Brolis buvo blaivus.

5. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. A. nurodė, kad dirba Šiaulių AVPK specialiosios parengties specialistu. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios pavardės jam negirdėtos. 2022 metais galėjo dirbti patruliu arba jau specialistu. Gali būti, kad važiavo į iškvietimą, kur bute buvo nėščia moteris, emociškai labai susijaudinusi, kažką pasakojo apie vyrą ar sugyventinį. Gali būti, jog sakė, kad ją pastūmė. Atrodo, kažkokie sužalojimai buvo matomi, bet negali pasakyti, kuriose vietose. Prisimena, kad nukentėjusioji buvo viena, bet po kurio laiko grįžo sugyventinis su draugu. Su juo bendravo, nes vėliau jį sulaikė. Sugyventinis nurodė, kad tikrai konfliktavo. Body kamerų įrašas turėjo būti daromas, tarnybinį pranešimą rašė jis arba kolega. Tarnybiniame pranešime nurodė teisingas aplinkybes ir teismas gali juo remtis. Nežino, ar buvau apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Jeigu buvo apklaustas, parodymus davė savo noru, teismas gali jais remtis.

5.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui 2022 m. liepos 7 d. duoti liudytojo A. A. parodymai (2 t., b. l. 17–18): „2022 metais balandžio 21 d. dirbau kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialistu V. K.. Apie 23.37 val. iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavome pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), paskambino moteris ir, kad jai reikalinga policija. Apie 23.32 val., nuvykus nurodytu adresu laiptinėje mus pasitiko pranešėja t. y. nukentėjusioji R. S.. R. S. buvo blaivi, kuri buvo labai susijaudinusi, išsigandusi ir kuri mums paaiškino, kad namuose įvyko konfliktas tarp jos ir jos sugyventinio E. T. Konflikto metu, kaip aiškino R. S., jos sugyventinis ją sumušė t. y. suduodamas rankos delnu apie penkis kartus į veido sritį, bei sugriebęs už rankos tempė ją iš lovos ant žemės. Ant R. S. dešinės rankos bicepso dalies matėsi mėlynė, o ant kaklo matėsi paraudimas, buvo kruvinos lūpos, o ant kairės akies matėsi įdrėskimas. Kaip aiškino R. S., tokiu savo elgesiu sugyventinis sukėlė jai ne tik fizinį skausmą, tačiau ir sužalojo. Paties R. S. sugyventinio E. T. namuose nebuvo. Jis buvo pasišalinęs. Mums besiaiškinant įvykio aplinkybes grįžo ir E. T. Aiškinantis su E. T. įvykio aplinkybes, t. y. kas nutiko, jis paaiškino, kad tikrai tarp jo ir jo sugyventinės R. S. įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad jis vėlai grįžo po darbo į namus bei, kad būna su svetimomis moterimis. Ką tiksliai E. T. sakė, t. y. ar tarp jo ir jo sugyventinės vyko tik žodinis konfliktas, ar jis minėjo, kad smurtavo prieš ją, to dabar jau pasakyti negaliu, nes tai buvo labai seniai ir aš neprisimenu. Kas liečia E. T., t. y. ar ant jo matomų kūno vietų buvo kokių sužalojimų, dabar jau taip pat pasakyti negaliu, nes neprisimenu, bet kiek prisimenu, jis net neminėjo, kad prieš jį buvo smurtauta t. y., kad jo sugyventinė būtų kažkaip prieš jį smurtavusi. Kadangi minėtas įvykis buvo gana seniai, tai daugiau kaip ir nieko minėtu klausimu paaiškinti negaliu.“.

5.2. Papildomai liudytojas A. A. nurodė, jog parodymai teisingi, papildymų neturi, teismas gali remtis apklausos protokolu.

6. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. K. nurodė, kad dirba Šiaulių AVPK specialistu. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios pavardės negirdėtos. 2022 m. balandžio mėnesį buvo vyriausiasis patrulis ir pagal pranešimus reaguodavo į įvykius. Prisimena, kad buvo įvykis dėl smurto artimoje aplinkoje, bet daugiau aplinkybių neprisimena, jas nurodė ikiteisminio tyrimo tyrėjai. Tyrėjai nurodė teisingas aplinkybes ir teismas gali tais parodymais remtis. Įvykio metu dokumentus pildė jis arba kolega.

