Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-10-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1820-1058/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-10-04
Bylos Nr.
1-1820-1058/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08659-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis
E. S.
Advokatai
Gintaras Putvinskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1820-1058/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08659-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5.4.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,sekretoriaujant Gražinai Osinskajaidalyvaujant prokurorui Šarūnui Šimoniui,kaltinamajam E. S., jo gynėjui advokatui Gintarui Putvinskiui,

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, šiuo metu nedirbantis, (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 ir 2 dalis, paskiriant galutinę 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo; į paskirtą bausmę įskaitytos keturios dienos išbūtos laikiname sulaikyme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. S. 2021 m. kovo 21 d., apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini), ties buto slenksčiu, suėmęs A. L. už rankos, kvietė jį užeiti į buto vidų, o A. L. nesutikus, parodydamas jam (A. L.) antrankius, grasino jais surakinti A. L. ir peršauti oriniu ginklu abi jo kojas, po to, A. L. išlaisvinus savo ranką ir traukiantis link bendro naudojimo laiptinėje esančio lifto, pasivijęs A. L. laikydamas duris neleido A. L. važiuoti liftu. Tokiu būdu E. S. grasino sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo A. L. sveikatą, o pastarasis dėl E. S. veiksmų turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad E. S. grasinimas gali būti įvykdytas.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad dieną prieš įvykį, t. y. 2021 m. kovo 20 d. užsisakė maisto iš „Go sushi“ per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę, tačiau maistas nebuvo pristatytas. Kitą dieną užsisakė tą patį, norėjo pasiaiškinti. Su 2021 m. kovo 21 d. atvažiavusiu (duomenys neskelbtini) aiškinosi, kokiu numeriu galėtų paskambinti dėl susidariusios situacijos, šaukė ant jo, kalbėjo pakeltu tonu. Buvo suėmęs A. L. už rankos ir siūlė užeiti į butą, jis nėjo, todėl jo netempė. Nukentėjusysis norėjo pabėgti, tada pasakė jam, kad surakins jį antrankiais, į jį nesikėsino, mano, kad jis tiesiog taip suprato. Antrankiai yra namuose, jie metaliniai, yra kaip eksponatas. 2017 m. juos įsigijo parduotuvėje prie Spaudos rūmų. Namie turėjo orinį ginklą, bet ten buvo kaip žaislas, nežino, į kokią kategoriją ginklų jis patenka. Apie ginklą buvo tik pasakęs nukentėjusiajam A. L., jokio ginklo jam nerodė, rodė tik antrankius, norėjo tiesiog papokštauti, o jis tiesiog išsigando, pasitraukė, nuėjo prie lifto. Buvo užtvėręs nukentėjusiajam duris alkūne, bet jis po to nuvažiavo liftu. Viską pripažįsta, tiesiog buvo emocijos, pasikarščiavo dėl to, kad buvo užsakęs maistą, o kurjeris taip ir neatvyko. Tiesiog išliejo ant nukentėjusiojo pyktį, nors supranta, kad negali kaltinti (duomenys neskelbtini) dėl susiklosčiusios situacijos. Už 10 minučių (duomenys neskelbtini) atėjo su policijos pareigūnais. Nežinojo, kad jis yra su pareigūnais, nes buvo apačioje prie domofono. Per domofoną jam pasakė: „eik iš čia, nes peršausiu kojas“. (duomenys neskelbtini) neįleido. Labai gailisi dėl savo elgesio. Jeigu nukentėjusysis būtų posėdyje, jo atsiprašytų. Yra karštakošis, nesugeba valdyti emocijų dėl patirties stokos, įvykio dieną buvo depresijos būsenoje, susijaudinęs, todėl taip ir atsitiko. Nepyksta ant nukentėjusiojo dėl to, kad apie įvykį pranešė policijai, jeigu su juo būtų taip pasielgę, būtų padaręs tą patį. Su psichika problemų neturi, vaikystėje galbūt buvo gydytas, nes buvo greitas, triukšmingas vaikas. Anksčiau yra atlikęs laisvės apribojimo bausmę, neatsimena, ar dalyvavo ir smurtinį elgesį keičiančiose programose. Studijavo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), bet nebaigė studijų. Taip pat anksčiau dirbo „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu apie mėnesį laiko nedirba, kadangi jie perėjo į mažesnę firmą ir jam netiko sąlygos ir atlyginimas. Gyvena iš sutaupytų lėšų, prieš tai ilgą laiką buvo dirbęs (duomenys neskelbtini). Viešųjų darbų bausmės atlikti nesutiktų, nes mano, kad savo laiką galėtų išnaudoti geriau. Sutiktų su pinigine sankcija – bauda. Net minimali už tokį nusikaltimą galima skirti bauda (2 500 EUR) jam yra didelė, todėl jeigu teismas skirtų baudą, galėtų ją sumokėti per metus laiko. Jeigu reikėtų mokėti visą iš karto, neturėtų pinigų pragyvenimui. Anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini), šiuo metu savarankiškai ieškosi darbo.

Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras bei gynėjas, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo pirminės apklausos metu E. S. su pareikštais įtarimais nesutiko. Parodė, kad 2021 m. kovo 20 d., apie 23 val., jis užsisakė maisto iš „(duomenys neskelbtini)“ programėlės, laukiant užsakyto maisto jis užmigo ir pabudęs kitą dieną 2021 m. kovo 21 d. suprato, jog jam nebuvo pristatytas 2021 m. kovo 20 d. dieną užsakytas maistas. Dėl šio įvykio susisiekė su „(duomenys neskelbtini)“ administracija. 2021 m. kovo 21 d., ryte, apie 11 val. jis vėl užsisakė maisto iš „(duomenys neskelbtini)“ programėlės, užsisakė iš restorano kiek pamena „Go sushi“, esančio (duomenys neskelbtini), praėjus apie 20 min. į laiptinės durų skambutį jam paskambino „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir jis jį įleido, pro durų akutę stebėjo, kada ateis „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Pamatęs, jog „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) yra prie jo buto durų, jis atidarė buto duris, tuo metu „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) padėjo jo maistą ant grindų ir ruošėsi nueiti, tačiau jis (duomenys neskelbtini) pasakė, jog palauktų, tada suėmė jam už rankos (tiksliai nepamena už kurios) ir paaiškinęs (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 20 d. įvykį, kada jam nebuvo pristatytas maistas, paklausė galbūt jis jam (E. S.) vežė maistą. Tada paprašė, jog (duomenys neskelbtini) jam duotų savo viršininko numerį, bet (duomenys neskelbtini) jam nurodė, jog jis pats sau yra viršininkas, paaiškino visą savo darbo struktūrą, pasakė jog kreiptųsi į „(duomenys neskelbtini)“ būstinę, esančią, kiek pamena, (duomenys neskelbtini). Kadangi tuo metu jis kalbėjo su savo draugu K. J., turi šio pokalbio garso įrašą, kurį atsiųs tyrėjai el. paštu, savo draugo paklausė „ką darom, ar paleidžiam (duomenys neskelbtini)?“. K. jam atsakė, jog „paleidžiam“. Tada jis paleido (duomenys neskelbtini) ranką ir (duomenys neskelbtini) nuėjo link lifto, o jis grižo atgal į savo butą. Kadangi buvo nepatenkintas dėl 2021 m. kovo 20 d. iš „(duomenys neskelbtini)“ jam nepristatyto maisto jis su „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kalbėjo grubiai, pakeltu tonu, tačiau jokių garsinimų surakinti antrankiais ir peršauti oriniu ginklu abi kojas iš jo pusės (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nebuvo, jis tokių žodžių nesakė. Po maždaug 15-20 minučių sulaukė skambučio iš laiptinės durų, kalbėjęs asmuo neprisistatė, tačiau iš balso jis atpažino, jog tai tas pats „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), kuris jam pristatė maistą, (duomenys neskelbtini) jam pasakė „išeik pasikalbėsim“, tačiau jis (E. S.) į šias kalbas nekreipė dėmesio ir nuėjęs į kambarį užsidėjo ausines ir įsijungė video žaidimą. Vėliau vakare, apie 21.30 pas jį į namus atėjo draugė S. G., kuri užėjusi į butą jam pasakė, jog sulaužyta jo buto durų rankena. Apžiūrėjęs rankeną pamatė, jog ji yra apgadinta, dėl apgadintos durų rankenos į policiją