Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ santechniku, teistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. J., 2023 m. žiemą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje panaudojo fizinį smurtą savo šeimos narės – nepilnametės dukros U. J. atžvilgiu, t. y. konflikto metu vieną kartą ranka trenkė U. J. į veidą, taip jai sukėlė fizinį skausmą,???

taip pat jis tęsdamas savo veiksmus 2024 m. kovo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje panaudojo fizinį smurtą savo šeimos narės – nepilnametės dukros U. J. atžvilgiu, t. y. konflikto metu vieną kartą ranka trenkė U. J. į veidą, taip jai sukėlė fizinį skausmą,

tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. J. savo kaltę pripažino ir parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, jo esmė yra jam aiški ir suprantama. Parodymus duoti sutinka, parodymus duos rusų kalba. Psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitose neregistruotas, psichikos sutrikimų neturi ir negydytas. Gyvena pažymoje nurodytu adresu kartu su savo šeima, t. y. žmona R., dukra U., gim. 2009 m., sūnumi E., gim. (duomenys neskelbtini). Jie gyvena nuosavame name. Jo santykiai su šeima geri, būna kad su dukra pykstasi dėl to, kai ji nepadeda motinai buitiniais darbais bei ūkyje, ir dėl to, kad vartoja necenzūrinius žodžius, keikiasi. 2024 m. kovo mėnesį, datos neprisimena, tarp jo ir U. kilo žodinis konfliktas, dėl ko neprisimena, U. pradėjo su juo kalbėti grubiai, vartoti necenzūrinius žodžius, jis negalėjo susivaldyti ir dešinės rankos delnu trenkė dukrai per veidą, pataikė į dešinį skruostą. Trenkė nestipriai. Kad būtų patinęs dukros skruostas, nematė. U. pradėjo verkti, atėjo jo sutuoktinė, U. motinai pasiskundė, kad jis jai trenkė ir jis išėjo į kitą kambarį. Kas įvyko toliau, nežino. Minėtą vakarą jis buvo neblaivus. Jis nežino, ar būdamas blaivus, jis dukrai trenktų, ar ne. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Dukros atsiprašė iškart po įvykio, ji jam atleido. Jie susitaikė. Šiuo metu jie nekonfliktuoja, jis stengiasi nekreipti dėmesio į dukros keiksmažodžius. Nori prisipažinti, kad pirmą kartą jis dukrai U. trenkė per veidą 2023 m. žiemą. Nei datos, nei aplinkybių jau neprisimena, minėtą dieną jis irgi buvo išgėręs, trenkė jai kairės rankos delnu į dešinį skruostą dėl to, kad ji vartojo necenzūrinius žodžius. Trenkė nestipriai. Neprisimena, ar ji verkė po smūgio, ar ne. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.

Be visiško prisipažinimo, kaltinamosios kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