6.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui 2022 m. birželio 9 d. duoti liudytojo V. K. parodymai (2 t., b. l. 11–12): „2022 metais balandžio 21 d. dirbau kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialistu A. A.. Apie 23.37 val. iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavome pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), moteris prašo pagalbos, t. y. jai reikalinga policija. Apie 23.32 val. nuvykus nurodytu adresu, minėtojo namo laiptinėje mus pasitiko nukentėjusioji R. S.. Moteris buvo blaivi, tačiau ji verkė, matėsi, kad yra labai susijaudinusi, išsigandusi. R. S. paaiškino, kad namuose tarp jos ir jos sugyventinio E. T. įvyko konfliktas, kurio metu jis ją sumušė t. y. suduodamas rankos delnu apie penkis kartus į veido sritį, bei sugriebęs už rankos tempė ją iš lovos ant žemės. Ant moters dešinės rankos bicepso dalies matėsi mėlynė, ant kaklo matėsi paraudimas, buvo kruvinos lūpos, o ant kairės akies matėsi įdrėskimas. Kaip aiškino R. S., tokiu savo elgesiu sugyventinis sukėlė jai ne tik fizinį skausmą, tačiau ir sužalojo. Paties E. T. namuose nebuvo. Jis buvo pasišalinęs. Mums besiaiškinant įvykio aplinkybes grįžo E. T.. Aiškinantis su E. T. įvykio aplinkybes, t. y. kas nutiko, jis paaiškino, kad tikrai tarp jo ir jo sugyventinės R. S. įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad jis vėlai grįžo po darbo į namus, bei dėl svetimų moterų. Kas liečia E. T., t. y. ar ant jo matomų kūno vietų buvo kokių sužalojimų, dabar jau pasakyti negaliu, nes neprisimenu, bet kiek prisimenu, jis net neminėjo, kad prieš jį buvo smurtauta t. y., kad jo sugyventinė būtų kažkaip prieš jį smurtavusi. Kadangi minėtas įvykis buvo gana seniai, tai daugiau kaip ir nieko minėtu klausimu paaiškinti negaliu.“.

6.2. Papildomai liudytojas V. K. nurodė, jog parodymai teisingi, teismas gali remtis apklausos protokolu, papildymų neturi. Bicepsas – rankos priekinė dalis tarp alkūnės ir peties. Prisimena, kad nukentėjusioji tikrai laukėsi. Nepamena, ar jam kilo abejonių dėl nukentėjusiosios parodymų.

7. 2022 m. gegužės 5 d. akistatos protokolu tarp nukentėjusiosios R. S.ir įtariamojo E. T. nustatyta, kad nukentėjusioji R. S. nurodė, kad 2022 m. balandžio 21 d. apie 23.00 val. su sugyventiniu E. T. būnant namuose ir sėdint ant lovos, tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl alkoholio vartojimo. Konflikto metu sugyventinis pradėjo spjaudytis jai į veidą. Ji, aišku, spjovė jam atgal. Po to jis savo kojomis apglėbė jai pilvą ir spaudė, paėmė jai už dešinės rankos ir ja du kartus sudavė jai į veido sritį, bei savo ranka tris kartus sudavė jai į veido sritį, nuvertė ją ant lovos ir, rankomis sugriebęs už kaklo, ėmė smaugti. Kadangi dėl tokių sugyventinio veiksmų ji pajuto fizinį skausmą, norėjo pasiimti savo telefoną ir išsikviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau sugyventinis sugriebė jai už dešinės rankos ir nuvertė ją ant žemės, bei ranką uždėjęs jai ant burnos ir nosies ėmė dusinti, sakydamas, kad nekvies jai jokios pagalbos, kol ji nenustos šaukti. Kadangi dėl tokių sugyventinio veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas, o be to ji laukiasi ir bijojo, kad kas nenutiktų kūdikiui, nustojo šaukusi ir, sugyventiniui atleidus rankas, išbėgo į laiptinę bei paskambino pagalbos telefonu 112, pranešė apie minėtą įvykį. Įtariamasis E. T. akistatos metu parodė, jog su tokiais R. S. parodymais nesutinka. Jo teigimu, 2022 m. balandžio 21 d., apie 23.00 val. tarp jų tikrai įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad jis vėlai grįžo į namus. Grįžęs išgėrė vieną, o gal pusantros skardinės alaus ir ji pradėjo priekaištauti dėl alkoholio vartojimo ir svetimų moterų, kad jis yra jai neištikimas. Konflikto metu sugyventinė pirma ne mažiau trijų kartų sudavė ranka jam į veido sritį, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą, tačiau iš karto pareiškimo nerašė ir niekur dėl to nesikreipė, bet šiandien pareiškimą dėl patirto fizinio skausmo parašys. Kadangi dėl tokių sugyventinės veiksmų patyrė fizinį skausmą, sugriebė jai už abiejų rankų riešų ir laikė juos, kad ši jam nebesuduotų. Visa tai vyko lovoje. Pamatęs, kad sugyventinė nei iš šio, nei iš to pradėjo dusti, jis paleido jos rankas ir abu išlipo iš lovos. Tada jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą, davė sugyventinei atsigerti vandens. Vengdamas tolesnio konflikto, išėjo į laiptinę. Sugyventinė taip pat išėjo į laiptinę. Jis paskambino iškviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau sugyventinei pasidarė geriau ir iš greitosios medicinos pagalbos perskambinus jis pasakė, kad viskas susitvarkė ir greitoji nebereikalinga. Sugyventinė, jo teigimu, pradėjo dusti ne nuo to, kad jis būtų ją dusinęs, o dėl patirto streso. Nukentėjusioji nurodė pati sugyventiniui tyčia nesudavusi nė vieno smūgio, o jei ir sudavė, tai tik gindami nuo jo veiksmų (2 t., b. l. 56–60).