nesikreipė. Jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), prie laiptinės durų yra įrengtos vaizdo filmavimo kameros. Jis A. L. nepažįsta, jam negrasino. Parodžius nuotrauką, kurioje matomos dvi sushi dėžutės, antrankiai, tazeris bei ginklas, jis nurodė, jog ši nuotrauka jam yra matyta, ją darė jis, pasidalino ja internete, kur tiksliai šią nuotrauką įkėlė, nepamena. Šią nuotrauką darė maždaug prieš savaitę nuo pranešime apie įtarimą išdėstyto įvykio, tačiau ją internete patalpino 2021 m. kovo 21 d. Nuotraukoje esantys antrankiai, ginklas ir tazeris priklauso jam. Tolimesnius parodymus duos dalyvaujant jo pasirinktam gynėjui (b. l. 81-83). 2021 m. balandžio 12 d. papildomai apklaustas parodė, kad 2021 m. kovo 20 d., apie 23 d., jis užsisakė maisto iš „(duomenys neskelbtini)“ programėlės, laukiant užsakyto maisto jis užmigo ir pabudęs kitą dieną, t. y. 2021 m. kovo 21 d. suprato, jog jam nebuvo pristatytas 2021 m. kovo 20 d. užsakytas maistas, dėl šio įvykio susisiekė su „(duomenys neskelbtini)“ administracija. 2021 m. kovo 21 d., ryte, apie 11 val. jis vėl užsisakė maisto iš „(duomenys neskelbtini)“ programėlės, užsisakė iš restorano, kiek pamena, „Go sushi“, esančio (duomenys neskelbtini). Praėjus apie 20 min. į laiptinės durų skambutį jam paskambino „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir jis jį įleido, pro durų akutę stebėjo, kada ateis „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Pamatęs, jog „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) yra prie jo buto durų, jis atidarė buto duris. Tuo metu „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) padėjo jo maistą ant grindų ir ruošėsi nueiti, tačiau jis (duomenys neskelbtini) pasakė palaukti, suėmė jam už rankos ir kvietė jį užeiti į buto vidų, kadangi norėjo pasiaiškinti dėl 2021 m. kovo 20 d. įvykio, kada jam nepristatė maisto, tačiau A. L. nesutiko. Jis (duomenys neskelbtini) parodė antrankius, pasakė, jog (duomenys neskelbtini) jais surakins, taip pat pasakė, jog peršaus jam abi kojas oriniu ginklu. Po to A. L. išsilaisvino savo ranką ir pradėjo eiti link bendro naudojimo lifto, tačiau jis (E. S.) jį pasivijo ir užstojo duris, kad šis neįeitų į liftą. Taip elgėsi norėdamas pasiaiškinti ir pasibarti dėl minėto 2021 m. kovo 20 d. įvykio, kada jam nebuvo pristatytas maistas. Jis (E. S.) (duomenys neskelbtini) klausė, kur yra šio bosas, tačiau (duomenys neskelbtini) jam atsakė, jog jis pats sau bosas. Jis (E. S.) tuo metu buvo depresinėje būsenoje, susierzinęs, nes buvo susipykęs, susikivirčijęs su savo gyvenimo moterimi, dėl to be reikalo užsipuolė A. L.. Tikslo sužaloti (duomenys neskelbtini) neturėjo, tokius žodžius pasakė iš pykčio. Pas gydytojus dėl savo prastos savijautos dėl depresinės būsenos nesilankė, tiesiog blogai jautėsi dėl ko per jautriai sureagavo ir išliejo pyktį ant A. L.. Dėl savo padarytų veiksmų nuoširdžiai gailisi, nuoširdžiai atsiprašo nukentėjusiojo, tikslo sutrikdyti (duomenys neskelbtini) sveikatą neturėjo. Bylą pageidauja baigti laidavimu arba teismo baudžiamuoju įsakymu, duomenis apie laiduotoją pateiks jo advokatas (b. l. 86-88).

