- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-14
- Bylos Nr.
- 2A-2100-260/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Pareiškėjas
- R. J., A. J.
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas, akcinė bendrovė Swedbank bankas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo teisėjas R. B., sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant pareiškėjams R. J. – J. ir A. J., pareiškėjo A. J. atstovei advokatei R. K., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. J. – J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6893-752/2015 pagal pareiškėjų R. J. – J. ir A. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys byloje – akcinė bendrovė SEB bankas, akcinė bendrovė Swedbank bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pareiškimo esmė
Pareiškėja R. J. – J. ir A. J. kreipėsi į teismą su prašymu dėl bažnytinės santuokos, įtrauktos į civilinės metrikacijos apskaitą, apskaitos akto įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Sutuoktinių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Š. R. katalikų bažnyčioje. Įrašas apie tai santuokos metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono savivaldybės administracijos CMS, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nurodė, kad bendro ūkio neveda, kartu negyvena, santykiai tarp jų nutrūkę. Santuokos iširimo priežastimis nurodė palaipsniui išryškėjusį charakterių nesuderinamumą, skirtingus požiūrius į šeimą, teigė, kad šeima yra faktiškai iširusi, gyvenimas santuokoje neturi perspektyvų ir yra netikslingas. Santuokoje turi nepilnametes dukteris A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusią (duomenys neskelbtini), A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusią (duomenys neskelbtini), A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusią (duomenys neskelbtini). Jų auklėjimo bei išlaikymo klausimus, turto padalijimo ir kreditorinių įsipareigojimų klausimus aptarė sutartyje dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 12 d. sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino. Panaikino (duomenys neskelbtini) Š. R. katalikų bažnyčioje sudarytos bažnytinės santuokos tarp A. J. ir R. J. – J. (duomenys neskelbtini) įtrauktos į apskaitą Šilutės rajono savivaldybės administracijos CMS, akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Panaikinęs bažnytinės santuokos, įtrauktos į civilinės metrikacijos apskaitą, apskaitos akto įrašą, pareiškėjui paliko pavardę – J., pareiškėjai – J. – J., teismas taip pat patvirtino (duomenys neskelbtini) tarp A. J. ir R. J. – J. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje pareiškėjai susitarė, kad: A. J. nuosavybės teise priklausys žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonė keleivinis automobilis VOLVO V70, v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); R. J. – J. nuosavybės teise priklausys žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kartu su pastatu - gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) bei butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); R. J. – J. kreditoriniai įsipareigojimai AB SEB bankui pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB Swedbank bankui pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo pripažintini, R. J. – J. asmenine prievole. Šalys namų apyvokos daiktus ir buities reikmenis pasidalino iki santuokos nutraukimo. Šalys, būdamos veiksnios, pareiškė ir patvirtino, jog po santuokos nutraukimo jiems nėra reikalingas išlaikymas vienam iš kito. Kiekvieno gaunamos pajamos ir sveikata yra pakankamos visiškai save išlaikyti. Sutuoktiniai vienas kitam patvirtino, jog sudarant šią sutartį nėra aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas reikalauti kompensacijos iš kito sutuoktinio. Pareiškėjai susitarė, kad nepilnamečių jų dukterų A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo būtų nustatyta kartu su jų motina R. J. – J., kad nepilnamečių dukterų išlaikymui tėvas, A. J., įsipareigoja skirti po 100 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukterų pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, dukterų piniginių lėšų tvarkytoja paskiriant nepilnamečių motiną R. J. – J.. A. J., įsipareigojo šalių sulygtą vaikų išlaikymo dydį už kiekvieną einamąjį mėnesį pervesti į R. J. – J. atsiskaitomąją banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) iki einamojo mėnesio 20 dienos bei iki teismo sprendimo nutraukti santuoką sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti R. J. – J., 2 100 Eur dydžio dukterų išlaikymo įsiskolinimą. Pareiškėjai taip pat susitarė, kad kiekvienas iš tėvų turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime lygiomis teisėmis. Nepilnamečių dukterų A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas A. J., turi teisę bendrauti su dukterimis nenustatant konkretaus grafiko ir tvarkos. Pareiškėjai nurodė, kad abiems yra žinoma, jog nuo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigaliojimo kiekvienas sutuoktinis tampa asmeniškai atsakingas kreditoriams už savo prievoles, abu patvirtino, kad sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos, neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Pareiškėja R. J. – J. apeliaciniu skundu (b. l. 101 - 102) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-6893-752/2015 dėl santuokos nutraukimo ir pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo palikti nenagrinėtą.
