- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-06-20
- Bylos Nr.
- 1A-400-508-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Kęstutis Dargužis, Evaldas Gražys
- Kaltinamasis
- V. L.
- Nukentėjusysis
- S. G.
- Advokatai
- Vytenis Gubavičius, Sonata Žukauskienė
Pranešėjas: E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-400-508/2012
Teisėja: I.Liubinienė Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00519-2009-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.10.5.;
1.2.14.5.2; 2.1.15.3.1.; 2.4.6.4.2.
2012 m. birželio 20 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Kęstučio Dargužio, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustaukaitei, išteisintajam V. L., gynėjui advokatui Vyteniui Gubavičiui, nukentėjusiajai S. G., jos atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Prienų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro, nukentėjusiosios S. G., išteisintojo V. L. apeliacinius skundus dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. pagal LR BK 182 str. 2 d. išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Nukentėjusiosios civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. L. buvo kaltinamas, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent, kad jis 2009 m. kovo 9 d. automobilyje BMW 730, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovinčiame (duomenys neskelbtini) aikštėje prie pastato Nr. 4 - AB DnB NORD banko (duomenys neskelbtini) poskyrio, apgaule iš S. G. įgijo 85000 litų, prieš tai įtikinęs ją, kad iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. vietoje 85000 litų grąžins 100000 litų, kas turėjo lemiamos įtakos nukentėjusiosios apsisprendimui paskolinti pinigus, ir taip ją suklaidino, nors iš tikrųjų pinigų grąžinti neketino ir toliau klaidino nukentėjusiąją - tų pačių metų kovo 21-22 dieną jis viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“ (dabar „(duomenys neskelbtini)“), esančiame (duomenys neskelbtini), savo ranka surašė ir pasirašė paskolos raštelį pavadinimu vekselis, kuriame patvirtino gavęs iš S. G. 85000 litų, kuriuos pažadėjo grąžinti iki 2009 m. rugpjūčio 1 d., taip pat nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją - kad nenumatytu atveju S. G. atitenkantis automobilis BMW, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jam ir yra pagamintas 2007 metais, nors žinojo, kad minėtas automobilis yra pagamintas 2002 metais ir nuosavybės teise raštelio surašymo metu priklausė S. D., tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą S. G. didelės vertės turtą - 85000 litų ir vengia turtinės prievolės.
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismo 2012-02-17 nuosprendžiu V. L. pagal LR BK 182 str. 2 d. išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Teismas nustatė, kad nors V. L. savalaikiai negrąžino nukentėjusiajai 85000 litų skolos, tačiau byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis apgaule savo naudai įgijo iš nukentėjusiosios S. G. 85000 litų ir naudojo apgaulę išvengti skolos sugrąžinimo. Tarp V. L. ir nukentėjusiosios S. G. yra civiliniai teisiniai santykiai.
Šalies argumentai
Prienų rajono apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2012-02-17 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo V. L. pripažinti kaltu pagal LR BK 182 str. 2 d. ir skirti jam 4 metų laisvės atėmimo bausmę. LR BK 63 str. 9 d. pagrindu paskirtą bausmę subendrinti su 2011-06-29 nuosprendžiu ir 2011-06-30 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, ir galutinę bausmę V. L. nustatyti laisvės atėmimą 5 metams 6 mėnesiams ir 23 MGL dydžio baudą; nukentėjusios civilinį ieškinį patenkinti.
Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad V. L. gavo iš nukentėjusios S. G. 85 000 Lt, tačiau nepagrįstai konstatavo, jog V. L. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios apgaulės būdu įgyti svetimą didelės vertės turtą.
Prokuroras nurodo, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog nukentėjusioji, tikėdamasi uždirbti iš V. L. žadėtų mokėti palūkanų, jam perdavė 85000 Lt. V. L. po pinigų gavimo praėjus vos trims mėnesiams neatlygintinai perdavė savo motinai T. L. didelės vertės turtą 85 200 Lt vertės, 10,9543 ha žemės sklypą, esantį Marijampolės rajone. Šios aplinkybės patvirtina, kad V. L., žinodamas, jog turi didelės apimties turtines prievoles, siekdamas apsunkinti nukentėjusios galimybes savo teises apginti civilinio proceso kodekso tvarka, sąmoningai neatlygintinai perleido didelės vertės turtą savo artimam giminaičiui - motinai. Be to, prieš pinigų perdavimą - 2008-10-10 pirkimo -pardavimo sutartimi V. L. perleido savo sugyventinei vienintelį savo būstą -gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais (bendra turto vertė 61 154 Lt). Teisiamojo posėdžio metu V. L. negalėjo paaiškinti šių sandorių sudarymo būtinybės, jis pasiribojo lakonišku paaiškinimu - „turėjau problemų“. Aktyvūs V. L. veiksmai, siekiant savo didelės vertės turtą užrašyti savo šeimos narių vardu, atlikti prieš pat paskolos sutarties sudarymą ir iš karto po jo, patvirtina, kad jis turėjo išankstinį sumanymą negrąžinti iš S. G. gautų pinigų, t.y. jau buvo susiformavusi tyčia apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą.
Nukentėjusioji S. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2012-02-17 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendi - V. L. pripažinti kaltu pagal LR BK 182 str. 2 d. ir jį nuteisti; pradėti ikiteisminį tyrimą liudytojai S. D. dėl melagingų parodymų davimo.
Apeliantė skunde nurodo, jog Prienų rajono apylinkės teismas netinkamai aiškino bei taikė LR BK 182 str., tokiu būdu padarė byloje surinktiems įrodymams prieštaraujančią išvadą, kad kaltinimai V. L. padarius BK 182 str. 2 d. numatytą nusikaltimą yra nepagrįsti. Teismas padarė procesinių pažeidimų, tirdamas bei vertindamas įrodymus.
Nukentėjusioji, nesutikdama su teismo išvadomis, nurodo, kad priešingai teismo nuosprendžio motyvams, automobilio kaip paskolos garanto nurodymas raštelyje ir negalėjo turėti jokios įtakos jos apsisprendimui paskolinti kaltinamajam pinigus, nes paskolos raštelis, kuriame minimas automobilis BMW, v/n (duomenys neskelbtini) buvo surašytas po 2-3 savaičių nuo faktinio pinigų perdavimo. Šio raštelio surašymas, nurodant kaip garantą atiduoti automobilį buvo tolimesnis V. L. apgaulės veiksmas, kas atitinka V. L. pareikštą kaltinimą. Be to, ji yra nurodžiusi, jog lemiamos įtakos apsisprendimui turėjo tai, kad ji buvo suklaidinta kaltinamojo draugiškumo, įvaizdžio, dėmesio bei tikinimo, kad vietoje 85 000 Lt, jis grąžins 100 000 Lt. Būtent eilė susidėjusių įvykių, tokių kaip kaltinamojo gražus elgesys, dėmesio rodymas, laisvalaikio leidimas, vėliau ir artimesni santykiai suklaidino dėl kaltinamojo tikslų. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė, kad nukentėjusioji skolindama pinigus buvo suklaidinta draugo apgaulės, pasireiškusios piktnaudžiavimu pasitikėjimu.