- liudytojos R. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji nuo vaikystės yra neįgali, turi problemų su kalba, jai sunku teisingai kalbėti, yra baigusi 6 klases, moka skaityti ir rašyti. Liudytojo teisės ir pareigos jai yra išaiškintos, sutinka atsakyti į visus jai užduotus klausimus tame tarpe ir apie jos vyrą M. J.. (duomenys neskelbtini)ji ištekėjo už M. J.. Jie augina du vaikus U. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena kartu nuosavame name adresu (duomenys neskelbtini). Sutuoktinis dirba su technika įmonėje, kurios pavadinimo nežino, profesijos pavadinimo nežino, jis kasa vamzdžius į žemę. M. J. yra neblogas žmogus bet kai išgeria alkoholio tampa agresyvus, šaukia ant visų, kabinėjasi prie visų, reiškia nepasitenkinimą. Su vaikais jis elgiasi neblogai bet kai išgeria, pradeda prie jų kabinėtis, jam visi trukdo, tai kažkas vėlai plauna galvą, jam miegot neduoda, ir panašiai. 2024 kovo mėnesį, tiksliai dienos neprisimena, tik prisimena, kad buvo vaikų atostogos, U. dienos metu buvo Vilniuje pas savo gimines, kur leido laiką. U. grižo į pavakarę, tuo metu M. jau buvo girtas, nes jis dažnai vartoja alkoholį. U. M. pradėjo priekaištauti, liepė vėl važiuoti į Vilnių. M. su U. kalbėjo daug ir greitai, ji negali jų pokalbio atkartoti. M. kėlė balsą ir keikėsi necenzūriniais žodžiais. U. taip pat atsakinėjo jam keiksmažodžiais. Kai U. su M. barėsi ji trumpam išėjo į kitą kambarį ir išgirdo, kaip U. sušuko nuo skausmo. Ji iš karto nuėjo prie dukros ir pamatė, kad M. stovėjo prie U. ir jie šaukė vienas ant kito, vienas kitam reikalavo išeiti lauk. Ji pamatė, kad U. veidas patinęs ties lūpa, atrodo dešinėje pusėje. Kraujo nebuvo, tik patinimas. U. verkė. Verkė apie 5 gal 10 minučių. Po to ji išėjo į lauką pasivaikščioti, grižo apsiraminusi, o M. toliau sėdėjo virtuvėje ir gėrė alkoholį, bet daugiau prie U. nelindo, nes ji dukrą nuo sutuoktinio gynė, atstūminėjo nuo dukros. Policijos ir greitosios jos nekvietė, nes priprato kentėti tokį gyvenimą. Po sumušimo U. į mokyklą nėjo, nes buvo vaikų atostogos, todėl dukros sumuštos niekas nematė, veido patinimas praėjo po poros dienų, matėsi mėlynė. Po kelių dienų M. vėl gėrė iki vėlumos, degino šviesą ir ji negalėjo užmigti, todėl naktį apie 2.30 val. iškvietė policiją. Taip apie jų konfliktus sužinojo pareigūnai. Po kurio laiko pas juos atvažiavo vaikų teisių specialistai ir kalbėjosi su ja ir vaikais. Apie ką pasakojo vaikai, ji nežino. M. tik du kartus mušė U. Pirmą kartą jis dukrai trenkė per veidą 2023 metų žiemos pradžioje, kai jie plovė drabužius. M. buvo nepatenkintas, kad jos plauna drabužius namuose ir trenkė U. per vaidą. Dukra verkė, bet tada jos apie tai niekam nepasakojo, policijai nesakė, pas gydytojus nebuvo, o antrą kartą, kaip jau pasako, 2024 m. kovo mėnesį, aukščiau paminėtomis aplinkybėmis. Po paskutinio policijos apsilankymo sutuoktiniui buvo išduotas apsaugos nuo smurto orderis ir jam buvo uždrausta būti su jomis. Sutuoktinis laikosi orderio reikalavimų, ir jos yra saugios. Ji nežino, kaip toliau gyventi su M., nes jis, kai blaivas yra normalus ir elgiasi adekvačiai, o kai išgeria alkoholio būna agresyvus ir reikia jo saugotis. Prašo, jeigu bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, įpareigoti M. nevartoti alkoholio, o iki to laiko, kol jis nenustojo gerti, kad gyventų atskirai nuo jų, nes jis tada kelia pavojų jai ir vaikams. E. M. niekada nemušė. Jie su vyru jau kelis metus nesimuša, bet ankščiau sutuoktinis buvo ją sumušęs, netgi buvo pradėtas tyrimas ir sutuoktiniui buvo paskirta nuobauda teisme, kuri galioja iki 2025-02-27. Po teismo paskirtos nuobaudos M. daugiau jos nemušė. Ji dar galvoja, kad sutuoktinis pasitaisys ir gal nereikės jiems skirtis;