8. Liudytojas J. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad šiuo metu vienas gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu gyvena nuo 2000 m. Kaimynų iš (duomenys neskelbtini) buto asmeniškai nepažįsta. Žino tik tai, kad šiuo metu ten gyvena vienas vyriškis, vardu E., pavardės nežino. E. butą tuo adresu nuomojasi, kiek žino, ir gyvena apie trejus metus. Iš pradžių ten gyveno su viena moterimi, po to – su kita. Kiek konkrečiai su kuria moterimi gyveno, jis nežino, tų moterų nepažįsta. Apie pusę metų E., jo žiniomis, gyvena vienas. Ką pats veikė ir kur buvo 2022 m. balandžio 21 d., apie 23.00 val., pasakyti negali, nes praėjo daug laiko ir neprisimena. Neprisimena, ar tą dieną pas jį būtų kas nors atėjęs ir beldęs, skambinęs į duris. Mano, kad tą dieną pats nebuvo namuose, nes priešingu atveju būtų atidaręs duris. Kaimyną žino tik iš matymo, jo asmeniškai nepažįsta, susitikęs laiptinėje ar lauke pasisveikina. Nė vienos moters nepažįsta, jų duomenų nežino ir nėra su jomis bendravęs. Šiaip niekada pas kaimyną bute nėra girdėjęs jokio triukšmo ar kažko panašaus. Negirdėjo ir nežino apie tai, kad minėtą dieną pas kaimynus būtų buvęs koks konfliktas ar kas nors nukentėjęs (2 t., b. l. 24–27).

9. 2022 m. balandžio 22 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu R. S. pareiškė, kad 2022 m. balandžio 21 d., apie 23 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu neblaivus sugyventinis E. T. ją sumušė, suduodamas delnu ne mažiau penkių kartų į įvairias kūno vietas, paėmęs ranka už kaklo smaugė, ranka uždengęs burną ir nosį dusino, pagriebęs už rankos ištempė iš lovos bei pargriovė ant žemės, taip sukeldamas fizinį skausmą. Prašo sugyventinį nubausti įstatymo nustatyta tvarka (1 t., b. l. 8).

10. Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2022 m. balandžio 21 d., 23.17 val. gautas moters pranešimas, jog reikalinga policija. Fone girdėjosi triukšmas, galimai iš moters atėmė telefoną. Daugiau jokios informacijos ji nesuteikė, neprisistatė. Patikslintas adresas – gali būti 126 namas ir 15 butas. Moteris nespėjo nieko pasakyti. 00.50 val. iš Moters ir vaiko klinikos gautas pranešimas, kad GMP iš namų dėl įtariamo sumušimo pristatė nėščią R. S.. Po apžiūros ji išleista į namus (1 t., b. l. 30–33).