Žemesnės instancijos teismas
V. L. žinojo, kad jos tėvai gyvena pasiturinčiai ir ruošiesi turto užvaldymui. V. L. rodė jai dėmesį, dovanojo gėles, vežėsi į Vandens parką Druskininkuose, pas draugus. Tačiau jiems bendraujant tuo pačiu metu jis visą jam priklausantį nekilnojamąjį turtą 2008-10-10 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 2063 perleido savo tikrajai sugyventinei ir gyvenimo draugei J. D.. Po paskolos rašto surašymo V. L. kitą jam priklausantį turtą perleido savo motinos T. L. naudai ir nurodė, kad taip padarė, nes „prasidėjus problemoms su S. G., atvyko mama ir pareikalavo jai perrašyti turtą, kad nebūtų nukreiptas išieškojimas į jį." V. L. sąmoningai tapo beturčiu, kad išvengtų pareigos vykdyti turtinę prievolę. Pinigų išviliojimo metu V. L. pasiliko tik menkavertį turtą, iš kurio išieškojimas yra neįmanomas. Tačiau teismas šių aplinkybių neįvertino.
Nukentėjusioji nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog V. L. įgijo svetimą turtą - 85 000 Lt, tiek prieš perduodant jam pinigus, tiek įvykio metu, tiek po įvykio suklaidindamas ją, t. y. tvirtindamas, kad jo naudojama transporto priemonė BMW, v/n (duomenys neskelbtini) kuri buvo kaip paskolos grąžinimo garantas, jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, bei yra pagaminta 2007 metais. Nors iš tikrųjų minėta transporto priemonė jam nepriklausė, o priklausė jo sugyventinės motinai ir buvo ne 2007 metų gamybos, tačiau 2002.
Šalies argumentai
Apeliantė nurodo, kad nors V. L. niekuomet nepripažino, kad ji jam perdavė pinigus, tačiau jo pozicija, parodymai ir aiškinimai ikiteisminio tyrimo metu keitėsi, priklausomai nuo situacijos, kaip keitėsi ir liudytojos S. D. (kaltinamojo sugyventinės motinos) parodymai ikiteisminio tyrimo metu meluojant V. L. naudai. V. L. įvykio versijos yra dirbtinai sukurtos. Aplinkybes, kad kaltinamojo versijos yra nepagrįstos, patvirtina ir tai, kad V. L. nurodytos aplinkybės ne tik apie pinigų nuėmimą, tačiau ir apie jų išleidimą yra logiškai nepaaiškinamos. Kaltinamasis parodė, kad su S. G. per mėnesį išleido apie 50 000 Lt, tačiau nepaminėjo jokių faktinių detalių, kokiu būdu būtų galima tokią sumą išleisti.
Išdėstyti argumentai, anot nukentėjusiosios patvirtina, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir nusikalstamos veikos mechanizmo. Nuosprendyje neįvardyti V. L. veiksmai, kurie teismų praktikoje vadintini apgaule. Tokiu būdu teismas ne tik netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą, tačiau pažeidė BPK 20 str. 5 d., 305 str. 3 d. 3 p. nuostatas. Teismas pažeidė BPK 6 ir 7 straipsnių nuostatas, nes šalys procese nebuvo laikomos lygiomis ir tiesa nebuvo nustatinėjama laikantis rungimosi principo. Teismas akivaizdžiai nukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos.
Šalies argumentai
Išteisintasis V. L. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2012-02-17 nuosprendžio išteisinimo motyvus ir pagrindus, susijusius su 85 000 Lt skolinimu išteisintajam V. L., nurodant, kad byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nukentėjusioji S. G. paskolino išteisintajam V. L. 85 000 Lt. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nepagrįstai tyrė aplinkybes apie tai, ar nukentėjusioji (civilinė ieškovė) S. G. išteisintajam V. L. iš tiesų paskolino 85 000 Lt, nes šių aplinkybių tyrimas ir su šių aplinkybių tyrimu teismo padarytos išvados nėra susijusios su išteisinimo motyvais ir pagrindais, šios aplinkybės nėra baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalyku ir turi būti nagrinėjamos civiline tvarka. Juolab, teismas nuosprendžiu nukentėjusiosios (civilinės ieškovės) S. G. civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą. CPK 182 str. 3 p. numato, kad nagrinėjant civilines bylas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (prejudicinių faktų), todėl šioje baudžiamojoje byloje palikus galioti išteisinamuoju nuosprendžiu konstatuotus faktus, kad nukentėjusioji (civilinė ieškovė) S. G. išteisintajam V. L. paskolino 85 000 Lt, ateityje būtų apribota V. L. galimybė civiline tvarka įrodinėti, kad jis šių pinigų nesiskolino, t.y. pinigai jam nebuvo perduoti. Todėl šioje baudžiamojoje byloje palikus galioti išteisinamuoju nuosprendžiu konstatuotus faktus dėl pinigų skolinimo, kurie nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalyku ir nėra susiję su išteisinimo motyvais bei pagrindais, būtų pažeistos išteisintojo V. L. civilinės teisės, kurių ginti šioje baudžiamojoje byloje jis neturėjo pagrindo, nes civilinis ieškinys jam buvo reiškiamas ne dėl skolos priteisimo, dėl žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas išteisinamuoju nuosprendžiu konstatuodamas, kad nukentėjusioji (civilinė ieškovė) S. G. išteisintajam 85 000 Lt paskolino, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Faktas, kad nukentėjusioji 2009-03-09 (duomenys neskelbtini) iš DnB NORD banko (duomenys neskelbtini) poskyrio esančios savo sąskaitos paėmė 85 000 Lt, nepatvirtina, kad šią pinigų sumą nukentėjusioji paskolino V. L.. Teismas, nustatinėdamas pinigų perdavimo išteisintajam faktą, turėjo vadovautis CK ir CPK nuostatomis. Sutinkamai su CK 6.870 str. 2 d., paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento, t.y. paskolos sutartis yra realinė. Pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo paskolos gavėjui faktas yra esminė sutarties sąlyga, ir šio fakto įrodinėjimo pareiga tenka paskolos davėjui. Todėl šiuo atveju vien išteisintojo V. L. surašytas paskolos raštelis negali būti pagrindu vienareikšmiškai teigti, kad nukentėjusioji (civilinė ieškovė) S. G. išteisintajam 85 000 Lt paskolino, t.y. kad perdavė jam šią pinigų sumą nuosavybėn. Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, pinigų perdavimo nuosavybėn kitam asmeniui (paskolos gavėjui) aplinkybę įrodyti privalo ieškovas. Nukentėjusioji privalėjo įrodyti, jog perdavė pinigus išteisintajam, tačiau šios aplinkybės patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl teismas netinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą ir nepagrįstai nurodė, kad išteisintasis nepateikė įrodymų, jog pinigus nukentėjusiajai grąžino, prieš tai nenustatęs pinigų perdavimo fakto išteisintojo nuosavybėn. Nei K. G., nei J. G. nenurodė, jog dalyvavo nukentėjusiajai perduodant pinigus išteisintajam, todėl minėtų liudytojų parodymai sprendžiant apie pinigų paskolinimo faktą išteisintajam, turėjo būti vertinami kitų byloje esančių įrodymų visumoje (BPK 20 str. 4 d.). Tuo tarpu byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad nukentėjusioji paskolino bei perdavė pinigus išteisintojo nuosavybėn.
