Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B. atstovaujamos pagal įgaliojimą atstovo V. B. prašymą suinteresuotam asmeniui Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl teismo leidimo pardavimo sandoriui sudaryti išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja prašo išduoti leidimą sudaryti patalpos – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo sandorį. Nurodo, jog šiuo metu patalpoje – bute niekas iš šeimos narių negyvena. Pardavimo sandoris sudaromas, nes turi kitą gyvenamąją patalpą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), ir tai, jog šiuo metu laikinai yra išvykę į Airijos Respubliką. Taip pat nurodo, jog po pardavimo sandorio sudarymo nepilnamečiam vaikui bus užtikrintos gyvenimo, mokymosi, sveikatos apsaugos ir kitos sąlygos, nes vaikas gyvens dar du metus iki mokslo užbaigimo Airijoje, (duomenys neskelbtini), kartu su savo tėvais, taip pat vaikas mokysis mergaičių gimnazijoje (duomenys neskelbtini), Wicklow Town, bei bus aprūpintas sveikatos apsaugos ir kitomis sąlygomis pagal tos šalies, kurioje gyvena, įstatymus.

Motyvuojamoji dalis

Prašymą atsisakytina priimti.

Prašymas dėl teismo leidimo išdavimo turi atitikti bendruosius procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimus, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 str. 2 d., 111 str. 2 d. 4 p, 581 str.).

Sprendžiant pareiškimo (prašymo) priėmimo klausimą teismas taip pat turi patikrinti, ar pareiškimą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu padavė įgaliotas bylą vesti asmuo (CPK 111 str. 6 d.). CPK 51 str. 1 d. nurodyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje, vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu, asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui) ir kt. (CPK 56 str. 1 d. 1, 2, 3, 4 p.). Šiuo atveju prašymą dėl teismo leidimo išdavimo pasirašė pareiškėjos vardu įgaliotas asmuo V. B. pagal 2011-07-14 įgaliojimą, tačiau prie prašymo nepateikė jokių duomenų apie pasirašiusio asmens giminystės ryšį su pareiškėja ir jo turimą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Taip pat nėra duomenų apie tai, kad jis būtų advokatas ar advokato padėjėjas. Dėl šių aplinkybių laikytina, jog pareiškimą padavė netinkamas atstovas atstovauti teisme. Pažymėtina, jog įgaliotinis gali perįgalioti atlikti veiksmus, kuriuos atlikti jis įgaliotas, kitą asmenį tik tuo atveju, kai jam tokią teisę suteikia gautasis įgaliojimas arba kai jis dėl susidariusių aplinkybių priverstas tai padaryti, kad apsaugotų įgaliotojo interesus. Perįgaliotas asmuo turi tokias pačias teises ir pareigas, kaip ir atstovas tiek atstovaujamajam, tiek ir tretiesiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.145 str. 1 d.).

Be to, jog pareiškėja prašyme dėl teismo leidimo išdavimo nenurodo duomenų apie šeimos sudėtį, iš pareiškėjos prašymo ir prie jo pridėtų dokumentų, šių duomenų nustatyti taip pat nėra galimybės.

Pažymėtina, CPK 37 str. 1 d. numatyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, kurių interesams turi įtakos kreipimasis į teismą dėl teismo leidimo išdavimo, prašyme dėl leidimo išdavimo nurodomi suinteresuotais asmenimis (CPK 38 str. 2 d.), žodinio bylos nagrinėjimo metu tokie nepilnamečiai yra šaukiami į teismą. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad prašyme dėl teismo leidimo išdavimo suinteresuotu asmeniu šiuo atveju turėtų būti įtraukta pareiškėjos nepilnametė dukra L. B., gim. (duomenys neskelbtini), pateikiant jos rašytinį sutikimą dėl prašomo sudaryti sandorio.

Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, jog CPK XXXIX skyriaus normos nenustato prašymų dėl teismo leidimų priėmimo ir prašymų trūkumų šalinimo tvarkos, todėl prašymą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme CPK XXXIX skyriaus nustatyta tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Teismo atsisakymas priimti prašymą išduoti teismo leidimą, neatima iš pareiškėjos teisės pašalinus pareiškimo trūkumus ar išnykus aplinkybėms, kliudžiusioms priimti prašymą, pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo (CPK 137 str. 4 d., 582 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjos A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamos pagal įgaliojimą atstovo V. B. prašymą dėl teismo leidimo išdavimo, kaip nenagrinėtiną teisme CPK XXXIX skyriaus nustatyta tvarka.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.