11. Apžiūros protokolu atlikta įvykio vietos – buto, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota (1 t., b. l. 23–29).

12. Šiaulių AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto A. A. tarnybiniu pranešimu nustatyta, jog patruliuojant kartu su Šiaulių AVPK Viešosios tvarkos tarnybos specialiosios parengties specialistu V. K. 2022 m. balandžio 21 d., apie 23.27 val. gautas pranešimas, jog paskambinusi moteris pasakė, kad reikalinga policija adresu (duomenys neskelbtini). Fone girdėjosi triukšmas, galimai iš moters atėmė telefoną. Daugiau jokios informacijos nesuteikė, neprisistatė. Apie 23.32 val. nuvykus nurodytu adresu, laiptinėje juos pasitiko blaivi pranešėja R. S., kuri buvo labai susijaudinusi ir teigė, jog konflikto metu sugyventinis E. T. ją sumušė, ji apie 8 mėn. nėščia. E. T. buvo pasišalinęs. Aiškinantis aplinkybes E. T. grįžo namo ir teigė, kad su sugyventine konfliktavo dėl to, kad jis iš darbo grįžo namo vėlai ir būna su kitomis moterimis. E. T. buvo nustatytas 0,68 prom. girtumas. Moteris aiškino, kad konflikto metu sugyventinis apie 5 kartus jai delnu trenkė į veido sritį, bei pagriebęs už rankos tempė iš lovos ant žemės. Ant moters dešinės rankos bicepso dalies matėsi mėlynė, ant kaklo matėsi paraudimas, kruvinos lūpos, ant kairės akies matėsi įdrėskimas. Tokiais savo veiksmais E. T. pranešėjai sukėlė fizinį skausmą. GMP nukentėjusiąją išvežė apžiūrai. Įtariamasis sulaikytas 23.40 val. Filmuota BODY kamera Nr. B0F1EC5EC488 ir B0F1EC5F6F4A (1 t., b. l. 148–149).

13. 2022 m. balandžio 22 d. asmens apžiūros protokolu su priedu (fotolentele) užfiksuota nukentėjusiosios R. S. kūno apžiūra ir matomi sužalojimai: kairės pusės akies voko įdrėskimas, paraudimas ant kaklo, raudona dėmė – galimai kraujo pėdsakas ant lūpos, patinimas dešinėje rankoje (1 t., b. l. 172–179).

14. Specialisto išvada Nr. G 484/2022(04) nustatyta, jog R. S. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke, kaklo priekiniame paviršiuje, dešiniame žaste; muštinės žaizdos viršutinės lūpos gleivinėje abipus. R. S. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais. R. S. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. R. S. nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuviminės traumos metu kontaktuojant su kietu paviršiumi/plokštuma (1 t. b. l. 184–185).

15. 2022 m. balandžio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolu atlikta Policijos registruojamų įvykių registre esančio garso įrašo apžiūra, kurios metu nustatyta, jog paskambinusi moteris sako norinti policijos ekipažo, adresu (duomenys neskelbtini), po to pradeda šaukti ir pokalbis nutrūksta (1 t., b. l. 55–57).

16. 2022 m. rugpjūčio 30 d. kitų objektų apžiūros protokolu atlikus Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikto garso įrašo apžiūrą, nustatyta jog pokalbis vyko 2022 m. balandžio 21 d. tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojos ir E. T.. Pokalbio pradžia – 23.15.23, trukmė – 1.09 min. E. T. sako, jog reikia skubios pagalbos adresu (duomenys neskelbtini), nes nėščia moteris, streso būsena, nežino nuo ko stresas, jis tik po darbo grįžęs. Į operatorės klausimą, ar nemušė, neskriaudė, atsako – ne. BPC darbuotoja jungia su greitąja med. pagalba, po to įrašas nutrūksta (1 t., b. l. 61–63).