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis A. L. pareiškė, jog 2021 m. kovo 21 d., apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini), prie buto, namo koridoriuje jam nepažįstamas asmuo griebė jį už rankos, pagrasino jį surakinti antrankiais ir peršauti jam kojas oriniu ginklu. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Nukentėjusysis paaiškino, kad 2021 m. kovo 21 d., apie 11 val., jis dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, turėjo atlikti užsakymą – pristatyti maistą klientui, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus prie buto duris atidarė maisto užsakovas vardu E. Jo vardą žinojo iš „(duomenys neskelbtini)“ programėlės. E. griebė jį už rankos, paprašė užeiti į E. buto vidų, tačiau jis (A. L.) atsisakė. Tada E. parodė jam antrankius ir pagrasino jį prirakinti, taip pat grasino, kad su oriniu peršaus jam (A. L.) abi kojas. E. grasinimus jis suvokė kaip realų pavojų savo gyvybei ar sveikatai ir tikėjo, kad jo grasinimai galėjo būti įvykdyti. Tada jis (A. L.) išlaisvino savo ranką, pasitraukė nuo E. buto durų ir nuėjo link lifto. E. jį pasivijo, neleido jam išvažiuoti liftu žemyn, laikė koridoriaus duris. E. dar kažkurį laiką reiškė nepasitenkinimą dėl „(duomenys neskelbtini)“ darbo ir grįžo į savo butą (b. l. 1-5).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2021 m. kovo 21 d., apie 11.58 val. Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta, jog (duomenys neskelbtini), prieš 30 min., pranešėjas „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pristatė nurodytu adresu maistą, klientas grasino prirakinti pranešėją A. L. antrankiais ir peršauti jam kojas, taip pat siuntė į „(duomenys neskelbtini)“ žinutes, nuotraukas, kad turi ginklą, tazerį, antrankius. Pranešėjas laukia kieme prie (duomenys neskelbtini) namo, turi pretenzijų (b. l. 6).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad nukentėjusysis A. L. atpažino E. S., kaip asmenį, kuris 2021 m. kovo 21 d. jam grasino. Asmenį atpažino iš bendrų veido bruožų, veidas buvo pailgas, išskirtiniai antakiai (b. l. 16-20).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio M. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. kovo 21 d., apie 12.01 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), pranešėjui susidorojimu garsino jam nepažįstamas vaikinas. Atvykus minėtu adresu juos (pareigūnus) pasitiko pranešėjas A. L., kuris paaiškino, kad jam dirbant „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir atliekant užsakymą, minėtu adresu, prie buto, jam už rankos sugriebė ir antrankiais bei ginklu pagarsino buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris atidaręs vaikinas, kuris, kaip vėliau iš „(duomenys neskelbtini)“ programėlės paaiškėjo, vardu E. Apie 30 min. būnant ir skambinant į būto dūris, jų jiems (pareigūnams) niekas neatidarė. Už durų girdėjosi vaikino balsas, rakino durų spyną, tačiau būto durų neatidarė (b. l. 24).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato vyriausiosios tyrėjos A. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. kovo 24 d. patikrinus policijos licencijuojamos veiklos informacinę sistemą nustatyta, kad E. S., gyvenančio (duomenys neskelbtini), vardu nėra registruotų šaunamųjų ginklų (b. l. 27-29).

Elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini)“ administracijos darbuotojas elektroniniame laiške tyrėjai nurodė, kad E. S. užsakymą restoranui „Go sushi“ pateikė 10.56 val., užsakymas buvo pristatytas apie 11.27 val. Klientas 2021 m. kovo 21 d. su „(duomenys neskelbtini)“ pagalbos skyriumi susisiekė kelis kartus, prie laiško pateiktas susirašinėjimas su klientu ir jo siųstos nuotraukos. Susirašinėjime E. S. reiškia nepasitenkinimą dėl nepristatyto užsakymo ir 10.58 val. nurodo „paimsiu jūsų žmogų, kad išsiaiškinčiau“, 11.25 val. „nebus paleidžiamas kurjeris“, 11.33 val. „kurjerį išgąsdinau džiaukitės, kad neprirakinau“. Pateiktose nuotraukose matosi, kad prie pristatytų sušių guli antrankiai ir tazeris (b. l. 39-49).

Dėl veikos kvalifikavimo.

BK 145 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiškimo momento. Grasinimas kaip teisinė sąvoka – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Taikant baudžiamąją atsakomybę pagal minėtą straipsnį būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y. kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, t. y. kad grasinimas yra realus ir gali būti įgyvendintas.