Teismas nepagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu gautais duomenimis -nukentėjusiosios ir išteisintojo pokalbių telefonu išklotinėmis, iš kurių matyti, kad išteisintasis žadėjo nukentėjusiajai grąžinti visus pinigus, nes išteisintasis nurodė, kad nukentėjusiajai skambino ir žadėjo neva paskolintus pinigus jai grąžinti nukentėjusiosios prašymu, kadangi banke laikytus pinigus nukentėjusioji iššvaistė, o sužinojus jos tėvui apie iš banko paimtus pinigus, siekė prisidengti, esą pinigus paskolino išteisintajam.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog paskolinių santykių egzistavimą tarp V. L. ir S. G. patvirtina byloje esantis išteisintojo surašytas paskolos raštelis pavadinimu „vekselis", nes nukentėjusioji nurodo, kad 85 000 Lt (duomenys neskelbtini) iš DnB NORD banko (duomenys neskelbtini) poskyrio esančios savo sąskaitos paėmė 2009-03-09, o paskolos raštelyje nurodyta, kad pinigai skolinti 2009-03-01. Nukentėjusioji įrodymų, kad 2009-03-01 būtų turėjusi 85 000 Lt, kuriuos galėjo išteisintajam paskolinti, nepateikė. Tuo tarpu išteisintasis V. L. paaiškino, kad paskolos raštelį pavadinimu „vekselis" surašė nukentėjusiajai prašant, kad ji galėtų įtikinti savo tėvus, jog šiuos pinigus ji paskolino V. L. ir jis paskolą nukentėjusiajai grąžins. Be to, pati nukentėjusioji patvirtino, kad paskolos raštelį išteisintojo prašė surašyti pati, jos tėvo K. G. reikalavimu.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorę, nukentėjusiąją ir jos atstovę, prašiusias prokuroro ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus patenkinti bei išteisintojo apeliacinį skundą atmesti, išteisintąjį ir jo gynėją, prašiusius išteisintojo apeliacinį skundą tenkinti bei prokuroro ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus atmesti, atlikus įrodymų tyrimą – apklausus nukentėjusiąją ir išteisintąjį, sprendžia, kad prokuroro ir nukentėjusiosios S. G. apeliaciniai skundai tenkintini, išteistojo V. L. apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, atlikus įrodymų tyrimą, įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. L. nepagrįstai išteisintas pagal LR BK 182 str. 2 d., kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 2 d. požymių. Todėl pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (LR BPK 329 str. 2 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas nustato faktines aplinkybes - V. L. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent, kad jis 2009 m. kovo 09 d. automobilyje BMW 730, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovinčiame (duomenys neskelbtini) aikštėje prie pastato Nr.4, AB DnB NORD banko (duomenys neskelbtini) poskyrio, apgaule iš S. G. įgijo 85000 litų, prieš tai įtikinęs ją, kad iki 2009 m. rugpjūčio 01 d. vietoje 85000 litų grąžins 100000 litų, kas turėjo lemiamos įtakos nukentėjusiosios apsisprendimui paskolinti pinigus, ir taip ją suklaidino, taip pat ir paskui klaidino nukentėjusiąją - tų pačių metų kovo 21-22 dieną viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“ (dabar „(duomenys neskelbtini)“), esančiame (duomenys neskelbtini), V. L. savo ranka surašė ir pasirašė paskolos raštelį pavadinimu „vekselis“, kuriame patvirtino gavęs iš S. G. 85000 litų, kuriuos pažadėjo grąžinti iki 2009 m. rugpjūčio 01 d., taip pat nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad nenumatytu atveju S. G. atitenkantis automobilis BMW, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jam ir yra pagamintas 2007 metais, nors žinojo, kad minėtas automobilis yra pagamintas 2002 metais ir nuosavybės teise raštelio surašymo metu priklausė S. D., tokiu būdu apgaule, savo naudai įgijo svetimą - S. G. didelės vertės turtą 85000 litų ir vengia turtinės prievolės.
Kaltinamasis V. L. neprisipažino kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, parodė, kad su S. G. pažįstamas gal 12 metų, labai artimai draugavo kokius ketverius metus nuo 2004 m. iki 2009 m. Gal kovo mėnesį S. G. paprašė jo atvažiuoti prie banko. Iš vakaro ji sakė, kad važiuos į banką pinigų ir jam pinigus paskolins. Ji iš banko į automobilį maišelyje atsinešė pinigus, pasakė pinigų sumą ir paklausė, ar reikia paskolinti. V. L. pasakė, kad nereikia. Ji padėjo maišelį ant automobilio sėdynės. Abu savo automobiliais nuvažiavo į Skriaudžius, ten prie jos namų sustojo, jis padėjo pinigus jai į mašiną, pasakė, kad jam nereikia pasiskolinti pinigų, kai reikės, pasakys. Jis tuo metu savo verslo neturėjo, bet gaudavo gerą atlyginimą, iš banko gavo pusės milijono litų paskolą, pradėjo statytis namą. Kai su S. pradėjo gyventi, sklypą jis perrašė motinos vardu. Savo vardu automobilių nerašydavo, kad nereikėtų parduodant mokėti mokesčius. S. G. pinigus švaistė, leido juos Kaune, Vilniuje klubuose. Po 2 savaičių paprašė parašyti raštelį, kad pinigus paskolino V. L., nes jos tėvas sužinojo, kad paimti iš banko pinigai. V. L. po 2 - 3 savaičių Kaune parašė raštelį, kad pasiskolino pinigus. S. G. sakė parašyti, kad jis įkeičia automobilį, kad tėvui būtų užtikrinta. Raštelio surašymo metu Kaune vyko balius, porą dienų šventė B. ir B. grįžimą iš Vokietijos kalėjimo. Šie neturėjo pinigų, tik po 1000 eurų, bet jų nenorėjo išleisti, tai S. G. finansavo pobūvį, ji už 4000 Lt pirko kokainą, kurį vartojo visi keturi. Išsinuomojo butą su pirtimi Savanorių prospekte Kaune už 200 Lt per parą. Per sutiktuves išleido be kokaino dar apie 4000 Lt. Su S. G. susitikinėdavo, važinėjo į striptizo klubus, barus, S. G. mokėdavo. Pinigus iššvaistė - per vakarą išleisdavo abu 8000-10000 Lt. Rašant raštelį jau buvo išleista dalis pinigų. S. G. paskambindavo jam prie tėvo, kad tėvui girdint jis pasakytų, jog ji jam paskolino pinigus. Praėjus laiko tarpui, paskambino jos tėvas ir atvažiavo pas L.. Šis S. G. prašymu jam pasakė atiduosiąs pinigus, kai turės. Pradėjęs bendrauti, žinojo, kur S. G. gyvena, kuo užsiima jos tėvai, bet su jais nebuvo bendravęs. Žinojo, kad ji gyvena prabangiai. Turėjo intymių santykių su S. G., pastebėjo jos biseksualuamą, homoseksualumą. Jie naudodavosi teikiamomis sekso paslaugomis klube „E.“, už tai mokėjo S. G.. Buvo Kaune klube pora kartų. Išleisdavo kiekvienas po 1000 Lt – viso 2000 Lt. Su ja pramogaudami per mėnesį išleido apie 50000 Lt. Po vekselio pasirašymo dažnai susitikdavo, važiuodavo pramogauti, į kiną, pusę metų dar kartu gyveno po 2009 m. kovo mėnesio. Galvojo kartu pradėti bendrą gyvenimą. S. G. kreipėsi dėl baudžiamos bylos iškėlimo keršydama dėl to, kad jis susitaikė su žmona.
Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, V. L. parodė, kad su S. G. bendravo apie 14 metų. S. G. jam jokių pinigų neskolino. Jis iš „Swedbank“ ėmė paskolą būstui, sodybą pirko. Mokėjo bankui, žemės sklypą paėmė bankas už paskolą, areštas ant žemės buvo uždėtas. Jis dirba mamos įmonėje. S. G., kad pasirodytų turtinga, siūlė pinigų, jis neėmė, nes neturėjo finansinių problemų, tik šeimyninių. S. G. pasiėmė pinigų ir leido su juo. Jos tėvas tik po kiek laiko sužinojo, kad S. G. paėmė iš sąskaitos pinigus. Kad nebūtų blogiau, jis pasiūlė parašyti raštelį. Telefonu jis sakė, kad atiduos dėl to, kad ji buvo prašiusi. Sakė, kad prie tėvo telefoną nusineš ir tėvui girdint jis pasakytų, jog tikrai skolingas.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, V. L. taip pat neigė, kad S. G. jam paskolino pinigų. Jis aiškino, jog su S. G. bendravo, tačiau rimtų ketinimų neturėjo. Jis aiškino, kad buvo atvejis, kai S. G. jam paskambino ir paprašė atvažiuoti į Prienus prie DNB NORD banko. Iš banko išėjusi S. G. ant jo automobilio sėdynės numetė krepšį ir nurodė važiuoti jos automobiliui iš paskos į Skriaudžius. Automobiliams sustojus, jis nuėjo pas S. G. ir paklausė, kas krepšyje. Ji pasakė, kad pinigai, kad jis gali jais naudotis, nes jam jų trūksta. Ji taip pat nurodė, kad jei jie gyvens kartu, grąžinti nereiks. Tačiau jis atsisakė paimti pinigus ir grąžino juos S. G.. Po to jie su S. G. pramogaudavo, už viską mokėdavo S. G.. Praėjus dviems mėnesiams jis susitiko su S. G. „(duomenys neskelbtini) karčiamoje“, kur ji paprašė parašyti raštelį, kad pinigus, kuriuos ji išleido, jis tariamai pasiskolino. Raštelis buvo reikalingas, kad pasiteisinti prieš tėvus. S. G. žinojo, kad automobilis jam nepriklauso, kad jis neturi jokio turto. Raštelyje metus ištaisė S. G. prašomas, kad atitiktų neva paskolintą pinigų sumą. Su S. G. bendravo iki priartėjo tariamos skolos grąžinimo terminas. Papildomai apklausiamas jis nurodė, kad ne kartą yra kalbėjęs su S. G. apie pinigų grąžinimą. Kalbėjo ir su jos tėvais. Pokalbiai iš anksto buvo aptarti su S. G.. Jis taip pat paaiškino, kad raštelį surašė 2009-03-20 paprašytas S. G. bute Kaune (t. 2, b.l. 4-5, 6, 10, 13).
Nukentėjusioji S. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2009 m. kovo mėnesį V. L. prašė paskolinti pinigų, visaip įtikinėjo, sakė, kad grąžins, kad yra turto. Pradžioje buvo prašyta 60000, o važiuojant į banką, paprašė 85000. Sakė, kad reikia kažkokį kaimyną iškraustyti. Žadėjo grąžinti 100 000 Lt. Pinigus V. L. žadėjo atiduoti iki rugpjūčio 1 d. Ji matydavo, kaip V. L. apsirengęs, kokie auksai kabo ant kaklo, gera mašina, žinojo, kad statosi namą, kad turi butą Kazlų Rūdoje, kad jo mama gerai finansiškai laikosi. Jų bendravimas nebuvo intensyvus, turėjo intymių santykių. Lelešium pasitikėjo, jo draugus žinojo. Jo pasakojimai kėlė pasitikėjimą, jis sakė, kad nori būti kartu, draugauti. Paskui ji sužinojo apie jo šeimyninę padėtį, bet jis visad sakydavo, kad jam ji pirmoje vietoje, o po to šeima. V. L. žinojo, kad yra pardavusi butą. Tėvai žinojo apie tai, kad skolina pinigus. Po paskolinimo su L. susitiko 1-2 kartus. Susitikę trečią kartą, važiavo į Vilnių, į „(duomenys neskelbtini)“ viešbutį. Ten L. prisistatė V. M. vardu ir už viską sumokėjo, nes ji neturėjo grynų pinigų. Paryčiais L. savo ranka surašė paskolos raštelį, sakė, kad bus ramiau, tai surašo. Ji į automobilio techninį pasą nežiūrėjo, buvo įsitikinusi, kad automobilis jo, nes visada juo važinėjo. Automobilis atrodė 85000 Lt vertės. Ji to automobilio nevairavo. Ji raštelį parodė tėvams. Raštelis buvo taisytas, mama pasakė, kad su klaidomis. Kai L. neatvažiavo jos pasveikinti birželio 3 d. per gimtadienį, ji suprato, kad kažkas ne taip. Priminė jam, kad iki rugpjūčio 1 d. turi grąžinti skolą. Skambino po rugpjūčio 1 d., bet Vaidas neatsiliepė, paskambinus iš kito telefono, kuris rodo, kad numeris nepažįstamas, jis atsiliepė, sakė grąžins pinigus. S. G. su tėčiu rugpjūčio pabaigoje nuvažiavo jo namus, L. tikino, kad po 2 savaičių atiduos pinigus. Sutarties raštelis parašytas atbuline data, tai jis sakė, kad rašyti nuo kovo 1 d. iki rugpjūčio 1 d., bus lygiai. Kovo 1 d. nebuvo perduoti pinigai, perduoti tik kovo 9 d., kai juos paėmė iš banko. Kai skambindavo V., tėvo šalia nebūdavo. Asmeninio gyvenimo su juo nesiejo, paskolino pinigus iš draugiškumo. Jokių narkotikų Kaune nematė, tik 2 butelius brendžio „Alita“. Buvo Vilniuje „E.“ klube, ten abiems kainavo po 200 Lt, bet ten nesilinksmino. L. niekada neneigė skolos. Tėtis buvo pas jo mamą nuvažiavęs, bet ši sakė, kad nieko nežino. Tada sužinojo, kad automobilis ne jo vardu. 2009 m. gegužės 29 d. jai paskambino Vaido mama, pasakė, kad pinigai bus grąžinti, pasitikslino dėl sumos. Skolindama žinojo, kad tokios palūkanos nėra realios, banke tokių palūkanų negaus. Pagalvojo uždirbsianti. L. sakydavo, kad automobilis jam priklauso, o po kiek laiko pasakė, kad sugyventinei perrašė. Suprato, kad jis ima paskolą namui statyti. Gal rugpjūčio, rugsėjo mėnesį išgirdo, kad jis vartoja narkotikus. Kai ji paprašė surašyti raštelį, jis sutiko be problemų, pasakė, kad abiems bus ramiau, parašius raštelį, kad bus garantas, kad jos neapgaus. Jis pats automobilį įrašė. Jis siūlė mišku garantuoti, bet užrašė automobilį. Ji pati prašė garanto.