17. 2022 m. gegužės 11 d. – 2022 m. gegužės 12 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota vaizdo įrašų, darytų BODY kamera, apžiūra, kurios metu nustatyta, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą ir aiškinantis įvykio aplinkybes, R. S. nurodo, kad ją sumušė sugyventinis, teigia, kad pradėjo ją visaip žeminti, spaudė pilvą, ranka ne kartą trenkė į veidą, rodo pareigūnams savo veidą, kaklą, ranką, teigia, jog viskas vyko ant lovos, o paskui baigėsi ant žemės ir tokie sugyventinio veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą. E. T. pareigūnams aiškina, kad sugyventinės nemušė, teigia, kad pati kibo jam į atlapus, o jis tiesiog bandė sulaikyti jos rankas, ji jam perbrėžė, pradėjo į jį mėtyti telefoną, o pamatęs, kad sugyventinei silpna – ji pradėjo dusti, pats skambino greitajai, atidarė langą, davė atsigerti vandens (1 t., b. l. 69–73).

18.? Iš 2022 m. liepos 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog išanalizavus E. T. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, nustatyta, kad iš šio telefono 2022 m. balandžio 21 d., 32.15.23 val. buvo skambinta bendruoju pagalbos numeriu 112, pokalbio trukmė –68 s. 23.15.51 val. dar kartą skambinta numeriu 112, pokalbio trukmė – 0 s. 23.17.53 val. į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) skambino Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbio trukmė – 33 s. (1 t., b. l. 105–107).

19. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad 2022 m. balandžio 21 d. GMP buvo kviesta adresu (duomenys neskelbtini), R. S.. Kvietimo rezultatas – moteriai 36 savaičių nėštumas, sugyventinis smurtavo prieš ją, suspaudė pilvą, ištempė iš lovos, sudavė į veidą. Išsigandusi, šiuo metu niekur neskauda. Preliminari diagnozė – neramumas ir susijaudinimas (1 t., b. l. 77–78).

20. 2022 m. birželio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolu atlikus garso įrašo, gauto iš VšĮ „Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotis“, apžiūrą nustatyta, jog pokalbis vyko tarp dviejų moterų ir teigiama, jog reikalinga apžiūrėti nėščią moterį, kuriai po konflikto buvo spaudžiamas pilvas (1 t., b. l. 79–81).

21. Iš Šiaulių AVPK 2022 m. balandžio 22 d. 3.59 val. Į areštinę uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir kratos protokolu, be kita ko, užfiksuoti matomi E. T. sužalojimai – nubrozdinimas (1 t., b. l. 86).

22. 2022 m. liepos 28 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-15656-22 R. S. atžvilgiu dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nutrauktas esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai (2 t., b. l. 138–148).

Motyvuojamoji dalis

23. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. E. T. smurtiniai veiksmai sugyventinės R. S. atžvilgiu teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

24. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama E. T. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teigė pripažįstantis savo kaltę, tačiau duodamas parodymus ją pripažino iš dalies – patvirtino nukentėjusiajai sudavęs kaltinime nurodytus smūgius (3-5) į veidą ir taip galėjęs pradrėksti akį, tačiau neigė kojomis spaudęs nėščios sugyventinės pilvą, ją rankomis smaugęs ir dusinęs užspaudęs burną ir nosį. Nors teismui negalėjo nurodyti, kaip nukentėjusiosios kūne atsirado kaltinime nurodyti sužalojimai, tačiau pripažino, jog iki judviejų su nukentėjusiąja konflikto šių sužalojimų nebuvo. Kaip pažymėjo pats kaltinamasis, visų įvykio aplinkybių gerai nepamena, buvo neblaivus, prikalbėjo nesąmonių, todėl prašė vadovautis nukentėjusiosios parodymais (2.2. punktas). Nukentėjusioji tiek apklausiama teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu patvirtino kaltinamąjį smurtavus jos atžvilgiu ir sukėlus kaltinime nurodytus sužalojimus jai, o būtent – kojomis apglėbus jos pilvą ir taip sukėlus skausmą ir paniką, savo ranka sudavus tris smūgius jai į veidą, bei 2 smūgius jos pačios ranka į veidą, o taip pat smaugus, nors to momento tiksliai nebepamena ir dusinus, kaip ranka užspaudė burną ir nosį (3 punktas). Nors apklausiama teisme nukentėjusioji tikslino, jog ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nėra visiškai tikslūs, tačiau tik dėl to, jog anuomet jai sukeltą fizinį skausmą galėjusi įvertinti per stipriai, o taip pat neakcentavusi ir savo veiksmų konflikto metu, kai konflikto metu pati taip pat puolė, šaukė, nors jokių sužalojimų sugyventiniui ir nesukėlė. Šie nukentėjusiosios patikslinimai, nors ir svarbūs, tačiau iš esmės analogiški ikiteisminio tyrimo metu duotiems ir kaltinime nurodytų bei teisme nustatytų kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių nekeičia, o tik patvirtina kaltinamąjį padarius nurodytus veiksmus – sukėlus nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus. Nukentėjusiosios abejonės dėl pačios parodymų, susijusių su smaugimo veiksmais, teisiamajame posėdyje perskaičius ikiteisminio tyrimo pareigūnui 2022 m. gegužės 2 d. ir 2022 m. liepos 5 d. duotus parodymus, t. y. neigiant šią aplinkybę (3.4, 3.6. punktai), teismo nuomone, visiškai suprantamos šiandienos pasikeitusių jos gyvenimiškų aplinkybių kontekste, t. y. kaltinamajam atsiprašius nukentėjusiosios, jiedviem susitaikius bei svarstant bendro gyvenimo su judviejų naujagimiu galimybes. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios patvirtinimą, jog ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. balandžio 22 d. jos duoti parodymai yra teisingi, išskyrus aplinkybę, jog sugyventinis ir anksčiau yra smurtavęs prieš ją, teismo vertinimu, iškart po įvykio duoti nukentėjusiosios pirminiai parodymai yra tikslesni, nei šiandien, tačiau visumoje sutampantys su kitais procesiniais veiksmais užfiksuotomis minėto įvykio aplinkybėmis (3.2. punktas). Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, būtent ikiteisminio tyrimo duotais (2022 m. balandžio 22 d.) nukentėjusiosios parodymais teismas vadovaujasi, kaip patikimais ir objektyviais, atitinkančiais įrodymų visumą nustatytų bylos aplinkybių kontekste (5-20 punktai).

25. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

26. Kaltinamasis E. T. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), ši nusikalstama veika baigta. Iš byloje pateikto nuteistųjų registro duomenų išrašo bei Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, jog kaltinamasis nusikalto neteistas, tačiau vėliau 2022 m. spalio 27 d. įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 1 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius BK 284 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir jam paskirta 38 parų arešto bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 8 punktu, atidėtas 5 mėnesiams, paskyrus intensyvią priežiūrą ir įpareigojus bausmės vykdymo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (1 t., b. l. 121–137). Paskirtos bausmės neatlikęs. E. T. per pastaruosius penkerius metus administracine tvarkas baustas daug kartų, daugiausia – už kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas baudas moka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 112–120). Byloje esančiais Sodros duomenimis, E. T. nuo 2017 m. kovo 3 d. vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 109). Duomenų, jog kaltinamasis būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą ar jame gydęsis byloje nėra. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ta, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad nusikalstamą veiką akivaizdžiai nėščios moters atžvilgiu (BK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

27. Atsižvelgiant į anksčiau (26 punkte) nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo E. T. padarytas nusikaltimas labiau atsitiktinio pobūdžio nei tendencingas nusikalstamas kaltinamojo elgesys, inkriminuojamą nusikalstamą veiką jis padarė neteistas. Kaltinamasis administracine tvarka baustas, tačiau paskirtas nuobaudas vykdo, dirba – užsiima individualia veikla, be to, atlygino Šiaulių teritorinei ligonių kasai padarytą žalą už nukentėjusiosios gydymą ir savo teigiamu elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekia prisiimti moralinę ir materialinę atsakomybę sugyventinės ir judviejų vaiko atžvilgiu, išlaikyti tvirtus socialinius ryšius, todėl spręstina, jog šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam neskyrus su terminuotu ar trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusios bausmės, o paskyrus švelnesnę, BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurio terminas nustatytinas mažesnis už straipsnio sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį.

28. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme E. T. išbūtas laikas nuo 2022 m. balandžio 21 d. 23.40 val. iki 2022 m. balandžio 22 d. 14.15 val. (1 para) ir laikytina jį atlikus dalį bausmės – dvi laisvės apribojimo dienas (2 t., b. l. 33–38).

29. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtina laisvės apribojimo bausmė E. T. dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta arešto bausme, prie Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės pridėjus dalį šiuo nuosprendžiu skirtinos laisvės apribojimo bausmės, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginus vienai arešto parai, ir paskyrus E. T. galutinę subendrintą arešto bausmę. Pridedamos bausmės dalis parinkta atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (nusikalto neteistas, nukentėjusiosios atsiprašė ir ši jam atleido, dirba, atlygino civilinį ieškinį), bei maksimalų leistiną skirtinos subendrintos arešto bausmės dydį (BK 49 straipsnio 3 dalis). Į bausmės laiką įskaitytinas Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. nuosprendžiu įskaitytas laikino sulaikymo laikas.

30. Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog paskirtos laisvės atėmimo arba arešto bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

31. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis (26-27 punktai), kaltinamojo prisipažinimą dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo – nukentėjusiosios dėl šio įvykio atsiprašė, ši jam atleido, jie susitaikė, nukentėjusiosios poziciją kaltinamojo atžvilgiu – prašymą skirti kaltininkui švelnesnę bausmę, kaltinamojo siekį objektyviais veiksmais ištaisyti nusikaltimu padarytą žalą – kreipimąsi į mediatorių, siekiant su nukentėjusiąja susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, rūpinimąsi naujagimiu, Šiaulių teritorinei ligonių kasai atlygintą civilinį ieškinį – 37,88 Eur išlaidas už nukentėjusiosios gydymą, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju kaltinamajam suteiktinas teismo pasitikėjimas atidedant jam skirtinos arešto bausmės vykdymą. Teismo vertinimu, siekis sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų ateityje, bei nubausti už padarytą nusikaltimą ir tokiu būdu užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, šįkart pasiektinas neizoliavus jo nuo visuomenės, o atidėtos arešto bausmės vykdymą kontroliuojant paskyrus intensyvią priežiūrą ir įpareigojimus, padėsiančius keisti kaltinamojo elgesį.

31.1. Pažymėtina, jog kaltinamasis intensyvios priežiūros metu privalės laikytis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 27 straipsnyje numatytų draudimų: 1) nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą; 2) intensyvios priežiūros metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

32. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (2 t. b. l. 87–90).

33. Baudžiamojoje byloje Šiaulių teritorinė ligonių kasa (toliau – Šiaulių TLK) pareiškė 37,88 Eur civilinį ieškinį kaltinamajam E. T. už nukentėjusiajai R. S. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 191–193). 2022 m. kovo 7 d. byloje gautas civilinio ieškovo pranešimas apie tai, jog 37,88 Eur civilinis ieškinys dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui yra atlygintas, ką patvirtina į bylą pateiktas pinigų pervedimo išrašas (2 t., b. l. 199, 3 t., b. l. 10). Kadangi civilinis ieškinys atlygintas, Šiaulių TLK pareikšto civilinio ieškinio atsisako, l byla dalyje dėl civilinio ieškinio nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalis).

34. Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – keturios skaitmeninės laikmenos (CD diskai), pridėtos prie baudžiamosios bylos medžiagos (1 tomo galinio viršelio), paliktinos saugoti kartu su byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, E. T. į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. balandžio 21 d. 23.40 val. iki 2022 m. balandžio 22 d. 14.15 val. (vieną parą) ir laikyti jį atlikus dalį bausmės – dvi laisvės apribojimo dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 38 (trisdešimt aštuonių) parų arešto bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės pridėjus dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginus vienai arešto parai, ir E. T. skirti galutinę subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę. Į bausmės laiką įskaityti pagal Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. nuosprendį įskaitytą laikino sulaikymo laiką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 8 punktu, E. T. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 5 (penkiems) mėnesiams ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiko kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustačius, kad E. T. privalo: neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę E. T. – rašytinį pasižadėjimą panaikinti pradėjus vykdyti bausmę pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Bylą dalyje dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio 37,88 Eur žalai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti, nutraukti ieškovui atsisakius civilinio ieškinio.

Išaiškinti E. T., jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 27 straipsniu, intensyvios priežiūros metu jis privalo laikytis draudimų: 1) nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą; 2) intensyvios priežiūros metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 4 (keturias) skaitmenines laikmenas (CD diskus), pridėtus prie baudžiamosios bylos medžiagos (1 tomo galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti su byla.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Domeikienė