Kaltinamasis E. S. savo kaltę pripažino, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti nukentėjusiojo A. L. parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, iš kurio matyti, jog nukentėjusysis atpažino kaltinamąjį, kaip jam grasinusi asmenį, tarnybiniai pranešimai, elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini)“ administracijos darbuotojo pateiktas kaltinamojo susirašinėjimas su „(duomenys neskelbtini)“ įmone. Byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad E. S. 2021 m. kovo 21 d., apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini), ties buto slenksčiu, suėmęs A. L. už rankos, kvietė jį užeiti į buto vidų, o A. L. nesutikus, parodydamas jam (A. L.) antrankius, grasino jais surakinti A. L. ir peršauti oriniu ginklu abi jo kojas, po to, A. L. išlaisvinus savo ranką ir traukiantis link bendro naudojimo laiptinėje esančio lifto, pasivijęs A. L. laikydamas duris neleido A. L. važiuoti liftu. Nors kaltinamasis nurodė, kad buvo pagautas emocijų ir tiesiog išliejo pykti, rimtų ketinimų sužaloti asmenį neturėjo, tačiau tai jo atsakomybės nešalina. E. S. veiksmų kvalifikavimui neturi įtakos tai, ar jis iš tiesų būtų įgyvendinęs savo grasinimus, svarbu nustatyti, jog nukentėjusysis turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nukentėjusysis parodė, kad kaltinamojo veiksmus jis suvokė kaip realią grėsmę jo sveikatai ar net gyvybei, ir tikėjo, kad jis grasinimus gali įgyvendinti. Pagrindą tikėti, jog grasinimas gali būti įgyvendintas sudarė visuma kaltinamojo vienas po kito atliktų veiksmų (suėmimas nukentėjusiojo už rankos, kvietimas į butą pasiaiškinti dėl neįvykdyto užsakymo, antrankių rodymas ir grasinimas surakinti antrankiais bei oriniu ginklu peršauti abi jo kojas, durų užtvėrimas alkūne ir tokiu būdu bandymas užkirsti kelią pasišalinti), jo bendravimo su nukentėjusiuoju tonas (kalbėjo pakeltu tonu, nuolat reiškė priekaištus dėl neįvykdyto užsakymo). Pats kaltinamasis taip pat neneigė, kad nukentėjusįjį galėjo išgąsdinti toks jo elgesys ir bendravimas su juo. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą tikėti, jog kaltinamojo išsakytas grasinimas yra realus ir jis gali būti įgyvendintas, todėl teismas sprendžia, kad E. S. veika atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį ir pagal minėtą straipsnį kvalifikuota teisingai.

Dėl skirtinos bausmės.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, pavojingas žmogaus sveikatai ir gyvybei, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Teisme savo veiksmus kaltinamasis vertino neigiamai, nurodė norintis nukentėjusiojo atsiprašyti. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad E. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamosios asmenybę – E. S. anksčiau teistas už smurtinių nusikaltimų padarymą, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 55-56), taip pat teistas užsienyje (b. l. 57), eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, ne visos skirtos baudos sumokėtos (b. l. 61-74), teisme nurodė, kad šiuo metu niekur nedirba, ieškosi darbo, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja (b. l. 60), jauno amžiaus, VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos Psichikos sveikatos centre lankėsi nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), konsultuotas (duomenys neskelbtini), nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini) (b. l. 36), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre buvo konsultuotas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) metais (b. l. 33), į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą per penkerių metų laikotarpį dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė (b. l. 32), gydytas (duomenys neskelbtini) (b. l. 34). Iš 2021 m. gegužės 6 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvados matyti, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, jog E. S. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 23). Praeityje kaltinamasis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už smurtinio nusikaltimo padarymą, jam susitaikius su nukentėjusiuoju, nepaisant to, išvadų nepadarė ir toliau vykdė nusikalstamas veikas. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir tai, kad kaltinamasis viešuosius darbus dirbti atsisakė, darytina išvada, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. S. už padarytą nusikaltimą paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant didesnį už minimalų, tačiau mažesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir E. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo ir jo gynėjo prašymą, taip pat įvertinęs tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, šiuo metu niekur nedirba, ieškosi darbo ir gyvena iš santaupų, sprendžia, kad šiuo atveju nustatytinas ilgesnis, t. y. 1 metų savanoriško baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 89) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – antrankiai, laikomi pas kaltinamąjį namuose, kuriais kaltinamasis grasino surakinti nukentėjusįjį, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė – konfiskuotini ir sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3 750 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. S. paskirti 50 MGL (2 500 EUR) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per vienerius metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – antrankius, kuriais kaltinamasis grasino surakinti nukentėjusįjį – konfiskuoti ir sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Telksnienė