1. Teismo sprendimas yra neteisingas, nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismas, nagrinėdamas civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo, nesilaikė civilinio kodekso ir civilinio proceso normų reikalavimų, pažeidė materialines ir procesines teisės normas.
2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja byloje nebuvo atstovaujama advokato, todėl jos padėtis procese buvo blogesnė, jai buvo apsunkinta galimybė pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, suprasti vykstantį procesą ir jo teisines pasekmes. Teismo posėdžio metu ji buvo streso būsenoje, dėl vykstančio proceso labai jaudinosi, todėl jai buvo sunku pačiai save atstovauti ir suformuoti teismui savo poziciją ir prašymus. Teismo posėdžio metu buvo išdėsčiusi savo nuomonę dėl šeimos išsaugojimo galimybių, tačiau sutuoktiniui paprieštaravus ji labai susijaudino ir nesugebėjo toliau dėstyti savo nuomonės dėl jos netenkinančių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų. Tokiu būdu, byloje nebuvo išreikšta jos valia ir norai, jie nebuvo įvertinti bei į juos nebuvo atsižvelgta. Dėl nurodytų aplinkybių, byloje buvo pažeistas šalių proceso lygiateisiškumo principas dėl ko procesas – neteisėtas.
3. Teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimo bylų nagrinėjimą, kadangi neatliko sutuoktinių taikinimo procedūros. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nebuvo praėję vieneri metai nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios, šeimoje yra trys mažamečiai vaikai.
Žemesnės instancijos teismas
4. Skundžiamu teismo sprendimu patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo neatitinka įstatymų, teismų praktikoje taikomos orientacinės išlaikymo sumos, priteistinos vaiko išlaikymui bei prieštarauja viešajai tvarkai. Teismas nustatęs, kad sutartyje numatyta vaikų išlaikymo suma yra aiškiai per maža, negalėjo tvirtinti šios sutarties dalies, kuri prieštarauja įstatymams, teismų praktikai, nepilnamečių vaikų interesams ir viešajai tvarkai.
5. Teismas, tvirtindamas šalių pasirašytą sutartį, neatsižvelgė į tai, kad joje nebuvo nuspręsta, kokia tvarka vaikų tėvas bendraus su nepilnamečiais vaikais, nenustatyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka, atitinkanti nepilnamečių vaikų interesus, dėl ko teismas negalėjo tvirtinti tokios sutarties, kadangi ji neatitinka įstatymų reikalavimų, ja pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai.