Apklausiama apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusioji S. G. parodė, kad pradžioje V. L. prašė paskolinti 60 000 Lt, vėliau paprašė dar 25 000. Sakė, kad nori nusipirkti sodybą. V. L. sakė, kad grąžins 100 000 Lt. Ji tikėjo, kad V. L. grąžins pinigus, pasitikėjo juo. Juos siejo asmeniniai santykiai, buvo ir intymių santykių. Tai turėjo įtakos pinigų paskolinimui. Jo dėmesys paskatino. Ji matė, kad jis gyvena pasiturinčiai, važinėjo prabangiu automobiliu, nešiojo auksinius papuošalus. V. L. žinojo kaip pažįstamą apie 10 metų, kaip draugą pažinojo paskutinius metus. Jų susitikimai buvo reti. Kuo jis užsiėmė, nežino, jo mama turėjo verslą, gal jis buvęs akcininkas mamos versle. Tėvams apie tai, kad skolina pinigus, pasakė būdama banke. Prieš tai dar buvo kalbėjusi su tėčiu apie tai. Tėtis pritarė, mama sakė būti atsargia. Po to, kai ji automobilyje perdavė jam pinigus, praėjus dviems savaitėms, nuvažiavę į Vilnių viešbutyje surašė raštelį. Jai tėtis sakė, kad reikia pasirašyti raštelį, ir pradžioje pats V. L. sakė, kad reikia susirašyti raštelį. V. L. važinėjo prabangiu 7 klasės BMW automobiliu. Kad automobilis priklausė ne jam, nežinojo. Jo automobilio nevairavo. Skolinant pinigus apie automobilį kalbos nebuvo. Iki 2009-08-01 pinigus grąžinti turėjo, todėl iki tol nereikalavo. Kai nepasveikino su gimtadieniu, suprato, kad kažkas ne taip. Kai ji pradėjo skambinti, pradžioje jis sakė grąžins, bet turi problemų. Po to su tėčiu nuvažiavo, V. L. sakė palaukti pinigų, turintis problemų. Paskui nekėlė telefono. Pinigų neatgavo.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. G. parodė, kad 2009 m. kovo pradžioje V. L. prašė jam paskolinti pinigų. V. L. ją patikino, kad pinigus jis jai grąžins šimtu procentų, jos neapgaus. V. L. taip pat žadėjo sumokėti dideles palūkanas, kokių nei vienas bankas neduotų. Žadėjo grąžinti 100 000 litų. Po poros savaičių ji susitiko su V. L., viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“ Vilniuje jis savo ranka parašė paskolos raštelį pavadinimu vekselis. V. L. nurodė, kad pinigus jis grąžins jai iki 2009-08-01, o jei kas atsitiktų, jam priklausantis automobilis BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), atiteks jai. Jai jokių klausimų dėl automobilio priklausomybės nekilo, nes jis visada su juo važinėdavo. 2009-08-01 V. L. jai pinigų negrąžino. Ji skambino pasiteirauti, kada grąžins pinigus. Jis pasakė, kad pinigus grąžins tik neaišku kada. Ji daug kartų skambino V. L. mobiliojo ryšio telefonu, tačiau jis neatsiliepdavo. Pinigus skolino, nes pasitikėjo V. L., su juo bendravo intymiai. Būdama su V. L. ji nieko nežinojo apie jo piniginius reikalus. Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes. Papildė, kad iš kart nesutiko skolinti pinigų, pasitarė su tėvais.
Taip pat pirmosios instancijos teisme liudytoja S. D. parodė, kad jos dukra gyveno su V. L. ir turi nuo jo vaiką. Iš tyrėjos sužinojo, kad V. L. pasiskolino pinigus ir užstatė BMW automobilį, kuris 2009 m. buvo fiktyviai registruotas jos vardu, nes V. L. turėjo problemų. Ji tuo automobiliu nesinaudojo, naudojosi dukra ir V. L.. Leidimo automobilį parduoti, įkeisti, padovanoti nebuvo davusi. Jei V. būtų sugalvojęs automobilį parduoti, ji būtų leidusi. Ikiteisminio tyrimo metu parodė kitaip, nes nesusivokė, ką kalbėjo.
Liudytoja T. L. parodė, kad S. G. tėtis buvo atvažiavęs dėl pinigų. Ji pasakė, kad nieko nežino. Nežino, ar sūnus planavo kurti šeimą su S. G.. Turi 11 ha žemės plotą Marijampolėje, sūnus dovanojo. Įkeista sodyba Swedbank‘ui už sūnaus imtą paskolą. Bankas davė sutikimą neatlyginai perleisti sklypą. Už paskolą sūnus rengėsi sodybą Zariškėse. Neatidavė paskolos. Sūnus dirba jos įmonėje.
Liudytojas K. G. parodė, kad apie savaitę laiko prieš pinigų paskolinimą dukra jam pasakė, kad V. L. prašo paskolinti pinigų pusei metų. Jis žinojo, kad V. L. motina verslininkė, kad jie garbingi žmonės. Sakė dukrai žiūrėti, ką daro, nes visko būna. Sakė, kad žadėjo lyg 10 procentų. Skolino 85000 Lt, turėjo gauti nuo 5000 Lt iki 15000 Lt procentų. Dukra sakė, kad vyrukas garantuoja 100 procentų, kad grąžins. Dukrai sakė pasiimti kokį vekselį, kad turėtų kokį įrodymą apie pinigų paskolinimą. Dukra jam neskambino skolinimo dieną, iš anksčiau ji sakė, kad paskolins. Gal skambino žmonai, jis nepamena. Nesiteiravo, iš kur dukra pažįsta V. L.. Būna, kad dukra nenakvoja namuose. Ji Išvažiuodavo į vakarėlius, susitikimus. Buvo parašytas vekselis. Praėjus pusei metų, V. L. neatsiskaitė. Paskambino keletą kartų, užsiminė, kad atiduos. Kai jis su dukra nuvažiavo į jo namus, V. L. sakė, kad po dviejų savaičių atiduos, prašė palaukti. Kai dukra su V. L. draugavo, T. L. atvažiavo su ultimatumu, kad dukra paliktų jos sūnų ramybėje, labai netaktiškai grasino dukrai, dar pasakė, kad jeigu jis ką skolingas, ji atiduos. Jis niekada nesikišo į dukros pokalbius telefonu. Girdėjo, kad V. L. pripažino skolą dukrai ir žadėjo atiduoti. Po antro teismo posėdžio naktį atvažiavo, sakė, kad turi 30000 Lt ir gali atiduoti, prašė dovanoti. Vekselyje užstatas buvo automobilis. V. L. pasakė, kad jis nieko neturi ir kad automobilis ne jo. Tada suprato, kad kažkas gali būti negerai.
Liudytoja J. G. parodė, kad ji tuo metu, kai dukra paskolino pinigus kaltinamajam, po operacijos buvo sanatorijoje. Kovo 9 d. apie 9 val. ryto dukra paskambino jai į sanatoriją, pasakė, kad paskolins V. L. pinigus, sakė, kad gaus 100000 Lt. Ji pasakė, kad yra garantuota šimtu procentų, kad juos atgaus. Dukra su V. L. buvo pažįstama apie 10 metų. Kai V. L. pinigų negrąžino rugpjūčio 1 d., tai suprato, kad ir negrąžins. Dukra gal buvo 2-3 naktis nenakvojusi namuose, sakė, kad buvo pas V..
Liudytojas D. D. parodė, kad nukentėjusioji yra jo žmonos sesuo. 2009 m. vasarą iš S. G. sužinojo, kad ji V. L. paskolino 85000 Lt. Ji parodė paskolos raštelį, buvo sutrikusi, atvažiavo pas seserį paguodos, verkė. Jis suprato, kad ji tų pinigų neatgaus, pasidomėjo pas V. L. aplinkos žmones, per bendrus pažįstamus. Girdėjo pasakojimų, kad jis ne pirmą kartą tai daro, kad prieš tai buvo pasiskolinęs pinigus ir kad pinigų negrąžina. Jų keista draugystė – jis apsilanko pas S. su prabangiu automobiliu, su gėlėm, padraugauja 3 dienas, po to dingsta keliems mėnesiams. Jis nevažiuodavo į namus, o tik ant gatvės. Toks jų bendravimas truko 3-4 metus. Skirmantė sakė, kad už skolą užstatytas automobilis. V. L. motina pasakė, kad tai ne jo automobilis, kad jis neturi automobilio savo vardu.
Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad S. G. 2009 m. spalio 27 d. pateikė vekselį ir kasos išlaidų orderį Nr. 61892 (t. 1, b.l. 64-66).