- 2024 m. birželio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūros objektas yra gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad namas yra mūrinis, dviejų aukštų. Pati sklypo teritorija nėra aptverta, tačiau matosi, kad namo kiemas yra apaugęs krūmais, aukšta žole. Įėjimas į namą yra iš vidinio kiemo pusės. Apžiūros metu durys, vedančios į namo vidų yra atidarytos. Įėjus pro minėtas duris ir žiūrint tiesiai matomas koridorius vedantis į namo pirmo aukšto patalpas, o dešiniau – laiptai vedantys į antro aukšto patalpas, tačiau namo antrasis aukštas yra negyvenamas. Įėjus į koridorių, kairėje pusėje matoma virtuvės patalpa. Bendrai virtuvės patalpa yra netvarkinga, virtuvėje matomos įvairios maisto atliekos, sukrauti tušti indai su skysčiais. Virtuvėje matomi virtuvės apyvokos prietaisai. Toliau už virtuvės matomas gyvenamasis kambarys, kuriame matoma sofa, du stalai, kėdės, spinta su įvairias daiktais, kambaryje tvarka nepažeista. Išėjus atgal į koridorių ir žiūrint į dešinę matomas dar vienas, vaikų kambarys. Vaikų kambaryje matomos dvi sofos, du rašomieji stalai, kanceliarinės priemonės. Ant lovos sudėti įvairūs rūbai (skalbiniai). Apžiūros metu jokie daiktai ar objektai, galintys turėti reikšmės tyrimui, pastebėti nebuvo. Apžiūrima teritorija nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis;

- 2024 m. balandžio 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate gautu pranešimu iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius), kad 2024-04-28 Skyriuje buvo gautas pranešimas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini). Skyrius, gavęs pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, nurodė, kad 2024-04-29 apie 16:30 val. apsilankė R. J. šeimą ir buvo bendrauta su vaikais. Nepilnametė U. J., gim. 2009-03-31, pokalbio metu sakė: ,, <... su tėčiu (M. J.) nelabai sutariu, kada jis girtas, jis agresyvus, stengiuosi atsargiau nuo jo laikytis. Neseniai jis man buvo trenkęs per veidą su ranka, būdamas girtas, jis tai darė specialiai, atseit, ,,nereikia tokiu žvilgsniu į mane žiūrėti“. Mėlynės nebuvo, bet buvo patinusi ta vieta. Po to aš verkiau, man skaudėjo žandą...>“. Susitikimo pabaigoje U. paprašyta patikslinti patirto fizinio smurto datą, mergaitė tiksliai negalėjo prisiminti ir teigė, jog šis įvykis buvo maždaug šių metų kovo viduryje.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad M. J. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smurtavo prieš šeimos narį – nepilnametę dukrą U. J., prieš kurią panaudojo fizinį smurtą, tai yra konflikto metu vieną kartą ranka trenkė nukentėjusiajai į veidą, bei tęsdamas savo veiksmus taip pat kilusios konflikto metu trenkė nukentėjusiajai U. J. į veidą. Tokiu būdu ir veiksmais sukėlė nukentėjusiajai U. J. fizinį skausmą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo, liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimą, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, jie pakankami M. J. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus pagal nustatytas aplinkybes teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais bei draudimais. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ji pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka.

Dėl bausmės individualizavimo ir kitų klausimų

M. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, 61 straipsnyje, ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę: teistas (teistumas išnykęs), tačiau Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis kaltinamojo atžvilgiu 2024 m. birželio 9 d. pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį; vieną kartą baustas administracine tvarka–bauda sumokėta, vedęs, dirbantis santechniku. Išdėstytos aplinkybės, taip pat viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti, viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė bei jo sutikimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro pareiškime teismui siūlomą bausmę – laisvės apribojimą su įpareigojimais ir draudimais, jo trukmę nustatant artimą vidutinei.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

BK 48 straipsnio 6 dalyje be kita ko numatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, tikslinga ir proporcinga priemonė, koreliuojanti su bausmės instituto paskirtimi, ir nepagrįstai neapsunkinanti kaltinamojo padėties, įtvirtinta BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte, 5 dalies 4 punkte, 48 straipsnio 6 dalyje, todėl tikslinga kaltinamąjį įpareigoti – visą bausmės atlikimo laiką būti namuose adresu (duomenys neskelbtini)nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 72² straipsnyje numatyta, kad asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kadangi kaltinamasis padarė smurtinę nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį – dukrą – jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant joje sudalyvauti bausmės vykdymo laikotarpiu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laiku būti namuose (duomenys neskelbtini) nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam skirti 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laiku būti namuose adresu (duomenys neskelbtini) nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 72² straipsniu, įpareigoti M. J. per bausmės vykdymo laikotarpį sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti M. J., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.