Atsiliepimas
Pareiškėjas A. J. atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 107 - 114) nurodė, kad su pareiškėjos apeliaciniu skundu jis nesutinka, prašo šį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Jis teigia, kad apeliantė pateiktu apeliaciniu skundu siekia ne apginti savo pažeistas teises, o piktybiškai vilkinti teismo procesą, tuo siekdama pakenkti savo sutuoktinio gerovei. Ji nesąžiningai ir nepagrįstai teigia, kad jai buvo apsunkintos galimybės pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, suprasti vykstantį procesą ir jo teisines pasekmes, kadangi byloje neturėjo atstovo – advokato. Apeliantei buvo suteikta galimybė tinkamai pasirūpinti atstovavimu, bet dėl savo piktnaudžiavimo procesu ji tokia galimybe pati tinkamai nepasinaudojo. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismo teisėja, 2015 m. gegužės 6 d. vykusio teismo posėdžio metu, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėją A. J. atstovauja advokatė, vadovaudamasi proceso lygiateisiškumo principu bei CPK 161 straipsniu, pasiūlė apeliantei pasisamdyti byloje advokatą, tačiau ji to atsisakė, taigi teisė vesti bylą per advokatą nebuvo pažeista, vesti bylą savarankiškai pasirinko pati apeliantė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai išnagrinėjo bylą dalyvaujant apeliantei, kuri neturėjo atstovo ir tokie teismo veiksmai jokiu teisiniu pagrindu negali būti vertinami kaip civilinio proceso pažeidimai. Apeliantei teismo buvo išaiškintos visos jos turimos procesinės teisės ir pareigos, bet tuo pačiu sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos bei pasekmės, todėl apeliantės argumentas, kad jai buvo sunku suprasti vykstantį procesą ir jo teisines pasekmes laikytinas visiškai nepagrįstu ir niekiniu. Pareiškėjas nurodė, kad jis nesutinka su apeliantės skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netaikė sutuoktinių taikinimo procedūros, nes apeliantė savo apsisprendimą nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką patvirtino ne tik pasirašydama procesinius dokumentus – patikslintą prašymą dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b . l. 76 - 81), bet ir 2015 m. birželio 12 d. įvykusio teismo posėdžio metu pareikšdama, kad taikinimo procedūros teismo neprašanti. Teismas ėmėsi visų priemonių sutuoktiniams sutaikyti (CK 3.54 str. 1 d.), tačiau patys sutuoktiniai nusprendė, kad jų sprendimas nutraukti santuoką yra galutinis. Todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, pagrįstai nusprendė nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką ir nepaskyręs sutuoktiniams termino susitaikyti įstatymų reikalavimų nepažeidė. Santuokos nutraukimo priežastys nėra abejotinos ar nepakankamai įtikinamos, santuoka faktiškai iširo. Atsiliepime pareiškėjas taip pat nurodė, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismo sprendimu patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo neatitinka įstatymų, teismų praktikos reikalavimų bei prieštarauja viešajai tvarkai. Jis nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus ir abiejų sutuoktinių gaunamas pajamas ir turimą turtą, pagrįstai nusprendė, jog sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalių sulygtas dukterų išlaikymo dydis atitinka įstatymų, teismų praktikos reikalavimus bei neprieštarauja viešajai tvarkai. Nesutinka pareiškėjas ir su apeliacinio skundo argumentu, kad sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo aptarta tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, kas pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus. Pareiškėjas prašo šių aplinkybių nenagrinėti, kadangi jos nebuvo nagrinėjamos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo, patenkinus pareiškėjų A. J. ir R. J. – J. prašymą, nutraukta pareiškėjų santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, bylos medžiagą, pareiškėjų paaiškinimus nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo negalima laikyti pagrįstu ir teisėtu, o apeliacinio skundo argumentai ir pareiškėjos paaiškinimai sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti.