Apžiūros protokole užfiksuoti apžiūrėto S. G. pateikto paskolos raštelio („vekselio“) duomenys: vekselis (paskolos raštelis) yra surašytas A4 formato languotame, baltame lape, vienoje lapo pusėje. 1/2-joje vienos lapo pusės dalyje yra rankraštinis tekstas, surašytas alyvinės spalvos rašikliu. Teksto viršuje yra rankraštinis tekstas „Vekselis“, po juo yra rankraštinis tekstas: „Aš V. L. a./k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) skolinau iš S. G. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) pinigų 85000 Lt (aštuonesdiašim penkis tūkstančius litų) tai buvo 2009.03.01, kuriuos grąžinsiu iki 2009.08.01. Grąžinsiu litais ar eurais 25 000 € (dvidešimt penkis tūkstančius eurų) kaip norės S..<...> nesuprantamas tekstas <...> Nenumatytu atveju man priklausantis BMW (duomenys neskelbtini) automobilis pagamintas 2007 (skaičius „7“ taisytas, paryškintas) m. identifikavimo nr. (duomenys neskelbtini) atiteks S. G.. V. L. (parašas)". Kita lapo pusė tuščia (t. 1, b.l. 67-68).
2009 m. kovo 9 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 61892 nurodyta, kad gavėjas S. G. 2009 m. kovo 9 d. AB DnB NORD banko (duomenys neskelbtini) poskyryje iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė 85000 litų (t. 1, b.l. 65). Tą patvirtina ir 2009 m. kovo 5 d. – kovo 9 d. laikotarpio sąskaitos išrašas Nr. 23, kurį daiktų, dokumentų pateikimo protokolu 2009 m. gruodžio 1 d. pateikė S. G. (t. 1, b.l. 69-70).
Viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ raštas patvirtina, kad šis viešbutis 2009 m. kovo mėnesį vadinosi „(duomenys neskelbtini)“, asmuo V. M. buvo apsistojęs jų viešbutyje 2009 m. kovo 21 d., atvykęs apie 3.30 val. ryto, išvyko 2009 m. kovo 22 d. 11.30 val. (t. 1, b.l. 74).
VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenys patvirtina, kad nuo 2007 m. gegužės 25 d. iki duomenų tikrinimo dienos 2009 m. spalio 26 d. automobilio BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkė yra S. D. (t. 1, b.l. 72).
VĮ „Regitra“ pateikta automobilio BMW 730, valst. Nr. Ženklai (duomenys neskelbtini), registracijos Lietuvoje istorija, pardavimo sutartis Nr. 0384, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, jog V. L. 2007 m. gegužės 25 d. iš UAB „Krantas“ įsigijo automobilį BMW 730D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirma registracija 2002 m, ir jį 2007 m. gruodžio 27 d. pardavė S. D. (t. 2, b.l. 163-164, 187-200).
VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad V. L. turėtus žemės sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 32-66) pirkimo-pardavimo sutartimis 2008 m. spalio 14 d. perleido J. D., sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi 2008 m. vasario 5 d. perleido G. D. ir S. D. (2 t., b.l. 67-68). V. L. savo nuosavybėje turėjo 7,8400 ha ploto miškų paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 22-24), 46,26 kv.m ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 25-26).
2009-06-17 tarp V. L. ir T. L. buvo sudaryta dovanojimo sutartis Nr. 2133, kuria V. L. perleido T. L. jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį 10,9543 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) sav., 85200 Lt vidutinės rinkos vertės (t. 3, b.l. 44).
Iš telefoninių pokalbių įrašų, darytų 2009 m. gruodžio 25 d., užfiksuotų suvestinėse, matyti, kad V. L. kalba su S. G. apie jam paskolintų pinigų grąžinimą (t. 1, b.l. 83-85, 86-89, 93-95). Abu asmenys pripažino pokalbių faktą bei turinį.
Teisėjų kolegijos nuomone, išdėstytų įrodymų visuma patvirtina, kad V. L. skolinosi iš S. G. 85 000 Lt. Šią aplinkybę pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Tiesa, V. L. apeliaciniame skunde ginčija šią pirmosios instancijos teismo išvadą bei neigia padaręs nusikaltimą, teigdamas, kad teismas konstatavęs, jog jis nepadarė LR BK 182 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos, neturėjo tirti aplinkybės, ar S. G. iš tiesų V. L. paskolino 85 000 Lt, kadangi tai nėra baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas. Tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti. Sprendžiant V. L. kaltės pagal LR BK 182 str. 2 d. klausimą, pirmiausia reikėjo nustatyti, ar tarp V. L. ir S. G. buvo susiklostę turtiniai santykiai, ir tik po to įvertinti, ar peraugo į baudžiamuosius, ar ne. Tad apylinkės teismas pagrįstai tyrė bei konstatavo aplinkybę, kad S. G. iš tiesų paskolino V. L. 85 000 Lt. V. L. apeliaciniame skunde vadovaujasi CPK nuostatomis, ir teigia, kad teismas nesilaikydamas šių nuostatų, padarė nepagrįstas išvadas, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymai baudžiamajame procese tiriami ir vertinami vadovaujantis BPK, o ne CPK nuostatomis.
Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad S. G. paskolino V. L. pinigus, BPK 20 str. 5 d., 301 str. 1 d. nuostatų nepažeidė. Išvados padarytos išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus bylos aplinkybes, vadovaujantis įstatymu, kaip to reikalauja LR BPK 20 str. 5 d. nuostatos, reglamentuojančios įrodymų vertinimą. Nors teismas išvadas dėl to, kad S. G. paskolino V. L. 85000 Lt padarė remdamasis taip pat ir netiesioginiais įrodymais, toks įrodymų vertinimas negali būti laikomas neteisingu, kadangi baudžiamojo proceso nuostatos nedraudžia bylai reikšmingų aplinkybių nustatinėti remiantis ir netiesioginiais įrodymais, kadangi tiesioginiai ir netiesioginiai įrodymai yra įrodinėjimo proceso elementai.
Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad tarp V. L. ir S. G. buvo paskoliniai santykiai. Kad 2009-03-09 nuo S. G. sąskaitos DNB NORD banke buvo paimti 85 000 Lt, patvirtina S. G. sąskaitos išrašas ir kasos išlaidų orderyje užfiksuoti duomenys. Šią aplinkybę be nukentėjusiosios patvirtino ne tik liudytojai K. G. ir J. G., bet pripažino ir pats V. L.. Tačiau V. L. neigia, kad šiuos pinigus S. G. jam paskolino ir realiai neperdavė, teigia pinigus išleidusi linksmybėms. Tačiau teisėjų kolegijos tokia išteisintojo versija neįtikino. Versija, kad per trumpą laiko tarpą pramogoms buvo išleista tokia didelė pinigų suma, logiškai nepaaiškinama. Be to, ir nurodytos sumos išleidžiamos per vakarą linksmybėms, narkotikams ar kitiems dalykams, nerealios. Duomenų, kad S. G. būtų priklausoma nuo narkotinių medžiagų byloje nėra. Be to, versija, kad S. G. pirko kokainą, kad mokėjo už sekso paslaugas, atsirado tik teisminio nagrinėjimo metu. Teisme V. L. teigė, kad bendravimas su S. G. buvo intensyvus, kad ji pas jį gyveno pusę metų. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis tokių aplinkybių nenurodė. Priešingai, jis minėjo, kad su S. G. susitikdavo tik smagiai praleisti laiką, o gyveno su vaiko motina. Tokie jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka pačios nukentėjusiosios ir liudytojų K. G., J. G., D. D. parodymus. Vertinant visus šių asmenų parodymus, visgi daroma išvada, kad S. G. ir V. L. pasimatymai nebuvo dažni. Tad neįtikima, kad per retus pasimatymus pramogoms būtų buvusi išleista didžiulė pinigų suma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pinigų nuėmimas buvo vienkartinis. Per vieną kartą iš banko sąskaitos paimta didelė pinigų suma, tuo tarpu gyvenimo kasdienybėje pakanka pramogoms ir mažesnių sumų.
Versija, kad S. G. pati niekieno neprašoma iš banko sąskaitos paėmė 85 000 Lt ir nutarė juos duoti V. L., kad šis jais naudotųsi, tik šis atsisakė paimti pinigus, taip pat nereali, atmestina. V. L. tvirtino, kad finansinių problemų jis tuo metu neturėjo, buvo tik šeimyninės problemos. S. G. taip pat nurodė, kad ji nepastebėjo, jog V. L. būtų turėjęs finansinių sunkumų, juo pasitikėjo. Jis sudarė pasiturinčio žmogaus įspūdį. Kaip nurodė S. G., buvo apsirengęs firminiais drabužiais, nešiojo daug aukso, važinėjo prabangiu automobiliu, jo motina verslininkė. Todėl nelogiška būtų teigti, kad S. G., nesant tam jokios būtinybės, niekam neprašant, būtų paėmusi iš banko sąskaitos 85 000 Lt ir juos nutarusi duoti V. L. naudotis, o šiam atsisakius paimti, kartu su juo išleidusi tariamoms linksmybėms.
Atsižvelgus į tai, kad V. L. keliamos versijos visiškai nelogiškos ir neįtikėtinos, yra pakankamas pagrindas abejoti ir kitų jo parodymų nuoširdumu, kurie pasižymi siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Kad pinigai buvo perduoti V. L., patvirtina ir V. L. ranka surašytas vekselis. Nors dėl paskolos raštelio „vekselio“ surašymo V. L. tvirtina, kad raštelį pasirašė prašomas S. G., kadangi ši norėjo prieš tėvus pasiteisinti dėl išleistų pinigų, tačiau teisėjų kolegija tokios V. L. teiginius vertina kritiškai. Pastebėtina, kad byloje esantys telefoniniai pokalbiai tarp S. G. ir V. L. patvirtina, jog abu kalba apie didelę skolą, apie tai, kad V. L. tvirtina grąžinsiąs skolą dalimis. Niekuo nepagrįsti išteisintojo teiginiai, kad tokie pokalbiai buvo S. G. prašymu, ši neva prašydavo taip kalbėti, kad jos tėvai išgirstų ir manytų, jog pinigai iš tikrųjų buvo paskolinti. K. G. nurodė, kad dukters pokalbių nesiklauso. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pokalbiai užfiksuoti 2009-12-25, t.y. tada, kai jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo. S. G. tvirtino, kad santykiai su V. L. nutrūko nuo jos gimtadienio – birželio 3 d., kai jis neatvažiavo jos pasveikinti. Ji nurodė jau tada supratusi, kad kažkas gali būti negerai. S. G. parodė, kad kai ji skambindavo V. L. šis neatsiliepdavo, atsiliepdavo tik tuo atveju, kai skambindavo iš nežinomo numerio. Kad V. L. vengė S. G., nekeldavo ragelio, slapstėsi, patvirtina ir 2009-12-25 užfiksuoti telefoniniai pokalbiai. Tad telefoniniais pokalbiais sprendžiant klausimą, ar buvo paskolinti pinigai, pagrįstai remtasi.
Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad V. L. gavo iš S. G. 85 000 Lt, t.y. tarp jų egzistuoja paskoliniai santykiai, tačiau padarė nepagrįstą išvadą dėl to, jog byloje nėra duomenų, jog V. L. apgaule savo naudai įgijo iš S. G. 85 000 Lt ir naudojo apgaulę išvengti skolos grąžinimo, kad tarp V. L. ir nukentėjusiosios S. G. yra tik civiliniai teisiniai santykiai ir nukentėjusioji juos gali ginti pareikšdama civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka, kad V. L. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pirmosios instancijos teismas labai siaurai aiškino LR BK 182 str. nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, šioje dalyje vertindamas įrodymus padarė faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas.
Sutinkamai su BK 182 straipsnio dispozicija, sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas apgaule. Svetimas – kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe ir civilinių sutarčių, viena iš kurių yra paskolos sutartis, pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama teisėtai, kai sutarties sudarymo momentu šalys išreiškia savo tikrą valią. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo atveju, turtas ar teisė į jį įgyjama neteisėtai panaudojus apgaulę prieš turto savininkus, teisėtus jų valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Tai ir yra esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra viena iš apgaulės formų. Pažymėtina tai, kad apgaulė sukčiavime turi būti esminė, o tai reiškia, kad suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Be to, jei viena iš sutarties šalių sąmoningais veiksmais užkerta kelią sutarties įvykdymui, civiliniai teisiniai santykiai taip pat gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius. Vienas iš sukčiavimo požymių taip pat yra turtinės prievolės išvengimas, kuris pasireiškia savo pareigos, susijusios su sandoriu, nevykdymu. Kaltininko tyčia padaryti nusikalstamą veiką gali susiformuoti ir po sandorio sudarymo. Tokiu atveju apgaulė naudojama ne įtraukiant nukentėjusįjį į jam nenaudingą sandorį, o išvengiant būtinumo vykdyti savo pareigą. Turtinės prievolės išvengimas gali pasireikšti neteisėtai atsisakant vykdyti savo pareigą kreditoriui, sudarant situaciją, kai kreditorius negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas yra apsunkinamas, kaip šiuo atveju, tyčia tapus beturčiu ar likus nedidelės vertės turto savininku.
Aukščiau išdėstytais įrodymais nustatyta, kad S. G. paskolino V. L. 85 000 Lt. Šią aplinkybę pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, jog nukentėjusioji dėl kokių nors kaltinamojo veiksmų esmingai klydo dėl jos apsisprendimui paskolinti pinigus turinčių aplinkybių. Nenustatyta, kad V. L. būtų klaidinęs nukentėjusiąją dėl savo asmenybės, finansinių galimybių, turtinės padėties. Be pačios S. G. parodymų, nėra kitų duomenų, pagrindžiančių kaltinimo aplinkybę, jog V. L. vietoje 85 000 Lt žadėjo grąžinti 100 000 Lt ir tai esmingai įtakojo nukentėjusiosios apsisprendimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. Tokios išvados prieštarauja byloje esantiems įrodymams, visai įvykių sekai. Nukentėjusioji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad V. L. prašydamas paskolinti 85 000 Lt, žadėjo geras palūkanas, kokių ji negausianti nei viename banke. Jis žadėjo grąžinti konkrečią didesnę sumą - 100 000 Lt. Apie tai, kad žadamos geros palūkanos, ji pasakė ir savo tėvams. Pinigus skolino gavusi tėvų pritarimą. Šias aplinkybes patvirtino ir K. G. bei J. G.. Atsižvelgiant į tai, kad S. G. parodymai apie esmines bylos aplinkybes yra nuoseklūs, kad jos parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo netikėti S. G. parodymais.