CK 3.49 straipsnio, įtvirtinančio santuokos pabaigos atvejus, 2 dalyje nustatyta, kad santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 - 3.54 straipsniai), vieno sutuoktinio prašymu (CK 3.55 - 3.59 straipsniai) arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (CK 3.60 - 3.65 straipsniai). Šioje byloje pirmosios instancijos teismo išspręstas prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Santuoka bendru abiejų sutuoktinių sutikimu nutraukiama supaprastino (sumarinio) proceso, kurį reglamentuoja CPK 538 - 541 straipsniai, tvarka. Santuokos nutraukimo byla šiais atvejais nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka, nes nėra sutuoktinių ginčo, taigi teismas privalo tik patikrinti, ar sutuoktinių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra teisėta ir nepažeidžia kurio nors teisių, ar tikrai santuoka iširo ir sutuoktinių neįmanoma sutaikyti (CK 3.53 straipsnio 3 ir 4 dalys, CK 3.54 straipsnis). Nutraukti santuoką abiejų sutuoktiniu bendru sutikimu galima tik tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos pasekmių (CK 3.51 straipsnis). CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, taip pat patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalį, jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina. Taigi teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patikrina, ar santuoka tokiu būdu gali būti nutraukta, t. y. ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys aptarė visus klausimus, kurie joje turi būti aptarti pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, ar sutarties sąlygos atitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. J. 2015 m. vasario 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (b. l. 3 - 7), 2015 m. balandžio 15 d. pateikė teismui prašymą ir 2015 m. birželio 4 d. pateikė patikslintą prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurie pasirašyti pareiškėjų A. J. ir R. J. – J. (b. l. 57 - 65, 75 - 81). Teismas 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi nutarė pareiškėjų prašymą nagrinėti supaprastinto proceso tvarka (b. l. 66). Teismas, patenkinęs pareiškėjų prašymą, 2015 m. birželio 12 d. sprendimu pareiškėjų santuoką nutraukė ir patvirtino pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Apeliaciniame skunde pareiškėja R. J. – J. ginčija Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjų santuoka nutraukta ir patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Apeliantės teigimu, teismo patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka tikrosios jos valios, pažeidžia jų nepilnamečių vaikų interesus. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
CK 3.53 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jei nustato, kad sudaryta sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesus ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Kadangi teismui patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių jos turinys įtraukiamas į teismo sprendimą, todėl svarbu sutarties sąlygas suformuluoti taip, kad nekiltų kliūčių sprendimui vykdyti.
Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismo patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitiko tikrosios jos valios, kadangi ji sutartį pasirašė gerai nesuprasdama sutarties sąlygų reikšmės nes nebuvo atstovaujama advokato. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių procesinių dokumentų turinį, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl pareiškėjų santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, preliminariai negalėjo kilti abejonių, jog pateikta pareiškėjų sudaryta sutartis gali neatitikti jų tikrosios valios. Teismui pateiktą sutartį pareiškėjai pasirašė asmeniškai, abu prašė ją tvirtinti, nurodė, kad jie susitarė dėl santuokos nutraukimo pasekmių, todėl nurodytos aplinkybės pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido spręsti, kad pateikta tvirtinti sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka tikrąją šalių valią. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo manymu, apeliaciniame skunde pareiškėjos nurodytos aplinkybės pagrįstai leidžia abejoti, ar jų sudaryta ir teismo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių gali būti pripažįstama atitinkančia pareiškėjų tikrąją valią, nepažeidžiančia nei vieno iš sutuoktinių interesų. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ji pasirašė būdama streso būsenoje, tikintis, kad teismas skirs laiko sutuoktiniams sutaikyti, be to sutartimi nustatytas per mažas pareiškėjo teikiamas išlaikymas nepilnametėms dukroms dydis, nenustatyta tėvo bendravimo su dukromis tvarka, pagrįstai leidžia vertinti, kad apeliacine tvarka skundžiamu sprendimu patvirtinta sutartis neatitinka tikrosios pareiškėjos valios ir pažeidžia jos teisėtus interesus.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau nurodytų argumentų pagrindu pripažinęs, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.
Pareiškėjo A. J. atsiliepime nurodytais argumentais, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pareiškėja R. J. – J. atsisakė naudotis advokato pagalba, ir kad jai tikrai nebuvo sunku suprasti vykstantį procesą ir jo teisines pasekmes, apeliacinės instancijos teismas negali vadovautis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, susiformavusia nagrinėjant bylą teismo posėdyje, pareiškėja, būdama itin jautri, galėjo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme būti, kaip ji pati teigia, sutrikusi, dėl ko galėjo ir tinkami neįvertinti reikšmingų bylai aplinkybių, suklysti.
Panaikinus apskųstąjį pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylą ne nutrauktina, kaip kad prašo apeliantė, bet perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Byla buvo pradėta pagal pareiškėjo A. J. ieškinį, jis reikalavimo nutraukti santuoką nėra atsisakęs, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad sutuoktiniai susitaikė.
Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, byloje dalyvaujančių asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas, šis klausimas spręstinas tik išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 str. 5 d.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.