Eilė susidėjusių įvykių, tokių kaip kaltinamojo gražus elgesys, dėmesio rodymas, laisvalaikio leidimas, intymūs santykiai, nulėmė tai, kad V. L. įgijo nukentėjusiosios pasitikėjimą. V. L. mamos turtinė padėtis, autoritetas, taip pat prabangi mašina, kuria važinėjo V. L., brangūs drabužiai ir nešiojamas auksas, kalbos apie statomą namą, žemes, nukentėjusiajai sudarė nuomonę, kad V. L. turtinė padėtis yra gera. Nors realiai V. L. savo vardu beveik jokio turto neturėjo. 2008-10-10 pirkimo-pardavimo sutartimi beveik visą savo valdytą nekilnojamąjį turtą jis buvo perleidęs savo sugyventinei J. D.. Automobilis, kuriuo jis važinėjo, nors ir buvo pirktas jo vardu, tačiau netrukus perleistas jo sugyventinės motinai. Tačiau pati nukentėjusioji tokių aplinkybių nežinojo pinigų paskolinimo momentu. Apgaulė šiuo atveju pasireiškė V. L. piktnaudžiavimu nukentėjusiosios pasitikėjimu. Jis teigdamas, kad per pusę metų vietoje 85 000 Lt grąžins 100 000 Lt, be to, vėliau pasirašydamas paskolos raštelį ir jame nurodydamas tikrovės neatitinkančią informaciją, jog automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam, ir nenumatytu atveju, atiteks S. G., nors tikrovėje žinojo, kad realiai automobilis yra registruotas S. D. vardu ir jis neturi įgaliojimo šio automobilio perleisti kitiems, jo įkeisti ir pan., kad automobilio pagaminimo metai yra 2007 m., nors iš tikro pagamintas 2002 m., sąmoningai klaidino nukentėjusiąją bei piktnaudžiavo tuo, jog su nukentėjusiąja juos sieja pažintis ir užsimezgę intymesni santykiai. Be to, prasidėjus nesutarimams su S. G., 2009-06-17 V. L. dovanojimo sutartimi Nr. 2133 perleido motinai T. L. jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį 10,9543 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) sav., 85200 Lt vidutinės rinkos vertės, tokiu būdu jis savo vardu nebeturėjo jokio didesnę vertę turinčio turto. V. L. vardu liko registruotas tik vienas miškų ūkio žemės sklypas, vidutinės 13743 Lt vertės, ir Kazlų Rūdoje esantis butas, 15001 Lt vertės. V. L. pats nurodė, kad sklypą motinos vardu perrašė, kad jo neprarastų. Iš bylos duomenų matyti, kad T.L. taip pat sužinojusi apie prašomus grąžinti pinigus. Tad galima daryti išvadą, jog V. L. perleido turtą dėl tos priežasties, kad į jį vėliau galimai nebūtų nukreiptas išieškojimas ir tokiu būdu būtų apsunkinta nukentėjusiosios galimybė išsiieškoti iš kaltinamojo paskolintus pinigus. Svarbu įvertinti ir tai, kad tarp išteisintojo ir nukentėjusiosios iki šiol tęsiasi konfliktas, pinigai S. G. negrąžinti, išteisintasis neigia skolą nukentėjusiajai. Tad vertinant išdėstytas aplinkybes, pripažintina, kad V. L. panaudojo apgaulę S. G. atžvilgiu ir ši apgaulė pripažintina esmine, nes nukentėjusiosios suklaidinimas turėjo lemiamą įtaką jos apsisprendimui dėl pinigų perdavimo V. L., o tokios apgaulės panaudojimo pasėkoje svetimo turto įgijimas laikytinas sukčiavimu.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog kaltinamasis tyčia apgaule užvaldė didelės vertės svetimą turtą ir vengia turtinės prievolės, nes skolindamasis pinigus ir pasirašydamas paskolos raštelį, žinojo, jog pasiskolintų pinigų nukentėjusiajai negrąžins. Tokia kaltinamojo apgaulės (sukčiavimo) chronologija ir padariniai pilnai atitinka BK 182 str. 2 d. dispoziciją. Kaltinamojo nusikalstamus veiksmus kvalifikuoja jų sukčiavimo būdu užvaldyta pinigų suma, kuri viršija 250 MGL dydį ir sutinkamai su BK 190 str. yra didelės vertės turtas. Todėl pirmosios instancijos teismas, išteisinęs kaltinamąjį iš jam pareikšto kaltinimo, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį, kuris naikintinas.
Skiriant bausmę V. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiama, kad padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas. Atsižvelgiama į padarytos žalos dydį. Nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis buvo teistas tik už baudžiamojo nusižengimo padarymą, tačiau vėliau jo atžvilgiu priimtas baudžiamasis įsakymas ir apkaltinamasis nuosprendis dėl vagysčių įvykdymo. Šios aplinkybės rodo apie nuteistojo polinkį nusikalsti. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, V. L. skirtina LR BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Taikyti kaltinamajam BK 54 str. 3 d., 62 str., 75 str. normas nėra teisinio pagrindo. Paskirta bausmė bendrintina su 2011-06-29 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2011-06-30 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis. Į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitytina bausmė, atlikta pagal ankstesnį nuosprendį ir baudžiamąjį įsakymą. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-30 baudžiamuoju įsakymu paskirtą galutinę 21 MGL dydžio baudą V. L. sumokėjo.
Nukentėjusioji S. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi 85 000 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (t.1, b.l. 37-38). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusioji pateikė patikslintą civilinį ieškinį (t 3, b.l. 51-52), kurį pirmosios instancijos teismas nutarė prijungti prie bylos (t.3,b.l. 63). Patikslintame civiliniame ieškinyje nukentėjusioji pareiškė naujus reikalavimus: dėl 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 2009-03-09 iki nuosprendžio visiško įvykdymo nuo priteistos sumos.
Kadangi V. L. apgaule iš nukentėjusios įgijo 85 000 Lt, nukentėjusiajai buvo padaryta 85 000 Lt žala. Ši žala atsirado dėl neteisėtų V. L. veiksmų, todėl jis privalo šią turtinę žalą atlyginti. Nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.
BPK 112 str. 1 d. nurodyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji patikslintą civilinį ieškinį su naujais reikalavimais pateikė besibaigiant įrodymų tyrimui teisme. Tokiu būdu ji pažeidė BPK reikalavimus dėl civilinio ieškinio pateikimo tvarkos. Pirmosios instancijos teismas tokiu atveju pareikšto civilinio ieškinio neturėjo priimti. Nukentėjusioji pažeidė civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo padavimo tvarką, aplinkybės dėl neturtinės žalos atlyginimo ir palūkanų nėra naujai paaiškėjusios bylos nagrinėjimo teisme metu, reiškiant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo jos jau buvo aiškios. Atsižvelgus į tai, kad patikslintame civiliniame ieškinyje pateikti nauji savarankiški reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo, jie pareikšti pažeidžiant civilinio ieškinio padavimo tvarką, nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo paliekamas nenagrinėtu. Tačiau tai neužkerta nukentėjusiajai kelio kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
Dėl nukentėjusiosios S. G. apeliaciniame skunde nurodyto prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą liudytojai S. D. dėl melagingų parodymų davimo pažymima, jog BPK 2str. nurodyta pareiga atskleisti nusikalstamas veikas ikiteisminio tyrimo įstaigoms ir prokurorui, teismas neatlieka baudžiamojo persekiojimo, vykdo teisingumą.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Tenkinti Prienų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą, tenkinti iš dalies nukentėjusiosios S. G. apeliacinį skundą, Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
V. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir nubausti laisvės atėmimu ketveriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 3 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti visiškai sudedant su 2011-06-30 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda (bauda sumokėta), ir iš dalies sudedant su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-06-29 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 5 metams 6 mėnesiams ir 21 MGL (2730 - dviejų tūkstančių septynių šimtų trisdešimties litų) baudą. Į paskirtą bausmę įskaityti bausmę atliktą pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-30 baudžiamąjį įsakymą (bauda sumokėta) ir bausmę pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-06-29 nuosprendį.
Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio V. L. sulaikymo momento.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio vykdymo dienos.
Nukentėjusiosios S. G. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti iš nuteistojo V. L. S. G. 85000 Lt (aštuoniasdešimt penki tūkstančiai litų) turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios S. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo palikti nenagrinėtu.
Prienų rajono apylinkės prokuratūros 2011-05-10 nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą V. L. turtui: krovininiam automobiliui Nissan Double Cab, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1992 m. laidos, (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio civilinio ieškinio dalyje įvykdymo.
Išteisintojo V. L. apeliacinį skundą atmesti.